Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1392-362/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-11
Bylos Nr.: I-1392-362/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02616-2018-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas: H. N.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių

Kategorijos

20.1Civilinės atsakomybės samprata
20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. I-1392-362/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02616-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 11 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui H. N.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. N. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 193 351 Eur turtinės žalos ir 1 310 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas H. N. nurodė, kad nuo 2015-06-08 iki 2017-03-23 buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jis buvo apgyvendintas ne gyvenamosiose patalpose, nes kameros įrengtos negyvenamuose pastatuose, netgi rūsiuose ar cokoliniuose aukštuose, sanitariniai mazgai kamerose neturi atskiros ventiliacijos, jie atitverti tik simboline 1,5 m sienele, klozetai neturi sifonų, tad kameroje sklido smarvė, sanitariniuose mazguose nėra veidrodžio, praustuvas ir spintelė tualeto reikmenims iškelti į kamerą, kamerose nėra vėdinimo sistemos, drėgna, krenta tinkas, dažai, grindys betoninės, nėra privalomų pareigūnų iškvietimo mygtukų grotos dvigubos, kameroje žiemą šalta, vasarą karšta, elektrinių šildytuvų ar ventiliatorių administracija neišduoda, langai įstiklinti matiniu stiklu, iš išorės aptraukti tinklu, kameros neišdažytos lengvai valomais dažais, valymo ir dezinfekavimo priemonės į kameras neišduodamos, kameros nedezinfekuojamos, pelėsis. Gultai kamerose savadarbiai, seni, per siauri ir trumpi, ant grindų tarakonai, stovi suglausti, baldų per mažai, nėra taburečių, dėžių daiktams susidėti, tualetinio popieriaus išduodama per mažai, muilo, einant į dušą, neišduoda, kameros neaprūpintos valymo priemonėmis ir medžiagomis. Paklodės purvinos, sudėvėtos, netinkamos naudojimui, vietoje užvalkalo išduodavo dar vieną paklodę, čiužiniai neišvalyti, purvini, nėra nemokomo apatinių ir viršutinių rūbų skalbimo. Kalinių sveikata, atvykus į ŠTI karantine tikrinama nebuvo, asmenų, pageidaujančių patekti pas gydytojus, neregistravo, duše buvo galima nusiprausti tik kartą per savaitę. Buvo pažeista jo teisė į 5 kv. m kameros ploto. Maitinimas buvo prastas, maisto mažai, tad jis buvo kankinamas alkiu. Be to, kadangi atskiroms kategorijos (dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, vyrams ir moterims) nustatytos skirtingos maisto normos, jis buvo diskriminuojamas pagal socialinį požymį ir pagal lytį. Jis nebuvo aprūpintas pajamomis, pakankamomis jam ir jo šeimai egzistuoti. Taip pat jis buvo diskriminuojamas, palyginti su nuteistaisiais, esančiais pataisos namuose, dėl pasivaikščiojimo trukmės, ilgalaikiais pasimatymais ir trumpalaikių pasimatymų trukme. Kamerose nebuvo šilto vandens, tad jis buvo diskriminuojamas moterų, į kurių kameras tiekiamas šiltas vanduo, atžvilgiu. Rūkantys asmenys buvo talpinami su nerūkančiais. Atsakovams teisingumo ministerijai, kuri priėmė neteisėtus įstatymus, ir Kalėjimo departamentui esanti netoleruotina situacija buvo žinoma, tačiau jie nesiėmė jokių priemonių teisės pažeidimams užkardyti. Dėl to jam sutriko visavertis gyvenimas, jis patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, neviltį, pažeminimą, bejėgiškumo jausmą, liūdesį. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 1 310 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat netinkamu įkalinimo įstaigos įrengimu aprūpinimo normų nepaisymu, diskriminaciniu maitinimu, neaprūpinimu pajamomis padaryta turtinė žala, kuri susideda iš neišduotų priemonių vertės, neįrengto inventoriaus vertės, diskriminacinio maitinimo verčių skirtumo, negautų minimalių orių pragyvenimą užtikrinančių pajamų dydžio bei neįvykdytų pagyrūniškais pažadais modernizuoti įkalinimo įstaigas įsipareigojimų dydžio. Viso turtinė žala sudaro 193 351 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiškia, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, o iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo teismo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, šis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2018-10-25 pažymos „Dėl H. N.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, nuo 2015-07-14 iki 2017-03-22 buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 39,89,103,15,91,8,21,31,23,10,101, kameroje būdavo 1-6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,65 kv. m iki 18,7 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku, medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, sienelės aukštis ne žemiau kaip 1,81 m, sanitariniu mazgu besinaudojančių asmenų matyti negalima. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Nusiskundimų dėl kamerų būklės nebuvo. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2015-07-30 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 39 dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, 2015-12-21 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 89 pelėsio nėra, 2016-11-07 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 8 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, 2016-11-30 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 23 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, 2017-03-13 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 101 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra. Daugiau skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nebuvo. Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija vykdomi. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka. Dušu, pagal teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas kartą per savaitę galėjo naudotis, karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras nenumatytas. Šildymas į kameras tiekiamas centralizuotai. Patalynė, čiužiniai išduodami pagal galiojančias normas, jie švarūs, skalbiami, dezinfekuojami, tualetinis popierius išduodamas pagal normas. Apatiniai rūbai skalbiami nemokomai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokomai. Dėl teisės skalbti rūbus nemokomai pareiškėjas nesikreipė. Maitinimas atitinka fiziologines normas, atlikti patikrinimai pažeidimų nenustatė. Ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikiami iki 2016-12-31, vėliau pareiškėjas savo teise naudojosi .Asmenys, norintys kreiptis į gydytojus, registruojami kasdien. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija nurodo, jog ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą, kadangi sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-29 nutarimu Nr. 1054, ji dėl pareiškėjo nurodytų kaip neteisėtų veiklų valstybės neatstovauja, tad prašoma skundą atmesti.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nurodo, jog kontrolės funkcija vykdoma, nagrinėjant asmenų skundus dėl laikymo sąlygų ir ginčus dėl priimtų ar nepriimtų sprendimų, pareiškėjas dėl to į atsakovą nesikreipė, tad prašoma skundą atmesti.

Dėl atsakovų administracinėje byloje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo šioje byloje priteisti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą solidariai iš atsakovų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos.

Savo skunde pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsakovu yra įtrauktina todėl, kad buvo atlikta nekokybiška teisėkūra, ko pasėkoje buvo kamerų perpildymas, tuo nevykdant įsipareigojimų piliečiams, diskriminavimo maitinant, be to, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija yra Atsakovo biudžeto asignavimų žalai atlyginti valdytoja, tad sprendimas sukurs jai tiesiogines pareigas.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atsakovu yra įtrauktinas todėl, kad jis savo kompetencijos ribose privalėjo ir privalo spręsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigos veiklos kontrole, naujų įkalinimo įstaigų statyba, tinkamo kalinimo vietų skaičiaus įrengimu, tad savo pareigų nevykdė ir tinkamai nekontroliavo, bei patvirtino abejotino teisėtumo maitinimo organizavimo taisykles.

Pastebėtina, jog šioje byloje nėra prašoma ištirti teisės aktų teisėtumą, tik išreiškiamos abejonės dėl jų teisėtumo ar kokybės, teismui dėl teisės aktų teisėtumo ar kokybės abejonių nekyla, tad šiuo aspektu nei Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, nei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija nėra atsakovai šioje byloje. Turtinę ir neturtinę žalą, kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlygina pagal teismo sprendimą Lietuvos valstybė, šiuo atveju neturi įtakos, kas yra biudžeto valdytojas, tad šiuo aspektu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija nėra atsakovas šioje byloje. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos savo kompetencijos ribose privalo spręsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigos veiklos kontrole, naujų įkalinimo įstaigų statyba, tinkamo kalinimo vietų skaičiaus įrengimu, tačiau tai nėra susieta su pareiškėjo asmeniu konkrečiais veiksmais, jokių viešo administravimo veiksmų Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pareiškėjo atžvilgiu nevykdė, tad šiuo aspektu nei Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nėra atsakovas šioje byloje.

Įvertinus virš išdėstytą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nelaikytini atsakovais šioje byloje.

Dėl ieškinio senaties

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012). Pažymėtina, jog pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009). Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Be to, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, jog asmens teisės yra pažeidžiamos ne nuo tada, kai teismas pripažįsta, jog jos buvo pažeidžiamos, o atlikus neteisėtus, teisės normoms prieštaraujančius veiksmus.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, nuo 2015-06-08 iki 2017-03-23 periodiškai kalintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, bei higienos normų reikalavimų gyvenamosioms kameroms ir kitoms patalpoms reikalavimų, išdėstytų Lietuvos Respublikos priimtų teisės aktų, kurie skelbiami lietuvių kalba. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą , kuriame prašoma taikyti ieškinio senaties terminą, savo nuomonės nepareiškė, įrodymų, dėl ko ieškinio senaties terminas turėtų būti netaikomas, nepateikė

Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m, ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, Lietuvos Higienos norma HN76:2010, nustatanti bendruosius sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriuje, yra viešai paskelbti teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2018 m. liepos 13 d. (spaudas ant skundo, 2 b. l., I tomas), ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui, nustačius valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, ji galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 14 d.

Dėl pažeidimų

Pažymėtina, jog pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu galiojo Lietuvos Higienos norma HN 76:2010, kuri galiojo iki 2015-10-31, ir Lietuvos Higienos norma HN 134:2015, kuriomis teismas, spręsdamas dėl sąlygų kamerose, ir vadovaujasi.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2018-08-31 pažymos Nr. 60/09-30986 „Dėl H. N.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu, kuriam netaikomas ieškinio senaties terminas, buvo nuo 2015-07-14 iki 2017-03-22. Pažymoje nurodyta, kokią, dieną kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 39,89,103, 15,91,8,21,31,23,10,101 kalinamas 562 dienas, po 1-6 asmenis kameroje, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m iki 18,7 kv. m kameros ploto.

Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu, iš viso 562 dienas, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad baldai ar sanitarinis mazgas varžė jo judėjimo laisvę daugiau, nei tai yra būtina, jam dėl to reikėjo visą laiką sėdėti ar gulėti. Kaip jau nurodyta aukščiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, ir darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) yra išaiškinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.

EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, išaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑741‑415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieš tai, jam teko ne mažiau kaip 3,65 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Pastebėtina, jog net ir atėmus iš kameros plotą sanitarinio mazgo užimamą plotą ir padalijus likusį plotą iš kameroje esančių asmenų skaičiaus, asmeniui lieka ne mažiau kaip 3,30 kv. m kameros ploto (kameroje Nr. 101, ten esant 5 asmenims), kitose kamerose šio ploto tekdavo daugiau.

Vertinant sanitarinių mazgų įrengimą, nustatyta, jog tualetai nuo kameros atskirti mūrine ar OSB sienele, sienelės aukštis nuo 1,81 m (kamerose Nr. 8,91) iki 2,30 m (kamerose Nr. 101,103).

Vertinant baldų buvimą kamerose, iš pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ jų perteklius nustatytas kamerose Nr. 15,21,91. Kameroje Nr. 15 įrengti 5 dviaukščiai gultai vietoje galimų trijų, jos plotas yra 18,85 kv. m, pertekliniai baldai užima 2,53 kv. m, tad kameros plotas mažėja iki 16,32 kv. m. Pareiškėjas kameroje buvo laikomas 2 dienas, kameroje buvo nuo 4 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko 3,26 kv. m (kai kameroje buvo 5 asmenys, 2 dienas) kameros ploto. Kameroje Nr. 21 įrengti 5 dviaukščiai gultai vietoje galimų trijų, jos plotas yra 18,72 kv. m, pertekliniai baldai užima 2,60 kv. m, tad kameros plotas mažėja iki 16,12 kv. m. Pareiškėjas kameroje buvo laikomas 48 dienas, kameroje buvo nuo 1 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko 3,22 kv. m (kai kameroje buvo 5 asmenys, 1 dieną) kameros ploto. Kameroje Nr. 91 įrengti 4 dviaukščiai gultai vietoje galimų trijų, jos plotas yra 18,45 kv. m, pertekliniai baldai užima 1,35 kv. m, tad kameros plotas mažėja iki 17,1 kv. m. Pareiškėjas kameroje buvo laikomas 3 dienas, kameroje buvo nuo 2 iki 3 asmenų, vienam asmeniui teko 5,7 kv. m (kai kameroje buvo 3 asmenys) kameros ploto. Įvertinus tai, teismas laiko, jog 3 dienas pareiškėjo judėjimo laisvė buvo apribota daugiau nei būtina.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-08-24 pažymoje Nr. 60/09-29985 nurodoma, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-09-05 pažymoje Nr. 60/09-31655 nurodoma, jog viso buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu iš H. N. nebuvo gauti prašymai suteikti jam ilgalaikį pasimatymą, 2017-01-07, 2017-02-04 ir 2017-03-04 buvo gauti Ramunės Navickienės prašymai suteikti ilgalaikį pasimatymą, šie pasimatymai buvo suteikti.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-08-24 pažymoje Nr. 61/04-1899 „Dėl H. N.“ nurodyta, kad pareiškėjas H. N. laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2017-03-23 kreipėsi su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose. 2016-10-04 buvo pateiktas skundas dėl neužtikrinto maisto ir kitų daiktų asortimento ir prekių kainų dydžio parduotuvėje, atsakymas į skundą buvo pateiktas. Nurodoma, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais.

Iš teismui pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-01-06 pažymos Nr. 62/08-13 apie atliktus remonto darbus matyti, jog 2015 m. kameroje Nr. 21 sausio mėn. buvo išlygintos grindys, išklijuotos plytelės, ištinkuotos, nuglaistytos ir išdažytos sienos, sumontuotas naujas klozetas, įrengtas sanitarinio mazgo aptvaras, pagamintos grotos, lovos, stalas, suolas, kėdės, lentynos, kameroje Nr. 15 vasario mėn. buvo išlygintos grindys, išklijuotos plytelės, ištinkuotos, nuglaistytos ir išdažytos sienos, sumontuotas naujas klozetas, įrengtas sanitarinio mazgo aptvaras, pagamintos grotos, lovos, stalas, suolas, kėdės, lentynos, kameroje Nr. 91 birželio mėn. buvo išlygintos grindys, išklijuotos plytelės, ištinkuotos, nuglaistytos ir išdažytos sienos, sumontuotas naujas klozetas, įrengtas sanitarinio mazgo aptvaras, pagamintos grotos, lovos, stalas, suolas, kėdės, lentynos, kameroje Nr. 8 lapkričio mėn. buvo nuvalytos lubos, sienos, ištinkuotos, nuglaistytos ir išdažytos sienos, sumontuotas naujas klozetas, įrengtas sanitarinio mazgo aptvaras, kameroje Nr. 10 lapkričio mėn. buvo sumontuotas naujas klozetas, įrengtas sanitarinio mazgo aptvaras. Į šias kameras pareiškėjas buvo patalpintas po remonto darbų atlikimo. Iš teismui pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 apie atliktus remonto darbus matyti, jog 2016 m. kameroje Nr. 101 rugpjūčio-rugsėjo mėn. buvo nuvalytas pelėsis, uždažyti nuvalyti plotai, suremontuotas apšvietimas, kameroje Nr. 103 rugpjūčio-rugsėjo mėn. buvo nuvalytas pelėsis, uždažyti nuvalyti plotai. Į kamerą Nr. 101 pareiškėjas buvo patalpintas po remonto darbų atlikimo, į kamerą Nr. 103 - iki remonto darbų atlikimo. Iš teismui pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 apie atliktus remonto darbus matyti, jog 2017 m. kameroje Nr. 39 vasario mėn. nuglaistytos, išdažytos sienos, hidroizoliuotos ir išdažytos lubos, sumontuotas naujas klozetas, praustuvė, nudažyti grotos, baldai, įrengtas mūrinis sanitarinio mazgo atitvaras. Į šią kamerą pareiškėjas buvo patalpintas iki remonto darbų atlikimo.

Teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokomai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 02 d. įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytą tvarkos papildymą, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami, suimtajam neturint pinigų, ir nemokomai.

Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Šiaulių Visuomenės sveikatos centras ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. 2015-07-30 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 39 dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, kameroje reikalingas paprastasis remontas, kameros vėdinimas per langą galimas, 2015-12-21 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 89 pelėsio nėra, profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas atliekamas pagal planą ir suimtųjų prašymus, darbai registruojami žurnale. Švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose kamerose privalo rūpintis jų gyventojai, kiekviename režiminiame aukšte yra sukomplektuotas valymo inventorius, kuris išduodamas paprašius kameros gyventojams, 2016-11-07 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 8 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė nevertinti, nes kamera vėdinama per langą, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, 2016-11-30 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 23 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, 2017-03-13 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 101 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, valymo priemonės laikomiems asmenims yra, jos laikomos gyvenamosiose kamerose ar specialiai tam skirtose spintose (bendro naudojimo patalpose). 2016-07-21 patikrinimo aktu nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami, pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami, netinkamas naudoti inventorius periodiškai nurašomas. 2015-10-07 patikrinimo aktu nustatyta, kad rūkantys asmenys laikomi atskirai nuo nerūkančių, maitinimas organizuojamas tris kartus per dieną pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytą valgiaraštį, gyvenamas patalpas valo patys suimtieji, švariu ir tvarkingu inventoriumi jie aprūpinami, patalpose atliekama dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija, minkštas inventorius dezinfekuojamas. 2016-12-07 patikrinimo aktu nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, 2017-06-29 patikrinimo aktu nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, valymo inventorius laikomas kamerose ar režiminio korpuso kiekviename aukšte tam tikroje skirtoje vietoje, , karštas vanduo į kameras netiekiamas, ir tai atitinka Lietuvos Higienos normos 134:2015 reikalavimus, 2017-01-11 patikrinimo aktu nustatyta, kad sandėlyje laikoma patalynė ir minkštas inventorius švarūs, 2017-09-05 patikrinimo aktu nustatyta, kad minkštas inventorius dezinfekuojamas, nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas vykdomas, nustačius jų buvimą ar gavus skundus dėl jų, atliekami naikinimo darbai, profilaktiniai darbai atliekami, gyvenamąsias patalpas valo patys ten laikomi asmenys, valymo inventorius yra, 2017-04-18 patikrinimo aktu nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, minkštas inventorius dezinfekuojamas, sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius rūbus sudarytos, 2017-05-19 patikrinimo aktu nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, minkštas inventorius dezinfekuojamas, sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius rūbus sudarytos, 2015-09-23 patikrinimo aktu nustatyta, kad laikino sulaikymo, karantino kamerose akivaizdžios nešvaros nenustatyta, 2015-09-23 patikrinimo aktu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs,

Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-12-14, 2017-04-05, 2017-08-30 Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktais pažeidimų, susijusių su maisto dalijimu ir kokybe, nenustatyta.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius Cheminių tyrimų protokolu, surašytu 2016-12-29, nustatė, jog maisto davinio energetinė vertė yra 2403 kcal, ir protokolu, surašytu 2017-02-22, nustatė, jog maisto davinio energetinė vertė yra 2503 kcal.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija, matyti, jog pareiškėjas skundėsi kaulų laužymu ir nemiga, susijusiais su anksčiau vartotais narkotikais, nudegimais, skausmu petyje, kosuliu, rėmeniu, danties skausmais, odos bėrimu, galvos skausmais, viduriavimu, kad tai būtų susiję su sąlygomis kameroje, nenurodė. Atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, jo svoris 2015-06-24 buvo 108 kg, 2016-10-03 buvo 103 kg, 2017-01-09 buvo 107 kg, o 2017-03-10 buvo 109 kg. Pirminės gydytojų apžiūros metu nurodė, kad yra rūkantis, vartoja alkoholį, narkotines medžiagas.

Dėl neturtinės žalos

Tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jam tenkantis plotas ir netinkamos sąlygos apgyvendinimo kamerose. Iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso kito buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015-07-14 iki 2017-03-22 metu (viso 562 dienas) pareiškėjui teko didesnis, nei šis įsakymas numato, kameros plotas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog kai kuriose kamerose nustatytas baldų perteklius, teismas laiko, jog 3 dienas pareiškėjo judėjimo laisvė buvo apribota daugiau, negu būtina.

Pareiškėjas nurodo, jog jis buvo apgyvendintas ne gyvenamosiose kamerose, o pastate, kuris nėra gyvenamasis, nes Registrų centro duomenimis jis yra įregistruotas kaip negyvenamosios paskirties pastatas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ III skirsnio „Negyvenamieji pastatai“ 7 straipsnis numato, jog negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, ir 7 straipsnio 16 dalis numato, jog yra specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai), tad tai, jog pastatas yra įregistruotas kaip negyvenamos paskirties pastatas, nereiškia, jog jame negali būti įrengiamos patalpos, skirtos tam tikrą laiko tarpą ten gyventi asmenims, tokiems kaip suimtieji ar nuteistieji tardymo izoliatoriuje, tad argumentas dėl apgyvendinimo negyvenamosiose patalpose atmestinas. Duomenų, jog pareiškėjas buvo laikomas ilgą laiką kamerose, kurios neskirtos apgyvendinimui, nepateikta.

Pastebėtina, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms pilnai paneigtas nėra. Nors patikrinimų metu nustatyta, kad kameroje Nr. 39, Nr. 8 dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 89 pelėsio nėra, kamerose Nr. 23, 101 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, duomenų apie higienos sąlygas kitose kamerose nepateikta,, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pats pareiškėjas neteikė skundų dėl sąlygų kameroje. Pažymėtina, jog kameroje Nr. 103 pareiškėjas buvo 15 dienų iki ten atlikto remonto, kurio metu buvo šalinami pelėsio padengti plotai, kameroje, kameroje Nr. 39 pareiškėjas buvo 96 dienas iki ten atlikto remonto, kurio metu nuglaistytos, išdažytos sienos, hidroizoliuotos ir išdažytos lubos, sumontuotas naujas klozetas, praustuvė, nudažyti grotos, baldai, įrengtas mūrinis sanitarinio mazgo atitvaras, tačiau kamerose Nr. 21,15,91,8, kur buvo atliktas pilnas remontas, kameroje Nr. 10, kur buvo įrengtas naujas klozetas, kameroje Nr. 103, kur buvo pašalintas pelėsis, jis buvo patalpintas po remonto atlikimo, šiose kamerose pareiškėjas buvo 211 dienų. Abejonės dėl kamerų, kur nėra paneigti pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų higienos sąlygų, traktuotinos pareiškėjo naudai. Įvertinus tai, pareiškėjo nurodyti higienos normų pažeidimai ir jų pasekmės (kamerose drėgna, krenta tinkas, dažai, kameros prastai vėdinamos, kameros mažai šildomos, šalta, o vasarą karšta,) laikytini paneigtais tik iš dalies, o abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai. Atmestinas argumentas dėl elektrinių šildytuvų ir ventiliatorių neišdavimo, pats pareiškėjas nurodo, jog atsakovas turi diskrecijos teisę išduoti ar ne šiuos daiktus, nes jie išduodami tik esant poreikiui, neginčijamų argumentų dėl poreikio būtinumo pateikta nėra, pats pareiškėjas tokių prašymų pateikęs nebuvo. Nors pareiškėjas nurodo, jog kamerose buvo betoninės grindys, tačiau to vėl nekonkretizuoja, nors kamerose Nr. 21,15,91 jis buvo po to, kai remonto metu buvo išlygintos grindys ir išklijuotos plytelės, tad tvirtinti, jog visose kamerose grindys buvo betoninės, negalima, tačiau abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai. Grotų, langų stiklų, vielos tinklo ant lango įrengimo teisės aktai nereglamentuoja, tad argumentas dėl netinkamų grotų, stiklų, tinklo atmestini. Iš pateiktų patikrinimo aktų matyti, jog valymo priemonėmis į kameros išduodamos buvo, pats pareiškėjas dėl to skundų neteikė, tad šis argumentas atmestinas. Kameros dezinfekuojamos. Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą, šiuo argumentu ir pareiškėjas grindžia jo privatumo pažeidimą, nurodydamas, jog sienelės aukštis buvo 1,5 m, sanitarinis mazgas aptvertas iš vienos pusės. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad sanitarinio mazgo sienelė buvo 1 m 81 cm aukščio kameroje Nr. 8, 91, tad privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatyta, tačiau, atsižvelgiant, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertinama kaip pagrįsta. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog pateikta lentelė yra sudaryta 2017-06-01, o duomenų, kada kamerose įrengti sanitarinių mazgų atitvarai, duomenų nėra, pareiškėjas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus išvyko 2017-03-22. Vertinant tai, jog kameroje Nr. 39 pareiškėjas buvo iki remonto, kurio metu sumontuotas mūrinis sanitarinio mazgo atitvaras, nesant duomenų, koks buvo atitvaras ir ar jis iš viso buvo, laikytina, jog šioje kameroje privatumo pažeidimas buvo, tačiau kamerose Nr. 21,15,91,8,10, kur buvo sumontuoti atitvarai ir pareiškėjas buvo po remonto atlikimo 147 dienas, privatumo pažeidimo nebuvo, kitose kamerose neginčijamų įrodymų dėl sanitarinių mazgų aptvėrimo ir sienelės aukščio nėra, tad abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai. Ar visų kamerų sanitariniuose mazguose buvo veidrodis ir lentynėlės, negalima spręsti, tačiau kokią įtaką tai darė pareiškėjui, skunde nenurodyta, tik konstatuojama, jog šių daiktų nebuvo, tad argumentas atmestinas. Lentynos asmeniniams daiktams susidėti kameroje yra, gultų dydis mažiausias 1,92x0,66 cm, tad jie per trumpais ar siaurais nelaikytini. Vertinant baldų trūkumą kamerose, pastebėtina, jog pareiškėjas nurodo, jog trūko taburečių, dėžių daiktams susidėti, tačiau nekonkretizuoja kamerų, kur kokių ir kiek baldų trūko, be to, nurodo, jog ploto teko per mažai, tad vienoje vietoje skundžia ploto trūkumą, kitoje baldų trūkumą, kuris leidžia manyti, jog pareiškėjui teko didesnis kameros plotas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 435 dienas kameroje buvo laisvas gultas, kurį buvo galima naudoti tiek sėdėjimui, tiek daiktų susidėjimui. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje rūbų skalbimo tvarka, ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo, pateikti įrodymai, jog apatinių ir viršutinių rūbų skalbimas yra užtikrinamas, tad teiginys, jog pareiškėjas negalėjo skalbti rūbų, atmestinas, kaip nėra ir įrodymų dėl pateikiamos netinkamos patalynės ir kito minkšto inventoriaus, jų būklės ar kiekio, atlikti patikrinimai pažeidimų nenustatė, pats pareiškėjas neteikė prašymų ar skundų.. Nėra įrodymų dėl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo. Atmestinas argumentas dėl netinkamo maitinimo, skundų dėl maisto trūkumo ar netenkinamos kokybės atsakovui pareiškėjas neteikė. Atlikti maisto tvarkymo ir maisto kaloringumo patikrinimai pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas pas gydytojus lankėsi daug kartų, įrodymų, jog jis nebūtų registruotas pas gydytojus, nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo svorio kritimo neužfiksuota, 2016-10-03 jo svoris nustatytas 103 kg, o 2017-03-10 jo svoris yra 109 kg. Atmestinas argumentas dėl naudojimosi dušu, tokia tvarka yra nustatyta teisės aktais, pareiškėjas nepagrindė būtinybės naudotis dušu daugiau nei kartą per savaitę.

Pažymėtina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 yra patvirtintos „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“, kurių 14.4 punktas numato, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau tų pačių taisyklių 2 p. numato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pareiškėjas nepagrindė tokios vidinio ryšio buvimo būtinybės, tad argumentas atmestinas.

Pareiškėjas buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu iki 2017-01-01galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 93-3422; TAR, 2016-04-20, Nr. 2016-10107) redakcija, kurioje numatyta, jog per mėnesį vyrams išduodamas tualetinis popierius (1 ritinėlis), o nuo 2017-01-01 galiojo nauja šio teisės akto redakcija, kurios 4 punktas numato, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Pareiškėjas neginčija, jog tualetinis popierius – 1 pakelis – per mėnesį jam buvo išduodamas, jis tik nurodo, jog jo jam buvo per mažai, tačiau pažymėtina, jog skundų ar prašymų jis neteikė nei dėl tualetinio popieriaus kiekio, nei dėl muilo dušui ar kitų priemonių, tad argumentas yra atmestinas.

Nors pareiškėjas nurodo, jog rūkantys asmenys buvo apgyvendinami kartu su nerūkančiais, tačiau iš pirminės gydytojų apžiūros matyti, jog pareiškėjas buvo rūkantis, tad jo apgyvendinimas su rūkančiais jo teisių nepažeidė, jog jis būtų norėjęs būti kameroje su nerūkančiais, įrodymų nėra.

Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą.

Vertinant pareiškėjo argumentą, jog jis ir jo šeima nebuvo aprūpinti pajamomis, pakankamomis jam ir jo šeimai egzistuoti, pažymėtina, jog būnant tardymo izoliatoriuje, asmuo yra pagal teisės aktų reikalavimus aprūpinamas gyvenamuoju plotu, higienos priemonėmis, maistu, gali būti aprūpinamas ir apranga, tad papildomai tokį asmenį aprūpinti dar ir pajamomis valstybė pareigos neturi. Dėl papildomos materialinės pagalbos pats pareiškėjas nesikreipė. Vertinant jo nurodymą, jog turi būti aprūpinamas ne tik jis, bet ir jo šeima, teismas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie šeimos asmenų skaičių, šeimos turimas pajams ir turtą, nepateikė įrodymų, jog dėl papildomo socialinio aprūpinimo buvo kreiptasi į atitinkamas įstaigas, tad argumentas atmestinas.

Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo. Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis tokius ilgalaikius pasimatymus tardymo izoliatoriuose numato nuo 2017-01-01, tad tokia teisė suimtiesiems yra užtikrinama, tačiau nei pats pareiškėjas, nei kiti asmenys neteikė prašymų dėl tokių pasimatymų gavimo iki šio laikotarpio, po to prašymus teikė tik pareiškėjo žmona. Nesant tokių prašymų, atsakovui nekyla pareiga organizuoti ilgalaikius pasimatymus. Pažymėtina, jog ilgalaikių pasimatymų kambariai Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti yra, pareiškėjo žmonos teikti prašymai buvo patenkinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus 15 mėnesių nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba 15 mėnesių, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime.

Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, tad abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai, taip pat į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos (prastos higienos sąlygos kamerose, blogas kvapas iš sanitarinio mazgo ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), įvertinus tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, tačiau 3 dienas dėl perteklinių baldų jo judėjimo laisvė, nors ir nežymiai (pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,22 kv. m kameros ploto), bet buvo apribota daugiau, nei būtina, kitos sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriaus šioje gyvenamojoje kameroje tik dalinai buvo užtikrintos (blogas kvapas iš sanitarinio mazgo, galimi higienos normų pažeidimai kameroje ir kt.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, pažymint, jog pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus 15 mėnesių nuo jo išvykimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), tačiau atsižvelgiant į nepagrįstą judėjimo laisvės ribojimą, blogą kvapą kameroje, privatumo pažeidimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiškėjui priteistinas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl diskriminacijos

Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog jis buvo diskriminuojamas, ir nurodo, jog teismo kaltais pripažinti ir laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys yra kalinami trimis skirtingo režimo sąlygomis, o suimtieji asmenys turėtų turėti švelnesnį režimą, nei kalėjime, tačiau jis buvo diskriminuojamas kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu , palyginant su pataisos namuose esančiais nuteistaisiais, dėl pasivaikščiojimo trukmės, trumpalaikių pasimatymų trukmės, ilgalaikiai pasimatymai jam nebuvo apskritai suteikiami. Taip pat jis buvo diskriminuojamas moterų, laikomų Šiaulių tardymo izoliatoriuje atžvilgiu, nes į jų kameras nustatytas privalomas šilto vandens tiekimas. Skiriasi suimtųjų ir nuteistųjų higienos priemonių normos, skiriasi suimtų vyrų ir moterų higienos priemonių normos, tad jis buvo diskriminuojamas. Taip pat jis buvo diskriminuojamas nuteistųjų atžvilgiu, kurie turi teisę patys gamintis maistą, o jis to negalėjo daryti, be to, yra numatytos skirtingos mitybos normos nedirbantiems vyrams, dirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims ir dirbančioms moterims. Jis buvo maitinamas pagal nedirbančio vyro maisto racioną, tad buvo diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu.

Pareiškėjo argumentai atmestini. Pats pareiškėjas savo skunde nurodo, jog negali būti jokios diskriminacijos tokiais pagrindais, kaip rasė, spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie įsitikinimai, tautybė ar socialinė kilmė, nuosavybė ar kitos statusas, tačiau savo skunde jis diskriminaciją kildina iš esmės tuo, kad jis buvo diskriminuojamas nuteistųjų, esančių pataisos namuose, atžvilgiu. Šiuo atveju pataisos namai ir tardymo izoliatorius yra skirtingos įstaigos, su skirtingu režimu ir skirtingais tikslais, tad diskriminacija gali būti tik tuo atveju, jei skirtingas režimas būtų taikomas pačiame tarymo izoliatoriuje, išskiriant asmenis ir suteikiant jiems skirtingas sąlygas, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikta. Pažymėtina, jog pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo suteikta ilgalaikių pasimatymų, yra paneigtas bylos medžiaga, pats pareiškėjas nėra teikęs prašymų ilgalaikiui pasimatymui, tad atsakovui nekilo pareigos tokį pasimatymą organizuoti, tačiau kai prašymą pateikdavo kiti asmenys, ilgalaikiai pasimatymai organizuojami buvo.

Nors pareiškėjas nurodo, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra privalomas šilto vandens tiekimas į kameras, kur laikomos moterys, tad dėl to jis buvo diskriminuojamas, pažymėtina, jog jis nepateikia įrodymų,, o iš teisės aktų turinio matyti, jog tokio privalomumo nėra.

Vertinant pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl higienos priemonių išdavimo, pažymėtina, jog 2017-01-01galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 93-3422; TAR, 2016-04-20, Nr. 2016-10107) redakcija nustatė „Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“, tad šios normos jokio statuso pakeitimo nenumato. Pastabose numatyta, jog suimtiesiems išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Pats pareiškėjas nurodo, jog jis tuo metu buvo suimtasis, tad diskriminacijos jo atžvilgiu nenustatyta.

Vertinant skirtingas higienos priemonių normas vyrams ir moterims, skirtingus maitinimo racionus nedirbantiems vyrams, dirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims ir dirbančioms moterims, pažymėtina, jog toks skirtingas reguliavimas nėra susijęs su diskriminavimu pagal lytį ar kitą statusą, o su fiziologija bei atitinkamais poreikiais. Diskriminacija nėra suprantama kaip asmens diskriminavimas pagal paties pareiškėjo pateiktus požymius apskritai, o kaip asmenų, esančių vienodomis sąlygomis, diskriminavimas pagal pateiktus požymius.

Įvertinus virš išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl diskriminavimo atmestini.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Teismas dar kartą pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pareiškėjas nurodo, jog būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis patyrė 193,351 Eur turtinę žalą, jos dydį grįsdamas tuo, jog pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas neturi turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o atsakovas, neatlikdamas tinkamo pastatų modernizavimo, neįrengdamas pakankamo skaičiaus kalinimo vietų, neužtikrindamas higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų esančiose įkalinimo vietose, sutaupydamas dėl pastatų įregistravimo gyvenamaisiais, neatlikdamas remonto, neišduodamas higienos priemones, nepakankamai įrengdamas kameras, sutaupydamas dėl diskriminacinių maitinimo verčių ir nesutektų privalomų pajamų, sutaupė neteisėtai lėšas, kurios privalo būti vertinamos kaip jam padaryta turtinė žala, taip pat turtine žala turi būtų vertinamos ir be reikalo išleistos lėšos, kaip papildomų gultų įrengimas, dvigubos grotos.

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų teismas pasisakė, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, kitokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas iš esmės nenurodo. Vertinant patirtą pareiškėjo turtinę žalą, pažymėtina, jog nors pareiškėjas ir motyvuoja, jog iš neteisės negali gimti teisė, o niekas neturi turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, ir teismas visiškai su pareiškėjo išdėstytais teisės principais sutinka, tačiau pareiškėjui pirmiausia atsiranda pareiga nurodyti, kokiu būdu ir kokią jis patyrė turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pareiškėjas nenurodo, jog jis būtų netekęs turto ar jis būtų sužalotas, kad jis būtų turėjęs papildomų išlaidų ar būtų gavęs pajamų, kas būtų įvykę, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Visi pareiškėjo nurodyti atsakovo veiksmai, kai atsakovas neatlikdamas tinkamo pastatų modernizavimo, neįrengdamas pakankamo skaičiaus kalinimo vietų, neužtikrindamas higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų esančiose įkalinimo vietose, sutaupydamas dėl pastatų įregistravimo gyvenamaisiais, neatlikdamas remonto, neišduodamas higienos priemones, nepakankamai įrengdamas kameras, sutaupydamas dėl diskriminacinių maitinimo verčių ir nesutektų privalomų pajamų, sutaupė lėšas, ar be reikalo išleido jas, kaip papildomų gultų įrengimas, dvigubos grotos, nėra susiję su pareiškėjo turtu, pajamomis ar nuostoliais, tad prašymas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismui pateikti įrodymai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius patyrė išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, viso 769,65 Eur. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, šio straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, 42 straipsnio 1 dalis numato jog jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tokiu būdu, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintai skundo daliai, tačiau, įvertinus prašomos priteisti neturtinės žalos (1,310,000 Eur) ir turtinės žalos (193,351 Eur) dydžius ir priteistą neturtinės žalos dydį, likusioje dalyje skundą atmetant, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nelaikyti atsakovais šioje byloje.

Pareiškėjo H. N. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti H. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2015-07-14 iki 2017-03-22.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka arba per sprendimą priėmusius teismo rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius