Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Ugnei Rėkutei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, nukentėjusiajai T. G., kaltinamojo Z. J. (Z. J.) gynėjui advokatui Aldevinui Švedui, kaltinamajam Z. J., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, teistas:

1) 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį – 45 parų arešto bausme, bausmę atliekant poilsio dienomis ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. 2013 m. kovo 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 45 parų arešto bausmę nustatyta atlikti įprastine tvarka;

2) 2012 m. gruodžio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus. 2013 m. gegužės 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2012 m. gruodžio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės;

3) 2014 m. sausio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2015 m. birželio 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus. 2016 m. gruodžio 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2015 m. birželio 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės;

5) 2017 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2018 m. gegužės 16 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 60 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Bausmė atlikęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. J. 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 17:40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,75 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto su motina T. G. metu, tyčia delnu trenkė du kartus pastarajai per veidą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai T. G. fizinį skausmą.

2019 m. rugpjūčio 31 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole matyti, kad į patrulių rinktinės vyriausioji patrulė R. D. apžiūrėjo įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu aplinka buvo tvarkinga, smurto požymių neužfiksuota (b. l. 1–4).

2019 n. rugpjūčio 31 d., 20.48 val. Z. J. buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas (b. l. 20–21).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad Z. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia delnu trenkė du kartus nukentėjusiajai savo motinai T. G. į veidą ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajai T. G. sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Z. J. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusios T. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama Z. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas Z. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo Z. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte ir/ar pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad Z. J. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Skiriant bausmę teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta Z. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamasis Z. J. jau tris kartus teistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją motiną T. G., panašiomis aplinkybėmis, smurtinio pobūdžio veiksmai padaryti toje pačioje vietoje, nusikalstamos veikos padarytos esant apsvaigusiam nuo alkoholio, bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas du kartus. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b. l. 90), bausmes už ankstesnius teistumus atlikęs, dirbantis (b. l. 89). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų veiksmų, tęsia darbą, pasižada ateityje smurto nebevartoti, pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, dėl ko pasiryžęs ir sutinka gydytis. Atsiprašė savo motinos T. G., ji sūnui atleido, prašė skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Kaip jau buvo minėta, Z. J. teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio, dėl to pergyveno, jis supranta, kad sūnus neturi taip elgtis motinos atžvilgiu, atsiprašė savo motinos, ji jam atleido. Padarė išvadas dėl savo elgesio, pasižadėjo ateityje taip nesielgti. Akcentuotina, kad tiek valstybinis kaltintojas, tiek nukentėjusioji kaltinamojo mama prašė teismo Z. J. neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Z. J. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam Z. J. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo Z. J. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose numatytus įpareigojimus – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai Z. J. buvo sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. 19:00 val. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. 14:43 val. (b. l. 19, 22), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 72¹ straipsniu teismas gali įpareigoti kaltinamąjį nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus. Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji paprašė uždrausti kaltinamajam prie jos artintis. Kaip nurodė ir pats kaltinamasis, kad tarp jo ir motinos nesutarimas vyksta visą laiką, kad jie kartu gyventi negali. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 72¹ straipsnyje.

Taip pat teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai kad nusikalstama veika padaryta šeimos nario – motinos atžvilgiu, ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kaip pats nurodė ankstesni dalyvavimai smurtinį elgesį keičiančiose programose jam padėdavo, daro išvadą, kad Z. J. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje – įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam Z. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą (b. l. 23–24).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Z. J. (Z. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 9 punktais, BK 721, 72² straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždrausti Z. J. (Z. J.) artintis prie nukentėjusios T. G. arčiau kaip 50 metrų atstumu, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąją, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji T. G., bei per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė Z. J. (Z. J.) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.