Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį ir profesinį išsilavinimą, vykdo individualią veiklą (dirba (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent jis,2025-06-04 apie 5 val., būdamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. S. į veidą, po ko pradėjo tempti nukentėjusįjį už rankos, o nukentėjusiajam išsilaisvinus ir pradėjus bėgti, jis pradėjo vytis nukentėjusįjį, pasivijęs, jį pargriovė ant žemės ir toliau grasindamas panaudoti fizinį smurtą iš nukentėjusiojo atėmė ne mažiau kaip 100 Eur grynųjų pinigų. Tokiu būdu D. V. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam priklausančius grynuosius pinigus ir jam padarė 100 Eur dydžio turtinę žalą bei padarydamas poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, viršutinėje ir apatinėje lūpose, odos nubrozdinimus smakre, dešinėje rankoje, abiejuose keliuose, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. V. teisme kaltę pripažino iš dalies, nes nesutinko, kad reikalavo pinigų. Parodė, kad draugas F. L. pakvietė išgerti. Išgėrė nemažai. Tą vakarą išgėrė 2 „Bajorus“, 15 alaus ir po vieną „Bajorą“. O vėliau, apie 5 val. laukė autobuso stotelėje. Jie sėdėjo stotelėje ir pamatė nukentėjusįjį, einantį pro šalį. Nukentėjusysis jų paprašė cigarečių, o jie atsakė, jog neturi. Nukentėjusysis turėjo elektroninę cigaretę, tai jie jo paprašė jo duoti elektroninę cigaretę parūkyti. Rūkydami pradėjo daug šnekėti. Nukentėjusysis jiems siūlė kažkokių dalykų. Tada jis (kaltinamasis) nukentėjusiajam pasakė, kad jeigu nori, gali važiuoti su jais. Tada jis (kaltinamasis) laukė kito draugo, kuris turėjo pasiimti automobilį ir juos nuvežti į klubą. Tas kitas draugas pasakė, jog atvažiuos po valandos. Tai jie trise nuėjo atsisėsti ant suoliuko V. K. aikštėje. Nukentėjusysis vėl pradėjo jiems kažką siūlyti, o jie atsisakinėjo. Jis nukentėjusiajam pasakė, kad atstotų nuo jų, nes nusibodo. F. L. sakė palikti jį ramybėje. Tada nukentėjusysis atsistojo ir pasakė: „gali tu mane atjungti?“. Jis (kaltinamasis) atsakė: „ne, kodėl turėčiau tave atjungti?“. Nukentėjusysis neatstojo, o jis (kaltinamasis) atsisakinėjo jį „atjungti“. Galiausiai nusileido (kaltinamasis), laikė nukentėjusįjį už kaklo ir suspaudė. Tada nukentėjusysis užmigo, o jis su draugu pasėdėjo ant suoliuko, o kai nukentėjusysis atsikėlė, pasakė: „o tikrai tvirtas, normaliai padarei“. Jis (kaltinamasis) pasakė: „gerai, tai jau gali eiti nuo mūsų“. Nukentėjusysis nuo jų neatstojo, kažką kalbėjo. Jie praėjo stotelę, jam (kaltinamajam) reikėjo į 6 troleibusą. Tas kitas draugas paskambino ir paklausė, ar jie atvažiuos į klubą. Jis atsakė, kad nelabai gali atvažiuoti. Tada nukentėjusysis jo (kaltinamojo) paklausė, ar jis (kaltinamasis) gali jam bent vieną kartą trenkti. Jis (kaltinamasis) atsakė, jog netrenks. Nukentėjusysis toliau pradėjo kažką jiems kalbėti apie medų, siūlė jiems medaus. Jis (kaltinamasis) pasakė nukentėjusiajam, kad jis dingtų nuo jų. Nesusivaldęs iš pykčio trenkė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis pradėjo nuo jo bėgti ir jis (kaltinamasis) bėgdamas pastūmė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis jam pasakė: „ei, jeigu duosiu tau pinigus, ar paliksi mane?“. O jis (kaltinamasis) būdamas girtas paėmė iš jo pinigus. Pasiėmė pinigus ir išėjo.

Nukentėjusysis pasiūlė jam pinigų, kai buvo nukritęs ant nugaros. Nukentėjusysis sakė, jog turi pinigų ir prieš susimušant, kai jie sėdėjo ant suoliuko. Ėjo pro vidinį kiemą, nes jam (kaltinamajam) reikėjo į 6 troleibusą. Einant pro vidinį kiemą, jie kalbėjosi, nukentėjusysis kalbėjo apie medų, o jis (kaltinamasis) nukentėjusiajam sakė, jog atstotų, kol galų gale vieną kartą trenkė nukentėjusiajam. Kai trenkė nukentėjusiajam, nukentėjusysis pradėjo bėgti, o jis (kaltinamasis) bėgo jam iš paskos ir bėgdamas pastūmė nukentėjusįjį. Nukentėjusįjį pastūmė gal 13-14 metrų nuo vidinio kiemo. Kai pastūmė nukentėjusįjį, nukentėjusysis nukrito priekine kūno dalimi ant rankų, o tada apsivertė ant nugaros. Nukentėjusysis, gulėdamas ant nugaros vos neapsiverkė, pradėjo siūlyti pinigus už tai, kad jis (kaltinamasis) paliktų jį vieną. Iki tol, kol nukentėjusysis jam nepasiūlė pinigų, jis iš nukentėjusiojo pinigų nereikalavo. O kai pasiūlė pinigus, tai pinigus paėmė ir išėjo. Kai paėmė pinigus iš nukentėjusiojo, pradėjo bėgti link to troleibuso, kuris veža į (duomenys neskelbtini). Kai paėmė pinigus, nukentėjusysis atsistojo ir pradėjo eiti ta pačia puse kaip ir jis (kaltinamasis). Bėgo nuo nukentėjusiojo, nes tuo metu suvokė, ką padarė. Išsigando policijos ir tuo momentu beveik išsiblaivė. Pinigų negrąžino, nes apie jų grąžinimą jau net negalvojo. Bėgo ten, iš kur atėjo. Tiesiog apsuko ratą. Atsidūrė ten, kur norėjo eiti, prie „I.“ baro. Troleibuso stotelė yra prie minėto baro jis į patį barą nėjo. Stotelėje sulaukė troleibuso ir išvažiavo, nes jau buvo apie 6 val. Troleibusu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini), stotelėje, sutiko F. L., kuris pabėgo. F. L. gyvena (duomenys neskelbtini).

Sutiko su viskuo, ką sakė ir rašė tyrėja, viską patvirtino ir nesigilino, ką rašė. Tyrėja klausinėjo, o jis atsakinėjo į klausimus. Jis tyrėjai pasakė, kad nori tiesiog greičiau išeiti. Protokolo neskaitė, tiesiog pasirašė ir išėjo.

Teisme paskelbus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 197-200): „kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025-06-04 paryčiais, jis su savo draugu F. L. sėdėjo stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Stotelės pavadinimo neprisimena. Jie su draugu laukė autobuso namo, kadangi buvo išėję iš baro, abu buvo neblaivūs. Jiems besėdint priėjo vyras - tamsių plaukų, neaukštas ir juos užkalbino. Neatsimena, apie ką su juo kalbėjo. Kiek pamena, tas asmuo taip pat nebuvo blaivus. Jis (nukentėjusysis) jiems daug pasakojo apie medų, kad jis yra (duomenys neskelbtini), siūlė medaus, tada pradėjo kalbėti apie pinigus, siūlyti juos, tačiau kaip ir minėjo sunkiai prisimena detales, kadangi buvo išgėręs daug alkoholio. Neprisimena, kaip jie nuo tos stotelės atsidūrė A. V. gatvėje Gal jie turėjo susitikti su kokiu nors jo draugu ar to žmogaus draugu, tikrai neprisimena, tačiau jie tiesiog ėjo gatve. Pamena, jog telefonu kalbėjo su draugu, tačiau su kuriuo, jis konkrečiai neprisimena. Vyras jam siūlė padirbėti, kadangi jau ne pirmą kartą taip būna, jog paprašo papildomai padirbėti. Tačiau kalbos apie tai, jog vyras parvežtų juos namo nebuvo. Jiems būnant gatvėje, vyras pradėjo jį įžeidinėti, juokėsi iš jų, konkrečiai neįvardins dėl ko, tačiau prisimena, jog jam tai nepatiko ir jis asmeniui sudavė vieną smūgį į veido sritį ir patempė už rankos. Tada tas vyras pradėjo bėgti, o jis ėmė vytis. Vos tik pačiupo asmenį, jis nukrito ant žemės. Ir kadangi prieš tai, kai bendravo su asmeniu, jis daug kalbėjo apie pinigus, juos siūlė ir panašiai, jis žinojo, jog vyras su savimi turi grynųjų pinigų, todėl iš jo pradėjo reikalauti pinigų. Pradėjo sakyti, jog už tai, jog jį įžeidinėjo, dabar jam duotų pinigų. Asmuo pradėjo sakyti, jog duos pinigus, jei paliks jį ramybėje. Jis pasakė, kad jei duos pinigus - paliks jį. Tada asmuo iš kišenės išsitraukė piniginę ir iš jos išėmė pinigus ir padavė jam. Neprisimena, kiek buvo pinigų. Galėjo būti 100 Eur, tačiau tikrai ne daugiau. Neprisimena nei kiek, nei kokiomis tiksliai kupiūrom buvo tie pinigai, kadangi tuo metu jis buvo stipriai neblaivus. Paėmęs pinigus iš asmens jis pradėjo bėgti tolyn, ir bėgdamas pamatė, jog jo draugas, kuris iš tos vietos išėjo, eina namo. Tačiau kiek pamena, jie su draugu kartu daugiau niekur ir nebėjo, išsiskirstė savais keliais. Jam vienam kilo mintis iš asmens paimti pinigus, jo draugas su tuo yra visiškai nesusijęs, su juo nebuvo susitarę. Pabėgęs nuo to asmens ir atsisveikinęs su draugu, kiek prisimena, jis grįžo namo. Galimai kitą dieną pagrobtus pinigus išleido bare, pirko alkoholį. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, galėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą 100 Eur dydžio turtinę žalą“.

Kaltinamasis parodė, kad tai, ką parašė tyrėja, yra jo žodžiai, tačiau jų netvirtina. Nesako, jog kaltę neigia, o sako, kaip buvo iš tikrųjų. Sutinka, kad pargriovęs nukentėjusįjį ant žemės, atėmė iš jo pinigus. Visumoje kaltės nepripažįsta, nes pasakymas, kad jis reikalavo pinigų yra neteisingas. Kaltę pripažįsta. Buvo 95 Eur, nes su draugeliu nuėjo į „I.“ barą, kur jam išdavė čekį, kuriame buvo parašyta 95 Eur. Prieš įvykį turėjo savų pinigų. Norėjo nukentėjusiajam atlyginti žalą, tačiau jis paprašė 2 000 Eur, o jis (kaltinamasis) daugiausia gali grąžinti 300 Eur, bet nukentėjusysis nesutiko. Yra linkęs atlyginti žalą nukentėjusiajam, bet šiuo metu neturi pakankamai pinigų tam, nes išsinuomojo butą, o prieš tai buvo benamis. Sutinka, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, 400 Eur atitinka patirtą neturtinę žalą.

Teisme paskelbus civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 52), kaltinamasis parodė, kad sutiktų su turtine žala (suplėšytais drabužiais), jei nukentėjusysis parodytų tuos rūbus.

Teisme peržiūrėjus 2025-06-04 vaizdo įrašą, kaltinamasis parodė, jog jo elgesys pasikeitė, kai jis išėjo iš darbo, šeimininkė jį išmetė iš buto, o kadangi Lietuvoje neturi šeimos, jam teko gyventi gatvėje. Nakvynės namuose yra blogiau gyventi nei gatvėje. Dabar yra susiradęs butą, vykdo individualią veiklą. Savo veiksmus vertina neigiamai. Gailisi dėl savo poelgio. Nukentėjusysis pinigus jam atidavė savo valia.

Nukentėjusysis V. S. teisme parodė, kad tą dieną namuose išgėrė 3 alaus. Tada nuėjo į „I.“ barą, kur išgėrė vieną alaus ir išėjo iš baro. Gyvena (duomenys neskelbtini) g., todėl ėjo pro V. K. aikštę, kur yra stotelė. Rūkė elektroninę cigaretę. Stotelėje sėdėjo kaltinamasis su draugu. Jie paklausė, ar jis (nukentėjusysis) turi cigarečių. Jis atsakė, jog neturi. Tada jie paprašė duoti parūkyti elektroninę cigaretę. Jis jiems davė parūkyti. Jie pradėjo šnekėti apie medų. Nuėjo į V. K. aikštę, atsisėdo ant suoliuko. Jie siūlė jam likti su jais ir jis sutiko. Po kurio laiko jis (nukentėjusysis) pasakė, kad yra pavargęs ir jų paklausė, ar jie galėtų jį pavežti iki namų. Kaltinamasis pastoviai kalbėjo telefonu su kitu draugu, klausinėjo, kada atvažiuos jo draugas. Belaukdami toliau sėdėjo ir šnekėjo apie MMA (mixed martial arts), todėl jis (nukentėjusysis) paklausė kaltinamojo, ar jis moka „teisingai užrakinti“ rankomis ir paprašė kaltinamojo, kad jis parodytų, kaip ir kur reikia sudėti rankas. Pamena savo „atsijungimą“, bet tai vyko milisekundę. Vėliau tyrėja sakė, kad per kameras matėsi, kaip jis (nukentėjusysis) voliojasi ant žemės. Tada kaltinamasis pasakė jie eitų link operos, nes jo draugas ten atvažiavo. Kaltinamasis sakė, jog jo draugo mašina yra už bromo. Kažkuriuo metu iš niekur nieko kaltinamasis kumščiu jam sudavė. Kaltinamasis smūgiavo jam truputį žemiau nosies, į burnos sritį. Jis (nukentėjusysis) negalėjo numatyti smūgio, nes viskas įvyko labai greitai. Kaltinamasis jį suėmė už rankos ir už džemperio. Jis bandė išsilaisvinti, šiek tiek pasisuko su kaltinamuoju. Tuo metu jis (nukentėjusysis) nesuprato kas vyksta ir ką daryti. Nusprendė (nukentėjusysis) greitai bėgti, bet kaltinamasis jį pastūmė ir jis nukrito ant kelių ir rankų. Tada gulėdamas atsisuko į kaltinamąjį, alkūnėmis atsirėmęs į žemę, o kaltinamasis vis kartojo: „duok pinigus“. Jis (nukentėjusysis) pradėjo šaukti, tikėdamasis atkreipti pašalinių žmonių dėmesį. O kaltinamasis toliau kartojo, kad atiduotų jam pinigus, pradėjo artintis prie jo (nukentėjusiojo). Galų gale sutiko kaltinamajam atiduoti pinigus su sąlyga, kad jis jam (nukentėjusiajam) nieko nebedarys. Padavė pinigus, atsistojo. Nesiūlė kaltinamajam pinigų. Įvykio metu jo pinigai smulkiomis kupiūromis buvo piniginėje, o piniginė kišenėje. Gulėdamas ant nugaros ištraukė piniginę ir iš jos išėmė visus turėtus pinigus ir padavė kaltinamajam. Kai davė kaltinamajam pinigus, kaltinamasis pinigus pasiėmė. O jis (nukentėjusysis) greitai atsitraukė ir pradėjo nuo kaltinamojo eiti. Pastebėjo, jog jie su kaltinamuoju ėjo į tą pačią pusę, tad pamanė, jog kaltinamasis jį vejasi, dėl to pradėjo bėgti kuo toliau nuo kaltinamojo. Bėgo per kiemus iki (duomenys neskelbtini), tada per C., per „E.“ ir grįžo namo.

Drabužiai, rankos purvinos, žaizdotos, kruvinos. Drabužius išskalbė, pats nusiprausė. Po kelių valandų miego atsikėlė ir iškart paskambino policijai. 600 Eur turtinę žalą sudaro džinsai, kurių vertė 70 Eur. Džinsai buvo suplėšyti, ištepti krauju. Taip pat nuskeltas dantis, kurio dar netaisė, nes tuo metu neturėjo pinigų danties taisymui. Danties taisymą vertina mažiausiai 400 Eur. Prie turtinės žalos prisideda ir pavogti 100 Eur.

Teisme paskelbus specialisto išvadą (t. 1, b. l. 50-51), nukentėjusysis parodė, kad nežino, kodėl specialisto išvadoje nenurodytas sužalojimas, padarytas įvykio metu. Per kameras matosi, jog kaltinamasis jam trenkė. Jo lūpos buvo ištinusios, iš nosies bėgo kraujas. Buvo pažeistas apatinis kairėje pusėje esantis dantis. Jam buvo suduotas vienas smūgis. Jis buvo pastumtas, nuo ko krito ant žemės. Po įvykio turėjo eiti į darbo pokalbį, tačiau pokalbį teko nukelti, nes jo veidas buvo ištinęs, keliai buvo nubrozdinti, negalėjo vaikščioti.

Po specialisto apklausos teisme, parodė, jog jam labiau skaudėjo viršutinį dantį, bet kai iškišdavo liežuvį į priekį, jam labai skaudėjo apatinę liežuvio dalį. Skaudėjo ir tas kitas dantis, o tą nulaužtą dantį pradėjo jausti vėliau.

Kaltinamasis pirmą kartą pasakė: „duok pinigus“ juokais, kai sėdėjo V. K. aikštėje. Pirmiausia buvo smūgis, tada jis (nukentėjusysis) bėgo, tada kaltinamasis jį pargriovė, o kai gulėjo, kaltinamasis pradėjo reikalauti pinigų. Jis (nukentėjusysis) pradėjo bėgti po pirmo smūgio. Viskas įvyko vidiniame kieme.

Kai nuėjo prie „bromo“ (arka), F. L. buvo kartu. Po smūgio sudavimo F. L. buvo netoli jo (nukentėjusiojo). Įvykio metu F. L. nieko nesakė. Kai jis gulėjo ant nugaros ir kai kaltinamajam davė pinigus, F. L. nematė. Nė karto neįžeidė nei kaltinamojo, nei jo draugo. Kaltinamasis jam (nukentėjusiajam) nesakė, kad jis atstotų nuo jų. Jie patys jį kvietėsi eiti link „bromo“ (arka). Į „bromą“ (arka) pirmi užėjo kaltinamasis su draugu, o jis ėjo jiems iš paskos. Einant pro „bromą“ (arka) kalbėjosi apie kaltinamojo draugą, ieškojo automobilio. Jokių pykčių nebuvo, normaliai kalbėjosi. Visas pokalbis buvo susijęs su kaltinamojo draugo laukimu. Po to gal 20 sekundžių su kaltinamuoju tylėjo ir tada kaltinamasis pasisuko ir trenkė jam. Smūgio sudavimo metu jis (nukentėjusysis) buvo „brome“ (arka). Prieš smūgio sudavimą, kaltinamasis jam nieko nesakė. Kaltinamasis žinojo, jog turi pinigų, nes kažkuriuo momentu jis (nukentėjusysis) jam pasakė, jog turi pinigų, nes kai sėdėjo V. K. aikštėje, kaltinamasis minėjo, jog jam reikėjo grynųjų. O jis (nukentėjusysis) kaltinamajam pasakė, kad jeigu jis perves pinigus, jis duos grynaisiais.

Kaltinamasis jo atsiprašė.

Specialistas S. C. teisme parodė, kad dantų traumos atveju jie mato aštrų danties kraštą, tačiau šiuo atveju danties kraštas yra užapvalėjęs, todėl pasisakyti, kuriuo metu galėjo būti padarytas danties lūžis, nėra galimybės, tai mažai tikėtina, jog taip nutiko įvykio metu. 31-as dantis yra pirmas priekyje apačioje kairėje pusėje. Remiantis tuo, kad minėtas dantis yra užapvalėjusiais kraštais, mažai tikėtina, kad taip galėjo pasidaryti traumos metu. Nuskelto danties kraštai užapvalėja per dvi savaites. Nukentėjusysis į juos kreipėsi kitą dieną po įvykio. Mažai tikėtina, jog po danties traumos, skilimas įvyktų pusapvaliu.

Liudytoja S. G. apklausiama teisme parodė, jog kaltinamasis apklausos metu savo kaltę pripažino, gailėjosi, lyg ir norėjo susitaikyti su nukentėjusiuoju, atlyginti žalą, tačiau minėjo, kad negali padengti visos žalos. Apklausų metu ji kaltinamajam uždavinėjo klausimus, o jis atsakinėjo. Kai ji paklausė, ar pripažįsta įtarimą, jis atsakė, kad pripažįsta. Jai nepasirodė, jog kaltinamasis galėjo būti apsvaigęs ar pavargęs apklausų metu. Jai atrodo, kad ji perskaitė jam surašytą protokolą ir tada davė pasirašyti. Kadangi kaltinamasis pasirašė protokolą, vadinasi, su protokolu sutiko. Kaltinamasis nepaminėjo jokių aplinkybių dėl įtarimo, su kuriomis nesutinka. Kiek pamena, kaltinamasis apklausos metu niekur neskubėjo, nenorėjo greičiau išeiti. Jai susidarė įspūdis, kad kaltinamasis apklausos metu išties gailėjosi, norėjo atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą, tačiau tuo metu neturėjo pakankamai pinigų. Kiek pamena, apklausų metų kaltinamasis sakė, kad įvykio metu reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo ir nukentėjusysis juos davė.

Liudytojas F. J. L. apklausiamas teisme parodė, jog įvykis buvo vasarą. Apie 4.30 val. susitiko su D. V.. Nuėjo į stotelę prie V. K. aikštės laukti autobuso, norėdami grįžti namo. Jiems autobuso reikėjo laukti apie 40 min. Po poros minučių praėjo V. S.. Neatsimena, ar jie pasiūlė nukentėjusiajam parūkyti, ar jo paprašė duoti parūkyti. Sėdėjo trise stotelėje, rūkė, kalbėjosi. Galbūt, kai trise kalbėjosi buvo kvietimas nueiti į barą nusipirkti alaus. Nežino, ar jiems kalbantis, V. S. minėjo, kad turi grynųjų pinigų ar, kad būtų buvęs išsiėmęs piniginę parodyti. Nukentėjusysis sakė, kad gali juos pavaišinti alumi. Visi trys buvo lengvai išgėrę. Nukentėjusiojo nepažinojo iki to įvykio. Miesto centre yra visai normalu užkalbinti nepažįstamus žmones, nes paryčiais daug kas eina iš barų, klubų. Po to V. S. pasiūlė eiti atsisėsti V. K. aikštėje ant suoliuko. Jie taip ir padarė. Kalbėjosi apie bitininkystę, ūkį. V. S. siūlė jiems medaus. V. S. su jais bendravo draugiškai, labai geras žmogus. Maždaug po dviejų valandų visi trys nuėjo link bromų laukti, kaip sakė D. V., jo draugų. D. V. sakė, kad važiuos į vakarėlį. Nežino, koks vakarėlis turėjo vykti 5 val. D. V. pasakė laukti ir jie laukė. D. V. draugų nesulaukė, o jiems bekalbant V. S. gavo smūgį iš D. V.. D. V. trenkė V. S. kažkur tarp lūpų. Sunku pasakyti, kodėl D. V. trenkė nukentėjusiajam į veidą. Galbūt D. V. reikėjo pinigų. Nepamena, ar prieš smūgį nukentėjusiajam į veidą, D. V. išsakė nukentėjusiajam kokias nors pretenzijas dėl bendravimo, elgesio. D. V. jam (liudytojui) nesakė, jog jam nepatinka nukentėjusysis. Išsigandęs situacijos staigiai pabėgo (liudytojas) į stotelę. 2-3 minučių bėgyje pamatė atbėgantį D. V. iš kitos stotelės. Galiausiai gavosi taip, kad po įvykio D. V. rado jį (liudytoją), kai jis kvietėsi taksi ir jie kartu išvažiavo tuo pačiu taksi. D. V. sakė, kad atėmė iš V. S. apie 100 Eur. Jis (liudytojas) klausė kaltinamojo, kodėl jis atėmė iš nukentėjusiojo 100 Eur, o kaltinamasis atsakė, kad „iškrito, tai nusprendžiau paimti“. Galbūt kaltinamasis įvykio metu pagalvojo, kad tai lengvi pinigai ir paims juos, nežino.

D. V. pažįsta nuo 2025 m. žiemos. Su juo susipažino darbe. Tada kaltinamasis pasirodė kaip malonus žmogus, buvo visai kitoks nei dabar. Dabar kaltinamasis pasikeitė į blogąją pusę. Jis (liudytojas) pastatė kaltinamąjį ant kojų, ragino jį pradėti gerą gyvenseną, pradėti sportuoti. Dviese vaikščiodavo į sporto klubus. Kaltinamasis visada buvo labai draugiškas, su juo nebuvo jokių problemų, elgėsi kultūringai. Laikui bėgant jų draugystė išblėso, nebesusimatydavo taip dažnai. D. V. pradėjo bendrauti su negerais žmonėmis. Mano, jog negeri aplinkiniai galėjo kaltinamajam padaryti įtaką.

Liudytojas F. J. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-06-04 buvo su savo draugu D. V., kurį pažįsta apie 5 mėnesius, ankščiau kartu dirbo. Buvo Vilniaus miesto centre, lankėsi įvairiuose baruose, vartojo alkoholį. Apie 4-5 val., ryto jau ėjo link stotelės, ruošėsi vykti namo. Neprisimena, į kokią tiksliai stotelę atėjo, tačiau netoliese buvo V. K. aikštė. Kadangi tuo metu autobusai dar nevažiavo, jie prisėdo ant suoliuko palaukti. Jiems besėdint stotelėje, pro šalį ėjo vyriškis, kurį jo draugas D. užkalbino, paprašė jo cigarečių. Tas asmuo prisėdo šalia jų ant suoliuko ir jie visi pradėjo bendrauti. Prabuvo gal apie 1 valandą stotelėje, ir po to D. pasiūlė nueiti iki šalia buvusios V. K. aikštės. Jie visi trys ten nuėjo, atsisėdo ant suoliuko ir toliau bendravo, kalbėjo apie bitininkystę, nukentėjusysis minėjo, jog tėvas užsiima tuo, siūlė jiems medaus. Ten jiems prabuvus apie pusantros valandos, tuo metu jau buvo prašvitę, D. pradėjo nukentėjusiojo prašyti pinigų, kokios sumos prašė neprisimena, tačiau pamena, jog sakė: „duok pinigų“, tačiau jokiais grasinimais neišsireiškė. Nukentėjusysis tikriausiai galvojo, jog jis juokauja ir paklausė jo: ,,kiek tau reikia?“. Nežino, ką atsakė D., tačiau nukentėjusysis pasiūlė D., kad jam geriau nupirks kokį nors gėrimą ar taip ką, bet ne, kad tiesiogiai duos pinigų. Tačiau D. tai netiko ir pradėjo sakyti jiems eiti netoli už kampo, kad turi atvažiuoti jo draugai, kurie juos pasiims ir nuveš namo pas jį, kad neva ten vyksta vakarėlis. Nukentėjusysis sutiko ir jie visi paėjo šiek tiek toliau nuo V. K. aikštės, apie 300-400 metrų, ir praėjus pro bromą sustojo palaukti. Jie ten laukė apie 10 minučių tų draugų, ir bestovint jis pradėjo pastebėti, jog D. kažkaip įdomiai žiūri, lyg atrodo norėtų smogti tam nukentėjusiajam, todėl jis supratęs, kas gali įvykti, pradėjo tam nukentėjusiajam sakyti, jog galbūt šiandien jau niekur kartu nevažiuos, susitiks kitą kartą ir panašiai. Tačiau nukentėjusysis sakė, jog vis tiek nori važiuoti. Ir tada tik pamatė kaip viskas staigiai įvyko – D. kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis šiek tiek priklupo ir pradėjo šaukti: „Ką tu darai?“, o jis tuo metu iškart pradėjo bėgti nuo tos vietos. Galvojo išsikvies taksi ir grįš namo. Tiesiog norėjo pabėgti iš šitos vietos, nuo jų. Jau buvo tolokai nubėgęs nuo tos vietos, tačiau kur tiksliai nežino, stovėjo ir laukė kol atvažiuos taksi bei pamatė kaip ateina D. D. priėjus, paklausė kaip jį rado, o jis pasakė, kad tiesiog įsėdo į bet kurį autobusą ir bevažiuojant pastebėjo jį. Tada jie vienu taksi grįžo į namus. Kai D. jį rado, papasakojo kaip viskas buvo ir kiek prisimena, pasakė, jog iš to asmens paėmė apie 120 Eur, tačiau jis tų pinigų nematė, D. jam nerodė. Nukentėjusysis visą laiką su jais bendravo mandagiai, nieko neįžeidinėjo. Kai D. sudavė jam pirmą smūgį, tarp jų tuo metu nevyko joks žodinis konfliktas, D. tikriausiai jam sudavė norėdamas atimti pinigus. Jis apie tokį D. ketinimą atimti pinigus nežinojo, galvojo taip pat, kaip ir nukentėjusysis, jog jie iš tikrųjų eina iki tos vietos sulaukti atvykstančių D. draugų, kurie turėjo juos pasiimti (t. 1, b. l. 61-64).

2025-06-04 protokole-pranešime užfiksuota, kad V. S. parodė, jog 2025-06-04 apie 5 val. A. V. g. 8 vidiniame kieme du nepažįstami asmenys reikalaudami pinigų panaudojo fizinį bei psichologinį smurtą, t. y. ranka trenkė į veidą bei atėmė iš jo grynuosius pinigus, kurių turėjo ne mažiau nei 100 Eur (t. 1, b. l. 11).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, V. S. pranešė, kad prieš 5-6 valandas prie „Operos ir baleto teatro“ gatvėje du neažįstami vyrai sumušė jį ir pavogė apie 95 Eur (t. 1, b. l. 20).

Iš 2025-06-04 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – vidinis kiemas, esantis A. V. g. 8. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta (t. 1, b. l. 21-28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1950/2025(01) nurodyta, kad V. S. nustatyta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, viršutinėje bei apatinėje lūpose, odos nubrozdinimai smakre, dešinėje rankoje, abiejuose keliuose, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti penkių trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis, nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu (t. 1, b. l. 50-51).

Vaizdo įraše ir jo 2025-06-11 apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „2025.06.04.04.00.00 – 2025.06.04.06.00.00“. Vaizdo įrašas fiksuojamas 2025-06-04 nuo 4 iki 6 val. Filmuojama V. K. aikštė, esanti Gedimino pr. 04:05:30 laiku užfiksuotas nukentėjusysis einantis einanti su kaltinamuoju ir F. J. L. nuo V. K. stotelės pusės. Kaltinamasis dėvi baltus marškinėlius, pilką megztinį, juodas kelnes ir juodus sportbačius. F. J. L. dėvi šviesų megztinį, šviesias kelnes ir baltus sportbačius. Kaltinamasis, F. J. L. su nukentėjusiuoju nueina link suolo aikštėje ir F. J. L. atsisėda ant suolo. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo nesimato dėl paminklo. 04:37:00 matyti kaip kaltinamasis prilaiko nukentėjusįjį ir bando jį nutempti ant suolo. 04:37:12 matyti kaip nukentėjusysis galimai praranda sąmonę ir jo kūnas nukrenta kaltinamajam prilaikant. Kaltinamasis pasodina nukentėjusįjį ant suolo ir nukentėjusysis atgauna sąmonę. 04:38:25 kaltinamasis prisėda ant suolo prie nukentėjusiojo. 04:39:05 kaltinamasis vėl prilaiko nukentėjusįjį sėdant ir kairia ranka tarsi smūgiuoja į veidą 04:39:12 ir 04:39:15 laiku. 04:39:42 kaltinamasis paleidžia nukentėjusįjį, tačiau jie visi trys toliau sėdi ant suolo. 04:51:03 kaltinamasis laiko nukentėjusįjį ir 04:51:20 bei 04:51:22 kairia ranka tarsi smūgiuoja į veidą. 04:51:27 nukentėjusysis paleidžiamas. 04:58:06 visi trys asmenys pakyla nuo suolo ir nueina link Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pusės (t. 1, b. l. 87-92).

Vaizdo įraše ir jo 2025-06-11 apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš UAB „A.“ „20250610170623725_C84100033350_C84100033“. Vaizdo įrašas fiksuojamas 2025-06-04 nuo 06:05:40 iki 06:14:31 val. Filmuojamas grožio salono „A.“ kiemas. Vaizdo įrašo kampe matosi, jog stovi nukentėjusysis, kaltinamasis ir F. J. L.. 06:12:48 kaltinamasis dešine ranka smūgiuoja nukentėjusiajam į veidą ir bando jį nustumti ant žemės. Nukentėjusysis pasprunka nuo kaltinamojo rankų ir bėga link kameros pusės. Kaltinamasis bėgdamas iš paskos, pagauna ir pastumia nukentėjusįjį ant žemės 06:13:01. Tada, nukentėjusiajam gulint ant žemės, kaltinamasis kažką sako, po ko nukentėjusysis iš kišenės išsitraukia piniginę, iš jos išima grynuosius pinigus ir 06:13:49 paduoda kaltinamajam. Dėl vaizdo įrašo kokybės ir kampo neįmanoma nustatyti tikslaus pinigų kiekio. Gavęs pinigus, kaltinamasis nueina nuo kameros pusės ir praėjęs pro kiemo arką eina į A. V. gatvę. Fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aptarto vaizdo įrašo, jose užfiksuotos pirmiau minėtos aplinkybės (t. 1, b. l. 98-106).

Vaizdo įrašuose ir jų 2025-06-16 apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti Vadovybės apsaugos tarnybos. Vaizdo įrašai fiksuojami 2025-06-04 nuo 4 iki 6 val. Filmuojama V. K. aikštė esanti Gedimino pr., Vadovybės stovėjimo aikštelė, Vilniaus g. atkarpa nuo Gedimino pr. pusės iki Tilto g. pusės. 04:08:10 laiku užfiksuota nukentėjusysis einantis su kaltinamuoju ir F. J. L. nuo V. K. stotelės pusės. Visi trys nueina link suolo aikštėje ir F. J. L. atsisėda ant suolo. 04:39:30 matyti kaip kaltinamasis prilaiko pareiškėją ir bando jį nutempti ant suolo. 04:39:42 nukentėjusysis galimai praranda sąmonę ir jo kūnas nukrenta kaltinamajam prilaikant. Kaltinamasis pasodina nukentėjusįjį ant suolo ir jis atgauna sąmonę. 04:40:55 kaltinamasis prisėda ant suolo prie nukentėjusiojo. 04:41:35 kaltinamasis vėl prilaiko nukentėjusįjį sėdant ir kairia ranka tarsi smūgiuoja į veidą 04:41:42 ir 04:41:45 laiku. 04:42:12 kaltinamasis paleidžia nukentėjusįjį, tačiau jie visi trys toliau sėdi ant suolo. 04:53:33 kaltinamasis pradėjo laikyti nukentėjusįjį ir 04:53:50 bei 04:53:52 kairia ranka tarsi smūgiuoja į veidą. 05:00:36 visi trys vyrai pakyla nuo suolo ir nueina link Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pusės. Fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš aptartų vaizdo įrašų (t. 1, b. l. 107-112).

Baudžiamoji atsakomybė, nustatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą,. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis D. V. pripažino padaręs kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus, tačiau nurodė, kad pinigus nukentėjusysis jam atsidavė savanoriškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs kiekvieną pirmiau detaliai aprašytą įrodymą atskirai ir jų visumą konstatuoja, kad yra neginčytinai įrodyta, kad D. V., kaltinime nurodytu laiku, būdamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. S. į veidą, po ko pradėjo tempti nukentėjusįjį už rankos, o nukentėjusiajam išsilaisvinus ir pradėjus bėgti, jis pradėjo vytis nukentėjusįjį, pasivijęs, jį pargriovė ant žemės ir iš nukentėjusiojo paėmė ne mažiau kaip 100 Eur grynųjų pinigų. Šios aplinkybės įrodytos paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo V. S. parodymais, liudytojo F. J. L. parodymais. Jų visų parodymai esminėse detalėse sutampa ir vieni kitus papildo. Kaltinamojo neteisėti veiksmai detaliai ir aiškia užfiksuoti vaizdo įraše bei įrodo, kaltinime nurodytas smurto panaudojimo bei pinigų paėmimo iš nukentėjusiojo aplinkybes.

Kaltinamasis D. V. teigia, kad nukentėjusysis savo noru jam atidavė 100 Eur, tačiau šią kaltinamojo versiją paneigia visų pirma nukentėjusiojo parodymai, kad iš jo smurto metu reikalauta pinigų. Taip pat šią versiją paneigia nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kurias nurodė nukentėjusysis ir liudytojas F. J. L.. O būtent, kad po pokalbio V. K. aikštėje, kaltinamasis pasiūlė nuvažiuoti pas jo draugus, nurodė, kad draugai atvažiuos jų pasiimti ir nuvedė visus į „bromą“ (toliau – arka), neva laukti draugų. Draugai taip ir neatvažiavo, o kaltinamasis be jokios priežasties trenkė nukentėjusiajam ties lūpomis. Liudytojas F. J. V. parodė, kad trenkė kaltinamasis matyt dėl to, kad jam reikėjo pinigų, kad nukentėjusysis savo elgesiu neprovokavo smurto, kad pats tai pamatęs išsigando ir pabėgo, vėliau, laukdamas autobuso, pamatė ateinantį kaltinamąjį, jie kartu išsikvietė taksi ir juo bevažiuojant kaltinamasis pasakė, kad atėmė iš nukentėjusiojo 100 Eur, paklausus kodėl atėmė, atsakė, kad iškrito, todėl ir pasiėmė. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad nesulaukė kaltinamojo draugų, stovint arkoje ir bekalbant, kaltinamasis nei iš šio nei iš to jam smūgiavo kumščiu į veidą, į burnos sritį. Tuo metu jis (nukentėjusysis) nesuprato kas vyksta ir ką daryti. Nusprendė greitai bėgti, bet kaltinamasis jį pastūmė ir jis nukrito ant kelių ir rankų. Tada gulėdamas atsisuko į kaltinamąjį, alkūnėmis atsirėmęs į žemę, o kaltinamasis vis kartojo: „duok pinigus“. Jis (nukentėjusysis) pradėjo šaukti, tikėdamasis atkreipti pašalinių žmonių dėmesį. O kaltinamasis toliau kartojo, kad atiduotų jam pinigus, pradėjo artintis prie jo. Galų gale sutiko kaltinamajam atiduoti pinigus su sąlyga, kad jis jam nieko nebedarys. Padavė pinigus, atsistojo. Nesiūlė kaltinamajam pinigų. Gulėdamas ant nugaros ištraukė piniginę ir iš jos išėmė visus turėtus pinigus ir padavė kaltinamajam. Kai davė kaltinamajam pinigus, kaltinamasis pinigus pasiėmė. O jis (nukentėjusysis) greitai atsitraukė ir pradėjo nuo kaltinamojo eiti. Pastebėjo, jog jie su kaltinamuoju ėjo į tą pačią pusę, tad pamanė, jog kaltinamasis jį vejasi, dėl ko pradėjo bėgti kuo toliau nuo kaltinamojo. Vaizdo įraše užfiksuotos smurto panaudojimo aplinkybės patvirtina būtent nukentėjusiojo parodymus. Iš vaizdo įrašo „20250610170623725_C84100033350_C84100033“ matyti, kad stovi nukentėjusysis, kaltinamasis ir F. J. L.. Vaizdo įrašo laiku 06:12:48 kaltinamasis dešine ranka smūgiuoja nukentėjusiajam į veidą ir bando jį nustumti ant žemės. Nukentėjusysis pasprunka nuo kaltinamojo ir bėga link kameros pusės. Kaltinamasis bėgdamas paskui pagauna ir pastumia nukentėjusįjį ant žemės. Tada nukentėjusiajam gulint ant žemės kaltinamasis kažką sako, po ko nukentėjusysis iš kišenės išsitraukė piniginę, iš jos išima pinigus ir paduoda kaltinamajam. Taigi, įvertinus visa tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad nukentėjusysis ne savanoriškai padovanojo kaltinamajam pinigus ar šiaip juos pasiūlė, o tik po kaltinamojo smurto, vis dar kaltinamajam grasinant, gulėdamas ant žemės po kaltinamojo žodžių padavė pinigus kaltinamajam, po ko kaltinamasis nutraukė smurtą ir nuėjo. Taigi yra nustatyta kaltinimo aplinkybė, kad kaltinamasis panaudodamas smurtą ir grasindamas tuoj jį panaudoti pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą – 100 Eur.

Iš nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Dėl patirto smurto nukentėjusiajam nustatytos poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, viršutinėje bei apatinėje lūpose, odos nubrozdinimai smakre, dešinėje rankoje, abiejuose keliuose. Nustatyti sužalojimai atitinka vaizdo įraše užfiksuotas smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį aplinkybes, jie nustatyti 2025-06-05, 10.30 val., t. y. netrukus po prieš nukentėjusįjį padarytos nusikalstamos veikos 2025-06-04, apie 5 val. ryto. Tai patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1950/2025(01) (t. 1, b. l. 50-51). Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1950/2025(01) (t. 1, b. l. 50-51), nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusiojo teigimu jam galimai 31 dantis nuskilo dėl smūgio suduoto į lūpų sritį. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1950/2025(01) (t. 1, b. l. 50-51) aprašomosios dalies matyti, kad apžiūrint nukentėjusįjį nustatyta, kad dantenos ramios, 31 – o danties viršutinės dalies trūkumas užapvalėjusiais kraštais. Tačiau nėra padaryta išvada, kad minėtas danties trūkumas galėjo būti padarytas nusikalstas veikos padarymo metu. Siekiant pašalinti kilusias abejones, teismas apklausė specialistą S. C., kuris parodė, kad dantų traumos atveju jie mato aštrų danties kraštą, tačiau šiuo atveju danties kraštas yra užapvalėjęs, todėl pasisakyti, kuriuo metu galėjo būti padarytas danties lūžis, nėra galimybės, tai mažai tikėtina, jog taip nutiko įvykio metu. 31-as dantis yra pirmas priekyje apačioje kairėje pusėje. Remiantis tuo, kad minėtas dantis yra užapvalėjusiais kraštais, mažai tikėtina, kad taip galėjo pasidaryti traumos metu. Nuskelto danties kraštai užapvalėja per dvi savaites. Nukentėjusysis į juos kreipėsi kitą dieną po įvykio. Mažai tikėtina, jog po danties traumos, skilimas įvyktų pusapvaliu.

Pabrėžtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo gi atveju iš specialisto išvados ir paaiškinimų matyti, kad mažai tikėtina jog 31-as dantis nuskeltas įvykio metu, nes suapvalėja skilimo kraštai per dvi savaites, o nukentėjusysis kreipėsi į specialistą kitą dieną po įvykio, todėl turėjo matytis aštrus danties kraštas. Taigi, neginčytinai nenustačius, kad 31-as nukentėjusiojo dantis nuskilo nuo smūgio į lūpų sritį, nėra ir pagrindo išvadai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiskmų nuskilo 31-as nukentėjusiojo dantis.

Nustačius D. V. veikoje visus plėšimo panaudojant smurtą ir grasinant jį tuoj panaudoti objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, jis pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Sistemiškai aiškinant BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktus, 54 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, kad vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Kaltinamasis D. V. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi ne tik į svetimą nuosavybę, bet ir į asmens sveikatą. Nagrinėjama nusikalstama veika nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. D. V. yra jauno amžiaus, dirba. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybių ligų gydymą byloje nėra. Kaltinamasis praeityje neteistas. 2026-01-26 duomenimis, kaltinamasis per paskutinius vienerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 6 kartus, iš kurių daugiausia už tai, jog važiavo viešuoju transportu be bilieto, vieną kartą už viešosios rimties trikdymą, vieną kartą už smulkią vagystę. Duomenų apie jam paskirtų baudų nėra.

Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti vieną griežčiausių bausmių – areštą, atidedant jo vykdymą. Tačiau teismas, įvertinęs pirmiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, remdamasis BK 55 straipsniu, sprendžia, jog šiuo atveju D. V. turi būti skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant jos dydį didesnį, nei šios bausmės vidurkis, t. y. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros.

Siekiant, kad būtų pasiekti resocializacijos tikslai, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnis 4 dalies 4 punktas); per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pabaigti elgesio pataisos programą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis). Teismo manymu, būtent ši bausmė ir jos dydis, kartu su paskirtais įpareigojimais, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, be kita ko, užkirsti kelią galimoms naujoms tapačioms veikoms, turės prevencinį poveikį.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, kuriame nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. prašo atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą 600 Eur turtinę ir 400 Eur neturtinę žalą (t. 1, b. l. 52).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Nukentėjusysis prašo jam priteisti 600 Eur turtinei žalai atlyginti. Šią žalą grindžia tuo, kad kaltinamasis iš jo paėmė 100 Eur. Taip pat šią žalą sudaro ir įvykio metu nuskilęs dantis bei suplyšę drabužiai. O teisme parodė, kad 600 Eur turtinę žalą sudaro suplėšyti ir krauju ištepti džinsai, kurių vertė 70 Eur, bei būsimo išlaidos nuskelto danties gydymui, kurio dar netaisė, nes tuo metu neturėjo pinigų danties taisymui. Danties taisymą vertina mažiausiai 400 Eur. Prie turtinės žalos prisideda ir pavogti 100 Eur.

Teismas laiko, kad yra įrodyta patirta 170 Eur turtinė žala. Nėra ginčo, kad kaltinamojo smurtinių veiksmų pasėkoje buvo suplėšyti džinsai bei paimti ir negrąžinti 100 Eur. Teismas vertina, kad nukentėjusiojo nurodyta džinsų vertė yra adekvati, ji nėra aiškia per didelė, todėl laiko įrodyta, kad suplėšytų džinsų vertė yra 70 Eur.

Tačiau teismas laiko neįrodyta prašomų priteisti būsimų išlaidų už dantų gydymą. Nukentėjusiojo teigimu jam galimai 31 dantis nuskilo dėl smūgio suduoto į lūpų sritį. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1950/2025(01) (t. 1, b. l. 50-51) aprašomosios dalies matyti, kad apžiūrint nukentėjusįjį nustatyta, kad dantenos ramios, 31 – o danties viršutinės dalies trūkumas užapvalėjusiais kraštais. Tačiau nėra padaryta išvada, kad minėtas danties trūkumas galėjo būti padarytas nusikalstas veikos padarymo metu. Siekiant pašalinti kilusias abejones, teismas apklausė specialistą S. C., kuris parodė, kad dantų traumos atveju jie mato aštrų danties kraštą, tačiau šiuo atveju danties kraštas yra užapvalėjęs, todėl pasisakyti, kuriuo metu galėjo būti padarytas danties lūžis, nėra galimybės, tai mažai tikėtina, jog taip nutiko įvykio metu. 31-as dantis yra pirmas priekyje apačioje kairėje pusėje. Remiantis tuo, kad minėtas dantis yra užapvalėjusiais kraštais, mažai tikėtina, kad taip galėjo pasidaryti traumos metu. Nuskelto danties kraštai užapvalėja per dvi savaites. Nukentėjusysis į juos kreipėsi kitą dieną po įvykio. Mažai tikėtina, jog po danties traumos, skilimas įvyktų pusapvaliu.

Pabrėžtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas yra ribojamas byloje kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų ir su nuosprendžio priėmimu susijusius klausimus privalo išspręsti taip pat atsižvelgdamas į kaltinamiesiems byloje pareikštų kaltinimų ribas.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta, jog 31-as dantis nuskeltas nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra pagrindo būsimas išlaidas dėl danties gydymo priteisti iš kaltinamojo. Todėl šioje dalyje dėl 400 Eur priteisimo ieškinys atmetamas.

Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas ieškinys dalyje dėl likusių iš prašomos priteisti sumos 30 Eur priteisimo.

Kaip minėta pirmiau, nukentėjusysis ieškinyje prašo jo naudai priteisti 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šią žalą grindžia tuo, kad porą savaičių atrodė kaip sumuštas, buvo ištinusios lūpos, skaudėjo dantį, nosį ir burnos sritį. Taip pat skaudėjo kelį, dėl ko negalėjo normaliai vaikščioti. O ir dėl smaugimo jautė kaklo skausmą. Po įvykio jautėsi nemaloniai, blogai miegojo. Teisme parodė, jog po įvykio turėjo eiti į darbo pokalbį, tačiau pokalbį teko nukelti, nes jo veidas buvo ištinęs, keliai buvo nubrozdinti, negalėjo vaikščioti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-128-511/2022).

Teismas įvertinęs prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto aplinkybes, kad jam dėl to buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sumuštas veidas ant kuro išryškėjo mėlynės, sprendžia, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o ir prašoma suma neturtinei žalai atlyginti, įvertinus sužalojimų pobūdį ir nukentėjusiojo nurodytus patirtus neigiamus išgyvenimus, laikoma proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir kilusiems padariniams, todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas visiškai ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiama 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsniu. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esanti viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktais, 6 dalimi, D. V. įpareigoti:

1) per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pabaigti elgesio pataisos programą;

2) per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą;

3) visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

4) visą bausmės vykdymo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Laivės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš D. V. priteisti 170 (vieną šimtą septyniasdešimt) Eur turtinei bei 400 (keturis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Byloje esančią kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.