Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, suinteresuotiems asmenims A. K., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo E. K. tėvas P. K.. Iki mirties P. K. gyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Po P. K. mirties liko jo vardu registruotas šis nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal bendraturčių giminaičių susitarimą paminėtame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) P. K. turėjo vieną kambarį, kuriuo naudojosi atvykęs į tėvų buvusią sodybą. Gyvenamuoju namu jo savininkai, kaip ir pats P. K., dažniausiai naudojosi šiltuoju metu periodu atvykdami į sodybą poilsiui. Kartą ar kelis kartus per metus į sodybą atvykdavo ir pareiškėjo tėvas. Sodybos bendraturčiai kartu prižiūrėjo šią sodybą ir ja rūpinosi. Po P. K. mirties pareiškėjo prašymu ir geranorišku sutarimu pareiškėjo tėvo dalimi rūpinasi pareiškėjo brolis V. A. K..

P. K. paskutinėje gyvenamojoje vietoje Panevėžio mieste liko kitas turtas - lengvasis automobilis Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baldai, buitinė technika, namų apyvokos reikmenys, asmeniniai daiktai, pinigai.

Pareiškėjas E. K. po savo tėvo mirties dėl jo palikimo paveldėjimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Nors po P. K. mirties jo palikimo priėmimu niekas nepasirūpino, tačiau faktiškai pareiškėjas E. K. priėmė mirusio tėvo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti ir juo disponuoti, tuo pačiu aktyviais veiksmais išreikšdami savo valią priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Pagal įstatymą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu - valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.50, 5.51 straipsniai).

Po P. K. mirties pareiškėjas E. K. iš mirusio tėvo nuomojamo buto Panevėžio mieste pasiėmė ir išsivežė savo reikmėms naudoti ir šiuo metu naudoja tėvo daiktus: televizorių „Samsung“, šaldytuvą „Elektrolux“, tėvo asmeninius dokumentus, fotoalbumus, kitus dokumentus, naujus arba mažai naudotus drabužius, tėvo santaupas (dviejų mėnesių SODROS mokamą pensiją) panaudojo tėvo laidotuvėms, taip pat pasiėmė tėvo automobilį Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o kitus bute buvusius daiktus - baldus, paveikslus, kilimus, užuolaidas, indus, stalo įrankius, namų apyvokos daiktus atidavė tėvo draugui, nuomavusiam butą.

Pareiškėjas rūpinosi tėvo laidotuvėmis, su tėvo broliu V. A. K. pasirūpino ir naujai sutvarkė (duomenys neskelbtini) kapinėse esantį P. K. kapo antkapį.

P. K. mirė ištuokoje, jo vaikai yra sūnūs E. K., g. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas), ir A. K., g. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis A. K. nuo (duomenys neskelbtini) išvykęs į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kaip ir jo miręs tėvas su A. K. daug metų (apie 20 metų) nėra bendravę ir ilgą laiką jokių ryšių bepalaiko, todėl pareiškėjui nėra žinoma brolio gyvenamoji ar buvimo vieta. A. K. tėvo laidotuvės nesirūpino ir laidotuvėse nedalyvavo. Apie brolio išvyką į (duomenys neskelbtini) ir galimą jo buvimą užsienyje pareiškėjui tapo žinoma gavus VĮ Registrų centro duomenis. A. K. šiame pareiškime nurodytas suinteresuotu asmeniu.

Pareiškėjo žiniomis jokių kitų asmenų, pretenduojančių į P. K. palikimą, nėra. Kadangi po P. K. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, todėl pareiškėjas, siekdamas sutvarkyti visus palikimo reikalus bei priimti P. K. palikimą, kreipiasi į teismą tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiškai priėmė savo tėvo (mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjas niekada neatsisakė tėvo palikimo, o priešingai - palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjo E. K. tėvas yra P. K.. Tokias aplinkybes patvirtina pareiškėjo gimimo įrašo duomenys. Mirties įrašas patvirtina, jog P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, P. K. vardu registruotas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Pagal pateiktą informaciją, po P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto 2-ame notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į P. K. palikimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Tokiu būdu (viešo paskelbimo būdu) ir įteikti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas suinteresuotam asmeniui A. K..

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas E. K., po (duomenys neskelbtini) mirusios tėvo P. K., priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Pareiškėjas E. K. yra palikėjo P. K. vaikas, todėl turi teisę paveldėti, kaip pirmos eilės įpėdinis.

CK 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad palikėjas P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodytas palikėjo turtas – žemės sklypo dalis, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalis, nuosavybės teisėmis priklausė palikėjui P. K.. Po tėvo mirties pareiškėjas perėmė visą palikėjui priklausantį turtą. Po P. K. mirties pareiškėjo prašymu ir geranorišku sutarimu pareiškėjo tėvo dalimi rūpinasi pareiškėjo brolis V. A. K..

Pareiškėjas E. K. iš mirusio tėvo nuomojamo buto Panevėžio mieste pasiėmė ir išsivežė savo reikmėms naudoti ir šiuo metu naudoja tėvo daiktus: televizorių „Samsung“, šaldytuvą „Elektrolux“, tėvo asmeninius dokumentus, fotoalbumus, kitus dokumentus, naujus arba mažai naudotus drabužius, tėvo santaupas (dviejų mėnesių SODROS mokamą pensiją) panaudojo tėvo laidotuvėms, taip pat pasiėmė tėvo automobilį Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas rūpinosi tėvo laidotuvėmis, su tėvo broliu V. A. K. pasirūpino ir naujai sutvarkė (duomenys neskelbtini) kapinėse esantį P. K. kapo antkapį.

Bylos duomenys patvirtina, kad palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai CPK 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju fakto nustatymas susijęs su atsiradusia turtine teise įgyti nuosavybę į likusį po mirties tėvo turtą.

Taigi, nors E. K. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti) laikoma, kad pareiškėjas E. K. po tėvo P. K. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.