Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2015 05 04 pagal LR BK 140 str. 2 d. – dviejų mėnesių viešųjų darbų, 2016 -03 24 pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. – laisvės apribojimu 4 mėn., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2017 m. vasario 15 d. apie 02 val. 15 min., būdamas neblaivus (nustatytas 2,52 promilių girtumas) Telšių mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, tarp jo ir jo sugyventinės I. B. kilusio konflikto metu, jis tyčia vieną kartą kumščiu sudavė I. B. į veido sritį (kairę akį) bei sugriebdamas ją už plaukų ir taip ją laikė, po ko su dantimis jai įkando į dešinės rankos bevardį ir mažąjį pirštus, taip savo sugyventinei I. B. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M., apklaustas kaltinamuoju, kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad šių metų vasario 14 d. kartu su nukentėjusiąja nuėjo į svečius, ten vartojo alkoholį. Grįžo namo ir susipyko dėl draugo šuns, kuris juos parlydėjo į namus. Jis yra prie jo prisirišęs, todėl jis norėjo, kad I. jo neišvarytų ir šuo liktų nakčiai pas juos. I. neleido namuose pasilikti šuniui, todėl jis ėjo lauk kartu su šunimi, o ji nenorėjo jo išleisti ir išeidamas kažką negero pasakė nukentėjusiajai. Ji norėjo jį sulaikyti. Kieme dar apsipyko, todėl jis sukdamasis kažkaip sudavė jai į veido sritį. Negalvojo, kad taip pataikys. Buvo girtas, todėl ne viską gerai pamena. Labai gailisi, kad taip išėjo. Blaivus to nebūtų daręs. Yra registruotas psichikos centre. Daug kartų gydėsi, negėrė metus, du. Paskui vėl kažkaip pradeda. Gydytojas Naujokas išrašo vaistų nuo depresijos. Anksčiau visą laiką dirbo Škotijoje žuvies perdirbimo įmonėje. Dabar ten dirba su pertraukomis. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Toliau elgsis tinkamai, tokių cirkų daugiau nebus. Yra normalus žmogus, bet taip išeina. Nukentėjusiosios seniai atsiprašė. Žalą atlygins.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji I. B. pasisakydama baigiamosiose kalbose pasakė, kad A. M. teisiamas ne pirmą kartą. Tikrai norėtų jam atleisti, nori, kad jis ją girdėtų. Jaučiasi beviltiškoje padėtyje. Jis gali būti geras, bet nėra atsakingas. Nenori jo skaudinti, nes ir jai bus blogai. Gal reikia įpareigoti, kad A. M. padėtų daktarai. Ją irgi tempia kartu su savimi į duobę. Norėtų, kad A. M. būtų atsakingas. Savo civilinius ieškinius palaiko.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų – V. Š. ir M. V. parodymų matyti, jog jie parodė, kad kaip policijos budintieji, pagal iškvietimą, jie atvyko į (duomenys neskelbtini) mieste. Nurodytame bute rado moterį, kuri buvo sumušta, ant veido matėsi mėlynė. Ji nurodė, kad tarp jos ir sugyventinio konfliktas įvyko dėl šuns. Sugyventinis sudavė kumščiu jai į veidą ( b.l.30-34).

Iš pranešimo apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens protokolo bei foto lentelių matyti, nukentėjusiajai padarytas sužalojimas veide ( b.l.10-14).

Iš 2017-03-23 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kieme. Nuotraukose užfiksuotas bendras įvykio vietos – namo ir kiemo vaizdas, kaltinamasis, jo parodymai ant manekeno apie įvykio aplinkybes (b. l. 89-95).

Iš 2017 02 15 tarnybinio pranešimo dėl A. M. atvesdinimo ir foto lentelių matyti A. M. padaryti veido sužalojimai ( b. l. 38-41).

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad A. M. 2017-02-15, 04.32 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas (b. l. 76).

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad I. B. 2017-02-15, 02.41 val. nustatytas tikrinimo rezultatas – 1,25 promilių (b. l. 17).

Iš UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centro pažymos matyti, kad A. M. yra įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas ( b. l. 46).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. 95TPK-98/2017 matyti, jog A. M. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę ( b.l.48).

Šiais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. M. – šeimos nariui, nukentėjusiajai sugyventinei I. B. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo atliktas nusikalstamas veiksmas buvo tyčinis. Smurtaudamas prieš nukentėjusiąją turėjo suprasti, kad ją sužalos, sukels skausmą. Nukentėjusioji I. B. dėl sukelto fizinio skausmo, į medikus kreiptis atsisakė.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. M. smurtaudamas sugyventinės atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl veika kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, už analogiškas veikas jau baustas, išvadų nedaro, tačiau kaltinamasis gailisi, nukentėjusioji pati netinkamai elgėsi, turėjo gyventi skyriumi, o sutiko švęsti Valentino dienos, vartoti alkoholį pas draugus, todėl jam skirtina bausmė – areštas, tačiau minimaliam terminui. Atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažintina ta, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tvarka (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

A. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, neišnykus teistumui, anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui – sugyventinei I. B., bausmę atlikęs, nedirba, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka. Įvertinus šias aplinkybes jam skirtina sankcijoje numatyta griežtesnė bausmė - areštas ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu ir 66 straipsniu į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2017-02-15 04.22 val. iki 2017-02-15 13.40 val., t. y. 1 (viena) para (b. l. 100-99).

Iš pareiškimo dėl civilinio ieškinio matyt, jog I. B. yra pareiškusi 950 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 50 Eur turtinei žalai atlyginti ( b. l. 24).

Teismas, vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d., remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, iki įrodymų tyrimo tvarkos, pareikštą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 50 Eur ir neturtinės žalos 950 Eur nustatė, jog turtinės žalos reikalavimas nėra pagrįstas įrodymais todėl netenkintinas. Kaltinamasis ieškinį dėl neturtinės žalos pripažino, tačiau jo nuomone per didelis žalos reikalavimas, todėl tenkintinas iš dalies.

I. B. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.

Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.

Žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. pilnai įrodė neturtinės žalos egzistavimą.

Tačiau ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas prašomas neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Kaip matyti iš kaltinamojo A. M. parodymų, susiformavusios teismų praktikos, neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas, nes kaip jau minėta, teisės pažeidimo pripažinimas kaltinamajam jau yra teisinga satisfakcija už nukentėjusiosios patirtą skriaudą. Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, nedirbantis, patirtos neturtinės žalos dydį, pačios nukentėjusiosios elgesį, kuri pati neturėdama vartoti alkoholio bei bendrauti su kaltinamuoju kartu švenčia vartoja alkoholį bei konflikto su kaltinamuoju metu subraižo jo veidą, todėl laikantis teismų praktikos bylose dėl analogiškų sužalojimų ir patirtos skriaudos, neturtinė žala mažintina.

Pradėjus bausmės vykdymą, kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas ( b. l. 97,98 ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 15 ( penkiolikos ) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti A. M. galutinę bausmę - 10 (dešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu ir 66 straipsniu į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2017-02-15 04.22 val. iki 2017-02-15 13.40 val., ir užskaityti 1 (vienos) paros arešto bausmės atlikimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu A. M. skirti įpareigojimą per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Nukentėjusiosios I. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės 50 Eur žalos atlyginimo atmesti kaip neįrodyta, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltininko A. M. 500 Eur I. B. neturtinei žalai atlyginti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradėjimo areštinėje.

Pradėjus bausmės vykdymą, kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Telšių rajono apylinkės teisme.