Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-8737-580/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-11-20
Bylos Nr.: I-8737-580/2014
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03164-2014-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas: E. B.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai: Asta Beniušienė

Kategorijos

8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
9.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-8737-580/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03164-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 8.1.1; 9.1.4; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Astai Beniušienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. B. prašė panaikinti 2014 m. gegužės 22 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) sprendimą Nr. 97(7-259/2013); panaikinti šiuo sprendimu patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 68-177; panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (23.20-08)-323-4598; panaikinti šiais sprendimais patvirtintą pareiškėjui papildomai apskaičiuotą pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) delspinigių sumą bei išspręsti ginčą iš esmės, atleidžiant pareiškėją nuo apskaičiuotų PVM delspinigių.

Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus AVMI 2013 m. vasario - 2013 m. gegužės mėn. atliko pareiškėjo operatyvų patikrinimą ir surašė 2013-05-21 operatyvaus patikrinimo ataskaitą Nr. 430-1879. Pareiškėjas pateikė mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas. 2013-07-15 pareiškėjas gavo VMI 2013-07-02 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-47490 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, pervedant į VMI sąskaitą 227 990 Lt PVM ir 95 173,95 Lt PVM delspinigių, viso – 323163,95 Lt.

2013-08-23 prašyme ir 2013-09-16 prašyme dėl atleidimo nuo delspinigių pareiškėjas nurodė, jog jam neaiškus delspinigių apskaičiavimo pagrindas, sumokėjus delspinigius jo finansinė būklė taptų kritine, turėtų didelių sunkumų išgyvendamas, išlaikydamas šeimą, vykdydamas kreditorinius įsipareigojimus ir kitus būtiniausius įsipareigojimus bei tenkindamas savo, kaip neįgalaus asmens, poreikius. Vilniaus AVMI 2013-09-19 sprendimu Nr. (23.20-08)-323-4598 nusprendė neatleisti nuo delspinigių, tačiau sprendime nurodė kitą delspinigių sumą, ne 95 173,95 Lt, o – 152 583,66 Lt. Vilniaus AVMI vertinimu, delspinigiai už laikotarpį nuo 2008-02-26 iki 2013-09-16 paskaičiuoti pagrįstai. Vilniaus AVMI atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas su sutuoktine turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, yra dirbantys, gaunamos pajamos didesnės nei valstybės remiama pajamų suma, todėl socialinė (ekonominė) padėtis neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų. VMI 2013-10-09 sprendimu nepripažino mokestinės nepriemokos beviltiška. Šiame sprendime nurodyta 153 541,12 Lt PVM delspinigių suma. VMI 2013-11-22 sprendimu Nr. 68-177 pareiškėjo skundą atmetė.

MGK 2014-05-22 sprendimu Nr. S-97(7-259/2013) patvirtino VMI 2013-11-22 sprendimą Nr. 68-177. Pareiškėjas asmeniškai negavo pranešimo apie posėdžio datą ir laiką, nors prieš posėdį skambino į MGK ir domėjosi posėdžio data. Pranešimas buvo išsiųstas tik atstovui, kuris tikėjosi, kad pareiškėjas gavo pranešimą asmeniškai.

Pažymėjo, jog mokesčių administratoriaus individualus administracinis aktas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Būtina atsižvelgti į tai ar mokesčių mokėtojas iš esmės galėjo ir turėjo suprasti sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus. Mokesčių administratorius privalo tinkamai pagrįsti delspinigių dydį delspinigių apskaičiavimo lentelėmis. Šios pareigos nesilaikymas sudaro absoliutų pagrindą panaikinti sprendimą. Skundžiami sprendimai nemotyvuoti ir nepagrįsti. Vienas pagrindinių mokesčių mokėtojų reikalavimų yra dėl apskaičiuotų PVM delspinigių dydžio. Aplinkybė, kad mokesčių administratoriaus sprendimuose dėl tų pačių ginčo PVM delspinigių buvo nurodomos penkios skirtingos sumos, kurios tarpusavyje skiriasi daugiau nei 1,5 karto (daugiau nei 40 proc.) patvirtina faktą, kad delspinigiai apskaičiuoti nepagrįstai, o mokesčių administratoriaus nurodomas jų dydis neatitinka tikrovės. Šiuose sprendimuose nėra paaiškintas konkretus delspinigių apskaičiavimo mechanizmas (tarifas, laikotarpis, tiksli PVM nepriemokos suma), prie sprendimų nepridėtos ir mokesčių mokėtojui nepateiktos delspinigių apskaičiavimo lentelės. 2013 metais mokesčių administratoriaus taikyti delspinigių dydžiai skelbiami VMI Mokesčių informacijos centro (MIC) interneto tinklapyje, kuriame nurodoma, jog 2013 m. I-IV ketvirtį buvo taikoma 0,03 proc. dydžio delspinigiai. Įvertinus kad pareiškėjo deklaruota ir nesumokėta į biudžetą PVM nepriemokos suma siekia 227 990 Lt, už laikotarpį nuo 2013-05-16 iki 2013-11-11 (viso 179 dienas) pareiškėjui galėjo būti apskaičiuota tik 12 243,06 Lt dydžio PVM delspinigių suma (227 990 x 0,0003 x 179). Neaišku už kokį laikotarpį VMI skaičiavo pareiškėjui delspinigius ir iš mokesčių administratoriaus MGK papildomai pateiktų dokumentų (lentelių). Lentelių turinys iki ginčo pradžios pareiškėjui nebuvo žinomas, jos nebuvo pridėtos nė prie vieno iš anksčiau priimtų sprendimų. Lentelėse nenurodyti jas parengę pareigūnai, jos nepatvirtintos įgalioto pareigūno parašu bei antspaudu, todėl negali būti laikomos individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes. Lentelės nepaaiškina kuo remiantis PVM delspinigių dydis per 70 kalendorinių dienų, t. y. laikotarpį nuo 2013-07-02 (kuomet buvo gautas pirminis VMI 2013-07-02 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-47490) iki 2013-09-10 pakito nuo 95 173,95 Lt iki 151 489,42 Lt, t. y. padidėjo 1,62 karto. MGK nevertino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, nes teigė, kad pareiškėjas nepateikė savo skaičiavimų, kurie skirtųsi nuo mokesčių administratoriaus skaičiavimų. Pareiškėjas 2014-01-22 papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose MGK pateikė ne vieną skaičiavimą, kuris skyrėsi nuo mokesčių administratoriaus. Vilniaus AVMI 2013-05-21 operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. 430-1879 taip pat nėra duomenų apie PVM delspinigių aritmetinį apskaičiavimą bei laikotarpį už kurį jie buvo skaičiuojami.

Sprendžiant mokesčių mokėtojų atleidimo nuo baudų ir delspinigių klausimus, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo doktriną dėl sankcijų už įstatymų pažeidimus. Pareiškėjui apskaičiuota mokestinė nepriemoka sudaro 227 990 Lt, kai delspinigių suma beveik lygi mokesčių sumai ir sudaro 152 583,66 Lt. Situacija, kai sankcijų suma prilygsta mokesčių sumai, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Įstatymų leidėjas, nustatydamas maksimalų delspinigių skaičiavimo terminą 180 dienų, nurodė, kokio dydžio sankcija turėtų būti pripažinta adekvačia padarytam mokesčių įstatymo pažeidimui. Pareiškėjas pats geranoriškai deklaravo mokesčius, todėl tai yra pagrindas atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo.

MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų delspinigių ar jų dalies, jeigu delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu. Būtina atsižvelgti į dvi esmines aplinkybes: asmens priskyrimą tam tikrai socialinei grupei (pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir kitoms socialinėms grupėms, kurioms reikalinga valstybės parama arba tokia parama jau yra teikiama); visas kitas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.). Abiejų aplinkybių egzistavimas byloje įrodytas. Dalies aplinkybių egzistavimą pripažįsta ir MGK, ir mokesčių administratorius 2013-11-22 sprendime Nr. 68-177 ir Vilniaus AMI 2013-09-19 sprendime Nr. (23.20-08)-323-4598, kuriuose nurodoma, jog SODROS duomenimis pareiškėjas yra riboto (40 proc.) darbingumo. Pareiškėjui išduotas naujas neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 0931508 bei paskirta valstybinio socialinio draudimo pensija, kurios dydis kaip ir anksčiau siekia tik 590,99 Lt. Mokesčių mokėtojo gaunamos pajamos, duomenys apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą patvirtina sunkią ekonominę (socialinę) padėtį. Viso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertė – 985 960 Lt. Pareiškėjas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms ir fiziniams asmenims, kuriuos sudaro 1 312 129,50 Lt įsiskolinimų. Turto vertė negali būti laikoma didele, įvertinant, tai, kad dalis turto (490 000 Lt vertės) įkeista N. B. AB Lietuvos skyriui, bei įvertinant finansinius įsipareigojimus fiziniams asmenims, taip pat ir apskaičiuotą PVM nepriemokos ir PVM delspinigių sumą, kuri sudaro 381 531,12 Lt sumą.

MGK 2014-05-22 sprendime konstatuoja, kad pareiškėjo prisiimti dideli finansiniai įsipareigojimai taip pat rodo ir jo finansines galimybes. Su tuo pareiškėjas nesutinka, nes 2007 m. paimant kreditą iš banko ir įkeičiant turtą, šis buvo vertinamas tuo metu vyravusia aukšta rinkos verte, kuri šiai dienai yra žymiai mažesnė ir nesiekia paimto 820 000 Lt kredito dydžio. Išieškojimo iš įkeisto turto neužtektų skolai padengti, o ne liktų 25 proc. turto vertės kaip teigiama MGK sprendime. MGK nevertino įrodymų ir nurodo, kad UAB „ Visagino prekybos centras“ skolingas pareiškėjui 1 439 500 Lt. Pareiškėjas pateikė 2008-12-31 reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jis įgijo reikalavimo teisę į 800 000 Lt paskolos sumą iš UAB „Visagino prekybos centras". Pareiškėjas skunde MGK nurodė, kad šios paskolos grąžinimo galės prašyti tik tuo atveju, jei bendrovė atsiskaitys su AB DNB banku pagal 2007-09-24 Kreditavimo sutartį. MGK sprendime nurodyta 1 439 500 Lt suma galimai nustatyta, atsižvelgiant į sutartimi numatytas metines palūkanas, kurios niekada nebuvo mokamos. UAB „Visagino prekybos centras" iškelta bankroto byla, todėl MGK sprendime nurodytos pajamos niekada nebus išmokamos.

Mokesčių administratorius, atlikdamas turto vertės analizę nepagrįstai susumavo jo ir jo sutuoktinei A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertes, nors pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas ir gaunamos pajamos yra padalintos vedybų sutartimi, pagal kurią sutuoktinės iki santuokos įgytas turtas bei turtas, įgytas po santuokos sudarymo, įskaitant pajamas (pinigine ar natūrine forma), gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinės darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, yra priskiriamas sutuoktinės asmeninei nuosavybei. Mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo pareiškėjo turtui priskirti turtą, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui. Tolimesnio bendro gyvenimo su sutuoktine perspektyvos nėra aiškios, nes dėl pareiškėjo blogos finansinės padėties ir sveikatos būklės jų santykiai yra pašliję. Pareiškėjo kitos pajamos iš darbinės ir kitos veiklos 2012 m. siekė tik 5 565,23 Lt, o 2013 m. (iki 2013 m. liepos mėn.) - 7 534,61 Lt). Pareiškėjui dėl sunkios finansinės padėties kreipusis į VMI dėl mokestinės nepriemokos (227 990 Lt) mokėjimo termino atidėjimo (išdėstymo), VMI padalinys, įvertinęs jo turtą, įsiskolinimus bei gaunamas pajamas, išreiškė abejones, ar pareiškėjas pajėgus grąžinti mokestinę nepriemoką. VMI sutiko išdėstyti mokestinę nepriemoką, sudarant mokestinės paskolos sutartį, su sąlyga, kad pareiškėjas pateiks garantą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių, inicijavo specialią mokesčių administravimo procedūrą. Šios procedūros metu mokesčių administratorius nevertina, ar delspinigiai apskaičiuoti teisingai. Pareiškėjas 2013-08-22 prašyme išdėstė argumentus dėl sunkios materialinės padėties ir aiškiai nurodė reikalavimą atleisti nuo delspinigių. 2013-09-16 papildomame prašyme nurodė, jog jam neaišku, kokiu pagrindu apskaičiuota delspinigių suma bei papildomai argumentavo dėl sunkios finansinės būklės, t. y. pareiškėjas vėl suformulavo poziciją dėl atleidimo nuo delspinigių, o neginčijo delspinigių paskaičiavimo teisingumo. Vilniaus AVMI sprendimu paaiškino delspinigių skaičiavimo tvarką ir išnagrinėjo prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių. Tik skunde VMI pareiškėjas suformulavo reikalavimą – panaikinti Vilniaus AVMI sprendimą. VMI ginčą nagrinėjo dėl neatleidimo nuo PVM delspinigių. MGK taip pat nagrinėjo ginčą dėl neatleidimo nuo delspinigių.

Įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė, jog delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius teisės aktus turėjo būti sumokėtas ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną arba tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais MAĮ nustatytais pagrindais. Delspinigių skaičiavimas stabdomas po 180 dienų, kurių skaičiavimo pradžia yra kita diena po pavėluotos deklaracijos pateikimo dienos, tačiau bendra delspinigių skaičiavimo pradžia yra kita diena po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas. Pareiškėjo deklaruota 81 401 Lt PVM suma už 2008 m. sausio mėn. turėjo buti sumokėta iki 2008-02-25, 1 213 Lt PVM už 2008 m. vasario mėn. – iki 2008-03-26, 1 251 Lt PVM už 2008 m. kovo mėn. – iki 2008-04-25, 740 Lt PVM už 2008 m. balandžio mėn. – iki 2008-05-26, 1 243 Lt PVM už 2008 m. gegužės mėn. – iki 2008-06-25, 1 255 Lt PVM už 2008 m. birželio mėn. – iki 2008-07-25, 1 266 Lt PVM už 2008 m. liepos mėn. – iki 2008-08-25, 1 297 Lt PVM už 2008 m. rugpjūčio mėn. – iki 2008-09-25, 45 807 Lt PVM už 2008 m. rugsėjo mėn. – iki 2008-10-27, 1 281 Lt PVM už 2008 m. spalio mėn. – iki 2008-11-25, 90 212 Lt PVM už 2008 m. lapkričio mėn. – iki 2008-12-29, 1 220 Lt PVM už 2008 m. gruodžio mėn. – iki 2009-01-26. Pareiškėjui už 2008 m. sausio mėn. PVM apskaičiuotas nuo 2008-02-26, už nesumokėtą 2008 metų vasario mėn. PVM – nuo 2008-03-27, už nesumokėtą 2008 metu. kovo mėn. PVM – nuo 2008-04-26 ir t. t. PVM apyskaitos pateiktos tik 2013-05-15, todėl teisę išieškoti PVM mokesčių administratorius įgijo 2013-05-16. Kadangi deklaruota 227 990 Lt PVM suma nesumokėta iki šiol, delspinigiai gali buti skaičiuojami iki 2013-11-11, t. y. 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Be to, pareiškėjas nenurodo, kokie teisės aktai nustato, jog delspinigių apskaičiavimo duomenys privalo buti patvirtinti valstybės tarnautojų. Vilniaus AVMI sprendime nurodė, kad 2013-09-17 fiksuojama 152 583,66 Lt PVM delspinigių suma. Pareiškėjas nurodo skirtingu metu sudarytus dokumentus, todėl jo argumentai dėl skirtingų delspinigių sumų nepagrįsti. Pareiškėjo delspinigių skaičiavimas 12 243,06 Lt sumai prieštarauja aukščiau nurodytoms imperatyvioms teisės normoms.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutiko, kad PVM delspinigių suma prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pažymėjo, kad delspinigių skaičiavimas stabdomas po 180 dienų, kuo skatinamas tinkamas mokestinės prievolės vykdymas. Delspinigių skaičiavimo terminas įgyvendina prevencinę funkciją. Pažymėjo, kad vien santykinai didelės apskaičiuotų delspinigių ir baudų sumos bei asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei savaime nesudaro pagrindo sumažinti delspinigius ir baudas ar atleisti nuo jų mokėjimo.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2013-10-18), pareiškėjo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vertė 41 800 Lt), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 188 000 Lt), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 119 000 Lt), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 366 000 Lt), pirtis, esanti (duomenys neskelbtini) (vertė 5 360 Lt), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 119 000 Lt), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 324 000 Lt), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 125 000 Lt), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 54 000 Lt), sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 42 800 Lt). Pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto bendra vertė -1 384 960 Lt. VI „Regitra" duomenimis (2013-09-10), pareiškėjo vardu registruota VW CARAVELLE (gamybos metai 2000 m.), MERCEDES BENZ S320 (gamybos metai - 2004 m.), MERCEDES (duomenys neskelbtini) (gamybos metai 1988 m.) ir nenustatytos markės transporto priemonė (1986 m. gamybos). Sutuoktinės vardu registruotas MERCEDES BENZ C 220CDI (gamybos metai 2006 m.). Pareiškėjas nurodo, kad jis jau neturi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei vienos transporto priemonės, tačiau nepateikia duomenų, jog gautos pajamos buvo panaudotos dengti įsiskolinimą valstybės biudžetui.

SODROS duomenimis, pareiškėjas nuo 2005-12-01 iki 2008-12-01 vertėsi veikla pagal verslo liudijimą, nuo 2011-06-30 iki 2011-11-29, nuo 2012-02-28 iki 2012-08-17 bei nuo 2012-08-20 dirba (dirbo) įvairiose įmonėse. Trečiųjų asmenų pateiktais duomenimis pareiškėjas 2009 m. gavo 52 162,53 Lt palūkanų, 2010 m. – 44 041,06 Lt palūkanų, 2011 m. – 2 598,66 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 2012 metais – 5 565,23 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų. UAB „Balsių namai" 2013-08-06 pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012 metu. rugpjūčio mėn. iki 2013 metu. liepos mėn. jam priskaičiuota 8 846,26 Lt darbo užmokesčio, išmokėta – 7 534,61 Lt. Pareiškėjo sutuoktinė 2012 metais gavo 200 Lt kitos individualios veiklos pajamų, 2012 metais Metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo 43 377,00 Lt pajamų iš individualios veiklos. Vilniaus AVMI nustatė kad pareiškėjas 2008 m. gavo 2 315 177 Lt pajamų (tame tarpe: 417 900 Lt dukters G. B. paskola, 35 004 Lt palūkanos už indėlius, 175 000 Lt A. B. skolos grąžinimas, 1 340 000 Lt pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo, 100 000 Lt T. G. skolos gražinimas, 40 660 Lt I. Z. skolos gražinimas, 93 280 Lt pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą), patyrė 2 725 191 Lt išlaidų (tame tarpe: 28 600 Lt apmokėjimas V. C. už statybos darbus, 1 817 814 Lt išlaidos nekilnojamojo turto statyboms, 40 000 Lt paskola D. P., 150 000 Lt paskola G. A., 50 000 Lt paskola R. Č., 100 000 Lt paskola T. G., 175 000 Lt paskola A. B., 40 660 Lt paskola I. Z., 185 000 Lt reikalavimo teisės pirkimas (bendra debitorinių skolų suma – 740 660 Lt)). Vilniaus AVMI nustatė, kad pareiškėjas yra UAB „Visagino prekybos centras" akcininkas (50 proc.), kuri pareiškėjui skolinga 1 439 500 Lt. Taigi, pareiškėjas disponuoja didelės vertės finansiniu turtu, nes paskolos yra gražintinas turtas. Bankroto bylos iškėlimas UAB „Visagino prekybos centras" nesudaro pagrindo teigti, kad paskola nebus grąžinta.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde VMI nurodė, jog jo skolos sudaro 1 277 192,50 Lt (vienas paskutinių įsipareigojimų pagal 2013-05-21 paprastąjį vekselį 120 000 Lt sumai), o 2014-08-14 patikslintame skunde – jau 1 312 129,50 Lt. Kaip matyti, pareiškėjas turi finansines galimybes prisiimti didesnius įsipareigojimus. Pareiškėjo įsipareigojimai neturi teisinės reikšmės vertinant jo ekonominę (socialinę) būklę. Pareiškėjas disponuoja didelės vertės nekilnojamuoju ir finansiniu turtu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis negali atsiskaityti su biudžetu ir iš jo netikslinga išieškoti delspinigius.

VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimas įteiktas per elektroninių paslaugų portalą, neatvykimo priežastys nepraneštos.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė skundą atmesti, sutiko su Valstybinės mokesčių inspekcijos argumentais. Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus AVMI 2013-05-21 Operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. 430-1879 (MGK byla, 109-117 l.) patikrino mokesčių mokėtoją E. B. ir nustatė, kad 2008 metais jis neįregistravęs individualios veiklos vykdė prekybą nekilnojamuoju turtu ir 2008 m. sausio mėn. pasiekė 100 000 Lt PVM apmokestinamųjų pajamų ribą, tačiau neįsiregistravo PVM mokėtoju. Operatyvaus patikrinimo metu 2013-05-15 pareiškėjas pateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas (FR0608), kuriose deklaravo 81 401 Lt PVM už 2008 m. sausio mėn., 1 213 Lt PVM už 2008 m. vasario mėn., 1 251 Lt PVM už 2008 m. kovo mėn., 740 Lt PVM už 2008 m. balandžio mėn., 1 243 Lt PVM už 2008 m. gegužės mėn., 1 255 Lt PVM už 2008 m. birželio mėn., 1 266 Lt PVM už 2008 m. liepos mėn., 1 297 Lt PVM už 2008 m. rugpjūčio mėn., 45 807 Lt PVM už 2008 m. rugsėjo mėn., 1 281 Lt PVM už 2008 m. spalio mėn., 90 212 Lt PVM už 2008 m. lapkričio mėn., 1 220 Lt PVM už 2008 m. gruodžio mėn.

VMI viršininkas 2013-07-02 priėmė sprendimą Nr. (23.17-08)-320-47490, kuriuo nusprendė iš pareiškėjo E. B. išieškoti 323 163,95 Lt. Sprendime nurodyta, kad suma turi būti pervesta į VMI sąskaitą bei paaiškinta, kad sprendimas gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 53). Prie šio sprendimo pridėta prievolių vykdymo ataskaita, iš kurios matyti, kad pareiškėjui buvo paskaičiuotas 227 990 Lt PVM ir 95 173,95 Lt PVM delspinigių už 2008 metus. E. B. 2013-08-23 Vilniaus AVMI pateikė prašymą sumažinti mokestinę nepriemoką (MGK byla, 86 l.). Prašyme pareiškėjas pažymėjo, kad jo materialinė padėtis sunki, dirbdamas UAB „Balsių namai“ uždirba ne daugiau nei 500 Lt, nuo 2010-03-05 yra iš dalies nedarbingas, pensija sudaro 590 Lt, turi išlaikyti dukrą bei turi kreditorinių įsipareigojimų N. B. F. Plc Vilniaus skyriui. Siūlė geranoriškai sumokėti 100 000 Lt per dvi dienas, o nuo likusios 127 990 Lt mokestinės nepriemokos prašė atleisti. Vilniaus AVMI 2013-08-27 raštu Nr. (12.14-30-8)-46-KD-5217 (MGK byla, 93 l.) kreipėsi dėl išvados pateikimo į VMI. VMI 2013-09-10 raštu Nr. (23.3-08)-RNA-35813 (MGK byla, 88 l.). nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo ir jo sutuoktinės turimą turtą ir gaunamas pajamas jo ekonominė (socialinė) padėtis negali būti vertinama kaip sunki. 2013-09-16 E. B. pateikė papildomą prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių (MGK byla, 79 l.). Šiame prašyme jis pažymėjo, kad pripažįsta mokestinę nepriemoką, savarankiškai 2013-05-15 pateikė metinę pajamų deklaraciją. Teigė, kad nesitikėjo, jog savarankiškai pateikus deklaraciją, iš jo bus reikalaujama delspinigių, atkreipė dėmesį į MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatytą maksimalų 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminą. Taip pat atkreipė dėmesį į savo sunkią turtinę padėtį.

Vilniaus AVMI 2013-09-19 sprendimu Nr. (23.20-08)-323-4598 (MGK byla, 76-78 l.) nusprendė neatleisti pareiškėjo nuo 152 583,66 Lt delspinigių. Vilniaus AVMI pažymėjo, kad 2013-09-17 pareiškėjas buvo skolingas 152 583,66 Lt PVM delspinigių už 2008 metais nesumokėtą PVM. Skola susidarė iš pareiškėjo vykdant individualią veiklą gautų pajamų. Pareiškėjas pats atsakingas už tai, kad laiku nesumokėjo mokesčių. Vilniaus AVMI nustatė, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, yra dirbantys, gaunamos pajamos didesnės nei valstybės remiama pajamų suma, ir laikė, kad pareiškėjui netaikytinas MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas bei MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

2013-10-18 skundu E. B. centriniam mokesčių administratoriui apskundė Vilniaus AVMI sprendimą (MGK byla, 31-34 l.). Šiame skunde pareiškėjas nurodė, kad jis nesutinka su delspinigių dydžiu ir nesupranta, kokiu būdu delspinigiai paskaičiuoti. Taip pat pažymėjo, kad kreipėsi į turto vertintojus dėl naujos jo turimo turto vertės nustatymo, nes mokesčių administratoriaus nurodytos kainos buvo nustatytos 2007-2009 metais. Prašymu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus AVMI sprendimą, jo pasekoje teiktus raštus ir pranešimus ir atleisti nuo paskaičiuotų delspinigių.

VMI 2013-11-22 sprendimu Nr. 68-177 (MGK byla, 27-29) E. B. skundą atmetė, o Vilniaus AVMI sprendimą patvirtino. VMI išanalizavo pareiškėjo argumentą dėl delspinigių paskaičiavimo laikotarpio ir nustatė, kad delspinigiai paskaičiuoti nuo dienos, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą. 180 dienų pradedamos skaičiuoti nuo teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas deklaraciją pateikia pavėluotai, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį bei su juo susijusius delspinigius kitą dieną po deklaracijos pateikimo (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatavo, kad teisę skaičiuoti delspinigius mokesčių administratorius įgijo 2013-05-16, todėl delspinigius galėjo skaičiuoti iki 2013-11-11. Vertindama pareiškėjo ekonominės (socialinės) padėties sunkumą VMI sutiko su Vilniaus AVMI motyvais.

2013-12-19 skundu MGK pareiškėjas E. B. tais pačiais argumentais kaip ir 2013-10-18 skunde VMI prašė panaikinti VMI sprendimą. 2014-01-23 pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus (MGK byla, 120-135 l.). MGK 2014-05-22 sprendimu Nr. 97(7-259/2013) patvirtino VMI sprendimą. MGK palaikė VMI argumentus dėl delspinigių skaičiavimo termino pradžios bei pabaigos, o taip pat sutiko su pateiktu 180 dienų skaičiavimo išaiškinimu. Pažymėjo, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2013-09-17 išrašas patvirtina paskaičiuotų delspinigių dydį. Sutiko su mokesčių administratoriaus argumentais dėl pareiškėjo turtinės padėties.

MAĮ 40 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Pareiškėjo prievolė mokėti PVM kilo dėl jo 2008 m. vykdytos individualios veiklos, kurios apmokestinamosios pajamos viršijo 100 000 Lt. Pats pareiškėjas pateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas (FR0608), kuriose deklaravo mokėtiną PVM (MGK byla, 96 l.). Pareigos mokėti PVM pareiškėjas neginčija. 2014-03-12 pareiškėjo prašymu VMI viršininkas su pareiškėju 2014-07-28 sudarė Mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo išdėstytas 221 752 Lt PVM sumokėjimas. Pagal šią sutartį pareiškėjas nuo 2014-07-31 iki 2014-11-30 moka po 1000 Lt, 2014-12-31 – 43 000 Lt, o vėliau iki 2018-03-31 moka po 4620 Lt.

MAĮ 81 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. PVMĮ 90 straipsnio 1 dalis nurodo, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota MAĮ 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki MAĮ 85 ar 115-3 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Sutinkamai su MAĮ 85 straipsnio 1 dalimi, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Pareiškėjo deklaruota 81 401 Lt PVM suma už 2008 m. sausio mėn. turėjo būti sumokėta iki 2008-02-25, 1 213 Lt PVM už 2008 m. vasario mėn. – iki 2008-03-26, 1 251 Lt PVM už 2008 m. kovo mėn. – iki 2008-04-25, 740 Lt PVM už 2008 m. balandžio mėn. – iki 2008-05-26, 1 243 Lt PVM už 2008 m. gegužės mėn. – iki 2008-06-25, 1 255 Lt PVM už 2008 m. birželio mėn. – iki 2008-07-25, 1 266 Lt PVM už 2008 m. liepos mėn. – iki 2008-08-25, 1 297 Lt PVM už 2008 m. rugpjūčio mėn. – iki 2008-09-25, 45 807 Lt PVM už 2008 m. rugsėjo mėn. – iki 2008-10-27, 1 281 Lt PVM už 2008 m. spalio mėn. – iki 2008-11-25, 90 212 Lt PVM už 2008 m. lapkričio mėn. – iki 2008-12-29, 1 220 Lt PVM už 2008 m. gruodžio mėn. – iki 2009-01-26. Pasibaigus pareiškėjo pateiktose mokėtino PVM apyskaitose deklaruoto mokėtino PVM sumokėjimo terminui ir pareiškėjui mokesčio nesumokėjus buvo priimtas VMI viršininko 2013-07-02 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dėl 227 990 Lt PVM ir 95 173,95 Lt PVM delspinigių išieškojimo.

MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia teisę mokesčių administratoriui priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jei mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu. Pareiškėjui raginimas nebuvo siunčiamas, jis pats deklaravo mokesčius, mokesčių administratorius nepriėmė sprendimo dėl jam naujai paskaičiuotų mokesčių, todėl MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai pareiškėjo atžvilgiu netaikytini. Iš pareiškėjo bei jo atstovų veiksmų po susipažinimo su VMI viršininko 2013-07-02 sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką matyti, kad jis šio sprendimo neskundė, nors teisė skųsti sprendimą tiesiogiai nurodyta sprendime. Toks sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytu terminu – per mėnesį nuo skundžiamo akto gavimo dienos. Iki šiol minėtas sprendimas nėra apskųstas, todėl juo nustatyti faktai – mokesčio suma, delspinigių suma, periodas ir išieškojimo būdas laikomi nustatytais ir turi būti vykdomi.

Pareiškėjui nustatyta mokestinės nepriemokos apimtis apibrėžta VMI viršininko 2013-07-02 sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką nurodytomis sumomis – 227 990 Lt PVM ir 95 173,95 Lt delspinigių. Jokių kitų mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiškėjas būtų įpareigotas sumokėti didesnes, nei nurodyta šiame sprendime, delspinigių sumas byloje nėra, mokesčių administratorius nepateikė, o pareiškėjo atstovė patvirtino, kad tokie sprendimai nebuvo gauti. Pareiškėjo prašymai pareikšti dėl atleidimo nuo VMI viršininko 2013-07-02 sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką paskaičiuotų delspinigių, todėl nagrinėjamos bylos apimtis apibrėžiama kaip pareiškėjo E. B. atleidimo nuo VMI viršininko 2013-07-02 sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką paskaičiuotų 95 173,95 Lt delspinigių pagrindai. Mokesčių administratoriui sprendžiant pareiškėjo prašymus nurodytos didesnės delspinigių sumos nei buvo pripažintos išieškotinomis iš pareiškėjo, nei jis buvo paragintas šias sumas sumokėti, taigi ir bylinėtis dėl atleidimo nuo didesnių delspinigių neturėjo pagrindo.

Teismo vertinimu, mokesčių administratorius elgėsi teisingai pareiškėjo skundus nagrinėdamas kaip prašymus atleisti nuo delspinigių mokėjimo. Visų pirma, tai apsprendžia pateiktų prašymų turinys. 2013-08-22 prašyme pareiškėjas tiesiogiai prašo jį atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių. Šiame prašyme net neužsimenama apie tai, kad pareiškėjas nesutiktų su jo prievolės mokėti delspinigius nustatymu bei šios prievolės apimtimi. 2013-09-16 prašyme pareiškėjas nurodo, kad delspinigių paskaičiavimas jam buvo staigmena, tačiau taip pat nereiškia reikalavimo panaikinti VMI viršininko 2013-07-02 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką dalyje dėl delspinigių paskaičiavimo. Kita vertus VMI viršininko sprendimai dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo tiesiogiai skundžiami teismui, o ne teritoriniam VMI. Pareiškėjui nepareiškus reikalavimo dėl VMI viršininko 2013-07-02 sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką panaikinimo Vilniaus AVMI nekilo pareiga pareiškėjui išaiškinti sprendimo apskundimo tvarką, tuo labiau, kad prašymuose reikštas reikalavimas dėl atleidimo nuo delspinigių, kurį kompetentingas nagrinėti teritorinė VMI. Prie pareiškėjo 2013-09-16 papildomo prašymo pridėta atstovavimo sutartis su advokatu (MGK byla, 80 l.), todėl abejonių dėl to, kad pareiškėjo paduotas prašymas neatitiko jo tikrosios valios mokesčių administratoriui neturėjo kilti. VMI ir MGK paduotuose skunduose pareiškėjas nesutinka su delspinigių dydžiu ir nurodo, kad nesupranta, kokiu būdu delspinigiai paskaičiuoti bei prašo panaikinti Vilniaus AVMI 2013-09-19 sprendimą, jo pasekoje teiktus raštus ir pranešimus ir atleisti nuo paskaičiuotų delspinigių. VMI ir MGK priimtuose sprendimuose pasisakė tiek dėl delspinigių paskaičiavimo, tiek ir dėl galimybės atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo.

Delspinigių skaičiavimą reglamentuojančio MAĮ 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį. Šios teisės nuostatos reiškia, kad mokesčių mokėtojui, nevykdžiusiam ar netinkamai vykdžiusiam aptartą pareigą ir laiku nesumokėjusiam priklausančio mokesčio į valstybės biudžetą, atsirado nauja prievolė – sumokėti delspinigius už uždelstą laikotarpį. Delspinigių paskirtis – užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). MAĮ 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Jau minėta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktą įgyjama kitą dieną po to, kai pateikiama deklaracija. Remiantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi, delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Pagal MAĮ 99 straipsnį delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų. Finansų ministro įsakymais 2008–2014 m. patvirtintas delspinigių dydis yra 0,05–0,03 procento (http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000107905).

Teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne paskirtų delspinigių pagrįstumas, bet sprendimų, kuriais atsisakyta atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių, teisėtumas ir pagrįstumas. Nesutikdamas su delspinigių skaičiavimo tvarka bei dydžiu, pareiškėjas turėjo ginčyti sprendimus, kuriuose nustatyti delspinigiai, t. y. VMI viršininko 2013-07-02 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Tas pat pasakytina ir apie delspinigių paskaičiavimui taikytą dydį.

Atleidimo nuo delspinigių sąlygas ir tvarką reglamentuoja MAĮ ir VMI viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklės. Atleidimas nuo delspinigių nustatytas MAĮ 100 straipsnyje. Šio straipsnio normos nurodo, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas arba fizinis asmuo - kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, atleidimo nuo delspinigių tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad atleidimas nuo prievolės galimas, kai netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.

MAĮ 141 straipsnio 1 dalis įtvirtina papildomus atleidimo nuo prievolės vykdymo pagrindus. Atleidimas leidžiamas, jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas); kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu. Pasisakant dėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindų, pabrėžtina, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog juose nurodytos aplinkybės šių pagrindų neatitinka. Pareiškėjo kaltė dėl padaryto pažeidimo yra akivaizdi, kadangi jis nedeklaravo ir nesumokėjo PVM. Žala dėl PVM nemokėjimo yra patvirtinama tuo, kad valstybės biudžetas negavo pajamų, kurios turėjo būti sumokėtos. Dėl konsultacijų suteikimo PVM mokėjimo klausimu pareiškėjas į mokesčių administratorių nesikreipė. Taip pat nėra ir kokių nors ypatingų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas galėjo nevykdyti mokesčių mokėjimo pareigos.

Vadinasi, pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo PVM delspinigių svarstytinas tik MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto aspektu. E. B. yra iš dalies nedarbingas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje (duomenys neskelbtini) (MGK byla, 82 l.) pažymėta, kad pareiškėjas yra netekęs 60 procentų darbingumo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2014-06-19 išduotame pažymėjime (b. l. 81) nurodyta, kad pareiškėjo darbingumo lygis yra keturiasdešimt procentų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-07-18 sprendimu Nr. PE_SP10-6209 (b. l. 82) pareiškėjui paskirta 590,99 Lt valstybinė socialinė netekto darbingumo pensija. Sodros duomenimis pareiškėjas dirba UAB „Balsių namai“ (MGK byla, 92 l.). UAB „Balsių namai" 2013-08-06 pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012 metu. rugpjūčio mėn. iki 2013 metu. liepos mėn. jam priskaičiuota 8 846,26 Lt darbo užmokesčio, išmokėta – 7 534,61 Lt (MGK byla, 81 l.). Taigi, pareiškėjas vertintinas kaip dirbantis neįgalus asmuo ir atitinka į MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas atleidimą nuo delspinigių sieja su sunkia fizinio asmens ekonomine (socialine) padėtimi, vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir pan.) dar nesudaro pagrindo atleisti jį nuo delspinigių, reikalinga įvertinti pareiškėjo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes, gautas pajamas bei turimą nekilnojamąjį turtą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-807/2010 Administracinė jurisprudencija. 2010, 19).

Mokesčių administratorius yra surinkęs duomenis apie pareiškėjo turimą turtą. Mokesčių administratorius vadovavosi 2013-10-18 nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos pakeista turto vertė lyginant su duomenimis, kurie nurodyti Vilniaus AVMI sprendime. Pagal šiuos duomenis pareiškėjo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vertė 41 800 Lt), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 188 000 Lt), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 119 000 Lt), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 366 000 Lt), pirtis, esanti (duomenys neskelbtini) (vertė 5 360 Lt), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 119 000 Lt), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 324 000 Lt), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 125 000 Lt), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 54 000 Lt), sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 42 800 Lt). Pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto bendra vertė – 1 384 960 Lt.

VI „Regitra" duomenimis (2013-09-10), pareiškėjo vardu registruota VW CARAVELLE (gamybos metai 2000 m.), MERCEDES BENZ S320 (gamybos metai - 2004 m.), MERCEDES (duomenys neskelbtini) (gamybos metai 1988 m.) ir nenustatytos markės transporto priemonė (1986 m. gamybos).

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pateikė žemės sklypo su statiniu, esančio (duomenys neskelbtini) nuotraukas ir ginčijo, jog sodo namelio vertė nustatyta nepagrįstai aukšta, nes sodo namelis yra medinis ir jo būklė labai bloga. Turto vertė gali būti nustatoma pateikiant duomenis iš Registrų centro duomenų bazės arba turto vertintojo ataskaitą. Iš nuotraukų nustatyti turto vertę negalima, todėl laikoma, kad teismui pateikti netinkami įrodymai.

Atsakovas atkreipė dėmesį, jo pareiškėjo skunde nurodyta, kad jis jau neturi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buto, (duomenys neskelbtini), bei vienos transporto priemonės. Pareiškėjo atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neįrašytas per klaidą, nes ji naudojamas kaip užstatas 2014-07-28 Mokestinės paskolos sutarčiai Nr. (23.24-08)-327-6096 vykdymui užtikrinti. Butas, esantis Užpalių (duomenys neskelbtini), parduotas, o už jį gauta suma panaudota paskolai UAB „Elektros energijos prekyba“, grąžinta paskola A. B. bei dalis sumos palikta 2014-12-31 artėjančiam 43 000 Lt mokėjimui pagal Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-6096. Automobilis nežinomas, jis galėjo būti neišregistruotas, nes yra senesnis nei 20 metų.

Įvertinus mokesčių administratoriaus surinktus duomenis bei naujai įvykusį faktą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo nėra pagrindo keisti mokesčių administratoriaus nustatyto turto vertę. Pareiškėjo už butą gauti pinigai taip pat sudaro jo turto dalį. Pažymėtina, kad parduoto buto vertė yra pakankama atsiskaitymui su mokesčių administratoriumi. Tuo tarpu pareiškėjas suteikė paskolą netrukus nemokia pasiskelbusiai įmonei UAB „Elektros energijos prekyba“ ir grąžino paskolą savo sutuoktinei.

Mokesčių administratorius pagrįstai atkreipė dėmesį į operatyvaus patikrinimo metu (MGK byla, 109-117 l.) surinktus duomenis apie pareiškėjo pajamas ir išlaidas 2008 m. Vilniaus AVMI nustatė kad pareiškėjas 2008 m. gavo 2 315 177 Lt pajamų bei patyrė 2 725 191 Lt išlaidų, tame tarpe suteikė 40 000 Lt paskolą D. P., 150 000 Lt paskolą G. A., 50 000 Lt paskolą R. Č., 100 000 Lt paskolą T. G., 175 000 Lt paskolą A. B., 40 660 Lt paskolą I. Z. bei už 185 000 Lt nusipirko reikalavimo teisę. Pareiškėjo reikalavimo teisė bendrai sudaro 740 660 Lt.

Pareiškėjas nurodo, kad jis turi 1 312 129,50 Lt įsiskolinimų. 2007-04-13 pareiškėjas iš N. B. F. Plc yra paėmęs 820 000 Lt paskolą (MGK byla, 5-7 l.). Šios sutarties vykdymui įkeistas žemės sklypas ir namas, esantys Laumių g. 39, Vilniuje. Pareiškėjas nurodo, kad kredito grąžinimo terminas yra 2017-03-31, duomenų apie sutarties vykdymą nepateikia. Taip pat pateiktas 2009-10-01 paskolos susitarimas dėl 70 000 eurų paskolos I. B. (MGK byla, 18 l.), 2013-05-21 paprastasis vekselis 120 000 Lt sumai L. P. (MGK byla, 19 l.), Nordea banko išrašai dėl 45 000 Lt A. B. 2012-02-07 ir 2011-10-17 suteiktos paskolos (MGK byla, 20-21 l.) ir J. G. 2011-12-21 suteiktos 115 000 Lt paskolos (MGK byla, 22 l.).

Vilniaus AVMI nustatė, kad pareiškėjas yra UAB „Visagino prekybos centras" akcininkas (50 proc.), kuri pareiškėjui skolinga 1 439 500 Lt. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė BUAB „Visagino prekybos centras“ 2014-11-05 pažymą, kurioje nurodyta, kad bendrovės bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 32 894 042, 96 Lt, E. B. trečios eilės kreditorinis reikalavimas sudaro 1 381 606,08 Lt, kadangi visas BUAB „Visagino prekybos centras“ turtas įkeistas, tai galimybė atgauti skolą mažai tikėtina.

Taip pat teismo posėdžio metu buvo pateikta UAB „Elektros energijos prekyba“ 2014-11-10 pažyma, kad bendrovė dėl nemokumo negali grąžinti E. B. 184 580,99 Lt, 2014-10-29 pateiktas prašymas viešai paskelbti informaciją apie negalėjimą vykdyti įmonės įsipareigojimus Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos interneto svetainėje.

Taip pat pareiškėjas teismui pateikė dokumentus apie tai, kad jis išlaiko dukrą K. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su Socialinių mokslų kolegijos 2014-11-05 pažyma Nr. 05V-355 jos studijos metams kainuoja 4600 Lt. Taip pat pareiškėjas moka 900 Lt dukters išlaikymui.

Iš Centrinės hipotekos įstaigos pranešimo (MGK byla, 8-10 l.) matyti, kad E. B. 2005-04-08 yra sudaręs santuoką su A. B.. Sutuoktiniai yra sudarę Vedybų sutartį, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, tiek įgytas iki santuokos, tiek po santuokos sudarymo yra laikomas asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe. Remdamasis šiuo faktu ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas vienintelis yra atsakingas už mokestinę nepriemoką, teismas neįskaičiuoja pareiškėjo sutuoktinės turimo turto vertės į pareiškėjo turto vertę, tačiau sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, jog sprendžiant atleidimo nuo mokesčių ir su jais susijusių išmokų klausimą reikalinga įvertinti sutuoktinio turtinę padėtį. Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Taigi, kito sutuoktinio turto įvertinimas leidžia aptarti atleidimo nuo delspinigių prašančio asmens prisidėjimo prie bendrų ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo mastą, reikalingumą remti sutuoktinį bei gauti paramą. VMI 2013-11-22 sprendime pažymėta, kad pareiškėjo sutuoktinė A. B. turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 240 000 Lt), butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 571 000 Lt), butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 568 000 Lt), automobilį Mercedes Benz C 220CDI, 2006 m. gamybos. Be to, pareiškėjo sutuoktinė 2012 metais Metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo 43 377 Lt pajamų iš individualios veiklos. Tai rodo, jog pareiškėjo sutuoktinės turtinė padėtis yra labai gera, ji gali didele dalimi prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o, esant reikalui, materialiai padėti sutuoktiniui. Pareiškėjo santuokos perspektyvų teismas nevertina, vadovaujamasi šiai dienai esančia šeimine padėtimi.

Įvertinęs pareiškėjo turimą turtą ir įsipareigojimus mokesčių administratorius padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas disponuoja didelės vertės turtu, kurį sudaro turimas nekilnojamasis turtas bei jam negrąžintos skolos. Pareiškėjas net ir po VMI sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką priėmimo atlieka stambias pinigines operacijas – parduoda nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra pakankama mokestinei nepriemokai padengti, lėšas naudoja paskolai netrukus nemokia pasiskelbiančiai UAB „Elektros energijos prekyba“, grąžina skolas sutuoktinei. Padėtis dėl BUAB „Visagino prekybos centras" kreditorinių reikalavimų grąžinimo nėra aiški, nes bankroto byla dar nebaigta. Kaip matyti iš pareiškėjo išlaidų K. B. išlaikymui, jo išlaidos vien išlaikymui didesnės už gaunamą darbo užmokestį. Išanalizavęs pareiškėjo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymo prasme tinkamai neįrodė, kad jam papildomai apskaičiuotų delspinigių netikslinga išieškoti ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, todėl negali būti atleistas nuo PVM delspinigių minėtu pagrindu.

Pareiškėjas teigė, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie MGK posėdį. Iš MGK bylos matyti, kad pareiškėjas 2014-01-23 MGK pateikė prašymą sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą (MGK byla, 137-138 l.) iki bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas VMI dėl susitarimo su mokesčių administratoriumi pasirašymo. MGK 2014-01-28 posėdžio protokolu Nr. PP-33(7-259/2013) (MGK byla, 150 l.) prašymą tenkino. VMI 2014-02-26 raštu Nr. (24.10-31-5)-R (MGK byla, 151 l.) pranešė MGK, kad susitarimas nebus pasirašomas (MGK byla, 151 l.). Pranešimas dėl skundo nagrinėjimo MGK 2014-05-06 posėdyje buvo išsiųstas pareiškėjo atstovui (MGK byla, 152 l.), atstovavimo sutartis (MGK byla, 136 l.). MGK posėdyje nei pareiškėjas, nei jo atstovas nedalyvavo. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų 27 punktas numato, kad į MGK posėdį kviečiami mokesčių mokėtojas (jo atstovai) ir mokesčių administratoriaus atstovai. Kadangi teisės aktas nenumato galimybės alternatyviai pasirinktą ką kviesti į MGK posėdį, pareiškėją ar atstovą, tai kvietimai turi būti išsiunčiami tiek pareiškėjui, tiek atstovui. Nesant Nuostatuose taisyklės, kad pakanka, jog kvietimas įteiktas vienam arba pareiškėjui, arba jo atstovui, pareiškėjo atstovas neturėjo apibrėžtos pareigos informuoti pareiškėjo apie MGK posėdį. Kita vertus, pareiškėjas pateikė išsamius paaiškinimus MGK, o taip pat ir teismui, todėl šis procedūrinis pažeidimas buvo ištaisytas ir šio mokestinio ginčo išsprendimo pagrįstumui įtakos neturi.

Pareiškėjas skunde pateikė argumentus, kad mokesčių administratorius skirtingai nustato delspinigių dydį. VMI sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką nurodytas delspinigių dydis atitinka nurodytą mokesčių administratoriaus MGK pateiktose lentelėse (MGK byla, 103-105 l.). Kaip jau šiame sprendime buvo nurodyta anksčiau mokesčių administratorius kitu dokumentu pareiškėjo pareigos mokėti daugiau nei 95 173,95 Lt delspinigių nenustatė. Atsižvelgdamas į ginčo ribas teismas kitų nei šioje pastraipoje paminėtas delspinigių skaičiavimų nenagrinėja.

Mokesčių mokėtojas nepateikė argumentuotų motyvų ir juos patvirtinančių rašytinių įrodymų, kurie būtų svarbūs nagrinėjant atleidimo nuo delspinigių aplinkybes. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, o jų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pripažinus prašomus panaikinti sprendimus teisėtais ir pagrįstais, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas priimti naują sprendimą atleisti mokesčių mokėtoją nuo priskaičiuotų delspinigių. Pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė