Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), besinaudojantis ir sutinkantis procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2008 m. liepos 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, atidedant bausmės vykdymą 2 metams. 2008 m. gruodžio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir K. V. pasiųstas atlikti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs 2011 m. rugpjūčio 4 d.;

2) 2012 m. birželio 26 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 20 parų areštu, bausmę atlikęs 2013 m. kovo 15 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

K. V. 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 17.55 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje priėjęs prie R. B. priklausančio automobilio Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užlipęs ant automobilio stogo, šokinėdamas ir kojomis spardydamas sudaužė priekinį automobilio stiklą ir apgadino automobilio stogą, po to nušokęs nuo automobilio, kojomis spardydamas apgadino variklio gaubtą ir priekines dešinės pusės dureles, taip sugadino svetimą turtą ir nukentėjusiajai R. B. padarė 2 600 Eur turtinę žalą;

Taip pat K. V. 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 21.32 val., Utenoje, Maironio g. 3 esančiose Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose rankomis pastūmė toje pačioje patalpoje buvusį M. T., kuris krisdamas galva atsitrenkė į sieną ir dėl galvos sumušimo, pasireiškusio dešinio momenkaulio ir dešinės vidurinės kaukolės pamato duobės lūžio, pneumocefalijos (oras kaukolės ertmėje), sumušimo židiniu dešinėje smilkininėje galvos smegenų skiltyje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam M. T. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltinamasis K. V. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiosios turtą sugadino 2024 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Apie 17 val. Utenoje, (duomenys neskelbtini) jis apgadino R. B. priklausantį automobilį Peugeot 308, nes, anot kaltinamojo, tą pačią dieną, apie 12 val. B. atėmė jo automobilį, be to, buvo nesumokėję jam darbo užmokesčio. Todėl jis supykęs minėtu laiku užšoko ant jų automobilio Peugeot 308 kapoto, stogo, išdaužė langą. Tuo metu jis nieko negalvojo, buvo supykęs ir neblaivus, todėl taip pasielgė. Jei būtų buvęs blaivus, taip būtų nesielgęs. Su nukentėjusiosios R. B. civiliniu ieškiniu nesutinka, nes B. jam daugiau žalos padarė, yra skolingi apie 7 000 Eur. Po automobilio apgadinimo jis buvo pristatytas į Utenos policijos komisariato areštinę. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 148-150).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodyta ir kitais šiame nuosprendyje žemiau nurodomais duomenimis, kurie BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Liudytojas M. N. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 21.20 val. vykdant tarnybines pareigas, policijos pareigūnai D. Ž. ir I. G. į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpas Operatyvaus valdymo skyriaus koridorių pristatė paieškomą nuteistąjį M. T.. Pasitikęs pareigūnus paklausė, kodėl M. T. pristatomas į patalpas, kai už kelių minučių turi būti konvojuojamas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, reikia tik kelias minutes palaukti konvojuojančių pareigūnų ir persodinti iš vienos tarnybinės transporto priemonės į kitą. Bet atsižvelgiant į tai, kad M. T. pristatytas į tarnybines patalpas buvo su antrankiais, visiškai girtas, neagresyvus, sutiko, kad M. T. liktų minėtame koridoriuje jo priežiūroje. Koridoriaus stebėjimo kameros neveikia, dėl to asmenį stebėjo kas kelias minutes pakildamas iš darbo vietos per stiklinę pertvarą. Netrukus pamatė, kad grįžo Ž. G., kuris kartu su G. N. turėjo konvojuoti M. T. ir dėl automobilio Peugeot 308 apgadinimo sulaikytą K. V. į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Su I. G. sutarė, kad ji greitai surašys tarnybinį pranešimą jame fiksuodama tikslų M. T. sulaikymo laiką. Apie 21.30 val. iš savo darbo vietos per stiklinę pertvarą pamatė, kad koridoriuje ant medinio suolo jau sėdi du asmenys – M. T. ir K. V.. Jokių pareigūnų koridoriuje nebuvo. Sugrįžęs į darbo vietą ketino iš karto apie tai laidiniu telefonu pranešti reaguojančioms pajėgoms, tačiau viename iš monitorių pamatė, kad pareigūnų jų kabinetuose nėra. Norėjo jiems paskambinti mobiliuoju telefonu, tačiau tuo metu, t. y. 21.31 val., išgirdo iš koridoriaus pašalinį garsą - suolo dunkstelėjimą. Po ko staigiai pakilęs iš darbo vietos per stiklinę pertvarą pamatė M. T. ir K. V. stovinčius vienas priešais kitą, veidu į veidą, gan nedideliu atstumu vienas nuo kito. Apeidamas šio skyriaus patalpose esančią koloną išgirdo pašalinius stiprius garsus (kaip vėliau paaiškėjo M. T. kritimą). Išėjęs į koridorių pamatė M. T. gulintį ant žemės, galva buvo atremta į sieną, asmuo buvo nesąmoningas, iš ausies bėgo kraujas. Jam K. V. paaiškino, kad jis tik pastūmė M. T.. Kaip K. V. pastūmė M. T., nematė. Iškart paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą informuodamas, kad reikalingi medikai. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai M. T. išvežė į Utenos ligoninės priėmimo skyrių (1 t., b. l. 173-176).

Liudytoja G. N. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 19.00 val. atvykusi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybines patalpas, prieš pradėdama tarnybą, užėjo į Operatyvaus valdymo skyrių, kur pamatė dėl svetimo turto sugadinimo sulaikytą asmenį, kaip vėliau sužinojo, K. V.. Jis patalpoje buvo vienas be antrankių. Vykdant tarnybines pareigas kartu su tyrėju Ž. G. iš Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto M. N. radijo ryšiu gavo nurodymą atvykti į Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, kur atvykus M. N. paaiškino, jog nėra konvojaus funkciją vykdančių pareigūnų, todėl ji su tyrėju Ž. G. vykdys sulaikyto K. V. konvojų į areštinę, taip pat buvo nurodyta kartu su sulaikytu asmeniu nuvykti į jo gyvenamąją vietą paimti sulaikyto asmens batus, nes K. V. dėvimi batai buvo išimti ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Vykstant su sulaikytu asmeniu, jis elgėsi ramiai, bendradarbiavo, todėl specialioji priemonė – antrankiai naudoti nebuvo. Grįžus į policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, rado sulaikytą dar vieną asmenį, kaip vėliau sužinojo, M. T., jis buvo su antrankiais, užsegtais priekyje. Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis specialistas M. N. paaiškino, kad į Panevėžio areštinę reikės konvojuoti du asmenis, t. y. K. V. ir M. T., tačiau reikės palaukti, kol tyrėjas D. Ž. surašys tarnybinį pranešimą dėl M. T. sulaikymo pagal patvarkymą. Užėjusi į tarnybinį kabinetą, D. Ž. perdavė prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos sulaikyto K. V. batus ir kartu su juo bei kabinete buvusia patrule I. G. išėjo į policijos komisariato vidinį kiemą aptarti pamainos įvykių. Būnant vidiniame kieme išgirdo pro langą M. N. šaukiant, kad sulaikyti asmenys susimušė. Nubėgusi į Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas pamatė ant grindų gulintį M. T., o K. V. sėdėjo ant suoliuko. Paklausus K. V., kas atsitiko, jis atsakė, kad „aš jį pastūmiau“. Matė, kaip ant grindų gulinčiam M. T. pradėjo kraujuoti iš dešinės ausies, todėl buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai (1 t., b. l. 179-182).

Iš 2024 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, skirtose sulaikytiems asmenis, be sąmonės guli atsirėmęs galva į sieną M. T., o kitame patalpos kampe sėdi sulaikytas K. V. policijos pareigūnams pasako, kad jis tik pastūmė ir M. T. galva trenkėsi į sieną. Įraše užfiksuotas kraujavimas iš dešinės M. T. ausies. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip į tarnybines patalpas atvyksta greitosios medicinos pagalbos medikai, apžiūri M. T.. Matyti, kaip policijos pareigūnas, priėjęs prie ant suolo sėdinčio K. V., paklausia „kas čia nutiko?“. K. V. atsako „šitas lindo muštis prie manęs“. Į pareigūno klausimą „ką padarei ?“, K. V. atsako „aš tik pastūmiau ir jis trenkėsi į sieną“. K. V. pokalbio su pareigūnais metu parodo, kad M. T. jo „naglai“ pradėjo klausinėti, ar jis yra normalus, todėl jį ir pastūmė. Vaizdo įraše užfiksuotas toje pačioje patalpoje be sąmonės gulintis, galvą į sieną atsirėmęs M. T. (1 t., b. l. 183-185).

Iš 2024 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybines patalpas policijos pareigūnai D. Ž. ir I. G. pristato sulaikytą M. T. su priekyje ant rankų uždėta specialiąja priemone - antrankiais. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip į tarnybines patalpas policijos pareigūnai G. N. ir Ž. G. taip pat pristato sulaikytą K. V., jo atžvilgiu specialioji priemonė - antrankiai nenaudoti (1 t., b. l. 186-189).

Iš 2024 m. rugsėjo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinės patalpos, esančios Maironio g. 3, Utena. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 96-103).

Iš 2024 m. rugsėjo 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. T. pateikė marškinėlius, kuriuos vilkėjo, kai buvo sužalotas (1 t., b. l. 130-131).

Iš 2025 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti M. T. pateikti marškinėliai (1 t., b. l. 132-140).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3704/2024(01) matyti, kad M. T. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs dešinio momenkaulio ir dešinės vidurinės kaukolės pamato duobės lūžiu, pneumocefalija (oras kaukolės ertmėje), sumušimo židiniu dešinėje smilkininėje galvos smegenų skiltyje. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu paveikus dešinę galvos pusę galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas dėl kaukolės pamato lūžio pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 119-120).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta visiškai įrodyta, kad K. V. 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 21.32 val., Utenoje, Maironio g. 3 esančiose Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose rankomis pastūmė toje pačioje patalpoje buvusį M. T., kuris krisdamas galva atsitrenkė į sieną ir dėl galvos sumušimo, pasireiškusio dešinio momenkaulio ir dešinės vidurinės kaukolės pamato duobės lūžio, pneumocefalijos (oras kaukolės ertmėje), sumušimo židiniu dešinėje smilkininėje galvos smegenų skiltyje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam M. T. sveikatą. Šią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis K. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino visas pareikštame įtarime ir vėliau pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad pastūmė nukentėjusįjį. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtinta ir nukentėjusiojo M. T., liudytojų I. G., M. N., G. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3704/2024(01) nurodoma, kad M. T. patirti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Aukščiau nuosprendyje nurodyti įrodymai atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama K. V. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. ??

III. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta vienintelė bausmė - laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat nustatomas skiriamos bausmės dydis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 1 dalis) ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Abi nusikalstamos veikos yra baigtos. Byloje nustatyta, kad padarydamas BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (turto sugadinimą), kaltinamasis K. V. veikė tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą sugadinti turtą. Tuo tarpu, BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (sunkų sveikatos sutrikdymą), kaltinamasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nes byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis, pastumdamas nukentėjusįjį M. T., turėjo tikslą jį sunkiai sužaloti. Be to, vertintina ir tai, kad įvykio metu pats nukentėjusysis M. T. buvo stipriai neblaivus.

Kaltinamasis anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą prieš 13 metų, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 51-54), 3 metų laikotarpiu administracine tvarka baustas du kartus (2 t., b. l. 47-50). Kaltinamasis nedirba (2 t., b. l. 45), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 44), psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (2 t., b. l. 70), iš dalies sutinka su neturtinės žalos atlyginimu, taip pat sutinka su civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškiniu.

Teismas, įvertinęs faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis nėra charakterizuojamas itin neigiamai, nėra linkęs piktybiškai nusikalsti, o jo padarytos nusikalstamos veikos veikiau buvo atsitiktinio pobūdžio) sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmes, didesnes nei įstatymo numatytas šių bausmių minimalus laikotarpis (BK 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis). Teismo vertinimu, tokios bausmės yra adekvačios ir pakankamos nubausti bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, todėl bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu, griežtesne paskirta bausme už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą apimant švelnesnę bausmę už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nuo 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo BK 54 straipsnio pakeitimas, priimtas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Šiuo įstatymu buvo papildyta BK 54 straipsnio 3 dalis, nurodant, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, tokiu pakeitimu, buvo išplėstos skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės, kai jos vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atitinkamai buvo pakeistas ir BK 75 straipsnis, jį papildant 4 dalimi – joje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. 2024 m. spalio 15 d. įstatymu buvo sureguliuotas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 įsigaliojimas ir taikymas, jo 3 straipsnyje numatant, kad pastarojo įstatymo tam tikrų straipsnių, tarp jų ir 19 bei 37 straipsnių, numačiusių atitinkamai BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio pakeitimus, nuostatos, lengvinančios asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Šiuo atveju K. V. baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme nėra baigtas, tad paminėtos naujos redakcijos BK nuostatos, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, galėtų būti taikomos – tai sudaro paminėtų naujų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo kaltinamajam K. V. galimybes aptarti.

Svarstydamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo teismas vertina visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis, ir su kaltinamojo asmenybe, kurios aukščiau nurodytos motyvuojant bausmės ir jos dydžio parinkimą. Teismo nuomone, paskyrus K. V. realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pasiektas iš esmės tik vienas BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas tikslas – nubaudimas, o tai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę, būtų neproporcingas, per ankstyvas, sukeltų neadekvačius neigiamus padarinius jo socialiniams ir ekonominius ryšiams, todėl pirmenybė šiuo atveju turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Kaltinamojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir pakanka kaltinamajam paskirti įpareigojimus, ribojančias jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį.

Realaus bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaitytinas K. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. 18.05 val. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. 17.05 val. (2 t., b. l. 3-5, 18-19) (vieną laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo parai) (BK 66 straipsnis).

IV. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl nukentėjusiosios R. B. civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti

Nukentėjusioji R. B. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo priteisti 2 060 Eur turtinės žalos atlyginimą už sugadintą automobilį Peugeot 308 (1 t., b. l. 62). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji savo reikalavimą palaikė (2 t., b. l. 148-150). Iš AB Regitra išrašo matyti, kad automobilis Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas R. B. vardu (1 t., b. l. 37). Iš nukentėjusiosios R. B. pateiktos UAB „Arra serrvis“ automobilio Peugeot 308 remonto darbų sąmatos matyti, kad automobilio remonto darbų kaina yra 2 000,20 Eur (1 t., b. l. 57-59). Iš nukentėjusiosios R. B. pateiktos UAB „Arra serrvis“ PVM sąskaitos faktūros Nr. 3314 ir kasos pajamų kvito Nr. 1220 matyti, kad už automobilio Peugeot 308 remonto darbų sąmatos sudarymą R. B. įmonei sumokėjo 60 Eur (1 t., b. l. 60-61).

Teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala nukentėjusiajai R. B. buvo padaryta nusikalstamais kaltinamojo K. V. veiksmais, kuomet jis užlipęs ant automobilio stogo, šokinėdamas ir kojomis spardydamas sudaužė priekinį automobilio stiklą ir apgadino automobilio stogą, po to nušokęs nuo automobilio, kojomis spardydamas apgadino variklio gaubtą ir priekines dešinės pusės dureles. Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas tenkintinas ir iš kaltinamojo K. V. nukentėjusiajai R. B. priteistina 2 060 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 9 315,49 Eur žalos atlyginimo (2 t., b. l. 113-114). Šią sumą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gydymo įstaigai kompensuotos nukentėjusiajam M. T. laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2025 m. sausio 2 d. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, ką patvirtina 2025 m. vasario 12 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas (2 t., b. l. 115).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala buvo padaryta dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė sveikatos sužalojimus, dėl kurių turėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 9 315,49 Eur sumai. Šios išlaidos gydymo įstaigai buvo kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ginčo dėl civilinio ieškinio nėra, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 9 315,49 Eur turtinei žalai už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti.

Dėl nukentėjusiojo M. T. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti

Nukentėjusysis M. T. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad po patirto smurto jis neteko sąmonės, kentėjo didelį skausmą, jam buvo sunkiai sužalota galva, tai pakenkė bendrai sveikatos būklei, prarado klausą dešine ausimi, pablogėjo regėjimas, pastoviai skauda galvą ir stuburą, prarado dalies galūnių koordinaciją, patyrė stiprų smegenų sukrėtimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Dabartiniu metu jis turi pastoviai lankytis pas gydytoją, nuolat vartoti vaistus, dėl savo sveikatos būklės jis negali dirbti, mokytis, ruoštis tolimesniam gyvenimui (2 t., b. l. 109-111).

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jeigu taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaip minėta, nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, 2K-300-222/2017, 2K-334-699/2017).

Nukentėjusiajam M. T. dėl K. V. pastūmimo, dėl ko nukentėjusysis trenkėsi į sieną ir parkrito ant žemės, buvo padarytas sunkaus masto sveikatos sutrikdymas. M. T. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs dešinio momenkaulio ir dešinės vidurinės kaukolės pamato duobės lūžiu, pneumocefalija (oras kaukolės ertmėje), sumušimo židiniu dešinėje smilkininėje galvos smegenų skiltyje. Įvertinus padarytus sužalojimus, akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, įvairius nepatogumus tiek gydymosi metu, tiek po gydymo, iki šiol dėl patirto galvos sužalojimo turi lankytis pas gydytojus. Tačiau nukentėjusysis nepateikė duomenų ir įrodymų, kad dėl dvasinių išgyvenimų ar kažkokių psichikos sveikatos sutrikimų būtų kreipęsis pagalbos į specialistus, vartojęs atitinkamus vaistus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad patirti dvasiniai išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai ir tokie stiprūs, kad būtų buvęs poreikis kreiptis specifinės pagalbos. Nors nukentėjusysis nurodo, kad prarado klausą dešine ausimi, pablogėjo regėjimas, tačiau taip pat nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas atsižvelgia ir į inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – nukentėjusysis įvykio metu pats buvo stipriai neblaivus, nustatyta, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. neturėjo tikslo sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, jį tik atstūmė nuo savęs vienu veiksmu, intensyvių smurto veiksmų neatliko. Kaip nurodė kaltinamasis, pats nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu elgėsi netinkamai: vartojo necenzūrinius žodžius, buvo agresyviai nusiteikęs. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos.

Teismas atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo K. V. realias galimybes atlyginti pareikštą civilinį ieškinį: yra jauno amžiaus, darbingas, turi atlyginti padarytą turtinę žalą, daro išvadą, jog pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš K. V. 5 000 Eur nukentėjusiajam M. T.. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teismų praktiką, nėra būdas papildomai nubausti kaltinamąjį, taip pat nesudaro prielaidų iš nusikalstamos veikos pasipelnyti nukentėjusiam asmeniui.

V. Kiti procesiniai klausimai

K. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, byloje esanti asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina K. V..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) avalynės pėdsakai, supakuoti į voką Nr. 1 IBPS-V-262532-24(1) ir voką Nr. 2 IBPS-V-262532-24(2), sunaikintini;

2) marškinėliai, supakuoti į popierinį voką su užrašu pakuotė Nr. 2, IBPS-V-2632732-24(1), sunaikintini;

3) avalynė (sportiniai bateliai „Nike“), supakuoti į geltonos spalvos popierinį voką su užrašu pakuotė Nr. 1, IBPS-V-2621589-24(1), grąžintini K. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir K. V. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. V. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, K. V. paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktais, K. V. skirti intensyvią priežiūrą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant:

1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) 1 (vienerius) metus neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) 1 (vienerius) metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

5) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti K. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. 18.05 val. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. 17.05 val. (vieną laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo parai).

K. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, byloje esančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti K. V..

Tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį visiškai ir iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti R. B. 2 060 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį iš dalies. Priteisti M. T. iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Tenkinti civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188784179, civilinį ieškinį ir priteisti iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 9 315,49 Eur turtinę žalą, žalos atlyginimą įpareigojant pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) avalynės pėdsakus, supakuotus į voką Nr. 1 IBPS-V-262532-24(1) ir voką Nr. 2 IBPS-V-262532-24(2), sunaikinti;

2) marškinėlius, supakuotus į popierinį voką su užrašu pakuotė Nr. 2, IBPS-V-2632732-24(1), sunaikinti;

3) avalynę (sportinius batelius „Nike“), supakuotą į geltonos spalvos popierinį voką su užrašu pakuotė Nr. 1, IBPS-V-2621589-24(1), grąžinti K. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.