Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui A. J., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo nustatymo ir 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. J. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas neprieštaravo, kad būtų nutraukta jo ir ieškovės santuoka, tačiau nesutiko, kad jis yra atsakingas už tai, kad nepasisekė, nes labai myli savo žmoną ir nori su ja toliau gyventi. Atsakovas paaiškino, kad dėl šeimos iširimo kalti abu, nes jis iškovei yra jau ketvirtas vyras. Tuo tarpu M. jam antra žmona. Mano, kad viskas buvo gerai, kol baigėsi jo pinigai, gauti už parduotą butą. Masno, kad ieškovė siekė gauti naudos iš jų santuokos. Dabar jis nebeturi lėšų, gyvena nuomojamame bute, uždirba minimaliai, todėl neturi iš ko sumokėti ieškovei neturtinę žalą. Prašė ieškovę skirtis abipusiu susitarimu, kaip ir nurodė atsiliepime (60 b.l.), bet ieškovė nesutiko. Nesutinka, kad ieškovei būtų priteisiama neturtinė žala, nes čia yra ir jos klaida.

Ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir pavardžių nustatymo tenkintinas visiškai. Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies (LR CK 3.26 - 3.30 str., 3.35 - 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., CK 3.60 str. - 3.65 str., 3.70 str.).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Teismas pasisako tik dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo, bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimų. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30 str., 3.35–3.36 str., 3.85 str., 3.92 str.

Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Iš bylos dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto CMS, akto įrašo Nr.159 (44 b.l.).

Akivaizdu, kad ieškovė kaltina atsakovą netinkamu elgesiu, psichologinio ir fizinio smurto naudojimu jos ir jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, jos finansiniu išnaudojimu, šeimos santykių negerbimu ir tvirtina esanti nevertinama sutuoktinio.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys nuo 2013 metų ankstyvo pavasario nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš kurio sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita.

Teismui akivaizdu, kad ieškovės nurodytas aplinkybes, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, patvirtina byloje esantis Teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo atsakovas yra pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir LR BK 140 str. 1 d., t.y. už tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, 2013-02-27, net du kartus, apie 7.10 val. ir apie 21 val., asmeninio žodinio konflikto metu vartojo fizinį smurtą prieš ieškovę, t.y. suėmė M. J. už pečių, spaudė, purtė ir tuo sukėlė savo sutuoktinei M. J. fizinį skausmą (78, 132-134 b.l.). Teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėję, atsakovas jo neskundė (131 b.l.). Tai, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove ir šeimos nariais įrodo ir nutarimas, priimtas administracinėje byloje. Iš byloje esančių nutarimo ir paaiškinimo (73, 79 b.l.) akivaizdu, kad A. J. 2013-03-04 yra nubaustas įspėjimu, pagal LR ATPK 181³str. 1 d., už tai, kad šeimyninio konflikto metu su M. J. sukėlė baimę ir stresą M. J. nepilnamečiui sūnui P. K.. Iš nutarimo turinio akivaizdu, kad A. J. garsiai šūkavo, plūdo ieškovę necenzūriniais keiksmais jos nepilnamečio vaiko P. K. akivaizdoje. Iš A. J. paaiškinimo turinio akivaizdu, kad jis pripažino 2012 metų gegužės mėnesio pradžioje vadinęs ieškovės sūnų P. K. „merga“, „suskiu“, „gaidžiu“, nors galėjo pavadinti „žibute“, „gėlyte“. Teismui taip pat akivaizdu, kad dėl triukšmo bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei smurto artimoje aplinkoje buvo kviečiami policijos pareigūnai į ieškovės ir atsakovės gyvenamą butą 2013-01-06, 02-02 val., 2013-01-23, 14.03 val., 2013-02-05, 10.31 val., 2013-02-21, 00.06 val., 2013-02-27, 21 val. (118, 119 b.l.).

Iš bendrijos DN Dainų g. 51 SB pirmininkės pažymos akivaizdu, kad dėl triukšmo bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo gautas kaimynų žodinis prašymas įspėti A. J. dėl keliamo triukšmo ramybės valandomis. Iš byloje esančių nutarimų (75, 77, 97, 98 b.l.) akivaizdu, jog ištyrus pareiškėjos M. J. pareiškimus 2013-02-05 ir 2013-02-25 Šiaulių apskrities VPK tyrėjų nutarimais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 145 str. 1 d.

Tuo tarpu atsakovo nurodyti argumentai, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, teismo nepripažintini jos kalte dėl santuokos iširimo. Akivaizdu, kad pats atsakovas pripažino, jog ieškovės išėjimą pas draugę 2013-01-05 popietę, jam kaip sutuoktiniu jos nelydint, tačiau jo vertinamą kaip lemtingą santykių lūžio momentą, teismo nuomone nėra pagrindo laikyti santuokos iširimo priežastimi. Pats atsakovas pripažino, kad ieškovė buvo gavusi sutuoktinio sutikimą. Todėl darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, kad atsakovė buvo neatsakinga, ar nerūpino šeima ir kad šeima iširo dėl ieškovės kaltės. Priešingai, akivaizdu, kad dėl konflikto 2013-01-05 vakarą vėl buvo kvieti policijos pareigūnai ir medikai, tačiau jau atsakovo iniciatyva (89, 90, 96 b.l.).

Teismui taip pat akivaizdu, kad ieškovė neigia jai išsakytus kaltinimus ir tvirtina buvusi pakankamai nuolanki atsakovui, nors ir nepaneigė, kad sutuoktinis pardavė savo iki santuokos turėtą butą (93-95 b.l.), už gautas lėšas buvo rengiamos jų vestuvės ir tenkinami kiti šeimos poreikiai. Tuo tarpu atsakovas pripažįsta, kad yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog kita pusė santuokoje elgėsi netinkamai ir yra kalta dėl šeimos iširimo, nes iš bylos dokumentų akivaizdu, kad atsakovas nepaneigė jam išsakytų kaltinimų. Iš ieškovės teiginių ir jos elgesio proceso eigoje, bei bylos aplinkybių teismui akivaizdu, kad ieškovė dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą. Tačiau akivaizdu, kad liko nepaneigta, jog ieškovė kenčia didelę psichologinę ir emocinę įtampą, pažeminimą prieš nepilnametį sūnų, gėdą prieš kaimynus dėl triukšmo bute ir dėl to pas ją vis kviečiamus pareigūnus. Iš į bylą pateiktų dokumentų teismui akivaizdu, kad dėl aukščiau aptartos emocinės ir psichologinės įtampos šeimoje galimai sutriko ieškovės sveikata, nes ji nuo 2013-07-09 reguliariai lankosi pas gydytojus ir vartoja vaistus dėl jai diagnozuoto somatoforminės autonominės disfunkcijos, astenodrepesinio sindromo (109, 120, 135, 136 b.l.), nes nesant išrašo iš ligos istorijos nėra pagrindo teigti, kad sveikatos sutrikimus įtakojo būtent nesantaika šeimoje. Tuo tarpu iš atsakovo pateiktų dokumentų akivaizdu, kad jis įsidarbino ir gavo pajamas tik nuo 2013 metų vasario mėnesio 1 d. (100, 107, 108 b.l.), todėl nepaneigtas ieškovės teiginys, kad atsakovas menkai teprisideda ir prie šeimos poreikių patenkinimo (103 b.l.). Be to akivaizdu, kad atsakovas neginčijo ieškovės išdėstytų kaltinimų ir nepateikė teismui juos paneigiančių įrodymų.

Iš pateiktų įrodymų visumos teismas sprendžia, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 str. 1 d. Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. numato, jog yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei šis buvo neištikimas, arba žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Santuoka nutrauktina, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, jog bendras gyvenimas tapo negalimas, šeima iširo, jos atkurti nėra galimybės. Todėl darytina išvada, kad būtent dėl netinkamo atsakovo elgesio šeimoje sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, sutriko emociniai ryšiai, sumenko tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba. Todėl teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, be to jis pažeidė pareigą būti lojaliu savo sutuoktinei. Akivaizdu, kad atsakovas didino įtampą šeimoje, nes dėl ieškovės vėlyvo grįžimo į namus iškvietė policijos pareigūnus, parašė pareiškimą Šiaulių miesto Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl netinkamo jos elgesio vaiko atžvilgiu, nors pareiškime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Byloje nenustatyta duomenų, kad būtų buvę ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų ateityje atkurti darnius santuokinius ryšius tarp šalių, todėl esant tokioms priežastims teismas yra įsitikinęs, kad atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Turėtina omenyje kad civilinėje teisėje laikomasi nuostatos, kad atsakovas laikytinas kaltu, kol neįrodyta priešingai.

Kadangi šalys per bylos nagrinėjimo procesą nesusitaikė ir neprašė duoti termino susitaikymui, todėl esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad šeima iširo galutinai ir santuoka nutrauktina. Pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, išlaikymo priteisimo klausimas vienam iš kito nespręstinas, nes šalys to neprašo. Atsakovas nepareiškė prieštaravimo, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės – J. J.

Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinės pasekmės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Jeigu santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (LR Civilinio Kodekso 3.70 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos. Nustačius, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, teismas pripažįsta, jog ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Civilinio Kodekso 3.70 str.). Nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į nustatytas byloje faktines aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų. Santuokoje šalys pragyveno apie 1,5 metų. Santykiai šeimoje, pagal ieškovės paaiškinimą ir bylos dokumentų duomenis pašlijo jau po kelių mėnesių. Akivaizdu, kad ieškovė neilgai toleravo tokį netinkamą atsakovo elgesį, nors ir bandė taikytis. Teismas tiki, kad dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį ir fizinį skausmą, apmaudą, nerimą dėl ateities, pažeminimą nepasitikėjimo sutuoktiniu jausmą ir baimę dėl nepilnamečio sūnaus P. K. (16 b.l.). Teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, kadangi žiauriai ir žeminančiai elgėsi su sutuoktine ir šeimos nariais. Iš atsakovo pasisakymų ir jo elgesio proceso eigoje, bei bylos aplinkybių teismui akivaizdu, kad atsakovas jaučiasi tik šiek tiek kaltas ir savo neteisėtus veiksmus vertina vis tik neigiamai, jis atsiprašinėjo ieškovės. Tačiau tuojau pat primindavo, kad kaltina save tik iš dalies, nes ieškovė, anot jo, taip pat galėjo elgtis drausmingiau. Todėl teismo nuomone, susitaikymo iš ieškovės prašė labiau dėl pozos, nei nuoširdžiai.

Atsižvelgiant į aptartą sutiktina, kad aplinkybė, jog atsakovas naudojo ieškovės atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą ir buvo lemiama šalių santuokai iširti. Teismas sutinka su ieškovės išdėstytomis aplinkybėmis, kad jos santuoka galutinai iširo dėl pastirtų negatyvių išgyvenimų, streso, pažeminimo, išgąsčio ir nusivylimo sutuoktiniu.

Įvertinus, jog neturtinė žala padaryta nustatytais nusikalstamais atsakovo veiksmais, o ieškovės paaiškinimai, kad ji dėl atsakovo netoleruotino elgesio turėjo vartoti antidepresantus, nes pablogėjo jos sveikata, nes nuo 2013-07-09 ji reguliariai lankosi pas gydytojus ir vartoja vaistus dėl jai diagnozuoto somatoforminės autonominės disfunkcijos, astenodrepesinio sindromo (109, 120, 135, 136 b.l.), teismui neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog sveikatos pablogėjimas susijęs vien tik su blogu atsakovo elgesiu, kadangi ieškovė nepateikė išrašo iš savo ligos istorijos (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Taip pat turėtina omenyje, kad santuokoje šalys pragyveno palyginti labai trumpai, bendrų vaikų nesusilaukė. Tuo tarpu turėtina omenyje, jog yra akivaizdu, kad turėdama nukentėjusiosios statusą baudžiamojoje byloje, dėl atsakovo ieškovei sukelto fizinio skausmo, ieškovė nepasinaudojo turėta teise ir galimybe pareikšti civilinį ieškinį. Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą manytina, kad ieškovės prašoma suma yra per didelė, todėl ieškinys šioje dalyje mažintinas ir tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo ieškovei priteistina 3 000 Lt dydžio neturtinė žala (Civilinio kodekso 3.70 str., Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.), kaip kompensacija už patirtus neigiamus emocinius išgyvenimus dėl santuokos iširimo.

Dėl nekilnojamojo turto.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad gyvendami santuokoje Jasaičiai nekilnojamojo turto neįsigijo. M. J. nuosavybę į nekilnojamąjį turtą yra įgijusi iki santuokos ir paveldėjusi (23-38 b.l.). A. J. nuosavybės teisę į nekilnojamą turtą taip pat įgijęs iki šalių santuokos (49-54 b.l.). Transporto priemonių M. J. neturi (48 b.l.), o A. J. įgijęs dar iki santuokos (46 b.l.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.).

Paduodama ieškinį teismui ieškovė sumokėjo 143,40 Lt (10 b.l.) už reikalavimą nutraukti santuoką ir nustatyti pavardes po santuokos, bei 300 Lt (69 b.l.) žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Iš viso 443,40 Lt.

Išnagrinėjus bylą ir tenkinant ieškovės ieškinį dalyje dėl reikalavimo nutraukti santuoką ir nustatyti pavardes po santuokos, sumokėtas valstybei žyminis mokestis priteistinas ieškovei iš atsakovo. Tenkinant ieškovės ieškinį iš dalies, dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, ieškovei iš atsakovo priteistina valstybei sumokėto žyminio mokesčio suma, proporcinga patenkintai jos reikalavimo daliai, t.y. 90 Lt.

Ieškovę atstovavusiems advokatams sumokėtų išlaidų suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, iš kurių akivaizdu, kad advokatei Juanai Dumbliauskaitei (8 b.l.) už ieškinio parengimą ieškovė sumokėjo 300 Lt (9 b.l.), o advokatei S.Balčiūnienei (64 b.l.) už pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo parengimą, konsultacijų teikimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose ieškovė sumokėjo 1500 Lt (70, 71 b.l.). Iš viso ieškovė patyrė 1800 Lt dydžio išlaidas advokatų darbui apmokėti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, todėl ieškovei priteistina iš atsakovo atstovavimo išlaidų suma mažintina ir priteistina 1000 Lt suma už advokato pagalbą apmokėti (Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d., 98 str.).

Iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.), valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 541 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59 str., 3.60 str., 3.70 str., teismas

Nusprendžia:

Ieškovės M. J. ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp A. J., a.k(duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Kelmės rajone ir M. J. (ikisantuokinė pavardė Krupenina), a.k(duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sudarytą (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr.159, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: J.J.

Priteisti iš atsakovo A. J., 3000Lt (tris tūkstančius litų) ieškovei M. J., neturtinės žalos atlyginimo.

Dalyje dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. J., 1000Lt (vieną tūkstantį litų) ieškovei M. J., jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. J. 233,40 Lt (du šimtus trisdešimt tris litus 40 ct) ieškovei M. J. jos sumokėto valstybei žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. J. 13,20 Lt (trylika litų 20 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto CMS santuokos nutraukimui užregistruoti.