Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. prašymą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apygardos administraciniam teismui paduotu patikslintu prašymu (b. l. 4-11) prašė: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. P-90 dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo skyrimo (toliau – ir Įsakymas Nr.P-90); 2) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. P-91 dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo skyrimo (toliau – ir Įsakymas Nr.P-91); 3) priteisti iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad 2011 m. balandžio 7 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ ) 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 30 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) 14.1 punktu ir atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. komisijos tyrimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo išvadą (toliau – ir TP išvada), Įsakymu Nr. P-90 skyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, o 2011 m. balandžio 8 d., vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 30 straipsnio 7 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 14.1 punktu ir atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. komisijos tyrimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo išvadą, Įsakymu Nr. P-91 skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Įsakymu Nr. P-90 tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad pareiškėjas (Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas) neva neprofesionaliai ir neteisingai vertindamas 2010 m. birželio 3 d. statybos rangos sutarties Nr. SR-784 (toliau – ir Sutartis) pratęsimo teisinius pagrindus, ignoravo savo tiesioginio vadovo – Statybos skyriaus vedėjo S. S. 2011 m. vasario 23 d. pasitarimo metu duotą žodinį nurodymą parengti šios Sutarties pratęsimo projektą. Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. gegužės 21 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-333 jis buvo paskirtas atsakingu už Didžiosios Dailidės teritorijos, užterštos sunkiaisiais metalais, išvalymo ir sutvarkymo darbus. 2010 m. birželio 3 d. buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. SR-784 su UAB „Parama“ (rangovu) dėl Didžiosios Dailidės teritorijos išvalymo, numatyta baigti darbus 2011 m. birželio 3 d. Sutarties 16 punkte buvo numatyta galimybė pratęsti sutartį 1 mėnesiui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo rangovo veiksmų. Rangovas nevykdė Sutarties sąlygų, neatliko darbų laiku, o kai kurie darbai nebuvo pradėti. Šios aplinkybės užfiksuotos projekto dalyvių pasitarimų 7 protokoluose (nuo 2010 m. liepos 12 d. iki 2011 m. sausio 20 d.). Pareiškėjas teigė, kad būdamas atsakingas už statybos rangos darbų, techninės priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų vykdymo priežiūrą, ne kartą (2010 m. rugpjūčio - gruodžio mėnesio 4 raštai) ragino rangovą ir perspėjo dėl vilkinamų darbų, tačiau į tai nebuvo reaguota. Įvertinęs šią situaciją, pareiškėjas 2011 m. vasario 23 d. parašė Administracijos direktoriui paaiškinimą Nr. VD-67(6.39), prašydamas atleisti jį nuo Statybos skyriaus vedėjo žodinio paliepimo pratęsti Sutartį arba priimti sprendimą dėl situacijos sprendimo iš esmės, tačiau atsakymo negavo.

Pareiškėjo teigimu, būdamas sąžiningas valstybės tarnautojas, jis pagrįstai suabejojo rangovo galimybėmis atlikti darbus laiku bei atliekamų darbų kokybe, todėl manė, kad Sutarties pratęsimas pažeis esmines jos nuostatas. Alytaus miesto savivaldybės administracija nėra privataus kapitalo įmonė, kurios vadovo pavedimus darbuotojas privalo besąlygiškai vykdyti, šios įstaigos tarnautojams pirmiausia galioja Valstybės tarnybos įstatymas, valstybės tarnautojas turi vadovautis pagrindiniais valstybės tarnautojų veiklos etikos principais – teisingumu, padorumu, nesavanaudiškumu, viešumu. Tiek pagal Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 6 punktą, tiek pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 7.1 punktą jis buvo atsakingas už savo sprendimus, todėl privalėjo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, deramai atlikti savo pareigas. Sutarties pratęsimas nelėmė darbų užbaigimo, darbai tebevyksta.

Pareiškėjas teigė, kad Įsakymu Nr. P-90 paskirta nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta. Pagal Alytaus miesto savivaldybės administracijos reglamentą, patvirtintą 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-251 (toliau – ir Reglamentas), Administracijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos klausimai aptariami pasitarimuose, kuriuose dalyvauja ne tik vadovai, bet ir kiti valstybės tarnautojai, o pasitarimus protokoluoja Vidaus administravimo skyriaus specialistas, į kurio pareigybės aprašymą įrašyta ši funkcija. Pasak pareiškėjo, jam niekas nei žodžiu, nei raštu nepavedė ruošti jokio teisės akto projekto. TP išvadoje konstatuota, kad 2011 m. vasario 23 d. pasitarime pareiškėjui buvo nurodyta ruošti Sutarties pratęsimo projektą, tačiau, remiantis dokumentų registravimo sistemos „Kontora“ kortelės duomenimis, toks projektas dar iki pasitarimo, t. y. 2011 m. vasario 18 d., buvo paskirtas ruošti Alytaus miesto savivaldybės darbuotojai D. V. Pareiškėjo manymu, Administracijos direktorius perkeldamas kaltę asmeniui (pareiškėjui), kuris ėmėsi priemonių užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, pažeidė Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 14.1 punkto nuostatas.

Dėl Įsakymu Nr. P-91 paskirtos nuobaudos pareiškėjas paaiškino, kad ši nuobauda jam paskirta už tai, kad jis 2011 m. kovo 30 d. savo papildomu paaiškinimu neva tyčia išreiškė šiurkštų nelojalumą vadovybei, nepagarbą kitų valstybės tarnautojų tarnybinei reputacijai. Pagal TP išvadą neaišku, kodėl už tą patį nusižengimą skiriamos dvi drausminės nuobaudos. Pasak pareiškėjo, šiuo įsakymu jis nubaustas už savo nuomonės išreiškimą, kuri nesutapo su Administracijos vadovo nuomone. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis turi konstitucinę teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o už nuomonės išreiškimą negalima bausti. 2011 m. kovo 30 d. paaiškinime nėra vartojama jokių įžeidžiančių, užgaulių žodžių.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, pareiškėjas taip pat prašė priteisti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jo patirtą neturtinę žalą. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad skirdamas tarnybines nuobaudas atsakovas jį neteisėtai apkaltino, sugriovė valstybės tarnautojo reputaciją, sugadino jo sveikatą, jis patyrė bejėgiškumą, kolegų pažeminimą, neviltį, apmaudą, kad negali rasti teisybės, baimę, kad gali būti atleistas iš darbo, nepatogumus asmeniniame gyvenime. Dėl atsakovo tendencingai ir pasikartojančiai inicijuojamų tarnybinių tyrimų jis patiria nuolatinį stresą, įtarinėjimą ir pažeminimą, nebegali normaliai ir kokybiškai atlikti savo pareigų, buvo priverstas keturis mėnesius aiškintis ir gintis nuo nepadarytų pažeidimų, nors tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje jis įvertintas gerai. Dėl nuolatinės įtampos pašlijo sveikata, atsirado nerimas, nepasitikėjimas savimi, nemiga, jis ne vieną kartą kreipėsi į gydytojus. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimui prašė priteisti iš atsakovo 10 000 Lt.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime į prašymą (b. l. 106-108) paaiškino, kad tarnybinis tyrimas buvo pradėtas dėl pareiškėjo veiksmų administruojant Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Parama“ 2010 m. birželio 3 d. rangos sutartį Nr. SR-784 įgyvendinant projektą „Didžiosios Dailidės teritorijos, užterštos sunkiaisiais metalais, išvalymas ir sutvarkymas (III etapas)“, Administracijos direktoriui gavus rašytinį pranešimą, jog pareiškėjas nevykdė savo tiesioginio vadovo, Statybos skyriaus vedėjo, žodinio pavedimo (nurodymo) parengti rangos sutarties pratęsimo projektą. Tyrimo procedūra pradėta, atlikta ir tarnybinės nuobaudos paskirtos laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 29, 30 straipsnių ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių. Pareiškėjo elgesys buvo nuosekliai ir visapusiškai išnagrinėtas bei įvertintas 2011 m. balandžio 5 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kuri pagrįsta tyrimo metu surinktais duomenimis. Tyrimo medžiaga įrodo, kad Sutartis pasirašyta vėluojant daugiau nei du mėnesius dėl savivaldybės kaltės. Dėl to Administracijos vadovas raštiškai užtikrino rangovą, kad laikysis Sutarties sąlygų dėl jos pratęsimo. Pareiškėjas ignoravo Sutarties sąlygas, savo tiesioginio vadovo S. S. pavedimą ir Administracijos vadovo sprendimą ir tuo sudarė grėsmę rangos sutarties galiojimo terminui pasibaigti su neigiamomis pasekmėmis Alytaus miesto savivaldybės administracijai. Pareiškėjas nenurodė, kokie teisės aktai leido jam iš anksto nuspręsti apie rangovo galimybę atlikti darbus ir ignoruoti savo vadovų pavedimus. Tarnybinė nuobauda – papeikimas pareiškėjui skirta už visiškai atskirą nusižengimą, kurį pareiškėjas padarė savo kolegų, kitų valstybės tarnautojų, atžvilgiu. Pareiškėjas viešai raštu pareiškė, kad jis negavo jokių savo tiesioginio vadovo nurodymų dėl rangos sutarties pratęsimo, tai reiškia, kad jis atvirai pademonstravo nepagarbą ir nelojalumą savo vadovui bei trims valstybės tarnautojams, dalyvavusiems pasitarime dėl Sutarties pratęsimo. Skunde nepagrįstai teigiama, esą pasitarimus privalo protokoluoti Vidaus administravimo skyriaus specialistas, kadangi taip protokoluojami tik pasitarimai, kuriems vadovauja Administracijos direktorius, o ne skyrių vedėjai.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo reikalavime dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo tik abstrakčius teiginius, nenurodo jokios turtinės žalos, su kuria faktiškai turi būti siejamas neturtinės žalos buvimas ir dydis, o pareiškėjo nedarbingumo pažymėjimas savaime neįrodo priežastinio ryšio su nusižengimo tyrimu ir nuobaudų skyrimu, nes tyrimas baigtas 2011 m. balandžio 5 d., o nedarbingumo pažymėjimas išduotas laikotarpiui nuo 2011 m. kovo 24 d. iki 2011 m. kovo 28 d., kuriuo pareiškėjas dar negalėjo žinoti tarnybinio tyrimo rezultatų.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. spalio 24 d. sprendimu (b. l. 163-173) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino 2011 m. balandžio 7 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. P-90 ir 2011 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. P-91, kuriais pareiškėjui buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Remdamasis pateiktų įrodymų visuma, teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio 7 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 30 straipsnio 7 dalimi, Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 punktu ir atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, Įsakymu Nr. P-90 pripažino, kad D. V., Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas, padarė tarnybinį nusižengimą, ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą už tai, kad jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų, Etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.3, 3.2, 6.1, 6.3, 9.4, 9.5, 9.8 punktų, Pareigybės aprašymo 8, 11.12, 11.14 punktų reikalavimus (b. l. 15, 77). 2011 m. balandžio 8 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 30 straipsnio 7 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 14.1 punktu ir atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, Įsakymu Nr. P-91 pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą už tai, kad jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktų, Etikos taisyklių 5.5, 6.1, 7.1, 9.4 punktų reikalavimus (b. l. 16, 78, prijungtos Tarnybinio nusižengimo tyrimo bylos dokumentų duomenys, toliau – ir TNT byla).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Alytaus miesto savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas – karjeros valstybės tarnautojas. 2009 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymu, patvirtintu Administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. P-386 (b. l. 94-95). 2010 m. birželio 3 d. Alytaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Parama“ pasirašė statybos rangos sutartį Nr. SR-784 dėl Didžiosios Dailidės ežerėlio, užteršto sunkiaisiais metalais, išvalymo ir sutvarkymo III etapo (b. l. 17-22), kurios 16 punkte nustatyta, kad darbai turi būti atlikti iki 2011 m. kovo 1 d. nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, ir kad Sutartis gali būti pratęsiama šalių susitarimu 1 kartą ne ilgiau kaip 1 mėnesiui dėl ne nuo rangovo veiksmų priklausančių aplinkybių. Iš 2010 m. birželio 3 d. UAB „Parama“ rašto Nr. 05-410 Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriui „Dėl darbų termino“ teismas nustatė, kad UAB „Parama“ 2010 m. vasario 24 d. pateikė pasiūlymą atsakovui atlikti Didžiosios Dailidės teritorijos, užterštos sunkiaisiais metalais, išvalymo ir sutvarkymo (III etapas) rangos darbus“, tačiau Sutartis buvo pasirašyta tik 2010 m. birželio 3 d., todėl UAB „Parama“ paprašė pateikti atsakymą, ar Sutartis bus pratęsta. Administracijos direktorius 2010 m. birželio 4 d. rašte Nr. SD-4358(6.18) užtikrino rangovą, kad, vadovaujantis Sutarties 16 punktu, nespėjus rangovui Sutartyje numatytų darbų atlikti iki numatyto termino, jis bus pratęstas 1 mėnesiui (prijungtos TNT bylos duomenys). Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjo parengtais 2010 m. rugpjūčio 23 d., spalio 27 d. ir gruodžio 9 d. raštais Administracijos direktorius (b. l. 24, 25, 26) primygtinai prašė UAB „Parama“ padidinti darbų spartą kol bus pašalintas atsilikimas dėl darbų atlikimo pagal Sutarties darbų vykdymo grafiką, aktuose nurodyti realius darbų kiekius, pateikti prašymą dėl subrangovo keitimo ir pan. UAB „Parama“ 2011 m. vasario 23 d. raštu Nr. 05-144 paprašė, kad Administracija pratęstų Sutartį 1 mėnesiui, kaip yra numatyta Sutarties 16 punkte (prijungtos TNT bylos duomenys). Administracijos Statybos skyriaus vedėjas S. S. 2011 m. vasario 23 d. pasitarime, kuriame dalyvavo Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė D. V., Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja V. M., Investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja I. D., žodžiu pavedė pareiškėjui parengti Sutarties pratęsimo projektą. Pareiškėjas 2011 m. vasario 23 d. parašė Administracijos direktoriui paaiškinimą dėl Sutarties pratęsimo, prašydamas atleisti jį nuo Statybos skyriaus vedėjo paliepimo parengti minėtos Sutarties pratęsimą (b. l. 27). Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo dokumentų teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 25 d. Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė parengė papildomą susitarimą prie Sutarties. 2011 m. kovo 3 d. Statybos skyriaus vedėjas surašė tarnybinį pranešimą Administracijos direktoriui, informuodamas, kad pareiškėjas, administruodamas Didžiosios Dailidės, užterštos sunkiaisiais metalais, išvalymo ir sutvarkymo III etapo statybos darbų sutartį, netinkamai vykdo savo pareigines funkcijas, nevykdo žodinių bei raštiškų pavedimų, ignoruoja užsakovo raštiškus įsipareigojimus. Administracijos direktorius 2011 m. kovo 7 d. rezoliucija pavedimu pavedė Teisės skyriaus vedėjui atlikti tarnybinį tyrimą dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo (prijungtos TNT bylos duomenys). 2011 m. kovo 10 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. TN-37 (b. l. 79), 2011 m. kovo 18 d. jis pateikė paaiškinimą, o 2011 m. kovo 30 d. – papildomą paaiškinimą (b. l. 80-84, 86-87). 2011 m. balandžio 5 d. Teisės skyriaus vedėjas parengė tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą. Pareiškėjas 2011 m. kovo 24 d. kreipėsi į VšĮ Alytaus poliklinikos psichikos sveikatos centrą, skųsdamasis dėl problemų darbe, dėl kurių jam kilo sveikatos sutrikimų (paskutinis apsilankymas – 2011 m. kovo 28 d.) (b. l. 66, 119).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamo ginčo dalykas – Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. P-90 ir 2011 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. P-91, kuriuo pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos, pagrįstumas bei teisėtumas, taip pat sąlygų neturtinei žalai atsirasti konstatavimas.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojų pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Bendrosios valstybės tarnautojų pareigos įtvirtintos minėto įstatymo 15 straipsnyje, taip pat atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais ir detalizuojamos pareigybių aprašymuose. Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje. Įstatymų leidėjas tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką pavedė nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 7 d.). Tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis nustato esminius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi skiriant tarnybinę nuobaudą, o būtent: 1) turi būti atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas Vyriausybės nustatyta tvarka (30 str. 1 d., 7 d.); 2) tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo (30 str. 1 d.); 3) tarnybinė nuobauda negali būti paskirta jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos (30 str. 1 d.)); 4) už vieną tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama tik viena tarnybinė nuobauda (30 str. 3 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu (imperatyviai apibrėžti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai, draudimas už vieną tarnybinį nusižengimą skirti daugiau nei vieną nuobaudą), kitų pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Atsižvelgdamas į tai, kad Įsakymuose Nr. P-90 bei Nr. P-91 nurodyta, jog vadovaujamasi 2011 m. balandžio 5 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, teismas konstatavo, kad ši išvada yra skundžiamų įsakymų sudedamoji (motyvuojamoji) dalis (ABTĮ 57 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Taigi motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio administracinio akto motyvuojamoji dalis, todėl teismas, spręsdamas tokio administracinio akto pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punktas nustato, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Ši norma nustato tarnybinių nusižengimų tyrimo išvados turinio reikalavimus ir yra imperatyvaus pobūdžio. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija), vykdydamas Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punkto reikalavimus, privalo surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir, visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje, pateikti atitinkamas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais pagrįstas išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada laikoma individualaus administracinio akto dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo motyvuojamąja dalimi, jei tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada neatitinka esminių Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punkto reikalavimų, ir valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, remdamasis tokia išvada, paskiria tarnybinę nuobaudą, individualus administracinis aktas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti pripažintas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju teismas turi patikrinti, ar 2011 m. balandžio 5 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje yra tyrimo metu surinktais įrodymais paremtų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat ir tai, kad atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba, kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Ši nuostata yra perkelta į Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai, taip pat vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kaip to reikalauja Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punktas. Tai yra teisiškai svarbi aplinkybė, kadangi tų pačių Taisyklių 14.1 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo priima atitinkamu teisės aktu įformintą sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje pakanka duomenų, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą.

Ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, liudytojų parodymus bei bylos proceso dalyvių paaiškinimus, teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 23 d. pasitarime Statybos skyriaus vedėjas žodžiu pavedė pareiškėjui parengti Sutarties pratęsimo projektą. Administracijos direktorius 2010 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. DV-333 (b. l. 47) pakeitė ankstesniu įsakymu (2010 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. DV-299) paskirtus atsakingus už Didžiosios Dailidės, užterštos sunkiaisiais metalais, išvalymo ir sutvarkymo projekto valdymą asmenis: vietoje asmens, atsakingo už techninės dokumentacijos, ekspertizės, statybos rangos darbų ir techninės priežiūros paslaugų vykdymo priežiūrą (Statybos skyriaus vyriausiosios specialistės J. S.) įrašė D. V., Statybos skyriaus vyriausiąjį specialistą, atsakingą už statybos rangos darbų, techninės priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų vykdymo priežiūrą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už statybos rangos darbų, techninės priežiūros ir projekto valdymo priežiūros paslaugų vykdymo priežiūrą, ne kartą ragino rangovą UAB „Parama“ ir perspėjo dėl vilkinamų darbų raštais, o 2011 m. vasario 23 d. parašė Administracijos direktoriui paaiškinimą Nr. VD-67(6.39), prašydamas atleisti jį nuo Statybos skyriaus vedėjo žodinio nurodymo parengti Sutarties pratęsimo projektą, tačiau atsakymo (ar kito konkretaus nurodymo) negavo nei žodžiu, nei raštu. Liudytoja D. V. teismo posėdyje patvirtino, kad ji yra Didžiosios Dailidės išvalymo darbų projekto vadovė, todėl supratusi, kad pareiškėjas nerengs Sutarties pratęsimo projekto, ėmėsi iniciatyvos jį parengti (b. l. 137). Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja V. M. teismo posėdyje patvirtino, kad D. V. yra atsakinga už minėtą projektą (b. l. 138). Be to, šios liudytojos patvirtino, kad pareiškėjo pozicija dėl UAB „Parama“ buvo neigiama, nes rangovas netinkamai vykdė darbus (b. l. 138). Šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytoja I. D. (Investicijų skyriaus vedėjos pavaduotoja). Ji taip pat parodė, kad darbai buvo vilkinami ir apie tai visiems buvo žinoma. Be to, minėta liudytoja parodė, kad Administracijos direktorius nurodė parengti Sutarties pratęsimo projektą, tačiau tiesiogiai nenurodė darbuotojo, kuris turi parengti projektą. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas asmeniškai atsakingas už savo sprendimus pagal Valstybės tarnybos įstatymą, Etikos taisykles, privalėjo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą deramai atliekant savo pareigas, todėl matydamas, jog Sutarties pratęsimas pažeis šios Sutarties esmines nuostatas, turėjo pagrindą atsisakyti vykdyti Statybos skyriaus vedėjo žodinį pavedimą, apie tai iš karto raštu informuodamas pareigūną, turintį teisę pratęsti rangos sutartį (Administracijos direktorių). Teismas, išanalizavęs Sutarties turinį, taip pat pareiškėjo ir Investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės parengtų raštų UAB „Parama“ turinį, išklausęs liudytojų parodymus, konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose kaltės nėra, ji nedetalizuota ir tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad, net ir pratęsus Sutartį, Didžiosios Dailidės sutvarkymo ir išvalymo darbai laiku nebus baigti, suvokdamas, jog už papildomus darbus turės apmokėti užsakovas (Alytaus miesto savivaldybės administracija), būdamas sąžiningas ir atsakingas valstybės tarnautojas, priimtinu valstybės tarnautojui ir tuo pačiu teisėtu būdu ieškojo teisėto problemos sprendimo būdo, viešai sprendė iškilusią problemą (iš karto informavo Administracijos direktorių), taigi ėmėsi visų būtinų veiksmų (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjas nėra statutinis valstybės tarnautojas, o Alytaus miesto savivaldybės administracija – ne statutinė organizacija, todėl Administracijos skyriaus vadovo nurodymas negali būti prilyginimas statutinės organizacijos tiesioginio viršininko įsakymui. Rangos Sutarties pratęsimo projektą parengė Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė, todėl neigiamų pasekmių Sutarties šalims nekilo. Tai teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas S. S. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų dėl Statybos skyriaus vedėjo žodinio pavedimo vykdymo arba jį akivaizdžiai ignoravo. Teismas nesutiko su TP išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis buvo priimtas Įsakymas Nr. P-90, ir nusprendė, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tarnybinio nusižengimo padarymą ir pareiškėjo kaltę. Nustatęs, kad kaltė TP išvadoje nėra atskleista, teismas nusprendė, kad nėra pakankamai duomenų konstatuoti ir Etikos taisyklių 2.1., 2.2., 2.3., 3.2, 6.1, 6.3, 9.4.,9.5, 9.7, 9.8 punktų, taip pat ginčijame įsakyme minimų pareigybės aprašymo nuostatų pažeidimą. Pagal pateiktus į bylą įrodymus Sutarties šalys yra rangovas UAB „Parama“ ir Alytaus miesto savivaldybės administracija, todėl teismui kilo abejonių, ar Statybos skyriaus vedėjas pagal kompetenciją (atsakovui nepateikus teismui tai patvirtinančių įrodymų) galėjo duoti žodinį nurodymą pareiškėjui parengti Sutarties pratęsimo projektą. Teismas nustatė, kad Administracijos direktorius neįvardijo konkretaus asmens, kuris turi parengti projektą, aiškiu būdu (raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais ir pan.) prieš 2011 m. vasario 23 d. susirinkimą neišreiškė pozicijos dėl Sutarties pratęsimo. Gavęs pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žodinio vedėjo nurodymo, Administracijos direktorius, norėdamas, kad būtent pareiškėjas parengtų projektą, turėjo ir realiai galėjo duoti žodinį (arba rašytinį) pavedimą jam, tačiau to nepadarė, o užrašė neaiškaus turinio rezoliuciją Statybos skyriaus vedėjui (b. l. 27). Dėl išvardytų priežasčių teismas konstatavo, kad Administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. P-90, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl šį įsakymą panaikino (ABTĮ 57 str., 89 str. 1 d. 1 p.).

Vertindamas 2011 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. P-91, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis savo 2011 m. kovo 30 d. papildomame paaiškinime tyčia išreiškė šiurkštų nelojalumą vadovybei, nepagarbą kitų valstybės tarnautojų tarnybinei reputacijai, teismas akcentavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 3 dalis nustato, jog už vieną tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama tik viena tarnybinė nuobauda. Nustatė, kad pareiškėjui buvo įteiktas tik vienas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą (2011 m. kovo 10 d. tarnybinis pranešimas Nr. TN-37) ir parengta tik viena tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad tik iš Įsakymo Nr. P-91 sužinojo apie tai, kad jam paskirta antra tarnybinė nuobauda (b. l. 135). Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punktas numato, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą ir šiuo pranešimu pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punktą, nes pareiškėjui nebuvo įteiktas antras pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, jam nebuvo sudarytos sąlygos pasiaiškinti dėl galimai padaryto antro tarnybinio nusižengimo, taip pat gintis nuo antrojo įtarimo. Konstatavo, kad buvo padarytas grubus ir esminis tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas, todėl paskirtoji nuobauda negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta (ABTĮ 57 str.). Nustatė, kad Etikos taisyklėse nėra 5.5 papunkčio, kuris nurodytas Įsakyme Nr. P-91. Remdamasis šiais argumentais teismas panaikino Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. P-91, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas(ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėjo argumentą, kad pasitarimus, kuriuose dalyvauja ne tik vadovai, bet ir kiti valstybės tarnautojai, turi protokoluoti Vidaus administravimo skyriaus specialistas, teismas vertino kaip nepagrįstą. Nustatė, kad remiantis Reglamentu (b. l. 49-65) turi būti protokoluojami tik Administracijos bei jai pavaldžių institucijų susirinkimai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašoma priteisti neturtinė žala kildinama iš Administracijos veiksmų, dėl kurių pareiškėjui, nepagrįstai buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos. Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Civilinis kodeksas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, taip pat savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos (ir savivaldybės) darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalis neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laiko šių subjektų neteisėtą veiką – t. y. jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Neturtinės žalos, padarytos valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje, atlyginimą numato ir Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio, Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio bei CK 6.250 straipsnio 1-2 dalių normos. Skundo reikalavimo patenkinimui būtina nustatyti aplinkybes, kad asmuo dėl kaltininko veiksmų realiai patyrė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytus neigiamus moralinius padarinius: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir t. t. CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (pagrindas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti), įstatymai numato būtinas sąlygas: neteisėtą pareigūnų veiką – netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir pareigūnų kaltę. Nesant bent vieno iš šių elementų, civilinė atsakomybė iš esmės negalima. Pirminė neturtinės žalos galimo atlyginimo sąlyga – viešosios teisės subjekto veiksmų (aktų) neteisėtumas viešojo administravimo sektoriuje. Tai reiškia, jog siekiant žalos atlyginimo, inter alia ir neturtinės žalos atlyginimo, pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą būtina nustatyti neteisėtus valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmus ar neveikimą viešojo administravimo srityje. Ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Administracija veikė neteisėtai, t. y. ne taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojančius įstatymus, kadangi nepagrįstai pareiškėjui skyrė dvi tarnybines nuobaudas. Dėl to pareiškėjas patyrė nuolatinį stresą, bejėgiškumą, baimę, kad gali būti atleistas iš darbo, emocinį susijaudinimą. Byloje esančios pažymos (b. l. 66, 119) įrodo, jog pareiškėjas 2011 m. kovo 24 d. kreipėsi į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centrą dėl problemų darbe, dėl kurių sutriko sveikata (paskutinis apsilankymas pas gydytoją 2011 m. kovo 28 d.). Jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b. l. 102). Pareiškėjui pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. TN-37 buvo įteiktas 2011 m. kovo 10 d., 2011 m. kovo 18 d. ir 2011 m. kovo 30 d. jis pateikė paaiškinimą ir papildomą paaiškinimą. Teismas vertino, kad galima pagrįstai pripažinti, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjas patyrė bejėgiškumą, pažeminimą, baimę, kad gali būti atleistas iš darbo, ir visa tai buvo atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė. Nurodė, kad sprendžiant neturtinės žalos klausimą taikytinos CK 6.271 straipsnio, 6.250 straipsnio ir Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio nuostatos (ABTĮ 57 str.). Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teismas pažymėjo, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą (nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes), pareiškėjo asmenybę, jo skundo argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytas patirtos neturtinės žalos dydis – 10 000 Lt yra akivaizdžiai per didelis (ABTĮ 57 str.). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjo darbo užmokesčio dydį, todėl nusprendė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis turi būti įvertintas 5 000 Lt (ABTĮ 57 str.). Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą tenkino iš dalies, likusioje dalyje reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui detalaus prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.), teismas nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo ir išaiškino pareiškėjui, kad tai jam neužkerta jam kelio paduoti tokį prašymą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 10 str., 45 str.).

III.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 179-182) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti.

Panaikindamas Įsakymu Nr. P-90 paskirtą nuobaudą teismas įvertino situaciją tik pagal paties pareiškėjo pateiktus motyvus savo pozicijai pagrįsti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, suvokdamas, jog už papildomus darbus rangovui turės sumokėti užsakovas, teisėtai nerengė Sutarties pratęsimo, t. y. ieškojo teisėto šios situacijos sprendimo būdo. Apeliantas pažymi, kad apie jokius papildomus darbus nei rangovas, nei atsakovas nesprendė, byloje apie tai jokių duomenų nėra. Todėl neaišku kodėl teismas konstatavo tokią aplinkybę kaip pateisinančią pareiškėjo elgesį. Teismas nepagrįstai nusprendė, esą TP išvadoje nedetalizuota pareiškėjo kaltė. Pasak apelianto, TP išvadoje buvo tinkamai išnagrinėta pareiškėjo, Administracijos veiksmų ir sprendimų seka, pasekmės, priežastinis ryšys ir pareiškėjo kaltę patvirtinančios aplinkybės bei teisės aktai. TP išvadoje atsižvelgta į tai, jog pareiškėjui jau buvo paskirtos 3 tarnybinės nuobaudos, tarp jų griežtas papeikimas ir pastaba, kurios buvo galiojančios. Vykdyti skyriaus vedėjo užduotis pareiškėjas privalėjo pagal pareigybės aprašymą, kuriuo vadovaujantis jis yra tiesiogiai pavaldus skyriaus vedėjui, o ne Administracijos direktoriui. Teismas neįvertino TP išvadoje konstatuotos aplinkybės, kad pareiškėjui nurodymas parengti Sutarties pratęsimo projektą buvo duotas likus tik 3 dienoms iki Sutarties pasibaigimo, todėl nebuvo laiko delsti. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija dėl Sutarties nepratęsimo, tačiau nepasisakė, ar būtų teisėti atsakovo veiksmai, jeigu būtų elgiamasi pagal pareiškėjo pasirinktą veikimo būdą t. y. jeigu Sutartis nebūtų pratęsta. Teismas pripažino pareiškėjo diskreciją priimti sprendimą dėl Sutarties nepratęsimo, neva pareiškėjas numatė, kad rangovas dirba neintensyviai ir laiku darbų neužbaigs, tačiau neįvertino byloje pateiktų duomenų, kad dėl savivaldybės, o ne rangovo, kaltės Sutartis pasirašyta vėluojant daugiau kaip 2 mėnesius, be to, atsakovas raštu užtikrino Sutarties pratęsimą. Sutarties pratęsimo klausimas negalėjo būti siejamas su darbų intensyvumu, be to, Sutarties pratęsimo pasirašymas nebuvo pareiškėjo kompetencijai priskirtas klausimas, jis tik privalėjo parengti projektą. Teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo valią esant teisėtą. Valstybės tarnautojo teisė pasirinkti, vykdyti ar nevykdyti teisėtą savo tiesioginio vadovo nurodymą, negali būti nevaržoma ir negali būti pateisinamas nevykdymas, jeigu nėra aiškių požymių, kad nurodymas yra neteisėtas. Apelianto manymu, nei pareiškėjas, nei teismas nepateikė motyvų, įrodančių, kad pareiškėjui duotas nurodymas buvo neteisėtas. Priešingai, Sutarties nepratęsimas būtų sukėlęs žalingas teisines pasekmes savivaldybei, t. y. darbai negalėjo būti teisėtai vykdomi negaliojant rangos sutarčiai, o iki Sutarties galiojimo pabaigos buvo likę tik 3 dienos.Teismas neteisingai vertino, jog pareiškėjui buvo paskirtos dvi tarnybinės nuobaudos už tą patį nusižengimą. TP išvadoje buvo atskleista, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu padarė kitą tarnybinį nusižengimą, kuris buvo kvalifikuotas kaip atskiras nuo jau tiriamo tarnybinio nusižengimo. TP išvadoje buvo tinkamai konstatuota pareiškėjo veika, visos tarnybinio nusižengimo sudedamosios dalys bei pateiktas siūlymas dėl nuobaudos. Apelianto manymu, nuobaudos teisėtumo neturėtų nulemti vien tai, kad pareiškėjui nebuvo įteiktas antras pranešimas apie pradedamą tyrimą, kadangi tyrimo procedūra jau vyko, ji buvo pradėta teisėtai, o jos metu buvo padarytas antras nusižengimas, kuris konstatuotas vienoje tyrimo išvadoje.Teismo sprendimas dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo nepagrįstas objektyviais įrodymais. Teismas rėmėsi VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro išduotu pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimu. Pateiktame dokumente nenurodyta, dėl kokio konkretaus sveikatos sutrikimo buvo kreiptasi, koks yra ryšys tarp pareiškėjo sveikatos sutrikimo ir jo darbo problemų. Teismas šių aplinkybių netikrino ir nevertino. Nedarbingumas tęsėsi nuo 2011 m. kovo 24 d. iki 2011 m. kovo 28 d., o įsakymai dėl nuobaudų skyrimo išleisti pareiškėjui esant darbingam. Po to, kai pareiškėjui Įsakymu Nr. P-90 ir Įsakymu Nr. P-91 buvo paskirtos nuobaudos, jo sveikata nesutriko, jokių nusiskundimų dėl sveikatos po šių įsakymų priėmimo objektyviai jis niekam nepareiškė. Todėl akivaizdu, kad ginčijami Administracijos direktoriaus įsakymai pareiškėjo sveikatos negalėjo sutrikdyti. Tuo metu, kai pareiškėjas kreipėsi į Psichikos sveikatos centrą, jam jau buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos: 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. P-72 – pastaba, 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. P-73 – griežtas papeikimas, taip pat buvo vykdomas tyrimas dėl tarnybinio pažeidimo ir 2011 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-82 paskirta pastaba.

Pareiškėjas D. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 189-191) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. P-90 ir 2011 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. P-91, kuriais jam paskirtos tarnybinės nuobaudos. Teigdamas, kad atsakovo veiksmai šiais įsakymais paskiriant tarnybines nuobaudas buvo neteisėti, pareiškėjas prašė priteisi jam iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad Įsakymai Nr. P-90 ir Nr. P-91 nepagrįsti bei neteisėti ir juos panaikindamas, netinkamai vertino aplinkybes ir priėjo prie nepagrįstų išvadų, taip pat nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinę žalą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama į šią įstatymo nuostatą.

Pareiškėjui tarnybinės nuobaudos paskirtos už veikas, kurias atsakovas kvalifikavo kaip tarnybinius nusižengimus pareiškėjui einant Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausioji specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas.

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Įstatymų leidėjas apibrėžė, kad tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojų pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 str. 12 d.). Bendrosios valstybės tarnautojų pareigos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų. Viešojo administravimo atitinkamas sritis reglamentuojantys įstatymai nustato specialiąsias tik tos srities valstybės tarnautojų pareigas. Kiekvienai valstybės tarnybos pareigybei priskirtos funkcijos pagal suvienodintų pareigybių sąrašus detalizuojamos pareigybių aprašymuose, kurias valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai turi parengti ir patvirtinti vadovaudamiesi Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (galioja 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 356 redakcija) nuostatomis. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr.P-386.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą taikant įstatymus (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str. 3 d.) dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose taip pat yra išaiškinęs, kad administracinis aktas, kuriuo valstybės tarnautojui paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A8-640/2004; 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2010 m. birželio 29 d. sprendimą Nr.A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2011 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011 ir kt.).

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skundžiamų įsakymų pagrįstumą bei teisėtumą, pagrįstai aiškinosi, ar TP išvadoje pakako duomenų konstatuoti, ar pareiškėjo veikose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat, ar atsakovas skirdamas tarnybines nuobaudas laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, tačiau kai kuriais nagrinėjamam ginčui aktualiais aspektais netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas pakeičiamas (ABTĮ 143 str.). Su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos netinkamai vertino kai kurias bylai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundžiamų įsakymų įžanginės dalies ir 2011 m. balandžio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvados, Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į šią TP išvadą, paskyrė pareiškėjui dvi tarnybines nuobaudas: 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. P-90 už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų, Etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.3, 3.2, 6.1, 6.3, 9.4, 9.5, 9.8 punktų bei Pareigybės aprašymo 8,11.12, 11.14 punktų pažeidimą - griežtą papeikimą; 2011 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. P-91 už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktų ir Etikos taisyklių 5.5, 6.1, 7.1, 9.4 punktų pažeidimą - papeikimą. Vada Administracijos direktoriui pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl D. V. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo Statybos skyriaus vedėjo S. S. 2011 m. kovo 3 d. tarnybinis pranešimas apie tai, kad jam tiesiogiai pavaldus šio skyriaus vyr. specialistas D. V. nevykdė 2011 m. vasario 23 d. pasitarime duoto žodinio nurodymo parengti 2010 m. birželio 3 d. statybos rangos sutarties Nr. SR-784, sudarytos tarp Administracijos ir UAB „Parama“ dėl Didžiosios Dailidės ežero teritorijos išvalymo ir sutvarkymo darbų, pratęsimo vienam mėnesiui projektą. Pareiškėjas, ginčydamas Įsakymu Nr. P-90 paskirtą nuobaudą, savo poziciją dėl tiesioginio vadovo nurodymo nevykdymo grindė tuo, kad 2011 m. vasario 23 d. jis kreipėsi į Administracijos direktorių rašytiniu paaiškinimu, kuriame išdėstė savo poziciją dėl rangovo UAB „Parama“ netinkamai atliekamų darbų, prašydamas atleisti jį nuo Statybos skyriaus vedėjo nurodymo vykdymo ar priimti sprendimą ką daryti, kad situacija pasikeistų iš esmės, tačiau atsakymo negavo. Pasak pareiškėjo, būdamas sąžiningas, rūpestingas ir atsakingas valstybės tarnautojas, suabejojęs rangovo galimybėmis atlikti darbus ir atliekamų darbų kokybe, vadovaudamasis pagrindiniais valstybės tarnautojų veiklos etikos principais (teisingumo, padorumo, nesavanaudiškumo, viešumo), jis neprivalėjo besąlygiškai vykdyti savo tiesioginio vadovo pavedimą, todėl buvo nepagrįstai nubaustas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nusprendė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, taip pat jo kaltės įrodymų, todėl panaikino Įsakymą Nr. P-90 kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi, su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

Įsakymu Nr. P-90 pareiškėjas nubaustas už valstybės tarnautojo pareigų, įtvirtintų Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse, Etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.3, 3.2, 6.1, 6.3, 9.4, 9.5, 9.8 punktų bei Pareigybės aprašymo 8, 11.12, 11.14 punktų pažeidimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tarnybiniu nusižengimu, kvalifikuotu pagal šias teisės aktų normas, buvo įvertinta pareiškėjo veika, kad jis nevykdė tiesioginio vadovo – Statybos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 23 d. žodinio nurodymo parengti 2010 m. birželio 3 d. statybos rangos sutarties Nr. SR-784 pratęsimo vienam mėnesiui projektą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, pagal 5 punktą – laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių. Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos principai nustatyti Valstybės tarnybos 3 straipsnyje. Įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisykles apibrėžia veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas tesiės aktuose nustatytas pareigas ir funkcijas.

Pareiškėjo užimamos Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme apibrėžyta, kad šios pareigybės paskirtis – organizuoti vidaus teisės aktais pavestų investicinių projektų įgyvendinimą, vykdyti statybos darbų ir paslaugų priežiūrą (4 p.), veiklos sritis – statybos darbų ir paslaugų organizavimas, kai jų užsakovas yra Alytaus miesto savivaldybės administracija (5 p.). Pareigybės aprašyme šiam pareigas užimančiam valstybės tarnautojui nustatyti specialieji reikalavimai – būti susipažinusiam ir gebėti taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą, viešąjį administravimą, vietos savivaldą, valstybės tarnybą; išmanyti Statybos įstatymą ir statybas, valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, vietos savivaldą administruojančius teisės aktus (8 p.); gebėti priimti sprendimus, bendrauti, bendradarbiauti (9 p.). Pareigybės aprašymo 11 punkte nurodyta, kad siekdamas užtikrinti jam priskirtos srities skyriaus uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka 11.1-11.14 punkte išvardytas funkcijas, tarp jų: rengia dokumentus Viešųjų pirkimų komisijai tų objektu, kurie paskirti skyriaus vedėjo įsakymu, ir sutarčių projektus su konkursą laimėjusiais rangovais (11.12 p.); vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, vidaus administraciniais aktais nustatytas funkcijas, skyriaus vedėjo pavedimus skyriaus kompetencijos klausimais (11.14 p.). Pareigybės aprašymo 12 punkte nurodyta, kad Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas pavaldus skyriaus vedėjui.

Pagal Statybos skyriaus veiklos nuostatus, patvirtintus Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr.P-336, Statybos skyrius yra administracijos struktūrinis padalinys tiesiogiai pavaldus administracijos direktoriaus pavaduotojui, kontroliuojančiam ir koordinuojančiam skyriaus veiklą, ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui (2 p.). Statybos skyriaus tarnautojų veiklą organizuoja ir kontroliuoja skyriaus vedėjas (12 p.); skyriaus vedėjo žodiniai ir rašytiniai pavedimai (rezoliucijos) vykdomi bei už jų įvykdymą atsiskaitoma vadovaujantis pavaldymo ir atskaitomybės principais (13 p.). Statybos skyriaus vedėjo pareigybės, patvirtintos Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr.P-379, aprašyme nurodyta, kad Statybos skyriaus vedėjo veiklos sritis – organizuoti skyriui iškeltų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, planuoti, koordinuoti ir kontroliuoti susisiekimo, švietimo, kultūros, sporto, socialinės ir gyvenamosios infrastruktūros statybą, rekonstrukciją ir remontą (5 p.). Statybos skyriaus vedėjui pagal Pareigybės aprašymą, be kita ko, pavestos funkcijos: kontroliuoti ir koordinuoti projektavimo, statybos, rekonstrukcijos, remonto sutarčių vykdymą (11.7 p.); rengti ir derinti dokumentus savivaldybės tarybai, kolegijai, merui, administracijos direktoriui pagal kompetenciją (11.16 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. DV-333 pareiškėjas buvo paskirtas atsakingu už Didžiosios Dailidės teritorijos, užterštos sunkiaisiais metalais, išvalymo ir sutvarkymo projekto statybos rangos darbų, techninės priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų vykdymo priežiūrą. Vykdant šį projektą 2010 m. birželio 3 d. tarp Alytaus miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos Administracijos direktoriaus, ir UAB „Parama“ buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. SR-784, kurioje buvo numatyta, kad darbai turi būti atlikti iki 2011 m. kovo 1 d. (16 p.). Pagal šią sutartį Alytaus miesto savivaldybė yra civilinio sandorio šalis. Sutartyje numatyta šalių turtinė atsakomybė už sutarties sąlygų nesilaikymą (delspinigiai, netesybos, nuostolių atlyginimas, Sutarties 26-29 punktai), taip pat numatyta, kad sutartis gali būti pratęsta šalių susitarimu vieną kartą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui dėl ne nuo rangovo veiksmų priklausančių aplinkybių (Sutarties 16 p.). Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Statybos skyriaus vedėjas 2011 m. vasario 23 d., t.y. likus mažiau nei savaitei iki Sutartyje numatytų darbų pabaigos ir esant pakankamai duomenų, kad darbai iki Sutartyje nustatyto termino nebus baigti, pavedė pareiškėjui parengti Sutarties pratęsimo vienam mėnesiui projektą kaip yra numatyta Sutarties 16 punkte. Pirmosios instancijos teismo abejonės dėl to, ar Statybos skyriaus vedėjas galėjo duoti pavaldžiam valdybės tarnautojui (pareiškėjui) žodinį nurodymą parengti Sutarties pratęsimo projektą, nepagrįstos. Iš pirmiau aptartų administracinių aktų nustatyta, kad Statybos skyrius, kuriame dirba pareiškėjas, buvo atsakingas už darbų pagal Sutartį vykdymo kontrolę, todėl pagal jam priskirtas funkcijas baigiantis Sutartyje numatytų darbų terminui turėjo parengti ir pateikti pagal kompetenciją Administracijos direktoriui, kuris pasirašė Sutartį (Reglamento 13.4, 17 p.) atitinkamus dokumentus dėl sutartinių įsipareigojimų. Taigi Statybos skyriaus vedėjas pagal Statybos skyriaus nuostatų 2, 8 ir 13 punktus, Statybos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5, 11.1, 11.7, 11.16 punktus pagal savo kompetenciją turėjo teisę pasirinktu būdu (žodžiu) pavesti pavaldžiam darbuotojui parengti atitinkamo dokumento projektą. Dėl šio pavedimo teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad Savivaldybės administracija pripažino savo kaltę dėl to, jog pasibaigus darbų viešajam pirkimui ji uždelsė Sutarties pasirašymą (UAB „Parama“ pasiūlymas pateiktas 2010 m. vasario 24 d., Sutartis pasirašyta 2010 m. birželio 3 d.). Pagal pateiktus į bylą įrodymus 2010 m. birželio 4 d., t.y. kitą dieną po Sutarties pasirašymo, Savivaldybės administracijos direktorius, atsakydamas į UAB „Parama“ 2010 m. birželio 3 d. paklausimą kokia bus užsakovo pozicija dėl Sutarties pratęsimo jei rangovas nespės atlikti darbų, nes Administracija dėl savo kaltės uždelsė Sutarties pasirašymo procedūrą, atsakė, jog bus laikomasi Sutarties 16 punkto sąlygų. Tokiu būdu Administracija prisiėmė atsakomybę už tai, kad rangovas darbus pradėjo atitinkamai vėliau. Pareiškėjo argumentai, kad jis rengė raštus rangovui dėl darbų spartos ir kitais klausimais, priešingai nė nusprendė pirmosios instancijos teismas, negali pateisinti pareiškėjo atsisakymo vykdyti tiesioginio vadovo pavedimą dėl Sutarties pratęsimo projekto parengimo. Byloje esantys pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. rengti raštai rangovui, kuriuos pasirašė Administracijos direktorius, nagrinėjam ginčui nėra reikšmingi, kadangi jie patvirtina tik tai, kokios problemos dėl rangos darbų atlikimo atitinkamu laiku buvo susidariusios ir kaip pareiškėjas, atlikdamas savo tarnybos funkcijas, jas sprendė, o Įsakymu Nr.P-90 tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tiesioginio vadovo 2011 m. vasario 23 d. pavedimo parengti Sutarties projekto pratęsimo vienam mėnesiui projektą nevykdymą. Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo suteikti įgaliojimai priimti kokius nors savarankiškus sprendimus dėl Sutarties pratęsimo ar nepratęsimo. Tik tas savivaldybės administravimo subjektas, kuriam pagal Reglamentą suteikti įgaliojimai pasirašyti sutartis savivaldybės vardu (šiuo atveju – Administracijos direktorius), galėjo nuspręsti iš esmės ar pritarti Statybos skyriaus parengto Sutarties pratęsimo vienam mėnesiui projektui. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dauguma 2011 m. vasario 23 d. pasitarimo dalyvių, kurių tarnybos funkcijos buvo susiję su techninio projekto dėl Didžiosios Dailidės ežero teritorijos išvalymo ir sutvarkymo darbų įgyvendinimu (Statybos skyriaus vedėjas S. S., projekto vadovė D. V. ir Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja V. M.) nutarė, kad turi būti rengiamas Sutarties pratęsimo vienam mėnesiui projektas ir Skyriaus vedėjas žodžiu įpareigojo D. V. parengti šį projektą. Šis faktas tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytas. Pirmosios instancijos teismui šį faktą paneigiančių įrodymų nepateikta. Pareiškėjo 2011 m. vasario 23 d. rašte Administracijos direktoriui, kuris pagal Reglamentą turi įgaliojimus pasirašyti sutartis savivaldybės vardu, išreikštas prašymas atleisti jį nuo tiesioginio vadovo nurodymo parengti Sutarties pratęsimo vienam mėnesiui projektą pagal savo turinį yra atsisakymas vykdyti Statybos skyriaus vadovo tarnybinį pavedimą. Teisėjų kolegija šį pareiškėjo raštą vertina kaip teisinį konfliktą dėl tarnybos funkcijų vykdymo. Kiekvienas teisinis konfliktas turi būti sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Kol toks nesutarimas nėra išspręstas teisės aktų nustatyta tvarka (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str., Darbo kodekso 286 str.), darbo (tarnybos) teisinių santykių šalys privalo sąžiningai naudotis savo teisėmis ir vykdyti teisės aktais nustatytas tarnybos pareigas. Valstybės tarnautojo vienašališkas apsisprendimas nevykdyti savo tarnybos funkcijų laikytinas tarnybiniu nusižengimu. Valstybės tarnautojas, nesutikdamas dėl jam priskirtų tarnybos funkcijų, savo teises bei interesus gali ginti įstatymų numatytais teisėtais būdais, o ne atsisakydamas jas atlikti, kaip nagrinėjamu atveju pasielgė pareiškėjas. Todėl pareiškėjo neveikimas (tiesioginio vadovo nurodymo parengti Sutarties pratęsimo vienam mėnesiui projektą nevykdymas) TP išvadoje atsakovo pagrįstai kvalifikuotas kaip tarnybinis nusižengimas. Esant minėtoms aplinkybėms atsakovas turėjo teisę skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. TP išvadoje, priešingai nė nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, pareiškėjo kaltė yra nurodyta ir apibrėžta, kad ji pasireiškė tyčiniu neveikimu. Teismo nustatyta aplinkybė, kad Sutarties pratęsimo projektą parengė kitas valstybės tarnautojas (D. V.) pareiškėjo tarnybinei atsakomybei neturi jokios įtakos, kadangi byloje nustatyta, jog ši valstybės tarnautoja minėto dokumento projektą parengė po to, kai pareiškėjas 2011 m. vasario 23 d. raštu pareiškė apie atsisakymą vykdyti tiesioginio vadovo pavedimą. Sutarčių projektų su konkursą laimėjusiais rangovais rengimas įėjo į pareiškėjo tarnybos funkcijas (11.12 p.). Taigi į pareiškėjo tarnybos funkcijas įėjo ir sutarčių atitinkamų priedų parengimas. Atsakovas pagrįstai vertino, kad nevykdydamas tiesioginio vadovo pavedimo parengti Sutarties pratęsimo vienam mėnesiui projektą, pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas valstybės tarnautojo pareigas, taip pat Pareigybės aprašymo 8, 11.12, 11.14 punktų reikalavimus. Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje pateikto kvalifikavimo, kad ta pačia veika pareiškėjas pažeidė ir Etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.3, 3.2, 6.1, 6.3, 9.4, 9.5, 9.8 punktų reikalavimus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kvalifikavimą tik pagal 2.1 p. (nevykdė pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų), 2.3 p. (tinkamai neatliko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų), 6.1 ir 6.3 p. (buvo šališkas rangovo atžvilgiu). Todėl Įsakymo Nr.P-90 dalis ta apimtimi, kuria pareiškėjas nubaustas už Etikos taisyklių 2.1, 2.3, 3.2, 9.4, 9.5, 9.8 pažeidimą, naikintina, tačiau tai nėra pagrindas panaikinti tarnybinę nuobaudą. TP išvadoje siūlant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat Įsakymu Nr.P-90 paskiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į aplinkybę, kad pareiškėjas tris kartus baustas tarnybinėmis nuobaudomis (2011 m.kovo 16 d. įsakymu Nr.P-72 paskirta pastaba; 2011 m . kovo 16 d. įsakymu Nr.P-73 griežtas papeikimas; 2011 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.P-82 pastaba). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr.A492-1471/2012) Įsakymai Nr.P-72 ir Nr.P-73 buvo panaikinti. Ši aplinkybė nėra pagrindas keisti Įsakymu Nr.P-90 paskirtą tarnybinę nuobaudą, kadangi pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo tyčinis, padarytas nekreipiant dėmesio į tai, kad sutartinių įsipareigojimų pažeidimas gali sukelti atitinkamas teisines pasekmes, turėjęs įtakos bendram savivaldos institucijos darbo organizavimui (pavedimą už pareiškėją vykdė kitas valstybės tarnautojas).

Pirmosios instancijos teismas atsakovo Įsakymą Nr.P-91 panaikino pagrįstai. Įsakymu Nr.P-91 pareiškėjas nubaustas iš esmės už tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės pasiaiškinti dėl tarnybinio nusižengimo realizavimą. Šiuo įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta neteisėtai, todėl pirmosios instancijos teismas Įsakymą Nr.P-91 panaikino pagrįstai.

Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, taip pat ir pagal CK 6.250 straipsnį, taikymo sąlygos: valdžios institucijų neteisėti veiksmai, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Įsakymą Nr.P-90 ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, turi būti atitinkamai koreguojama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo. Pažymėtina, kad administracinio akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimas savaime nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan. ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami veiksniai, siekiant nustatyti kuris būtent veiksnys asmeniui buvo stipriausias ir galėjo sukelti pasekmes, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus atitinkamų reiškinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus. Pagal pateiktus į bylą įrodymus pareiškėjui 2011 m. kovo – balandžio mėnesiais buvo paskirtos kelios drausminės nuobaudos. Įsakymas Nr.P-91 yra priimtas vėliausiai. Nors Įsakymu Nr.P-91 nuobauda paskirta neteisėtai, tačiau pareiškėjo pateikta į bylą pažyma, kad 2011 m. kovo 24 d. jis kreipėsi į VšĮ Alytaus poliklinikos PS centrą dėl problemų darbe (paskutinis apsilankymas 2011 m. kovo 28 d.) negali būti pripažinta įrodymu, kad šioje pažymoje nurodyti sveikatos sutrikimai pareiškėjui atsirado būtent dėl, kad atsakovas priėmė Įsakymą Nr.P-91. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad šio įsakymo priėmimas jam buvo netikėtas, nes tai buvo antroji nuobauda pagal tą pačią tarnybinio patikrinimo išvadą. Pareiškėjo apsilankymai pas gydytoją yra iki 2011 m. balandžio 8 d. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties (administracinė byla Nr.A492-1471/2012) nustatyta, kad 2011 m. kovo mėnesį pareiškėjui buvo paskirtos trys nuobaudos (dvi 2011 m.kovo 16 d. įsakymais, viena 2011 m. kovo 29 d. įsakymu). Taigi pareiškėją vienu metu veikė keli neigiami veiksniai, tačiau 2011 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr.P-91 paskirta tarnybinė nuobauda buvo paskutinis veiksnys ir jis veikė pareiškėją po jo nurodytų apsilankymų pas gydytoją. Esant minėtoms aplinkybėms laikytina, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto. Todėl pareiškėjui neturtinė žala pirmosios instancijos teismo priteista nepagrįstai.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus ir šio vertinimo pagrindu priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo priimtas keistinas (ABTĮ 142 str.1 d., 143 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo D. V. skundą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. P-90 panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Likusią Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.