Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1680-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
1-1680-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
J. K.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. K. 2018 m. balandžio 2 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu spyrė savo šeimos narei- žmonai A. K. į dešinę koją, po ko šlepete sudavė jai po vieną smūgį į nugaros sritį ir dešinės rankos pirštus, griebęs A. K. už dešinės rankos pastarąją išsuko, sukeldamas A. K. dešinės rankos trauminės kilmės audinių patinimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad jis tikrai negražiai pasielgė prieš sutuoktinę prieš pastarąją pakeldamas ranką. Kaip ir parašyta pranešime apie įtarimą, jis mušė žmoną, spyrė į koją, sudavė jai šlepete per nugarą ir dešinės rankos pirštus bei sukinėjo jos dešinę ranką. Jis buvo girtas. Žmonos jis atsiprašė, jis labai gailisi dėl savo elgesio (b. 1. 58).

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad J. K. yra jos vyras. Jie abu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso jai. Mažamečių vaikų bute nėra. J. K. dažnai geria alkoholinius gėrimus. 2018 m. balandžio 2 d. J. K. taip pat gėrė alkoholį. 2018 m. balandžio 2 d. apie 19 val. ji gulėjo miegamajame, kadangi sirgo gripu. Į miegamąjį atėjo J. K., kuris pradėjo reikalauti duoti alaus, kurį ji nuo jo paslėpė. Ji alaus J. K. nedavė, tada J. K. tapo labai agresyvus- reikalavo duoti alaus, šaukė, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. J. K. įspyrė jai į dešinę koją, po ko šlepete sudavė jai po vieną smūgį į nugarą ir į dešinę ranką. Jai skaudėjo po kiekvieno suduoto smūgio ir skaudėjo, kai J. K. išsuko jai ranką. Po to J. K. nuo staliuko paėmė vazą ir pastarąją metė į jos pusę, bet nepataikė. J. K. triukšmavo bute apie valandą, niekaip negalėjo nusiraminti. Ji bijojo būti su J. K. ir pranešė apie smurto atvejį policijos pareigūnams. Atvažiavę policijos pareigūnai sulaikė J. K.. Pas teismo medicinos ekspertus ji nesikreips. Po šio įvykio į medikus pagalbos dėl kūno sužalojimų ji nesikreipė (b. 1. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2016 m. balandžio 2 d. apie 19.21 val. patruliavimo kartu su vyriausiąja patrule I. K. metu buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieš pranešėją smurtauja vyras. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėja A. K., kuri paaiškino, kad 2018 m. balandžio 2 d. apie 19 val. minėtame bute jos neblaivus vyras J. K. smurtavo prieš ją, t. y. sukinėjo rankas, spyrė į dešinį kelią, dėl ko jai skaudėjo, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Moteris buvo susijaudinusi, sutrikusi, ant jos rankų riešų matėsi patinimai ir paraudimai, ji skundėsi kelio skausmu ir aukštu kraujospūdžiu. Moteris sakė, kad anksčiau buvo smurto atvejai, į policijos pareigūnus ji kreipėsi. J. K. nieko nepaaiškino, elgėsi ramiai, specialiosios priemonės nebuvo panaudotos. J. K. akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, tačiau J. K. buvo adekvatus (b. 1. 37).

A. K. 2018 m. balandžio 2 d. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 2 d. J. K. išgėrė keturis bokalus alaus. Vakare jis pradėjo reikalauti duoti dar alaus, nes kitaip neapsiramins. Ji prieštaravo, nes ji pati yra ligota. J. K. pradėjo mojuoti kumščiais, spardytis. Jis išvertė vazą su gėlėmis ant jos, apliejo vandeniu sofą, išmėtė visus daiktus nuo stalo. J. K. su gumine šlepete sudavė per jos kelį, per jos rankos pirštus, išsuko sąnarį, nuo ko patino jos ranka. J. K. smurtavo visą valandą, vadino ją necenzūriniais žodžiais, kol ji neiškvietė policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos. J. K. geria alkoholį kiekvieną dieną, rodo jai „psichus“. Ji skatina J. K. gydytis nuo alkoholizmo, bet jis nesutinka. J. K. yra ne kartą operuotas, gerti alkoholį jam negalima, bet jis nieko neklauso (b. l. 5).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose matoma kaip policijos pareigūnai užeina į butą. Girdimas pokalbis: „moteris:- Pradėjo muštis, smurtauti. Policijos pareigūnas: - Jus mušti pradėjo? Moteris:- Nu, gėrė iš pat ryto, per mažai ir dabar vėl reikalauja duok jam vėl, „bambalius“ keturis išgėrė, ir balti arkliai, tik nežinau, jis visą laiką tik smurtauja, nes geria kiekvieną dieną. Na ir pradėjo rankas man sukti, mušti su „tapke“, pabėgo dabar kažkur tai, kai iškviečiau policiją. Aš pati sergu gripu, nu ir sėdžiu ten ramiai, žiūriu televizorių ir atbėga su kumščiais duok jam alaus. Duok, dar jam mažai. Suprantat, na žmogus kiekvieną dieną geria, jis jau alkoholikas šimtaprocentinis. Policijos pareigūnas:- į kurią vietą jus mušė? Moteris:- Per kelius man sudavė (rodo dešinį kelį, glosto) ir čia ranką nusuko (rodo dešinį riešą), kaulą skauda dabar (rodo ir kitą riešą). Paėmė už rankos (rodo ištinusį dešinės rankos riešą). Spaudimą dabar pamatavau, pas mane beveik 200 spaudimas ant šimto, nežinau ką daryti. Policijos pareigūnas: - Tai gal greitosios reikia? Moteris: - Čia vyras mane taip jau ne pirmą kartą policiją kviečiu“. Vaizdo įraše, prieš tai buvusio įrašo pratęsime, bute girdimas pokalbis: „moteris:- Jau ne pirmą kartą, klausykit, jis gegužės mėnesį, irgi aš kviečiau. Ir su greitąja mane išvežė. Jis buvo sumušęs mane ir pilvas visas mėlynas buvo ir galva. Aš gulėjau ligoninėje, na ir policija jį paliko, nes jis parodė talonėlį, kad jam rytoj reikia pas gydytoją eiti, irgi girtas buvo. O mane vieną parą palaikė, suteikė pagalbą ir grįžau namo. Na ir su delegacija turėjau važiuoti į Lenkiją. Važiavau.“ Prieš tai buvusio įrašo pratęsime, bute matomas vyras, kuris atsisėda ant fotelio. Su juo pradeda pokalbį moteris: „moteris:- Kiek galima kentėti, dabar reikia greitąją kviesti, nes toks spaudimas, man insultas gali būti, burna džiūsta, širdis baladojasi“. Vyras sėdėdamas ant sofos mosteli rankomis į viršų, susiima už galvos, pradeda juoktis ir suka galvą su nuostaba (b. 1. 11-13).

Specialistas, apžiūrėjęs A. K. medicininius dokumentus, konstatavo, kad 2018 m. balandžio 2 d. A. K. nustatytas dešinės rankos trauminės kilmės audinių patinimas. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo atsirasti kitam asmeniui stveriant ir sukinėjant ranką (b. l. 44-46).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad J. K. 2018 m. balandžio 2 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu spyrė savo šeimos narei- žmonai A. K. į dešinę koją, po ko šlepete sudavė jai po vieną smūgį į nugaros sritį ir dešinės rankos pirštus, griebęs A. K. už dešinės rankos pastarąją išsuko, sukeldamas A. K. dešinės rankos trauminės kilmės audinių patinimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

J. K. smurtaudamas nežymiai sutrikdė A. K., kuri nagrinėjamo įvykio metu buvo jo žmona, t. y. jo šeimos narė, sveikatą, taigi J. K. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir J. K. skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. K. bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

J. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmė. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos A. K. J. K. pretenzijų neturi. J. K. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 78-80). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Spręsdamas dėl J. K. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgia į tai, kad J. K. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad J. K. nėra teistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis. J. K. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikaltimą J. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat įvertinęs A. K. parodymus, kad J. K. nuolat smurtauja prieš ją būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis išrašas iš policijos duomenų bazės (2017 m. gegužės 3 d. 14.29 val. A. K. pranešė, kad ją sumušė neblaivus sutuoktinis (b. l. 70-72)), teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta skyrus J. K. švelniausios rūšies bausmę, kuriai vykdyti nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą J. K. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant J. K. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant J. K. būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, J. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. K. skirtinos laisvės apribojimo bausmės vienerių metų terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir J. K. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant J. K. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant J. K. būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

J. K. nuo 2018 m. balandžio 2 d. 19.30 val. iki 2018 m. balandžio 3 d. 20.58 val., kas prilyginama dviem paroms, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 48-49), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis J. K. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

J. K. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga J. K. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per septynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Procesinės prievartos priemonė, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. skirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. 1. 60-61), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- naikintina.

Šlepetę, saugomą voke Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 21-22), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti J. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 72² straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti J. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant J. K. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant J. K. būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir J. K. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant J. K. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant J. K. būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Į J. K. skirtą bausmę įskaityti J. K. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi paras, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per septynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

J. K. skirtą kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- panaikinti.

Šlepetę, saugomą voke Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti J. K..

Išaiškinti J. K., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

9. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas