Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio Dariaus Stakeliūno prašymą dėl baudos pakeitimo į nemokamus viešuosius darbus skolininkei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A-7-276-01/03 I. K. (tuo metu – L.) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 182(1) straipsnio 2 dalyje, paskirta 500 Lt (144,81 Eur) bauda. Pažeidėja laiku baudos nesumokėjo, todėl nutarimo vykdymas buvo perduotas antstoliui.

Nutarimas neįvykdytas, tai patvirtina antstolio Dariaus Stakeliūno 2017 m. birželio 6 d. išieškojimo negalimumo aktas vykdomojoje byloje Nr. 0032/03/02266, kuriame konstatuota, kad skolininkė nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Autotransporto priemonių, lėšų bankuose, įregistruotų skolininkės ar jos sutuoktinio vardu nėra, išieškoti skolos nėra galimybių.

Antstolis, vadovaudamasis 2017 m. kovo 6 d. gautu skolininkės atstovo advokato Andriejaus Tiščenko prašymu kreiptis į teismą dėl I. K. paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 37 straipsniu kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl I. K. paskirtos ir nesumokėtos 144,81 Eur baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Prašymas netenkintinas, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje nutrauktinas.

Nors Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nuo 2017 m. sausio 1 d. neteko galios, įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, tačiau pagal 2015 m. birželio 25 d. priimto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika nėra perkvalifikuojama, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusi LR ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija inter alia numatė, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.

Tačiau, vadovaujantis 2013 11 19 įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601, kuriuo buvo patvirtinta nauja LR ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojimo (2015 07 01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka, tai yra kuomet konkretus nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas dar nebuvo nustatytas.

Iki 2015 m. liepos 1 d. teismai, spręsdami baudos priverstinio vykdymo senaties klausimus, vadovavosi Vyriausiojo administracinio teismo 2003-01-22 konsultacijoje 26.1-K “Dėl nutarimo skirti baudą vykdymo senaties termino” suformuluota nuostata, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Sprendžiant priverstinio baudos išieškojimo senaties klausimą iki 2015 m. liepos 1 d. teismų praktikoje buvo vadovaujamasi analogija su Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Konsultacijoje buvo nurodoma, kad analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes I. K. paskirtos nuobaudos priverstiniam vykdymui taikytina ne penkerių, o dvejų metų senatis.

VSDFV duomenimis, I. K. po baudos paskyrimo nedirbo, jokių pašalpų, pensijų, kompensacijų negavo. Tik nuo 2012.12.21 iki 2015.11.13 buvo draudžiama valstybės lėšomis, kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų. Pagal išieškojimo negalimumo akto duomenis, iš kitų šaltinių baudos išieškoti galimybės nebuvo. Tokiu būdu teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkė turėdama objektyvių galimybių sumokėti baudą, vengė ją sumokėti ir nuobaudos vykdymo senatis buvo sustojusi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad dvejų metų vykdymo senaties terminas jau yra suėjęs bei nutarimas jau negali būti vykdomas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolio prašymo dėl I. K. paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais netenkinti.

Nutraukti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. A-7-276-01/03, kuriuo I. K. (tuo metu – L.) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 182(1) straipsnio 2 dalyje, paskirta 500 Lt (144,81 Eur) bauda, vykdymą, suėjus baudos priverstinio vykdymo senaties terminui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per šį apylinkės teismą.