Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-04-14 · Administracinė byla Nr. I-1186-0142/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-04-14
Bylos Nr.
I-1186-0142/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr.I-1186-142/09
Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. V., atsakovo Marijampolės pataisos namų atstovui Sauliui Pociui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovei Eglei Balčienei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Jovitai Vadeikytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl išeitinės kompensacijos neišmokėtos dalies priteisimo atsakovui Marijampolės pataisos namams, tretieji suinteresuoti asmenys Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš atsakovo Kalėjimų departamento (ankstesnis pavadinimas Pataisos reikalų departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos) neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 5573,65 Lt.

Teismo posėdyje priimtas pareiškėjo patikslintas skundas. Patikslintame skunde pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Marijampolės pataisos namų neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 5573,65 Lt. Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškino, kad Pataisos reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2000-05-25 įsakymu Nr. 100 TE buvo atleistas iš tarnybos Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos pagal Statuto 43 straipsnio 3 punktą, t. y. dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Vidaus reikalų ministerijos centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvadai. Buvo paskaičiuota išeitinė pašalpa 16 363,52 Lt, kuri buvo apmokestinta pajamų mokesčiu. Dėl to išeitinė kompensacija sumažėjo 5573,65 litais. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, išskaičiuodamas pajamų mokestį iš jam išmokamos kompensacijos, pasielgė neteisėtai. Paaiškina, kad atleisdamas pareigūną Statuto 43 straipsnio 3 punkto pagrindu, darbdavys neturi pasirinkimo teisės, tuo pačiu ir pareigūno valia visiškai neįtakoja tokio sprendimo. Todėl išeitinė kompensacija tokiu atveju yra neapmokestinama pajamų mokesčiu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. A10-1831-06. Paaiškina, kad apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2009-02-02 išsireikalavęs pažymą apie priskaičiuotos išeitinės kompensacijos dydį, susipažinęs su Kauno apygardos administracinio teismo 2008-04-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. D-312 413/2008, 2008-12-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1099-432/08. Prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė patikslintą skundą. Paaiškino, kad pasitikėjo darbdaviu, apie tai, kad gali būti pažeista jo teisė, sužinojo iš kolegų ir teismų sprendimų.

Atsiliepimas

Atsakovo Marijampolės pataisos namų atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad išskaičiuodami iš A. V. išeitinės pašalpos fizinių asmenų pajamų mokestį pasielgė teisingai, nes vadovavosi pareiškėjo atleidimo metu galiojančiomis įstatymo nuostatomis. Nuostata, kad neapmokestinamoms pajamoms priskiriamos išeitinės kompensacijos, kai darbuotojas atleidžiamas nepriklausomai nuo darbdavio valios, atsirado tik 2003 m., įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui. Mokesčio permoka gali būti grąžinta vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 87 str. 13 d., jeigu nepraėjo 5 metai. Mokesčio grąžinimo galimybę numatė ir 1990 m. Fizinių asmenų pajamų laikinasis įstatymas, galiojęs atleidžiant pareiškėją, tačiau įstatymo 38 str. numatytas tik 2 m. terminas tokiam mokesčiui susigrąžinti. Atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmesti.

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 14-14a) paaiškino, kad pareiškėjui išeitinę kompensaciją paskaičiavo ir išmokėjo darbovietė – Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonija, Kalėjimų departamentas tik priėmė pareiškėjo atleidimo iš tarnybos įsakymą, kuris byloje nėra skundžiamas. Remdamasis tuo, prašo skundą dėl Kalėjimų departamento veiksmų atmesti kaip nepagrįstą. Teismui nusprendus Kalėjimų departamentą palikti byloje atsakovu arba trečiuoju suinteresuotu asmeniu, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas skundą pateikė tik 2009-02-13, t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

Teismo posėdyje atstovė prašė taikyti ieškinio senatį.

Teismo posėdyje Kalėjimų departamentas pašalintas iš atsakovų ir į bylos procesą įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 11-12) nurodo, kad pareiškėjas praleido įstatymuose nustatytą skundo dėl 2000-05-25 įsakymo Nr. 100 TE padavimo terminą, todėl skundas nenagrinėtinas.

Teismo posėdyje atstovė pareiškėjo reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2000-05-25 įsakymu Nr. 100 TE (b. l. 5). Atleidimo pagrindas Statuto 43 str. 3 p. (dėl sveikatos būklės). Pareiškėjui paskaičiuota išeitinė pašalpa 16 363,52 Lt, išskaičiuotas pajamų mokestis 5573,65 Lt. (b. l. 18-22).

Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį.

Reikalavimams dėl darbo užmokesčio ir kitų su juo susijusių išmokų pareikšti teisme taikytinas bendrasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Ieškinio senaties termino eigą pareiškėjo reiškiamam reikalavimui reglamentuoja Civilinio kodekso normos. Pagal Civilinio kodekso 1.127 str. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Pagal Civilinio kodekso 1.130 str. ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjui išeitinė kompensacija išmokėta 2000 m., atleidžiant jį iš tarnybos. Todėl jau tuomet jam buvo žinoma, kad išeitinė kompensacija apmokestinta. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2009-02-17, t. y. pasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui dėl neišmokėtos kompensacijos dalies už 2000 m. priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai prašo taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui, pareiškėjo skundas dėl išeitinės kompensacijos neišmokėtos dalies priteisimo atmestinas (Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Pareiškėjas savo skundą grindžia Kauno apygardos administracinio teismo sprendimais Nr. I-312-413/2008, Nr. I-1099-423/08. Vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.). Be to, bylos negali būti laikomos analogiškomis, nes paminėtose bylose atsakovai neprašė taikyti ieškinio senatį.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str., prašo atnaujinti praleistą Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 str. nustatytą terminą skundui paduoti. Šio įstatymo nustatyti terminai netaikomi reikalavimams priteisti sumas, susijusias su darbo teisiniais santykiais. Pareiškėjas turėjo prašyti atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, o ne terminą skundui paduoti. Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d. yra nurodyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Nors pareiškėjas prašo atnaujinti ne tą terminą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyta priežastis (apie teisės pažeidimą sužinojimas iš kolegų, teismų sprendimų) negali būti pripažinta svarbia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjui kreiptis teisminės gynybos dar 2000 m., kai pareiškėjui išmokėta išeitinė kompensacija buvo apmokestinta, t. y. gavęs išeitinę kompensaciją, pareiškėjas turėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė