Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą M. A., a.k(duomenys neskelbtini) vedusio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), bausto, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyris teismui pateikė administracinio teisės pažeidimo medžiagą dėl M. A., a.k(duomenys neskelbtini) administracinių teisės pažeidimų. Teismui pateiktame protokole Nr.69P-23905921-15 nurodyta, kad M. A. 2015 m. sausio 4 d. 12 val. 27 min. Kretingos rajone, Erlėnų kaime vairavo keturratį motociklą „Y. G. 700“, be valstybinio numerio, keturratis neįregistruotas nustatyta tvarka, M. A. nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, nes neturi. Motorinę transporto priemonę vairavo nedėvėdamas šalmo. M. A. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus ir taip padarė ATPK 128 str. 1 d., 123 str.1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 134 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

M. A. pažeidimų nepripažino. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad jis turi keturratį motociklą, kuriuo nurodytą dieną važinėjo tik po savo kiemą. Keturratis neįregistruotas, nes neregistruoja, apie tai teiravosi telefonu. Kadangi neregistruotas, tai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, jis nedraustas.

Pažeidimas, numatytas ATPK 128 str. 1 d., 123 str.1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 134 str. 1 d. yra įrodytas byloje surinkta medžiaga. Teismo posėdžio metu aplinkybę, kad M. A. faktiškai vairavo keturratį patvirtinta policijos pareigūnų M. N. ir T. K. parodymais, kurie paaiškino, kad važiuojant Kretingos r., Erlėnų kaimo keliu, pamatė atvažiuojant keturratį, kuris įsuko į kiemą. Jį vairuojantis asmuo buvo be šalmo. Kai jie pamatė atvažiuojantį keturratį, iki keturračio buvo apie 100-150 metrų. Jie iš paskos įvažiavo į kiemą ir pamatė, kad keturratis jau yra garaže, prie jo stovėjo M. A.. M. A. paaiškino, kad važiavo juo tik kieme. Paprašius pateikti vairuotos motorinės transporto priemonės dokumentus, M. A. jų nepateikė ir paaiškino, kad neturi. Liudytoja S. A. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad matė savo vyrą M. A. 2015 m. sausio 4 d. važiuojant keturračiu kieme.

Teismas vertina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai įrodymų, kad M. A. padarė nurodytus pažeidimus. Pažeidėjo neprisipažinimas vertinamas kritiškai, ne tik kaip vengimas nuobaudos, bet ir Kelių eismo taisyklių nežinojimas, ar nesupratimas. Kelių eismo taisyklių esmė yra užtikrinti saugų eismą ir šie reikalavimai galioja visoms transporto priemonėms ir kur jos bebūtų naudojamos. Todėl atsakomybės atsiradimui neturi įtakos, kur M. A. vairavo - kelyje ar kieme, nors policijos pareigūnai teismo posėdžio metu aiškiai ir konkrečiai patvirtino, kad pirmiausią keturratį pamatė atvažiuojant keliu (kaimo gatve), o jau po to, jis įsuko į kiemą. Eismo saugumo tikslu yra keliami ne tik reikalavimas turėti teisę vairuoti konkrečią transporto priemonę, bet ir kiti reikalavimai – dėvėti šalmą, transporto priemonei atlikti valstybinę techninę apžiūrą, ją apdrausti. M. A. nurodė, kad esą jo transporto priemonė neregistruojama, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. M. A. negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių esą neregistruojama jo transporto priemonė. Galimai tai yra transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkanti transporto priemonė, ar kt. atvejai. Tačiau, nepaisydamas visų šių reikalavimų, policijai nustačius transporto priemonės vairavimo faktą, M. A. savo nekaltumą įrodinėjo visai nesu vairavimo faktu susijusiais įrodymais, o, kad esą policija jo nemėgsta dėl ankstesnių pažeidimų ir nusikaltimo padarymų, elgėsi neteisėtai jo namų valdoje reikalaudami pateikti keturračio dokumentus, ne iš karto vietoje surašydami protokolą.

Policijos pareigūnų veiksmų teisėtumas, ar neteisėtumas yra ne šios bylos dalykas. Tačiau, policijos pareigūnams pareiškus teisėtus reikalavimus, M. A. privalėjo juos vykdyti nesutikdamas su policijos pareigūnų reikalavimais, galėjo juos apskųsti įstatymų nustatyta tvarka aukštesnei policijos instancijai ar prokuratūrai. Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

M. A. taikytina administracinė atsakomybė. Administracinė nuobauda yra valstybės poveikio ir individualios asmens atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant paveikti juos laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinės nuobaudos rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas šią nuobaudą teismas saistomas bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, nuobaudos tikslų, kitų ATPK įtvirtintų nuobaudos skyrimo nuostatų. Pagal ATPK 30 straipsnį nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 128 str. 1 d. užtraukia vairuotojams baudą nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areštą. Pagal kitus susijusius šioje byloje straipsnius yra numatytos keletą kartų mažesnės baudos ir jos bendrintinos su didžiausia skirtina bausme. M. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, pirmiau būdamas baustas, kokios nors jo asmenybę teigiamai charakterizuojančios medžiagos teismui nepateikė. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, duomenis apie pažeidėjo asmenybę, vertina, kad jam skirtina nuobauda, atitinkanti įstatymo už šiuos pažeidimus sankcijose numatytų nuobaudų vidurkiui, kurios subendrintinos ATPK 33 str. tvarka.

Vadovaudamasis LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-32 str., 130 str.1 d., 286 str., 287 str., 313 str., 324 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. A., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus - ATPK 128 str. 1 d. ir nubausti 361 Eur bauda; ATPK 123 str. 1 d. ir nubausti 35 Eur bauda, ATPK 123 str. 2 d. ir nubausti 43 Eur bauda, ATPK 123 str. 5 d. ir nubausti 89 Eur bauda, ATPK 134 str. 1 d. ir nubausti 57 Eur bauda. Remiantis ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą 361 Eur baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo sąskaita numeris: LT247300010112394300, AB bankas SWEDBANK, banko kodas 73000, gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo paskirtis: „bauda už administracinį teisės pažeidimą, įmokos kodas: 6030). Išaiškinta, kad ATPK 313 str. nurodo, kad patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Kai teisės pažeidimą padarę nepilnamečiai nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba juos atstojančių asmenų šio kodekso 314 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302²-302⁷ str. nustatyta tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą šiam teismui, arba per nutarimą priėmusį teismą.