- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- e1-1938-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02738-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- G. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, teistas 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėn. laisvės pribojimo bausme, uždraudžiant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vartoti alkoholį, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; neatlygintinai išdirbti 90 valandų per visą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: G. K. 2020 m. sausio 18 d., apie 12.55 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.08 promilės girtumas), žodinio konflikto su savo sutuoktine J. K. metu, kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą, taip padarydamas kraujosruvą veido kairėje pusėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. K. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. K. pirminės apklausos metu savo kaltę neigė, tačiau apklaustas papildomai savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad su sutuoktine J. K. gyvena kartu apie 30 metų. 2020 m. sausio 18 d., apie 5.00 val., ruošėsi į darbą, tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Įtaria, kad žmona yra neištikima. Konflikto metu vienas kitam išsakė priekaištus, tuo ginčas ir pasibaigė, abu išvyko į darbus (duomenys neskelbtini) centre. Apie 9.00 val. išėjęs iš savo paviljono parūkyti pamatė žmoną, kuri prie savo paviljono flirtavo su jam iš matymo pažįstamu vyru, kurį įtarė esant žmonos meilužį. Dėl to pasijautė labai įžeistas. Priėjęs prie žmonos, suėmė ją už rankos ir nuvedė į jos paviljoną, kad niekas negirdėtų jų pokalbio. Žmonai pasakė, kad ji elgiasi negražiai ir tokiu elgesiu jį žemina. Tuo metu į paviljoną užėjo pirkėjai, todėl jų pokalbis su žmona pasibaigė, jis nuėjo atgal į savo paviljoną. Po 12.00 val. jis vėl nuėjo pas žmoną į jos paviljoną, su ja bendravo, išsakė savo priekaištus. Žmonai reiškiami priekaištai nepatiko, todėl ji delnu sudavė jam vieną smūgį per žandą, smūgis buvo nestiprus, fizinio skausmo jis nejuto. Tuo metu jis nesusivaldė ir savo dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį savo žmonai į kairę veido pusę. Jam atrodė, kad smūgis nebuvo stiprus, tačiau supranta, kad galėjo sukelti žmonai fizinį skausmą. Norėdamas išvengti tolimesnio ginčo, jis nuėjo į savo paviljoną, šiek tiek vėliau šalimais esančiame bare išgėrė 200 gramų viskio ir grįžo atgal į savo paviljoną. Vėliau į jo paviljoną atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 43-45, 52-54).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta J. K. parodė, kad su savo sutuoktiniu G. K. gyvena apie 30 metų, turi bendrą verslą (duomenys neskelbtini) paviljone. Jos vyras, būdamas blaivus, yra taikus žmogus, jie sutaria gerai, konfliktų nekyla, tačiau išgėręs vyras tampa agresyvus, pradeda kabinėtis, be pagrindo kaltinti ją neištikimybe. 2020 m. sausio 8 d. ji buvo paviljone. Vyras tuo metu kažkur vaikščiojo. Apie 12.00 vyras atėjo į jų paviljoną (duomenys neskelbtini) ir, priėjęs prie jos, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną pakankamai stiprų smūgį jai į krūtinę, kairę pusę, dėl ko ji pajautė fizinį skausmą. Sudavęs smūgį vyras išėjo. Policijos ji nekvietė. Maždaug po valandos, pro jos paviljoną praeinantis kolega ją juokais pagąsdino, tai pamatęs jos vyras vėl atėjo į paviljoną. G. K. pasakė jos atžvilgiu necenzūrinį žodį ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veido kairę pusę - žandikaulį. Ji dėl to pajuto stiprų fizinį skausmą, tačiau sąmonės praradusi nebuvo. Iškart ji iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 8-12, 14-16).
2020 m. sausio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas J. K. pareiškimas, kad 2020 m. sausio 18 d., apie 12.55 val., jos darbe, adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis G. K. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į krūtinę ir vieną kartą į dešinę veido sritį - žandikaulį, dėl ko patyrė fizinį skausmą (b. l. 8-10).
Medicinos dokumentų išraše Nr. LA 20-2883/1030-04131 užfiksuoti J. K. apžiūros rezultatai: veido sumušimas, audinių skausmingumas dešinėje skruosto, žando srityje, kairėje apatinio žandikaulio srityje, mėlynė kairėje pusėje smakro srityje (b. l. 26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1331/2020 (01) konstatuota, kad J. K. nustatyta poodinė kraujosruva veido kairėje, padaryta kietu, buku daiktu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas iki apžiūros gydymo įstaigoje 2020 m. sausio 18 d. Dėl nustatyto sužalojimo gali būti jaučiamas fizinis skausmas (b. l. 32-33).
Alkotesterio Alcotest 6810 rodmenų kvitas patvirtina, kad G. K. 2020 m. sausio 18 d., 14.09 val., nustatytas 2,08 prom. girtumas (b. l. 60).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis G. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – konflikto metu savo sutuoktinei sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, taip padarydamas jai kraujosruvą veido kairėje pusėje. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. G. K. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios J. K. parodymai, kur ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jos sutuoktinis G. K. jai trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę. J. K. padarytus sužalojimus patvirtina valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1331/2020 (01), kurioje konstatuota, kad J. K. nustatyta poodinė kraujosruva veido kairėje, sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kietu, buku daiktu, kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. J. K. bei G. K. yra sutuoktiniai, kartu gyvena viename būste, veda bendrą ūkį, todėl jie teisingai pripažinti šeimos nariais, kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė (b. l. 70-71).
Skirdamas bausmę G. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką G. K. padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
G. K. nedirba, teistas, už analogišką veiką prieš savo sutuoktinę, baustas administracine tvarka, nėra duomenų apie jo gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. K. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena G. K. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, vertina, kad kaltinamajam skirtina 1 metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismo manymu, ši bausmės rūšis ir jos dydis bus adekvati ir proporcinga atsakomybės priemonė, skirta bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į G. K. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, G. K. skirtini šie įpareigojimai: 1. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, 2. tęsti darbą, darbą praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
G. K. nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, todėl, vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per skiriamos laisvės apribojimo bausmės terminą.
Kadangi G. K. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.
Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo, laikino sulaikymo ir kitų klausimų
K. K. 2020 m. sausio 18 d., 13.30 val., buvo laikinai sulaikytas ir 2020 m. sausio 19 d., 13.03 val., paleistas (b. l. 36, 58). Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu (viena para).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintina (b. l. 56).
2020 m. sausio 18 d. nutarimu J. K. pripažinta nukentėjusiąja. Civilinis ieškinys byloje nepateiktas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. K. paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. K. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
G. K. įpareigoti 1. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, 2. tęsti darbą, darbą praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, G. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant programos kursą) per laisvės apribojimo bausmės terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.