- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- e2YT-456-857/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00950-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Pareiškėjas
- I. M., R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- E. A.
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Asta Usevičiūtė
- Kategorijos
- 2.4.1.3Valdymo pabaiga
dalyvaujant pareiškėjams: I. M., R. M. (nuotoliniu būdu per ZOOM programą), jų atstovei advokato padėjėjai Astai Usevičiūtei,
suinteresuoto asmens E. A. atstovui advokatui Arvydui Peneliui (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui E. A., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. M. ir R. M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, atsiradusį po mamos S. A. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pareiškime nurodė, pareiškėjų jog jų mama S. A. buvo sudariusi antrą santuoką su R. A., su kuriuo susilaukė sūnaus E. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Iš pirmos santuokos mama turėjo du vaikus – pareiškėjus. 2015-06-04d. pareiškėjų mama sudarė oficialujį testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko lygiomis dalimis visiems trims savo vaikams – pareiškėjams ir suinteresuotam asmeniui. Pareiškėja gyvena ir dirba Norvegijoje nuo 2012-11-03, pareiškėjas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje nuo 2012-06-22. Dėl COVID -19 pandeminės situacijos, paskelbto karantino šalyje ir kelionių ribojimo pareiškėjai negalėjo grįžti į Lietuvą, todėl visų šeimos narių sutarimu, mirusios mamos palaikai buvo kremuojami, o urna palaidota (duomenys neskelbtini). Po S. A. mirties liko turtas: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti inžinieriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos banko sąskaitose. Mamos mirties metu buvo pandeminė situacija dėl COVID -19, buvo ribojami asmenų judėjimai tiek tarp valstybių, tiek Lietuvos teritorijoje tarp savivaldybių. Pareiškėjai nebuvo pasiskiepiję ir dėl susiklosčiusios situacijos negalėjo atvykti į Lietuvą dėl mamos palikimo priėmimo. Pareiškėja, nepraleidusi termino kreipėsi į notarę dėl mamos palikimo priėmimo, paštu išsiųsdama pareiškimą, tačiau jis buvo nepatvirtintas notaro, todėl notarė laiko, jog pareiškimas buvo netinkamos formos. Pareiškėjas negalėjo išvykti iš Jungtinės Karalystės dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos, ir praleido terminą palikimui priimti, nes nebuvo galimybės naudotis viešuoju transportu, oro uostai buvo uždaryti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjai prašo atnaujinti jiems terminą priimti palikimą pagal testamentą, po mamos S. A. mirties.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo E. A. atstovaujamas įstatyminio atstovo R. A. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime paaiškinama, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų ar kitokių objektyvių duomenų, liudijančių, kad pareiškėjas turėjo kokią nors valią priimti palikimą ar, kad palikimą priimti jam sutrukdė kokios nors objektyvios priežastys. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodo vienintelę priežastį, dėl kurios jie praleido terminą palikimui priimti – COVID – 19 pandemijos nulemtas aplinkybes dėl judėjimo, darbą. Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir kurios būtų pagrindas svarstyti termino pratęsimo klausimą nėra. Pareiškėjai neatliko jokių veiksmų tam, kad priimtų palikimą nustatytu terminu. Pareiškėjų nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie teikiami įrodymai. Suinteresuoto asmens įstatyminis atstovas laiku kreipėsi į notarą. Pripažįstama, jog testatorės mirties metu egzistavo ekstremali situacija tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse galėjo sukelti sunkumų palaidoti testatorę. Terminas palikimui priimti baigėsi 2021-02-26, o pareiškėjai į teismą kreipėsi 2021-11-29 praėjus 9 mėnesiams nuo termino palikimui priimti pabaigos. Pareiškėjai nebuvo pakankamai atidūs, sąžiningi ir rūpestingi, o tai reiškia, jog pareiškėjai savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Suinteresuoto asmens įstatyminis atstovas R. A. iš esmės atremontavo gyvenamą namą: įrengė vandentiekį ir kanalizaciją, sudėjo naujus langus, naujas duris, pakeitė stogą, namą apšiltino, sutvarkė namo vidų (įrengė vonią, tualetą, virtuvę). Todėl atnaujinus terminą nukentėtų suinteresuoto asmens turtiniai interesai, o pareiškėjų turtiniai interesai niekuo nepasikeistų. Suinteresuoto asmens įstatyminio atstovo tikslas yra paveldėtą turtą išlaikyti šeimos rate, kur turėtų galimybę gyventi sūnus. O pareiškėjų tikslas paveldėtą turtą parduoti, nes pareiškėjų su palikėjos šeima niekas nesiejo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkinamas.
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
4. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas pareiškėjams priimti po jų mamos S. A. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini) ir yra praleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo.
5. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.
6. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad terminas priimti palikimą praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes dėl COVID -19 pandeminės situacijos įvestų ribojimų jie negalėjo tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teisės į mamos S. A. palikimą. O būtent, nuolatinai gyvendami užsienyje, negalėjo atvykti į Lietuvą dėl tiek užsienyje, tiek Lietuvoje taikomų judėjimo ribojimų. Kaip matyti iš pareiškėjo parodymų, jo pateiktos darbdavio pažymos, tuo metu Jungtinėje Karalystėje, jo gyvenamojoje vietovėje, neveikė viešasis transportas. Pareiškėjas žodžiu pavedė seseriai – pareiškėjai išsiaiškinti visus su mamos palikimu susijusius ir reikalingus atlikti veiksmus. Iš Pareiškėjos parodymų matyti, jog dėl taikomų naujų darbo formų, jai sunkiai sekėsi susiekti su Lietuvoje esančiais teisininkais dėl konsultacijos. Susiekus su mamos paveldėjimo bylą vedančia notarę, kurios konsultacijos pasekoje, pareiškėja pateikė notarei pareiškimą dėl mamos palikimo priėmimo, nurodydama visus įpėdinius, pareiškėja manė, jog ji atliko visus būtinus veiksmus mamos palikimui priimti. Apie tai, jog jos pateiktas pareiškimas notarui turi formos trūkumų ji sužinojusi tik pasibaigus palikimo priėmimui nustatytam terminui. Visos šios pareiškėjų nurodytos aplinkybės, bylos nagrinėjimo metu, nebuvo paneigtos.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą, atsiradusį po S. A. mirties (duomenys neskelbtini) , praleistas dėl svarbių priežasčių, susidarius ekstremaliai situacijai, keičiančiai nusistovėjusius, įprastus ir visiems žinomus valstybės, jos institucijų bei privačių asmenų, atliekančių jiems valstybės deleguotas funkcijas (tame tarpe notarų) veiklos būdus ir formas, ribojančiai asmenų judėjimą, todėl terminas atnaujinamas.
8. Suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog jo atstovas galimai asmeninėmis lėšomis iš esmės pagerino paveldėjimo objektu esantį gyvenamąjį namą, šioje byloje yra teisiškai nereikšminga, kaip teisiškai nereikšminga ir nevertintina įpėdinių turtinė padėtis. Pažymėtina, jog suinteresuoto asmens įstatyminis atstovas, jei iš tiesų asmeninėmis lėšomis pagerino palikėjai S. A. priklausiusį gyvenamąjį namą, jis, kaip S. A. kreditorius turėjo apie tai informuoti notarą. Duomenų apie tai teismui nėra pateikta. Kaip nurodė suinteresuoto asmens atstovas, teismo posėdyje, remontas buvo atliktas iki S. A. mirties, todėl labiau tikėtina, kad remontas buvo atliktas iš bendrų sutuoktinių lėšų.
9. Pareiškėjai informuojami, kad įpėdiniai, priėmę palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tačiau įpėdiniai, priėmę palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnis). Pareiškėjai dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškimu turi teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
10. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 577-578 straipsniais, 579-582 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti po jų mamos S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą.
Išaiškinti pareiškėjams, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Pareiškėjai dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškimu turi teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.