Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-698-185-2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-12
Bylos Nr.
1A-698-185-2009
Teisminio proceso Nr.
54-1-163-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pranas Šimkus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
N. J.

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-698-185/2009

Teisėja Valentina Paliulionienė Proceso Nr. 54-1-163-09

Procesinio dokumento kategorija 1.2.4.3; 2.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. lapkričio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

teisėjų Bronės Vidzėnienės, Sigito Bagdonavičiaus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjai adv. Lidijai Blinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. J. gynėjo adv. Jono Pliekaičio apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. J. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009 m. balandžio 26 d., apie 17 val. 30 min., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia, iš pykčio, smogdamas plaktuku ne mažiau kaip du kartus S. O. į galvą, jį sužalojo, padarydamas muštines žaizdas dešinėje kaktos pusėje, įspaustinius kaktikaulio ir dešiniojo momenkaulio lūžius, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniajame pusrutulyje, galvos smegenų sumušimą, t.y. padarė nukentėjusiajam S. O. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu gynėjas adv. Jonas Pliekaitis prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį, N. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. ir skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu N. J. teigė, kad jis sužalojo S. O. dėl paties nukentėjusio provokuojančio elgesio. Teismas padarė išvadą, kad nusikaltimo padarymo metu N. J. negalėjo būti labai susijaudinęs, nes nuo S. O. įžeidžiančių žodžių pasakymo iki sužalojimo praėjo ilgesnis laiko tarpas. Tačiau, gynėjas nurodo, kad įtakos nuteistojo elgesiui turėjo ne tik S. O. įžeidžiantys žodžiai, bet ir smurtiniai jo veiksmai – namo kieme S. O. puolė jį, pargriovė ant žemės, viena ranka laikė užlaužęs koją, o kita – smaugė kaklą. Byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad N. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šių aplinkybių neneigė ir pats S. O., jas patvirtino liudytojai. Liudytoja J. J., pamačiusi kieme S. O. užgultą vyrą, paskambino policijai ir jos atvažiuojančios išėjo laukti į gatvę. Gatvėje matė, kad S. O. dar vis laikė prispaudęs ant žemės N. J. ir neklausė jos raginimo paleisti. Ištrūkęs, N. J. bėgo į namo laiptinę, bet, atsisukęs pamatė, kad S. O. vejasi. Bijodamas, kad jis neįbėgtų į namą, iš laiptinėje esančios dėžės pačiupo plaktuką ir nutarė pažiūrėti kur yra S. O.. Pradaręs laiptinės duris, pamatė kieme link jo ateinantį S. O.. Manydamas, kad S. O. vėl puls, pradėjo plaktuku mojuoti virš galvos ir reikalauti, kad išeitų iš kiemo. Nieko nepaisydamas S. O. vis tiek priėjo ir N. J. pataikė plaktuku jam į galvą.

Advokatas mano, kad trumpą 1-2 minučių laikotarpį nuo N. J. išsivadavimo iki suduoto smūgio S. O., skaidyti dar į atskiras dalis negalima. Puolimas buvo užsitęsęs, kilo vėl realus pavojus, kad bus pavartotas smurtas, todėl N. J. veiksmai vertintini kaip padaryti dėl susijaudinimo. Taigi, teismas nepagrįstai atsisakė N. J. veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str, 1 d. į BK 136 str.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus), byloje turi būti nustatyta šiame straipsnyje numatytų sąlygų visuma. Tai - pirma, nukentėjusiojo elgesys turi būti neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį. Antra sąlyga yra didelis susijaudinimas, kuris kyla dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų. Trečia sąlyga – kaltininko veiksmai turi būti greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Tik esant šių sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip padaryta staiga labai susijaudinus.

Gynėjas adv. Jonas Pliekaitis apeliaciniame skunde nurodo, kad N. J. sužalojo S. O. dėl paties nukentėjusio provokuojančio elgesio. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo S. O. elgesys kaltininko atžvilgiu išties buvo įžeidžiantis. Jis kelis kartus pakartojo N. J., kad jo dukra labai graži, todėl gali būti jo. N. J. manymu, šiais žodžiais S. O. siekė pareikšti, kad su jo žmona turėjo lytinių santykių ir tai jį labai įžeidė. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad įtakos nuteistojo elgesiui turėjo ne tik S. O. įžeidžiantys žodžiai, kaip tai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, bet ir smurtiniai jo veiksmai namo kieme - S. O. N. J. pargriovęs ant žemės, viena ranka laikė užlaužęs koją, o kita – smaugė kaklą. Kolegija sutinka su gynėjo argumentu, kad įžeidžiantys buvo ir nukentėjusiojo žodžiai, ir smurtiniai jo veiksmai, kurie, be abejo, sukėlė nuteistojo pyktį. Tačiau nuteistojo veiksmus negalima laikyti spontanišku atsaku į nukentėjusiojo poelgį tiek dėl praėjusio laiko tarpo, tiek dėl jo paties nurodytų savo veiksmų motyvų. Nors įstatymas nenustato laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau jis yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kurį lydi didelis susijaudinimas, tęsiasi trumpą laiko tarpą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo S. O. įžeidžiančius žodžius, jo smurtinius veiksmus N. J. atžvilgiu ir N. J. smūgius plaktuku S. O. į galvą skyrė nemažas laiko tarpas. Advokatas J. Pliekaitis skunde nurodo, kad N. J. ištrūkus iš S. O., šis jį vijosi iki laiptinės, tačiau tiek pagal N. J., tiek pagal S. O. parodymus, nukentėjusysis į namo laiptinę įbėgęs nebuvo, o atsisėdo ant suoliuko prie namo (b.l. 89, 130, 138, 142, 202-203). N. J., bėgdamas į laiptinę, liepė S. O. nešdintis iš kiemo, tačiau jis neklausė. Įbėgęs į laiptinę, N. J. užlipo į antrą aukštą, pasiėmė iš laiptinėje laikytos įrankių dėžės ten buvusį plaktuką ir vėl išėjo į kiemą. Tačiau jo tikslas buvo ne, kaip advokatas teigia apeliaciniame skunde, suduoti plaktuku už įžeidžiančius žodžius ir veiksmus, bet išvaryti S. O. iš kiemo ir, jei reikės, apsiginti. Taip savo veiksmus N. J. motyvavo tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek teismui (b.l. 142, 203). Išėjęs į kiemą, matė S. O. tebesėdintį ant suolo. Anot S. O., jis, pamatęs ateinantį N. J. su plaktuku rankoje, išsigando, kad gali tuo plaktuku jam suduoti, todėl atsistojo, norėdamas plaktuką atimti (b.l. 206). N. J. taip pat suprato, kad S. O. nori atimti iš jo plaktuką arba suduoti smūgį (b.l. 142), todėl ėmė juo mojuoti, kad S. O. prie jo negalėtų priartėti. Bemojuodamas pajuto, kad pataikė S. O. į galvą 2-3 kartus.

Šiuos nuteistojo veiksmus negalima laikyti greitu atsaku į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį, juolab, kad pagal paties nuteistojo parodymus, jie nebuvo su šiuo poelgiu tiesiogiai ir betarpiškai susiję – smūgių plaktuku sudavimo motyvas buvo kerštas dėl anksčiau kilusio konflikto. Dėl paminėto, N. J. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Bausmė nuteistajam paskirta taip pat teisingai. Už inkriminuotą sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 str. 1 d. baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą iki dešimties metų. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t.y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 135 str. 1 d. sankcijoje, byloje nebuvo. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skyrė žymiai mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Dėl paminėto, teismo nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 1 p.,

NUTARĖ:

Nuteistojo N. J. gynėjo adv. Jono Pliekaičio apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Pranas ŠimkusTeisėjai Bronė VidzėnienėSigitas Bagdonavičius