Kauno apylinkės teismo nuosprendis

L. R., E. K. būdami nepilnamečiai, bei P. R. 2012-03-01, 23 val., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, pavaišinę alumi nepilnametę V. J., gim. 1995-06-14, nusivilioję ją į sodų bendriją (duomenys neskelbtini), išlaužę sodo namelio, esančio sklype Nr. 202, langą, įsibrovė į šio namelio vidų, L. R., P. R. ir E. K. pareikalavus nukentėjusiosios V. J. lytiškai suartėti - bendrai grasindami panaudoti fizinį smurtą, t. y. visiems kartu ją išžaginti, L. R. su P. R. ir su E. K. bandant nukentėjusiąją V. J. prievarta nurengti, P. R. grasinant ją padegti ir deginant žiebtuvėliu jos striukės kampą bei kelnes, t. y. visi bendrai panaudoję fizinį smurtą ir psichinę prievartą prieš nukentėjusiąją, kas V. J. dėl reakcijos į stiprų stresą sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip atimdami iš jos galimybę priešintis, L. R. prieš nukentėjusiosios valią įvedant savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį lytiškai santykiaujant su nepilnamete V. J., tokiu būdu bendrais veiksmais išžagino nepilnametę V. J..

Be to, L. R., E. K. būdami nepilnamečiai, bei P. R. 2012-03-01, 24 val., namelyje, esančiame sklype Nr. 202 sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kerštaudami nukentėjusiajai V. J. dėl to, jog ji nesutiko lytiškai santykiauti su P. R., šiam pasityčiojant užpylus ant nukentėjusiosios šlapimo, E. K. su P. R. pilant ant nukentėjusiosios V. J. įvairius namelyje rastus skysčius, miltelius ir košės konsistencijos medžiagas, pataikant nukentėjusiajai V. J. į akis bei L. R. V. J. susukus į maisto vyniojimo plėvelę, - taip bendrais veiksmais smurtaudami sukėlė nukentėjusiajai V. J. fizinį skausmą.

Be to, L. R. 2012-03-01, apie 24 val., įsibrovęs į namelį, esantį sklype Nr. 202 sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė svetimą R. N. priklausantį turtą - guminius vyriškus batus 30 Lt vertės, tokiu būdu parydamas nukentėjusiajai R. N. 30 Lt turtinę žalą.

Be to, L. R. 2012-03-02, apie 7 val. sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 215 sodo namelyje grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasitelkti į pagalbą draugus, pareikalavo nukentėjusiosios V. J. lytiškai su juo santykiauti, tokiu būdu panaudojęs psichinę prievartą prieš nukentėjusiąją, kas V. J. dėl reakcijos į stiprų stresą sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, prieš nukentėjusiosios valią įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį lytiškai santykiavo su nepilnamete V. J., t. y. ją išžagino.

Be to, L. R., E. K. būdami nepilnamečiai, bei P. R. 2012-03-02, apie 8 val., sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), sklypo 215 sodo namelyje, veikdami bendrininkų grupe, bendrai panaudodami fizinį smurtą, t. y. mėtydami į nukentėjusiąją V. J. žvakes, indus, kitus įvairius daiktus, pildami alkoholinį gėrimą ant galvos ir rūbų, P. R. spiriant nukentėjusiajai į galvą ir užmetant ant kojos staliuką ir tokiu būdu padarant V. J. dvi poodines kraujosruvas kairio kelio srityje, nežymiai sutrikdė V. J. sveikatą.

Be to, E. K. 2011 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku atsukdamas rūsio Nr. (duomenys neskelbtini), pakabinamos spynos varžtus įsibrovė į nukentėjusiajam V. G. priklausančio rūsio patalpą, iš kurios pagrobė svetimą V. G. priklausantį turtą - elektrinį kampinį šlifuoklį „Skil“ 200 Lt vertės, elektrinį siaurapjūklį „Bosh“ 200 Lt vertės, du elektrinius gręžtuvus bendros 20 Lt vertės, elektrinį automobilio akumuliatoriaus pakrovėją „Bosh“ 180 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam 600 Lt turtinę žalą.

Kaltinamieji L. R., E. K. prisipažino padarę nusikaltimas veikas ir sutiko duoti paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Kaltinamasis P. R. prisipažino iš dalies ir sutiko duoti parodymus.

Kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, be jų paaiškinimų pilnai įrodyta bylos teisminio tyrimo metu ištirtais ir įvertintais įrodymais.

N. V. J. išžaginimas, fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas, svetimo turto vagystė įsibrovus į patalpą

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai ir teismui paaiškino, kad su nukentėjusiąja V. buvo šiek tiek pažįstamas, nes susirašinėjo žinutėmis. Jis žinojo jog V. yra 16 metų, ji pati jam apie tai sakė. Įvykio dieną sugalvojo važiuoti į Š.. Važiavo jis, V. ir L. R.. Pasikvietė P. R.. Bevaikščiojant pasidarė šalta, visi ėjo į sodus tikslu permiegoti. Išlaužė sodo namelio langą ir pateko į vidų. Turėjo limonado ir alaus, maisto neturėjo. Šnekėjosi, gėrė alų. Kuriuo tai metu, paskambinus V. draugei į jos telefoną, jis atsiliepė ir pasakė V. nėra ir, kad neskambinėtų daugiau. Paskui nuėjo miegoti, namelyje buvo dvi lovos. Jis su P. atsigulė į vieną lovą, o L. R. su V. į kitą lovą. Jis girdėjo, kaip L. R. paprašė V. pasimylėti, ji nesutiko. Jis dar kartą prašė, sakė jeigu nesutiks pasikvies jį ir P.. Tada jis su P. atsikėlė ir visi trys pagąsdino, jeigu nesimylės su L., bus blogai. Mano jog L. R. su V. J. pasimylėjo. Po to jie supyko ant V. ir pradėjo mėtyti visokius daiktus. Jis ginčijosi su V., R. ginčijosi, P. nesiginčijo. Ką rado namelyje, visokias košes, tą ėmė ir metė į V., ant jos, kad pasityčioti. R. V. stovinčią vyniojo į maistinę plėvelę nuo kojų iki kaklo. Taip suvyniota ji buvo apie 5 minutes. Paskui ją L. išvyniojo. Nežino, kodėl taip elgėsi, piktumo jai neturėjo. Ji verkė, prašė taip nedaryti. Jis nematė, kad būtų deginama V. striukė. Su kirviu V. grasino P., ją vaikydamas kirvį įsmeigė į sieną, šone nuo jos 10-20 cm atstumu. Ji verkė, prašė išleisti. J. V. laikė už abiejų rankų, o P. bandė ją nurengti, plėšė rūbus, L. tuo metu sėdėjo ant lovos, V. prašė baigti. Mano, kad tai vyko po pasimylėjimo su L., nes norėjo ir P. pasimylėti, todėl taip elgėsi. Tame namelyje buvo šalta, sugalvojo nueiti į kitą namelį. Į kitą namelį laisvai pateko, neužsikūrė pečius, todėl išėjo dar į kitą trečią namelį. Pateko į namelį laisvai, nes buvo išlaužtos durys. Nuėjo miegoti. Sugulė kaip ir anksčiau. Ryte atsikėlus, ruošėsi eiti namo. V. gulėjo, todėl jie vėl, ką rado tą metė ant V., metė P. uogienes, staliuką užmetė ant V.. Čia jis nieko nedarė, tik pirmą kartą metė. Kodėl metė ant jos, nežino. Jie trise išėjo namo, o ji liko namelyje. Ji su jais nenorėjo eiti. Ji paskui pasivijo dėl telefono. Kad telefonas buvo paimtas sužinojo, kai buvo sulaikytas. Ji telefoną laikė savo striukės kišenėje Gailisi dėl tokių savo veiksmų. Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos ir ligonių kasai pripažįsta, nesutinka su 100000 Lt neturtine žala, mano per didelė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (BPK 276 str. 4 d., 2 t., b. l. 63-64, 74-76), kaltinamasis prašė jais remtis. Ar V. ryte mylėjosi su L. R. jis nežino.

K. L. R. kaltu prisipažino visiškai ir teismui paaiškino, kad jis kuris laikas buvo pabėgęs iš socializacijos centro, gyveno pas močiutę. Įvykio dieną jis žinutėmis susirašė su V. ir susitarė susitikti. Tai buvo pirmas kartas kai su ja susitiko. Prieš tai su ja bendravo du mėnesius tik telefonu, jos nebuvo matęs. Bendraudamas neklausinėjo, kur ji mokosi, kaip sekasi mokslai, ji pati sakė jam, jog jai 16 metų. Jis buvo su K. ir ji su drauge. Visi išvažiavo namo, jis nuvažiavo pas močiutę, pasiėmė pinigų ir išėjo. Po to vėl susirašė su V. susitikti Kęstučio g., po to trise nuvažiavo į Š.. P. P.. Miške prabuvo apie 3-4 val., sugalvojo eiti į sodus, nes nenorėjo vėlai grįžti pas močiutę. Nusipirko alaus. Nuėjus į sodą, vieno namelio išlupo užkaltus lentelėmis langus ir pateko į vidų. Ant lango uždėjo spintelę, kad nepūstų vėjas. Gėrė alų. Po to sugulė miegoti, K. su P., jis su V., buvo su rūbais. J. V. paprašė pasimylėti, iš pradžių V. nenorėjo, po to sutiko, kai ją visi pagąsdino. Nematė, kad jos striukė būtų deginama. Jis atsikėlė, atsigėrė limonado, parūkė. T. P. kažko iš jos norėjo, suplėšė megztinį, susiginčijo, gal taip pat norėjo pasimylėti. P. grasino kirviu, jį mėtė prie jos galvos. Matėsi, kad ji bijo P.. Ji verkė. Ką darė K., nematė. Po to pradėjo svaidytis kažkokiom rastom namelyje košėm. V. prašė nemėtyti. Jis jai nieko nedarė, tik užpylė maišą žemių ant krūtinės. Dėl ko pylė, nežino. Sandėly radęs botus persimovė, suprato, kad paėmė svetimą turtą. Radęs plėvelę, į ją suvyniojo V.. Suvyniojo nuo kojų iki kaklo. V. sakė: „kam vynioji“, sakė nieko neatsitiks. Po to išvyniojo. Kadangi buvo šalta, išėjo į kitą namelį. V. niekas neskambino. Ji turėjo prie savęs telefoną ir raktus, sakė telefonas išsikrovęs. Ji prašė duoti kortelę, norėjo parašyti tėvams, bet jo telefonas taip pat buvo išsikrovęs. Bandė namelyje užkurti krosnį, nepavykus, išėjo į trečią namelį. Trečiame namelyje iš karto ėjo miegoti. Jis vėl atsigulė su V.. Su ja santykiavo, ji nieko nesakė, nesipriešino. R. P. davė V. šukas susišukuoti, ji nesišukavo, tada P. jai koja spyrė į krūtinę. P. metė į ją stiklainį, nepataikė, užmetė ant jos stalą. Ji verkė. Jie išėjo. Ji šaukė atiduoti telefoną. Telefonas buvo pas P., jis jį pasiėmė, paskui atidavė policijai. Savo elgesį vertina blogai. Buvo labai girtas, mano, kad tai turėjo įtakos, tokiam jo elgesiui. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, dėl neturtinės – nepripažįsta.

K. P. R. kaltu prisipažino iš dalies ir teismui paaiškino, kad įvykio dieną jį pasikvietė L. R.. Jis buvo su E. K. ir mergina. Po to jie kažkur buvo nuvažiavę, kai grįžo, visi sugalvojo nueiti į sodus. Jis norėjo važiuoti pas močiutę, kuri netoli sodų gyvena. Po to išsikrovė jo telefonas. Jie sodo namelyje nuėjo miegoti. Girdėjo, kaip L. prašė mergaitės pasimylėti, sakė ją muš, gąsdino jog prikels draugus. Suprato, kad mergaitė nenori santykiauti. L. bandė numauti jai kelnes. E. K. ir L. R. mergaitę laikė už rankų. Mergaitė prašė baigti. Jis juos ramino, sakė taip nedaryti, nes visi turės bėdų. Pradėjo iš merginos tyčiotis, aprišo ją plėvele, mėtė įvairius daiktus, košę, žemes. Jis jų prašė taip nedaryti, bet jie neklausė, buvo išgėrę. Jis alkoholio negėrė, tik energetinį gėrimą. Po to buvo užmigęs, negirdėjo, ar jie pasimylėjo. E. sakė, kad L. su mergaite mylisi, jis jį prižadino, jis matė, mergaitė nesipriešino. Jis kirvį paėmė iš L. ir padėjo ant stalo, nieko su juo nedarė. L. su E. kirvį atnešė. Siena ir lubos buvo iškapotos prieš jiems ateinant. Jie atnešė kažkokio skysčio, uždegė, apsvilo mergaitės striukė. Matė, kaip L. paėmė iš namelio batus ir su jais išėjo. Jiems pasidarė šalta ir jie išėjo į kitą namelį. L. išlaužė sandėliuką, atsinešė patalynę ir toliau su mergina miegojo. O jis su E. kitoje lovoje miegojo. Paryčiais prabudęs ir pamatęs, kad L. su mergaite mylisi, jis vėl užmigo. Po to prabudęs pamatė, jog mergaitė aplipusi košėm, apmėtyta. Radęs šukas padavė jai susišukuoti, tačiau ji užsipuolė jį ir taip jį išprovokavo. Tuomet jis supykęs, įspyrė jai į krūtinę ir ant jos užmetė staliuką. Ji verkė, jam jos pagailo. Dėl to labai gailisi. Jis nenorėjo jos vienos palikti, bet ji nėjo su jais, liko namelyje, o jie trise išėjo. Mano, jog kiti kaltinamieji jį apkalba, galvoja jiems bus skirta mažesnė bausmė. Telefonas buvo merginos, jis buvo neveikiantis. Jo taip pat buvo išsikrovęs, jis norėjo paskambinti draugui, kad jį ir merginą paimtų, nes jis matė, ką jie daro ir dėl to pergyveno. Jis neprašė merginos pasimylėti, nes matė, jog ji nepilnametė. Pripažįsta, kad ant jos užmetė staliuką ir spyrė, kitų aplinkybių nepripažįsta. Civilinį ieškinį 500 Lt gali atlyginti už sužalojimą, telefoną.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 2 d. teisme pagarsinti nukentėjusiosios V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie iš esmės nesiskiria esminėmis aplinkybėmis. V. J. parodė, kad 2012-03-01, apie 13 val. susirašinėjo žinutėmis daugiausiai su E. K. ir L., kurio pavardės nežino, juos pažįsta apie du mėnesius, susipažino per draugę. Susitarė, kad jie atvažiuos į Š.. Apie 13 val. E. K. kartu su L. atvažiavo į Š., susitiko netoli jos namų. Kartu su ja buvo 14 metų jos draugė B. G.. Tačiau jie su jomis beveik nebendravo, stovėjo toliau nuo jų, o paskui pasišalino. Praėjus kuriam tai laikui L. parašė žinutę, prašė susitikti su jais mieste. B. negalėjo, todėl ji viena nutarė su jais praleisti laiką. Su E. K. ir L. susitiko prie „Akropolio“. Jie buvo dviese. Vaikinai pasiūlė pavažiuoti kelias stoteles, pasivaikščioti. Visi trys sėdo į trečią autobusą ir važiavo. Vaikinai bendravo tarpusavyje, jos nekalbino, tik pasižiūrėdavo ir tiek. Taip visi kartu nuvažiavo iki Ž. Š., kur išlipo prie parduotuvės „Šilas“, nuėjo į tokią vietą, kur jau laukė iki tol nematytas vyriškis, vardu P., kuriam apie 25 metai. L. kažkas paskambino, jis pasakė, kad jį kviečia į darbą ir jis kažkur nuėjo. Jo nebuvo kelias valandas. Ji su E. K. ir P. vaikščiojo po Š.. Jie kalbėjosi tarpusavyje apie visokias nesąmones, su ja beveik nebendravo. Ji jau norėjo važiuoti namo, bet nežinojo tos vietovės, jokio autobuso stotelės nematė, o vaikinai vis sakė, kad reikia L. sulaukti, tai ji ir laukė. Vaikinai jai negrasino, ji savanoriškai su jais dėl kompanijos buvo. Kai sulaukė L., jis pasakė, kad jam reikia į R.. Ji nelabai žino tą rajoną, bet matė, kad ėjo pro Onkologijos ligoninę, paskui įvairiomis šalikelėmis, kol atėjo į kažkokius sodus. Tiesa, pakeliui parduotuvėje P., mano, kad už L. pinigus nupirko „bambalį“ 2 l talpos alaus ir jį pakeliui visi keturi gėrė. Daugiau alaus nepirko. Jie visi trys išmušė vieno medinio namelio langą, kuris buvo apkaltas lentelėmis ir visi keturi sulipo į vidų. Tada vaikinai užstūmė langą spintele, pastatė dar kažką ant tos spintelės, apdėjo drabužiais, kad nesimatytų. Vaikinai uždegė kažkokias žvakes ir visi bendravo. Tai buvo apie 23 val., ji nesijautė labai apgirtusi. Ji pati nusirengė savo baltą striukę, kad jos neišsiteptų ir pakabino ant kablio, atsigulė kartu su L. ir su juo bučiavosi. Su L. bučiavosi savo noru, bet paskui jis užsimanė pasimylėti. Ji atsisakė, tada L. bandė ją nurengti. E. K. su P. jau miegojo kitoje lovoje. L. pradėjo ją nurenginėti, tiksliau bandė, bet ji nesileido, siūlė tai padaryti kitą kartą. Jis ėmė ją gąsdinti, kad prikels draugus, panaudos prievartą. Tuo metu pabudo ir E. su P., ėmė prie jos lįsti, kabinėtis. Bandė ją nurengti. P. atsegė maikutę. L. su P. bandė numauti kelnes. Ji šaukė, kad paleistų, nieko nedarytų. Jie sakė nerėkti. Toliau kabinėjosi, išvadino visokiais žodžiais. Bandė su jais susitarti gražiuoju, kad jie jai nieko nedarytų. Apsiramino. Vėl visi sugulė – ji su L., E. su P.. L. vėl jos paprašė pasimylėti. Nesutiko, bet jis sakė, kad tada pakels kitus. Bijodama, kad jai nepadarytų ko nors, sutiko, jie pasimylėjo. Ji nesipriešino. A. E. ir P., P. ėmė iš jos reikalauti to paties, L. su E. bandė jai numauti kelnes. Ji rėkė, bandė gintis, susitarti su jais. Sakė, kad galima tai padaryti po 10 minučių, jai reikia atsigauti. Apsiverkė. Ji sustumdė su E.. E. pradėjo ją visur siuntinėti, lįsti prie jos, bandė nurengti. Tai truko trumpai, vienas kitam nieko nepadarė. Vėl visi trys pradėjo prie jos lįsti. P. pasakė, kad gaus, ką nori, panaudos prievartą. Vaikinai laikė kojas, bandė numauti kelnes. E. su nagais gnybė į ranką, jis liepė paleisti, sakė, kad jei būtų jam ką padariusi, būtų ją primušęs ar panašiai. Ji paprašė į tualetą, nuėjo į koridoriuką ir atliko gamtinius reikalus. P. taip pat atėjo, nusišlapino į rastą buteliuką ir ją apipylė. Ji grįžo į kambarį, E. iš sandėliuko atsinešė kažkokį skystį ir ėmė purkšti, o po to atsukęs kamštį – pilti ant jos. Ji rėkė. Ji suprato, darė už tai, kad ji nesutiko pasimylėti su P.. Jie, ką tik rado, skysčius ir miltelius, pylė ant jos. P. radęs kažkokią košę metė į ją, pataikė į dešinę akį. Jai labai graužė, pradėjo po truputį nebematyti. L. su E. sakė nemesti į akis, dar kas atsitiks. Ji ėmė rėkti, kad skauda, nemato. Jie vis tiek ant jos pylė visokius skysčius. L. paklausė, kur yra kirvis. Jis rado kirvį, P. atsistojo prie jos, klausė, ar jam atsiduos. Jis kirvį įsmeigė į sieną netoli jos, keli centimetrai nuo jos galvos. Rado plėvelę, liepė jai ateiti, suvynios. Grasino, kad jei neateis , nukirs pirštus. L. ją suvyniojo į plėvelę, vyniojo nuo pusės kojų iki kaklo. Neradę, ką ant jos barstyti, pasakė, kad jau eis. Bandė su peiliu perpjauti plėvelę, ji pasakė pati iš jos išlips, taip ir padarė. Ji pasiėmė striukę, jautė, kad kišenėje nėra telefono. Jų neklausė, nes bijojo, kad jai nieko nepadarytų, buvo labai išsigandusi. Nuėjo į kitą namelį, išlaužė duris. Ten pabuvo kelias minutes, nepatiko, todėl išėjo į kitą namelį. Taip pat išlaužė duris ir visi pateko į vidų. Sandėliuke rado kažkokio gėrimo butelį, patalynės. Visi sugulė. Ji atsigulė su L. ir užmigo. L. pabudęs vėl jos prašė pasimylėti. Ji nesutiko. Jis bandė ją nurengti, grasino pakelti draugus, panaudoti prievartą. Bijojo, kad vėl jai ko nors nepadarytų. T. L. numovė jai kelnes, tai truko kelias minutes. Užmigo. P. E. su Petru vaikščiojo, bandė pakelti L.. Atsikėlė, ji sėdėjo ant lovos. L. pasakė, kad dabar jam jos visai negaila, nors vakar pagailo. Visi vaikinai ėmė į ją, gulinčią ant lovos, mėtyti visokius daiktus, vėl išvadino visokiais žodžiais. Ji apsiverkė, bijojo, kad jai ko nors nepadarytų, galbūt neužmuštų. Kažkuris iš jų atsuko butelį, kuriame buvo raudonos spalvos alkoholinis gėrimas, apipylė ją visą: ir ant galvos, ir ant striukės, kelnių. Ją vadino visokiais žodžiais, sakė ji pasileidusi. P. metė į ją gulinčią staliuką ir pataikė. Tada jie visi išėjo, ją paliko vieną tame namelyje. Ji apsirengė savo megztinį, striukę ir išėjo. Nuėjo iki Onkologinės ligoninės, ten pamatė juos stovinčius. Jie pasitraukė į kažkokius krūmus. Ji rėkė atiduoti jai telefoną, jie sakė jo neėmė. Ji pėsčiomis nuėjo iki mamos darbo, kuri dirba Senamiestyje. Po pirmo lytinio akto buvo kraujo pėdsakų, abu kartus jautė skausmą. Tai buvo jos pirmieji lytiniai santykiai. Ant kairiojo kelio liko didelė mėlynė. Su viena akimi ir dabar nelabai gerai mato, lašina vaistus. Vaikinai žinojo, kad jai 16 metų. Einant į sodo namelį, manė, kad eina šiaip pabūti, pabendrauti. Tėvams tą vakarą skambinti nebandė, tik kai vaikščiojo buvo susisiekusi su drauge B. G.. Ji sakė, kad jai laikas namo, bandė susisiekti su E., bet jai paskambinus jis pasakė, kad ji ne su jais. Po to išsikrovė jos telefonas. Sutiko pasimylėti, nes bijojo, kad jie jos nesužalotų ar dar ko nepadarytų. Jie iš jos tyčiojosi, nes kaip suprato, ji nesutiko pasimylėti su P., tai buvo kaip kerštas. Matė, kaip visi vaikinai kraustė jos kišenes, matė, kad rado telefoną, raktus ir matė, kaip jie visus daiktus įdėjo atgal. Kaip paskui paėmė telefoną, nematė (1 t., b. l. 121-124, 1 t., b. l. 136-139).

N. S. J. parodė, kad po įvykio dukros būklė bloga, tapo labai jautri, nervuota, labai pergyvena, skauda koją, akis. Pasidarė uždara, apie įvykį nešneka, ėjo pas psichologus. Bendrauja su bendraamžiais, prieš įvykį mokėsi geriau. Apie įvykį kalbėti ji nenori. Po įvykio dukra atėjo pas ją į darbą, atrodė baisiai, apsiverkusi, purvina, visa drebanti, sakė skauda akis. Vyras nuvežė į ligoninę. Dukra sakė visi kaltinamieji buvo žiaurūs, ką rado, viską ant jos pylė, mėtė, sakė išžagino vienas iš kaltinamųjų. Reiškia civilinį ieškinį 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Žala padaryta visai šeimai, ypač dukrai. Turtinę žalą sudaro pirkti vaistai, drabužiai, vykimas į Vilnių ekspertizėms atlikti.

Nukentėjusysis J. J. parodė, kad tai tragedija visai šeimai. Jis dukrą vežė į policiją, klinikas, ekspertizę. Šis įvykis labai paveikė dukrą. Palaiko civilinį ieškinį.

N. R. N. parodė, kad jai priklauso sodo namelis Nr. 202, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Į namelį buvo patekta per langą, jis buvo užkaltas lentom. Atvykus ir apžiūrėjus namelį,vaizdas buvo baisus, namelis išdergtas. Išmatos buvo prie namelio durų, ant palangės, ištrintas langas, viskas išmėtyta. Ant mergaitės galėjo berti pelenus, trąšas, nes sandėly jų buvo. Siena buvo iškapota kirviu. Guminiai batai jai grąžinti. Civilinio ieškinio nereiškia.

L. S. Š. teisme parodė (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 5 d.), kad nukentėjusioji V. J. jos klasiokė, bendrauja. Įvykio aplinkybes sužinojo iš jos draugės. Ji įvykio dieną susitiko su draugais L. ir E., važiavo į sodus, ją ten išprievartavo, ant jos pylė visokius rastus skysčius. Ryte kaltinamieji išėjo ir liepė Vilei palaukti, išeiti vėliau ir atėmė jos telefoną. Ji V. buvo paskolinus telefoną „Nokia“ prieš dvi savaites iki įvykio. Ji telefono neatgavo. Dėl telefono pretenzijų nereiškia. V. J. apibūdino kaip uždarą, nekalbią, drovią, bailią, nemeluojančią, nebėgančią iš pamokų (4 t., b. l. 154-155).

L. R. D. teisme parodė (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 5 d.), kad buvo apvogtas jos sodo namelis Nr. 215 sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pastebėjo vagystę tik kai jai paskambino kaimynas. Namelyje rado išmėtytus ir sulaužytus daiktus, išdaužytus langus. Pranešė policijai. Pretenzijų nereiškia, nes turtas nebuvo vertingas (4 t., b. l. 155-156).

Liudytojas A. K. teisme parodė (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 5 d.), kad jis yra sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas. Žino, kad R. D., I. buvo sugadintos namelių spynos, durys, ką pavogė, nežino. Negali pasakyti, kokie žmonės buvo nameliuose, nes vagysčių buvo daug (4 t., b. l. 156).

L. R. R. parodė, kad ji yra L. R. močiutė. Anūkas pagrinde gyveno su ja. Ji juo rūpinosi. Jis dirbo prie malkų. Įvykio dieną turėjo grįžti namo, negrįžo, grįžo ryte. Paprastai jis įspėdavo. Po įvykio su anūku bendravo. Sakė buvo su draugais, batus davė darbui. Parsinešė telefoną, sakė pirko, patikėjo, galvojo nusipirko už savo uždarbį. Ji patikrino, telefonas veikė. Nurodė, kad su anūku anksčiau rimtų problemų nebuvo. Jis bėgdavo iš vaikų globos namų „Atžalynas“, kai jam uždraudė lankyti bokso treniruotes. Anūkas į globos namus pateko, nes jos dukrai atimtos teisės į vaikus.

E. S. Š. parodė, kad ekspertizės išvadą palaiko ir ji išklausius kaltinamojo paaiškinimus nesikeičia, ją tvirtina. Jie sprendžia pakaltinamumo klausimą nepriklausomai ar užduodamas toks klausimas ar ne. Viską įvertinus, išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes nustatė, kad P. R. konstatuotas intelekto defektas, lengvas protinis atsilikimas. Jis baigęs mokyklą, psichiatrų stebimas nuo mažens. Nežiūrint į intelekto nepakankamumą, yra adaptuotas socialinėje aplinkoje. Gerai suvokia kuo yra kaltinamas, nuosekliai pasakoja įvykio aplinkybes. Supranta konvencines elgesio normas, supranta, kas yra baudžiamumas. Atlikus tyrimo rezultatus gauti aukšti testo vertinimai. Jis pilnai supranta veiksmų esmę, gali juos valdyti. Gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Intelekto lygis bėgant metams gali kisti.

Kaltinamojo E. K. atstovė pagal į statymą Z. K. parodė, kad iki suėmimo sūnus neklausė, bėgo iš namų, nebuvo geras. Susidėjo su blogais draugais, patiklus. Sūnaus elgesį vertina blogai. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Kaltinamojo L. R. atstovas pagal įstatymą G. P. parodė, kad su L. R. apie įvykį neteko bendrauti, nes neseniai dirba vaikų globos namuose „Atžalynas“. L. R. sudėtingas vaikas, todėl buvo apgyvendintas Vilniaus socializacijos centre. Jis pabėgo iš ten, grįžo į Kauną pas močiutę ir padarė nusikaltimą. Oficialus L. R. globėjas yra Kauno vaikų globos namai „Atžalynas“, tačiau nusikaltimo padarymo metu jis buvo Vilniaus socializacijos centro žinioje. Jis yra jų globotinis ir jie už jį atsako.

Civilinio atsakovo atstovas Veličionių vaikų socializacijos centro direktorius M. L. parodė, kad su ieškiniais ir sumomis yra susipažinęs. Apgailestauja už jų žinioje buvusį L. R., kad įvyko tokia nelaimė. Valstybė sudarė sąlygas tokiems sunkiems vaikams, bet nepagalvojo, kad centruose būtų kita sistema. Tada neturėjo nei apsaugos, nei tvoros. Jų vienintelė priemonė kreiptis į policiją, kreipdavosi iš karto tiek raštiškai, tiek telefonu. Būdavo atvejų, kai L. pabėgdavo ir savo jėgom surasdavo. Kiek galėjo, saugojo, bet nusileisdavo iš 3-4-to aukšto paklodėmis. Toks vaikas turėjo pas juos būti du metus, buvo 157 dienas per du metus, pastoviai bėgdavo, paskutinis pabėgimas 2012-01-29. Ieškinį įstatymiškai pripažįsta. Tuo momentu buvo atsakingi už jį, nors globos namai turėtų solidarizuotis, nes pas juos vaikas buvo ilgiau, negu jų centre, jį auklėjo, prižiūrėjo ir visai jiems nusišalinti būtų nesąžininga. Nesutinka su 100000 Lt suma, yra neįkainuojamas skausmas, bet ta suma remiantis teismų praktika turėtų būti žymiai mažesnė. Jie negalės vykdyti savo veiklos, nebus kaip išmaitinti vaikų ir išlaikyti darbuotojų. Šiuo metu centre yra apsauga ir pabėgimų nėra nuo liepos mėnesio. L. R. nepasidavė nei ugdymui, nei prevencijai.

Rašytinė medžiaga:

2012-03-02 nukentėjusioji V. J. protokolu pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN (1 t., b. l. 11-12). 2012-03-13 Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad V. J. parodė vietas - sodo namelius, lovas, kur buvo žaginama ir papasakojo, patikslino įvykio aplinkybes nurodydama konkrečias vietas ką su ja darė kaltinamieji (1 t., b. l. 142-152). 2012-03-02 Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pirmame (žaliame) namelyje rasta ir paimta paklodė; antrame (pilkame) namelyje rasti ir paimti du buteliai: vienas iš jų 0,5 l talpos nuo tirpiklio „646“, kitas - 1,5 l nuo alaus „Kalnapilis“; trečiame (geltoname) namelyje rasta ir paimta baltos spalvos milteliai, kurie supakuoti į polietileninį maišelį, cigaretės nuorūka, butelis nuo degtinės. Namelyje Nr. 202 rasti ir paimti įrankiai: kastuvėlis, kirvis, polietileno plėvelė, taip pat lovos užtiesalas (1 t., b. l. 13-27).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais nustatyta, kad

nukentėjusioji V. J. pagal nuotraukas atpažino L. R. ir P. R. (1 t.,

b. l. 154-161). 2012-03-02 Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. J. pateikė

striukę, švarkelį, palaidinę, kelnes (glaustinukes), šaliką, kelnaites (1 t., b. l. 33), kurie 2012-03-19 Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti V. J. pateikti rūbai. Apžiūros metu užfiksuota sutepimai ir rūbų sugadinimai (1 t., b. l. 34-39). 2012-03-02 Daiktų pateikimo protokolais nustatyta, kad L. R. pateikė MRT „Nokia“, IMEI Nr. 356241/00/201594/9, glaudes, kombinezoną, sportinius batus (1 t., b. l. 40, 55). Daiktų apžiūros protokolais nustatyta, kad apžiūrėti L. R. pateikti daiktai (1 t., b. l. 41-42, 44-45, 56-58). Nukentėjusioji V. J. atpažino telefoną, kurį jai buvo paskolinusi S. Š., ir kurio ji pasigedo 2012-03-01 išeidama iš pirmo sodo namelio (1 t., b. l. 45-46), S. Š. atpažino savo telefoną, kurį buvo paskolinusi V. J. (1 t., b. l. 49-50). OVT 2012-04-26 raštu Nr. 20-7-S-2700 nustatyta, kad į V. J. telefoną,kurio IMEI Nr. 35624100201594 , 2012-03-02 buvo įdėta kita kortelė, kurios telefono Nr. 37060166532 (1 t., b. l. 51-54). 2012-03-02 Asmens kratos protokolu nustatyta, kad L. R. asmens kratos metu rasta ir paimta MRT „Nokia“, IMEI Nr. 353183031365254 su SIM kortele „Pildyk“ Nr. 89370 03415 00127 77573; MRT „Sony Erricsson“, kurio IMEI Nr. 52162034674434 su SIM kortele „Pildyk“ Nr. 89370 03415 00136 018347 (3 t., b. l. 21). Daktiloskopinio tyrimo metu nerasta tinkamų identifikavimui pėdsakų ant kirvio ir kastuvėlio, paimtų parodymų patikrinimo su V. J. metu (1 t., b. l. 68). 2012-03-03 lyginamųjų pavyzdžių paėmimo protokolais paimti E. K., P. R. ir L. R. DNR (seilių) pavyzdžiai (1 t., b. l. 72-74). 2012-07-02 specialisto išvada Nr. S 127/12(01), nustatyta, kad tamponuose su

gautas L. R. Y haplotipas su 99,9% tikimybe, tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją

su L. R. nesusijusių asmenų (1 t., b. l. 80-81).

2012-03-29 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G630/12(02) V. J. konstatuota dvi poodinės kraujosruvos kairio kelio srityje, kurios padarytos kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumštimi, spiriant ar nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus, dviejų trauminių poveikių pasėkoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-03-01/02 d. d.. Sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota. Burnos vidiniame paviršiuje sužalojimo žymių nėra. Tampone su burnos turiniu spermos nerasta. Išoriniuose lytiniuose organuose, mergystės plėvėje šviežių sužalojimų žymių nerasta. Mergystės plėvėje rastas senas plyšimas, kas nurodo, kad ji turėjo lytinius santykius iki 2012-03-01/02 d. d.. Tampone su makšties turiniu rastas sperminis skystis, kas nurodytų, jog galėjo būti įvestas vyro lytinis organas į makštį. Tiesiosios žarnos išoriniame rauke ir jo aplinkoje sužalojimo žymių nerasta. Tampone su tiesiosios žarnos turiniu rastas sperminis skystis, kas nurodytų, jog į išangę galėjo būti įvestas vyro lytinis organas (1 t., b. l. 84-85).

Specialistės L. K. apklausos protokolu nustatyta, kad specialistė L. K. paaiškino, jog sperminis skystis į V. J. išangę galėjo patekti ir netiesiogiai įvedant vyro lytinį organą, o lytinį organą ištraukus iš makšties ir išbėgus spermai šiuo organu liečiant V. J. išangę (1 t., b. l. 86). 2012-03-02/03-29 specialisto išvada Nr. T-N 384/12(01) nustatyta, kad 2012-03-02 V. J. buvo blaivi (1 t., b. l. 87-88).

2012-04-20 Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. R. pateikė vyriškus guminius batus, žalios spalvos 47 dydžio (1 t., b. l. 102), kurie apžiūrėti (1 t., b. l. 103-105). 2012-08-08 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros metu vyriškus guminius batus, žalios spalvos 47 dydžio atpažino kaip savo R. N. (1 t., b. l. 106). Batai grąžinti R. N. (1 t., b. l. 107).

2012-05-22 – 2012-06-22 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu

Nr. 103MS-75/2012 nustatyta, kad tiriamų įvykių metu V. J. nesirgo lėtiniu

psichikos sutrikimu ir nebuvo laikinoje psichikos sutrikimo būsenoje. V. J. dėl amžiaus,

turimų žinių ir būsenos tiriamų įvykių metu negalėjo aktyviau priešintis įtariamųjų veiksmams.

Ekspertizės metu V. J. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - reakcija į stiprų stresą -

tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl šioje byloje nagrinėjamų įvykių. Konstatuojamas

nesunkus sveikatos sutrikdymas. V. J. parodymai realistiški, atitinka jos žodyną, pažintinės

veiklos ypatumus, gyvenimišką patirtį. Padidintas polinkis fantazuoti ir padidintas polinkis į

įtaigumą V. J. nenustatyti. Nerekomenduojama V. J. toliau apklausti (2 t., b. l. 2-

6).Testo alkoholiui protokolu Nr. 1541 nustatyta, kad P. R. 2012-03-02, 18:23:52 val. buvo blaivus (2 t., b. l. 139), E. K. 2012-03-02, 18:28:43 val. buvo blaivus (2 t., b. l. 99).

Tokie kaltinamojo L. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 149str.3d., tai yra nepilnametės išžaginimas, veikiant bendrininkų grupėje, fizinio skausmo sukėlimu V. J. pagal BK 140 str.1d., vagyste iš sodo namelio pagal LR BK 178str.2d., nepilnametės V. J. išžaginimu pagal LR BK 149str.3d. ir nežymiu sveikatos sutrikdymu veikiant bendrininkų grupėje pagal BK 140str.1d.. Kaltinamojo E. K. veiksmai kvalifikuoti pagal LR BK 149str.3d., tai yra nepilnametės išžaginimas, veikiant bendrininkų grupėje, fizinio skausmo sukėlimu V. J. pagal BK 140 str.1d., nežymiu V. J. sveikatos sutrikdymu veikiant bendrininkų grupėje pagal LR BK 140str.1d. ir vagyste iš sandėliuko pagal LR BK 178str.2d.. K. P. R. veiksmai kvalifikuoti pagal LR BK 149str.3d., tai yra nepilnametės išžaginimas, veikiant bendrininkų grupėje, fizinio skausmo sukėlimu V. J. pagal BK 140 str.1d., nežymiu V. J. sveikatos sutrikdymu veikiant bendrininkų grupėje pagal LR BK 140str.1d..

Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Lytinis santykiavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais - pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais - verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį arba kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Šioje byloje kaltinamiesiems inkriminuoti kvalifikuojantys požymiai – nukentėjusios nepilnametystė ir bendrininkų grupė. Ginčo nėra dėl to, kad V. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė, kaltinamieji teigė žinoję jog V. J. yra 16 metų, ji buvo pati jiems apie tai sakiusi. Bylos duomenimis nusikaltimo padarymo metu V. J. buvo šešiolika metų( t.1.b.l. 84,162). Nustatyta ir tai, kad kaltinamieji L. R. ir E. K. buvo pažįstami su nukentėjusiąja, dar prieš šį įvykį, susirašinėjo žinutėmis, o su E. K. nukentėjusioji buvo susitikusi prieš tai ir bendravusi. Į sodų bendriją (duomenys neskelbtini) kaltinamieji pasiūlė nukentėjusiajai eiti drauge, ši sutiko, kartu su kaltinamaisiais gėrė pastarųjų nusipirktą alų. Išlaužę sodo namelio langą, užkaltą lentelėmis, visi keturi sutartinai pateko vidun. Būnant namelyje apie 23 valandą nuėjo miegoti. Buvo dvi lovos, į vieną iš jų atsigulė L. R. su nukentėjusiąja V. J., o į kitą lovą E. K. su P. R.. Nukentėjusios parodymais ir L. R. paaiškinimais nustatyta, jog kaltinamasis paprašė nukentėjusios lytiškai santykiauti su juo. Nukentėjusioji atsisakė lytiškai santykiauti su L. R., pastarasis ėmė ją nurenginėti, ji nesileido, abu sukėlė triukšmą, L. R. tuomet pagrasino, jeigu nesutiks pasimylėti, jis prižadins draugus, o tada jai bus. Nukentėjusios teigimu, L. R. prižadino draugus, šie priėjo ir visi trys ėmė ją nurenginėti: L. R. su E. K. bandė numauti kelnes, o P. R. atsegamą megztuką užtrauktuku ir maikę bemaudamas suplėšė. P. sakė, kad arba gražiuoju „duodu“ arba jie visi trys tada „pasiims“. Ji bandė tartis geruoju ir E. K. su P. R. aprimus, ji atsigulė su L. R. ir pastarajam reikalaujant pasimylėti bei grasinant draugų pasikvietimu, ji bijodama smurto, pakluso L. reikalavimams. L. R. atliko lytinį aktą į makštį ( t.1.b.l.121- 124, 136-138). L. R. teisme iš esmės neginčijo nukentėjusios nurodytų aplinkybių, teigė jog šis pasimylėjimas su V. buvo prieš pastarosios valią, nes jie ją pagąsdino. ( t.5.b.l. 14). E. K. teisme patvirtino nukentėjusios parodymus, sakydamas kad V. nesutikus pasimylėti su L., jie visi trys ją pagąsdino( b.l.11, t.5). P. R. teisme paaiškino, kad jis girdėjo ir matė, kaip nukentėjusioji nesutiko su L. R. mylėtis, tačiau pastarasis ją gąsdino, sakė sumuš, sakė jį su E. prižadins. Teigia matęs, kaip L. R. su E. K. mergaitę laikė už rankų, o jis drausmino pastaruosius sakydamas, kad pridarysit bėdų. Jis suprato, kad L. su mergaite pasimylėjo( b.l. 36, t.5). Taigi kaltinamųjų prisipažinimas, išskyrus P. R. dėl savo veiksmų nukentėjusios atžvilgiu, iš esmės atitinka nukentėjusios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei pagarsintus teismo posėdyje. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusios nesutikimas buvo išreikštas pakankamai aiškiai, kaltinamieji tai suvokdami visi trys nekreipė dėmesio ir toliau tęsė nusikalstamus veiksmus, grasino jai fiziniu smurtu, taikė psichinę prievartą grasindami jog visi trys su ja pasimylės, visi trys prievarta išrenginėjo, jų veiksmai nukentėjusiajai rodė, jog grasinimai yra realūs, dėl to atėmus galimybę priešintis , L. R. su nukentėjusiąja atliko prievartinį lytinį aktą. Atsikėlus iš lovos, toliau tęsdami savo nusikalstamus sumanymus P. R. siekiant lytiškai santykiauti, L. R. su E. K. bandė vėl numauti kelnes, ji rėkė, gynėsi, prašė leisti pailsėti, atsigauti, verkė, susistumdė su E. K.. Visi trys kaltinamieji nukentėjusiąją bandė nurengti, ji bandydama išsisukti pradėjo sakyti jog nori į tualetą. Ją paleido, ji nuėjo į koridoriuką, kur atėjęs P. prišlapino buteliuką ir ją juo apipylė ( nukentėjusios parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui t.1.b.l. 138). Taigi šios aplinkybės rodo, jog kaltinamieji veikdami bendrininkų grupėje atliko veiksmus įeinančius į nusikalstamos veikos numatytos LR BK 149str.3d., tai yra išžagino nepilnametę. Visi trys kaltinamieji veikė kaip nusikaltimo vykdytojai. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Išžaginimas yra laikomas padarytu bendrininkų grupės, kai išžaginant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytojai. Išžaginimo vykdytoju teismų praktikoje pripažįstamas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytinės aistros. Taip pat vykdytoju laikomas asmuo, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai santykiavo su juo. Taigi nustačius kelių asmenų bendros tyčios išžaginti žmogų buvimą, išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytoju gali būti pripažintas visiškai ar iš dalies šių nusikalstamų veikų sudėtis realizavęs asmuo. Esant bendrai tyčiai išžaginti, besąlygiškas aktyvus pritarimas bendrininkų veiksmams, abejingumas aukos padėčiai leidžia įžvelgti psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį arba kitokį atėmimą galimybės priešintis. P. K. ir E. K. prievartinio lytinio akto neatliko, tačiau grasino nukentėjusiai, liepė mylėtis su L. R., grasino, jeigu ji nesutiks, patys pasiims, vėliau P. R. reikalaujant lytinio akto ir pastarajai priešinantis, pastarasis grasino ją padegti ir degino žiebtuvėliu jos striukės kampą bei kelnes. E. K. su L. R. stumdė, ją bandė nurengti. Šios aplinkybės taip pat įrodytos nuosekliais nukentėjusios parodymais dėl šių aplinkybių. Nusikaltimas baigtas, nes vienas iš bendrininkų atliko prievartinį lytinį aktą su nukentėjusiąja. Šiuo atveju visų trijų kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 149str.3d., už ką jie privalo atsakyti. Teismas P. R. paaiškinimus, kad jis drausmino L. R. ir E. K., juos gėdino, aiškino jų atsakomybę, laikytini kaip jo bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo padėtį. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusios nuosekliais parodymais, dėl visų kaltinamųjų veiksmų. Byloje nustatyta ir tai, kad nukentėjusiajai dėl reakcijos į stiprų stresą buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 2-6). Teismas kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę t. y. „pasitelkti į pagalbą draugus ir visiems kartu ją išžaginti“ keičia į aplinkybę t.y. „visiems kartu ją išžaginti“. Šios aplinkybės patikslinimas iš esmės nekeičia kaltinimo, jo nesunkina, nekeičia kaltinimo juridinės kvalifikacijos.

L. R. kaltinamas ir tuo, kad jis iš sodo namelio pagrobė svetimą turtą- batus, tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 178str.2d.. Kvalifikacija teisinga. Kaltinamasis L. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis pirmajame sodo namelyje, kažkokiame sandėlyje surado botus ir kadangi jo batai buvo šlapi jis jais persimovė ir išėjo. Suprato kad daro vagystę. Nukentėjusioji R. N. patvirtino, jog po įvykio atvykusi į sodo namelį rado didžiulę betvarkę, viskas buvo išmėtyta, pridergta, be to pasigedo ten buvusių batų. Vėliau policija jai batus grąžino, ji dėl to civilinio ieškinio nereiškia. Liudytoja R. R. teisme patvirtino, jog jos anūkas grįžo su svetimais daiktais. Matė jog nematyti batai, tai pastarasis jai paaiškino, jog batus jam davė dėl darbo. Įrodymų visuma patvirtina, kad jis neteisėtai patekdamas į sodo namelį, tai yra įsibraudamas, pagrobė svetimą turtą batus, tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178str.2d. už ką ir privalo atsakyti.

Be to, L. R. kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos BK 149str.3d. dėl to, kad jis vienas , draugams miegant, kitame sodo namelyje ir kitu laiku , tai yra 2012-03-02 d. 7val.ryto, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, tai yra pasitelkti į pagalbą draugus, pareikalavo nukentėjusiosios V. J. lytiškai su juo santykiauti, tokiu būdu panaudojęs psichinę prievartą prieš nukentėjusiąją, įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį lytiškai santykiavo su nepilnamete V. J., t. y. ją išžagino, kas V. J. dėl reakcijos į stiprų stresą sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. L. R. dėl šio nusikalstamo epizodo kaltu prisipažino iš dalies teigdamas jog nukentėjusioji su juo atlikti lytinį aktą sutiko pati. Nukentėjusioji V. J. parodė, kad L. R. gulint lovoje jau trečiame namelyje vėl pareikalavo pasimylėti, rengė jos drabužius, jai nesutikus, L. R. pagrasino, kad prikels draugus, tada jai bus blogai. Kadangi ji buvo stipriai išsigandusi ir bijodama smurto, ji sutiko , nes L. ją gąsdino. Tokie L. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 149str.3d., kadangi lytiškai santykiavo po to, kai nukentėjusioji išreiškė savo nesutikimą, o pastarasis priminė, jog jis vėl prikels draugus ir jai bus blogai. Nukentėjusioji negalėjo niekaip kitaip suprasti L. R. išsakytų žodžių, kaip bauginimą, psichinio smurto vartojimą, nes buvo prieš tai patyrusi visų bendrininkų smurtą, todėl jos apsisprendimą lėmė išgąstis, jos padėties beviltiškumas. Kaltininko tyčia buvo nukreipta į nusikalstamos veikos darymą, jis suprato, jog sumušta nukentėjusioji nenori lytinių santykių, tačiau jų siekė, pavartodamas grasinimus smurtu. Prokuroras iš kaltinimo šalino aplinkybę „ ir taip atimdamas galimybę priešintis“ nurodė, kad nukentėjusios valia buvo jau anksčiau palaužta, dėl vartoto smurto, ir ši aplinkybė yra nereikalinga. Teismas pritaria, prokuroro pozicijai ir šalina aplinkybę iš kaltinimo „ taip atimdamas iš nukentėjusiosios galimybę priešintis“. Įvertinus visus aukščiau nurodytus įrodymus, nustačius faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad L. R. privalo atsakyti už savo veiksmus ir pagal LR BK 149str.3d..

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Byloje neginčijamai nustatyta, jog V. J. buvo konstatuotos dvi poodinės kraujosruvos kairio kelio srityje, kurios padarytos kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumštimi, spiriant ar nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus, dviejų trauminių poveikių pasėkoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą( t.1.b.l. 84-85). Nukentėjusioji parodė, kad ryte L. atlikus prievartinį lytinį aktą, jai dar gulint lovoje, atsikėlė P. R. ir E. K., ir visaip tyčiodamiesi iš jos, vadindami visokiais žodžiais, pylė ant jos kažkokį rastą alkoholinį raudonos spalvos gėrimą. L. R. sakė, kad jam visai jos negaila ir kartu su kitais vaikinais mėtė visokius daiktus ant jos. P. R. metė į ją staliuką, kuriuo pataikė į kojas. P. R. jai spyrė koja į galvą, E. K. sudavė ranka į pilvą, taip pat kažkuris įspyrė į koją. Kaltinamasis P. R. teigė jog jis ant nukentėjusios užmetė staliuką ir vieną kartą įspyrė į krūtinę. E. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė jog visokius daiktus į V. J. metė L. R. ir P. R., jis nieko nedarė. L. R. teisme teigė neprisimena, o ikiteisminio tyrimo metu teigė jog jis nieko nedarė, o E. K. ir P. R. prie nukentėjusiąją smurtavo. Kadangi kaltinamųjų paaiškinimai nesutampa, kiekvienas iš jų bandė palengvinti savo padėtį, teismas remiasi nukentėjusios parodymais, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės dėl įvykio aplinkybių, bei kaltininkų veiksmų nesikeitė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji visi bendrai vartojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu, mėtė visokius daiktus ant jos, nustatyti tiksliai, kurio iš jų veiksmų pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata, todėl teismas daro išvadą, jog už kilusias pasekmes jie privalo atsakyti bendrai, kaip bendrininkų grupė. Byloje nustatyta, kad visi bendrininkai veikė tyčia, mėtė visokius daiktus ant nukentėjusios, suprato kad tokiais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusios sveikatą, ir tai padarė. Nustatyta kad bendrininkai veikė neapibrėžta tyčia ir bet kokios pasekmės juos tenkino.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai ir teismui paaiškino, kad 2011 m. rudenį, žinojo jog daugiabutyje (duomenys neskelbtini), rūsys priklauso kaimynui V. G.. Atsukęs durų varžtus, įlindo į sandėliuką, paėmė darbinius įrankius išvardintus kaltinime ir išėjo. Ėjo į sandėliuką ne atsitiktinai, žinojo, kad ten yra daiktų, prieš tai pasižiūrėjo. Visus daiktus pardavė kažkokiam nepažįstamajam tą pačią dieną, gavo virš 100 Lt, pinigus išleido. Kaimynui dėl šios vagystės prisipažino, mama atlygino 200 Lt. Suprato, kad įsibrovė į svetimą būstą. Civilinį ieškinį 400 Lt turtinei žalai atlyginti pripažįsta.

L. O. S. parodė, kad E. K. prisipažino kaimynui V. G. apvogęs sandėliuką. Kaimynas minėjo, kad jam žalą atlygino. Visų aplinkybių nepamena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (BPK 276 str. 4 d., 4 t., b. l. 29-30, 31), liudytojas prašė jais remtis. Nurodė, kad E. K. savo valia perdaug neraginamas prisipažino V., kad pagrobė iš jo sandėliuko daiktus. Jau po to, sutikus V., šis pasakė, kad to vaikino mama pažadėjo atlyginti nuostolius ir jis pats matė, kai ji vėliau padavė Vaidui 200 litų, sakydama, jog tai tik dalis žalos atlyginimo, kitą dalį atiduos vėliau ir prašė nesikreipti į policiją.

Liudytojas J. R. parodė, kad kaltinamasis E. K. jo kaimynas, jis prisipažino apvogęs kaimyno V. G. sandėliuką. Daiktų neturėjo. Jo niekas nevertė prisipažinti, savo valia prisipažino. Žalą ketino atlyginti kaltinamojo mama. J. V. sakė, kad jam 200 Lt žalos atlygino.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., 5 d. teisme pagarsinti nukentėjusiojo V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011 m.

rugsėjo mėn., tikslios datos nepamena, jis pastebėjo, jog iš jo rūsyje esančio sandėliuko Nr. 25

dingo įrankiai: elektrinis kampinis šlifuoklis „Skil“, 200 Lt vertės, elektrinis siaurapjūklis „Bosh“,

200 Lt vertės, du elektriniai gręžtuvai („drelės“) „Skil“, neveikiantys - bendros - 20 Lt vertės,

elektrinis automobilių akumuliatorių pakrovėjas „Bosh“ 180 Lt vertės. Jam padaryta 600 Lt turtinė

žala. Mano, jog į sandėliuką buvo patekta išsukant varžtus, nes spynos nebuvo sugadintos, durys

neišlaužtos. Jis sužinojo, kad šią vagystę padarė jaunuolis iš 13-to buto. Būtent tas jaunuolis iš 13-o

buto, kaimynų J. R. ir O. iš 6-to buto akivaizdoje, jam tai prisipažino, bet pasakė,

kad daiktai jau parduoti. Įtariamojo mama pažadėjo atlyginti žalą, ir prašė, kad jis nesikreiptų į

policiją bei iš karto žalai atlyginti davė 200 Lt, o likusius žadėjo atiduoti vėliau, bet taip pinigų

daugiau ir neperdavė (4 t., b. l. 16-18, 19-20).

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., 5 d. teisme pagarsinti nukentėjusiojo S. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011 m. rudenį, tikslios datos nepamena, jos sutuoktinis V. G. jai pasakė, kad iš jų sandėliuko dingo darbo įrankiai, kokie tiksliai, nežino. Iš jo taip pat sužinojo, kad jis įtaria šia vagyste nepilnametį vaikiną iš jų namo 13-to buto, kuris jam prisipažino pavogęs šiuos daiktus ir juos pardavęs, žadėjęs nuostolius atlyginti, tą žadėjusi ir to vaikino mama (4 t., b. l. 44-45).

Kaltinamojo E. K. atstovė pagal įstatymą Z. K. parodė, kad sūnus dėl vagystės iš kaimyno sandėliuko bijojo prisipažinti. Jam grasino kaimynas J. R., sakė prisipažinti arba atnešti kokį daiktą, kompiuterį. Ji kaimynui sumokėjo 200 Lt. Ji netiki, kad sūnus apiplėšė sandėliuką.

Rašytinė medžiaga: 2011-12-19 V. G. protokolu pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK, kuriuo pranešė, jog 2011 m. rugsėjo mėnesį buvo apvogtas jo sandėliukas Nr. 25, esantis (duomenys neskelbtini), pavogti įvairūs elektros įrankiai. Padaryta 600 Lt turtinė žala (4 t., b. l. 9).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad V. G. iš jam pateiktų 4 fotonuotraukų atpažino jaunuolį - E. K., kuris jam prisipažino įvykdęs vagystę iš jo rūsio (4 t., b. l. 25-28).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad O. S. iš jam pateiktų 4 fotonuotraukų atpažino jaunuolį - E. K., kuris jo akivaizdoje prisipažino V. G. įvykdęs vagystę iš V. G. rūsio (4 t., b. l. 32-35).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad J. R. iš jam pateiktų 4 fotonuotraukų atpažino jaunuolį - E. K., kuris jo akivaizdoje prisipažino V. G. įvykdęs vagystę iš V. G. rūsio (4 t., b. l. 40-43).

2011-12-19 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo rūsyje esančios patalpos. Nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Užfiksuota, jog tarp sandėliukų, koridoriaus sienų ir lubų yra metaliniu tinklu uždengtas tarpas (4 t., b. l. 10-13).

Ikiteisminio tyrimo metu pagrobtų daiktų surasti nepavyko (4 t., b. l. 77).

N. V. G. pareiškė civilinį ieškinį 400 Lt turtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 23) kadangi buvo pagrobti ir jam negrąžinti pavogti iš jam priklausančio rūsio daiktai. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, iš nukentėjusiojo apklausos matyti, jog nukentėjusysis ieškinį palaiko pilnai ir tik dėl darbo pobūdžio į teismo posėdį atvykti negali. Kaltinamasis ieškinį pripažino visiškai, todėl esant aiškioms aplinkybėms ir įrodytam ieškiniui, jis tenkintinas pilnai, priteistinas iš kaltinamojo E. K., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo atstovės pagal įstatymą (civilinio atsakovo) – Z. K. nukentėjusiojo naudai.