Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Zita Romanovaitė Baudž. byla Nr. 1A–193-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. balandžio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-04 nuosprendžio, kuriuo G. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. D. , bet jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą, tai yra jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje su jo asmens tapatybę patvirtinančiais duomenimis (vardu, pavarde, gimimo data, gyvenamąja vieta, mamos vardu, pavarde) atspausdintuose netikruose dokumentuose: 2005-09-15 anglų kalba surašytoje įdarbinimo sutartyje, kurioje nurodyta, kad G. B. nuo 2005-09-16 tariamai dirba Norvegijos kompanijoje „Green Managament A/S“ jūreiviu ir 6 pažymose anglų kalba apie G. B. vardu tariamai gautą darbo užmokestį paminėtoje Norvegijos kompanijoje, pasirašė grafoje „darbuotojo parašas“, taip patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą darbą ir gaunamą užmokestį Norvegijos kompanijoje.

Be to, G. B. apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra jis, turėdamas tikslą tyčia, apgaule iš AB SEB banko (anksčiau – AB SEB Vilniaus bankas) Klaipėdos filialo paimti 30 000 Lt vartojimo kreditą, neketinant mokėti periodinių mėnesinių įmokų, 2006-04-20 atvyko į AB SEB banko Klaipėdos filialą, esantį Herkaus Manto g. 31, Klaipėdoje, kur banko darbuotojai K. Ž. pateikė dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, tai yra 2005-09-15 įdarbinimo sutartį, kurioje nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad G. B. nuo 2005-09-16 dirba Norvegijos kompanijoje „Green Managament A/S“ jūreiviu, ir 6 pažymas apie G. B. vardu tariamai gautą darbo užmokestį paminėtoje Norvegijos kompanijoje. Remdamasi šiais dokumentais, banko darbuotoja K. Ž. užpildė G. B. paraišką vartojimo kreditui gauti, kurioje nurodytų duomenų tikrumą apie tariamą darbą ir gaunamą užmokestį savo parašu patvirtino G. B. . Po to banko darbuotoja K. Ž. šiuos dokumentus perdavė AB SEB banko Klaipėdos filialo S. Daukanto KAS vadovei O. J. , turinčiai teisę nuspręsti banko vardu dėl kredito suteikimo, kuri, suklaidinta pateiktų dokumentų, AB SEB banko vardu sudarė su G. B. vartojimo kredito sutartį Nr. 0450618051243-12, kurios pagrindu G. B. buvo suteiktas 30 000 Lt vartojamasis kreditas. Tokiu būdu G. B. apgaule, panaudodamas netikrus dokumentus apie tariamą darbą ir gaunamą užmokestį Norvegijos kompanijoje, savo naudai įgijo svetimą AB SEB bankui priklausantį turtą – 30 000 Lt.

Nuteistasis G. B. , jo gynėja prašo skundą tenkinti.

Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistojo G. B. apeliaciniame skunde nurodoma, kad byla turi būti patikrinama dėl parodymų nesutapimų, tačiau G. B. apeliacijos teismo posėdyje patikslino apeliacinį skundą, nurodydamas, kad kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta visiškai, prašo tik sušvelninti bausmę, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl G. B. paskirtos bausmės.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam G. B. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistajam G. B. , teismas tinkamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantas G. B. padarė du nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis G. B. anksčiau teistas už savanaudiškų tyčinių nusikaltimų padarymą. Teistumas jam nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka.

Skirdamas bausmę G. B. , teismas atsižvelgė į tai, kad jis BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nesunkius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Ši aplinkybė rodo nuteistojo nenorą taisytis, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir jos antivisuomenines nuostatas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad neatlyginta nusikaltimu padaryta turtinė žala.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko G. B. bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis G. B. anksčiau buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip minėta, nuteistasis G. B. anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Teistumas dėl ankstesnių nusikaltimų neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Teistumo laikotarpiu apeliantas padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl jis pagal BK 27 straipsnį yra recidyvistas. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Nors BK 300 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies sankcijos, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių rūšis, bet pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, kaip minėta, paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę recidyvistui teismas gali tik išimtiniais atvejais, esant tam pakankamų motyvų. Aptartų duomenų visuma rodo, kad apeliantas linkęs nusikalsti, ir yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmės nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, teismas G. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės negu straipsnio sankcijoje numatytas laivės atėmimo bausmės vidurkis.

Nors apeliantas nurodo, kad jis yra vedęs, jo žmonai nustatytas I grupės invalidumas ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau šios aplinkybės nesutrukdė jam, nepaisant ankstesnio teistumo, ir toliau elgtis nusikalstamai. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. B. , būdamas pakankamai jaunas ir darbingas žmogus, niekur nedirbo, darbo neieškojo, taigi nesistengė pasirūpinti šeimos gerove.

Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis buvo nepagrįstai kalinamas, nes Kauno apygardos teismas dėl jo priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau pažymėtina, kad klausimas dėl suėmimo pagrįstumo ar nepagrįstumo nėra apeliacijos dėl skundžiamo nuosprendžio nagrinėjimo dalykas. Be to, ši aplinkybė visiškai neturi įtakos šioje byloje sprendžiant klausimą dėl apeliantui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo. Nors nuteistasis G. B. teigia, kad dėl nepagrįsto kalinimo jis negalėjo įsidarbinti ir sumokėti įsiskolinimą bankui, tačiau, kaip minėta, nuteistasis G. B. ir iki suėmimo niekur nedirbo, todėl akivaizdu, kad ši apelianto nurodyta aplinkybė yra siekis palengvinti savo teisinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto G. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.