Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Joniškio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, susituokęs, dirbantis V. K. IĮ ūkvedžiu-statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2007 m. birželio 25 d. apie 21 val., Joniškio rajone, kelio Drąsutaičiai-Skilvioniai-Joniškis 2-ame kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu dešinės rankos kumščiu smogė A. S. į galvos sritį ir kitas kūno vietas apie septynis smūgius, nuo kurių nukentėjusysis A. S. nugriuvo šalikelėje, padarydamas jam kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje ir kairėje, povoratinklinę kraujosruvą, galvos smegenų sumušimą, kraujosruvą kairio klubikaulio sparno projekcijoje, sukeldamas sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, dėl ko nuo galvos smegenų sumušimo, trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, A. S. 2007-06-28 mirė ligoninėje, tokiu būdu jis nužudė A. S..

Kaltinamasis V. P. parodė, kad 2007 m. birželio 25 d. apie 19 val. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) sutiko pažįstamą A. S., su kuriuo kartu išgėrė nusipirktą 0,7 1 talpos degtinės butelį. Po to abu susitarė pasivažinėti, sėdo už savo automobilio VW Golf vairo. Nuvažiavus keliu link Skilvionių k. maždaug 1 km, A. S. paprašė duoti pavairuoti automobilį. Jam atsisakius tai daryti, tarp jo ir A. S. kilo žodinis konfliktas. A. S. griebė už automobilio vairo, todėl jis sustabdė automobilį kelkraštyje. Abiems išlipus iš automobilio ir nuėjus už galinės automobilio dalies, A. S. smogė jam kumščiu į lūpą ir vieną nestiprų smūgį į skruostą. Tuomet jis dešinės rankos kumščiu smogė A. S. 1-2 kartus į veidą ir vieną smūgį į petį ar į krūtinę. Nuo smūgio į krūtinę A. S. pargriuvo ant žemės. Palikęs A. S., jis automobiliu grįžo prie parduotuvės. Vėliau A. S. parodė kur paliko primuštą A. S.. Kai grįžo į įvykio vietą, šalia kelkraščio buvo išvoliota žolė, o A. S. gulėjo ne toje pačioje vietoje. Nesitikėjo, kad nuo jo suduotų smūgių A. S. mirs. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi. Įvykio metu buvo neblaivus, tačiau girtumas įtakos jo elgesiui neturėjo, nes, ir būdamas blaivus, būtų sudavęs A. S., kad šis jo nebemuštų.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė Z. S. parodė, kad jos sūnus A. S. vienas augino 7 metų amžiaus sūnų. Su sūnumi nuolat bendravo, jų santykiai buvo artimi, sūnus padėdavo ūkio darbuose. A. S. buvo primuštas ir paguldytas į ligoninę, kurioje 2007 m. birželio 28 d. mirė. Kokiomis aplinkybėmis A. S. buvo primuštas, nežino. Po sūnaus mirties labai pergyveno, pablogėjo sveikata. Dėl sūnaus A. S. mirties jai padaryta 100 000 litų moralinė žala, todėl prašo iš V. P. priteisti 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė A. L. parodė, kad 2007 m. birželio 25 d. artimieji telefonu pranešė, kad brolis A. S. dėl primušimo gydomas Šiaulių ligoninėje. 2007 m. birželio 28 d. A. S. mirė. Kadangi ji rūpinosi pastarojo laidotuvėmis, jai padaryta 10 000 litų turtinė žala, kurios atlyginimui prašo iš V. P. priteisti 10 000 litų. Už gedulingus pietus sumokėjo 1222 Lt, laidojimo paslaugos kainavo 2109 Lt, mokėjo giedoriams 400 Lt, kunigui – 200 Lt, kelionės į laidotuves bilietai iš Vokietijos ir atgal, kur gyvena ji ir jos sesuo, kainavo 1500 Lt, ryšium su laidotuvėmis pravažiavo 700 km maršrutu Jurbarkas – Drąsutaičių kaimas 4 kartus, todėl turėjo išlaidų kurui. Kitų ieškininiame pareiškime nurodytų išlaidų patvirtinimui dokumentų neturi ir tikslių sumų nurodyti negali. Gavo laidojimo pašalpą 750 Lt, iš VSDFV– apie 700 Lt, iš brolio darbovietės gavo 300 Lt.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo D. S. atstovė L. S. parodė, kad jos mamai L. D. gyvenant su A. S., 2000-09-11 gimė D. S.. 2007 m. kovo 11 d. L. D. mirė. Po jos mirties D. S. augino vienas A. S.. Kokiomis aplinkybėmis A. S. buvo primuštas, nežino. Kaip nepilnamečio D. S. globėja prašo priteisti 100 000 Lt D. S. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos bei po 500 litų kas mėnesį D. S. išlaikymui.

Liudytojas V. M. parodė, kad 2007-06-25 prie Drąsutaičių km. Parduotuvės pamatė V. P. ir A. S.. Jie atrodė išgėrę, kalbėjosi, po to sėdo į V. P. automobilį VW Golf ir išvažiavo Skilvionių kaimo link. Maždaug po 20 minučių grįžo V. P., jis buvo vienas. Jo paklausus, kur yra A. S., jis V. M. užsipuolė, norėjo suduoti smūgį, kalbėjo piktai, pasakė, jog sudavė A. S. smūgius ir paliko gulėti kelkraštyje. Po to atvažiavo A. S. ir R. S., V. P. kažką jiems pasakė, ir jie išvažiavo A. S. automobiliu. Netrukus jie grįžo ir pasakė, jog A. S. yra sužalotas ir guli kelkraštyje. Su draugais jis nubėgo pažiūrėti, kur yra A. S.. Nubėgęs pamatė A. S., gulintį kelkraštyje ant žolės. Žolė buvo ištrypta tik toje vietoje, kur gulėjo A. S.. A. S. buvo be sąmonės, viena jo akis buvo pramerkta, kita užmerkta.

Liudytojas M. P. parodė, kad 2007 m. birželio 25 d. apie 21-22 val. sužinojo, jog V. P. primušė A. S. ir kažkur paliko. Paklausus prie parduotuvės buvusio V. P., kur pastarasis paliko A. S., V. P. pasiūlė jiems „išsiaiškinti santykius", kur paliko A. S., nepasakė. Tuo metu atvažiavo A. S. su žmona, su kuriais V. P. išvažiavo Skilvionių k. kryptimi. Jis su draugais irgi nuvažiavo į įvykio vietą, kur pamatė griovyje gulinti A. S.. A. S. buvo be sąmonės, jo veide matėsi mėlynės.

Liudytojai A. S. ir R. S. parodė, kad 2007-06-25 važiavo pro Drąsutaičių kaimą ir prie kryžkelės pamatė būrį jaunuolių. Tarp jų buvo V. P., kurio lūpa buvo kruvina. Sustojus prie jų kažkas pasakė, kad V. P. išvežė A. S. ir kažkur paliko. V. P. sutiko parodyti, kur jis paliko A. S.. Tada jie su V. P. išvažiavo Skilvionių kaimo link. Už 1,5 km kelkraštyje pamatė gulintį A. S., kuris keistai knarkė. Kadangi neturėjo telefono, A. S. palikę toje pat vietoje, visi nuvažiavo į Drąsutaičių kaimą paskambinti greitajai pagalbai.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Joniškio raj., kelio Drąsutaičiai-Skilvioniai apaugusiame žole šlaite. Įvykio vietoje, 20 cm į vakarus nuo kelio 2x2,60 m plote rasta sutrypta žolė (1 t., b. 1. 12-14).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2007 m. birželio 26 d. 00 val. 40 min. V. P. nustatytas 1,28 promilės girtumas (1 t., b. 1. 67).

2007-06-26 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad V. P. veide žymiai patinusi viršutinė lūpa ir žymiai sutinusi dešinės rankos plaštaka (1 t., b. 1. 69-73).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1166/07 (04) nurodyta, kad V. P. dėl muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje su kraujosruva ir kraujosruvos kairės akies apatiniame voke ir paakyje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. 1. 75).

VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės 2007-06-29 rašte Nr. S-l (1.16)-2430 nurodyta, kad A. S. gydėsi VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės chirurginiame reanimaciniame skyriuje nuo 2007 m. birželio 26 d. 2007 m. birželio 28 d. 10 val. 15 min. A. S. mirė (1 t., b. 1. 18).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. T-A 1288/07 (04) nurodyta, kad A. S. kraujyje rasta 3,12 promilės etilo alkoholio (1 t., b. 1. 16).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 481/07 (04) nurodyta, kad A. S. mirtis įvyko nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, ir galvos smegenų sumušimo. Sužalojimai A. S. padaryti kontaktuojant su bukais kietais ribotais paviršiais keleto valandų bėgyje iki nukentėjusįjį paguldant į ligoninę. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sumušimo ir trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą. Abejotina A. S. galimybė po jam padaryto galvos smegenų sumušimo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus. A. S. kūne rasti sužalojimai padaryti 16 smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. Tikėtina, kad A. S. nubrozdinimai dešiniame momenyje, veide ir abiejų kelių priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu. Rastiems nubrozdinimams padaryti reikėjo 9 smūginių kontaktų su bukais kietais ribotais paviršiais (1 t., b. 1. 21-24).

Iš Teismo medicinos ekspertizės akto matyti, jog A. S. mirtį sukėlę sužalojimai padaryti suduodant bukais kietais daiktais du tiesioginius smūgius į galvą: vieną smūgį į dešinę galvos pusę ir vieną į kairę galvos pusę. Iš viso A. S. buvo suduota ne mažiau kaip 7 tiesioginiai smūgiai bukais kietais daiktais. A. S. suduodant tiesioginius smūgius padaryti kūno sužalojimai: trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas, kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke ir paakyje, viršutinės lūpos dešinėje, kairio klubikaulio sparno projekcijoje. Visi A. S. kūne rasti sužalojimai yra vienodo senumo, todėl galėjo būti padaryti vienu metu (2 t., b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog V. P. kaltė nužudžius A. S. pilnai įrodyta. Kaltinamasis V. P. prisipažino smogęs A. S. 1-2 kartus į veidą. Kadangi kaltinamasis taip pat nurodė, jog po jo suduotų smūgių A. S. nebeatsikėlė, o teismo medicinos ekspertizės metu nustatyta, jog A. S. mirtį sukėlę sužalojimai padaryti suduodant bukais kietais daiktais du tiesioginius smūgius į galvą, daroma išvada, jog tarp V. P. smurtinių veiksmų ir A. S. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. V. P. pripažįsta iš viso sudavęs A. S. apie tris smūgius, tačiau iš teismo medicinos ekspertizės akto matyti, jog A. S. sužalojimai buvo padaryti suduodant ne mažiau kaip 7 tiesioginius smūgius. Atsižvelgiant į tai, kad konflikto kiti asmenys nematė ir V. P. nurodytų aplinkybių apie suduotų smūgių skaičių kiti bylos duomenys nepatvirtina, bei į tai, kad įvykio metu V. P. buvo neblaivus bei dėl vykusio konflikto susinervinęs, dėl ko gali suduotų smūgių skaičiaus neatsiminti, o ekspertizės išvadomis netikėti nėra jokio pagrindo, daroma išvada, jog V. P. sudavė A. S. apie 7 smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. Iš bylos duomenų matyti, jog įvykio metu ir V. P., ir A. S. buvo girti. Kaip nurodė kaltinamasis, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu A. S. smogė jam kumščiu į lūpą ir vieną nestiprų smūgį į skruostą, o jis dešinės rankos kumščiu smogė A. S. į veidą ir į petį ar į krūtinę, nuo ko A. S. nugriuvo ir nebeatsikėlė. Tokiu būdu V. P. mirtinus sužalojimus A. S. padarė kilusio konflikto metu, t. y., iš pykčio, todėl jo veika kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 1 d. Kaltinamasis teigia nesiekęs A. S. mirties. Tai patvirtina ir bylos aplinkybės: V. P. kūno sužalojimui nenaudojo jokių įrankių, paliko įvykio vietoje A. S. dar gyvą, nesidomėjo jo būkle. Tačiau V. P. nukentėjusiajam kumščiu sudavė stiprius smūgius į galvą, kas, atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirtį, rodo, jog kaltinamasis neabejotinai suprato, kad nuo jo suduotų smūgių A. S. gali mirti, bet galimoms tokioms pasekmėms jis buvo abejingas. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog V. P. nužudė A. S. turėdamas netiesioginę tyčią, nes suprato, kad savo veika kelia pavojų A. S. gyvybei, numatė, kad atims jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Kvalifikuoti V. P. veiką pagal LR BK 130 str., kaip to prašė gynėja, nėra pagrindo. Kaip matyti iš pačio kaltinamojo parodymų, tarp jo ir A. S. konfliktas kilo dar važiuojant, po to jis sustabdė automobilį kelkraštyje, abu išlipo iš automobilio, nuėjo už galinės automobilio dalies, ir tada A. S. sudavė jam kumščiu į lūpą ir vieną nestiprų smūgį į skruostą. Tokiu būdu, A. S. sudavė V. P. smūgius vykstančio konflikto metu, be to, iš specialisto išvados matyti, jog V. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. 1. 75), kas rodo, jog A. S. veiksmai neabejotinai sukėlė V. P. pyktį, tačiau tokios įvykio aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, kad A. S. suduoti smūgiai sukėlė V. P. LR BK 130 straipsnyje numatytą labai didelį susijaudinimą. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad V. P. nužudė A. S. savigynos metu, nes, kaip buvo minėta, V. P. buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, A. S. sudavė jam kumščiu į lūpą ir vieną nestiprų smūgį į skruostą, po ko V. P. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 7 smūgių, ir, kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, mušė tol, kol A. S. nugriuvo ir nebesikėlė.

Dėl bausmės

V. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes iš liudytojų V. M., M. P. parodymų matyti, jog tuoj po įvykio V. P. buvo girtas ir elgėsi agresyviai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. V. P. prisipažino sumušęs A. S. tuoj po įvykio apie tai papasakodamas kitiems asmenims, vėliau ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Nors V. P. nurodė sudavęs mažiau smūgių nei nustatyta ekspertizės metu, tačiau pripažino sudavęs du smūgius į galvos sritį, kas pagal ekspertizės išvadas ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį, ir teismo nuomone, tai rodo, jog jis tokius parodymus davė ne siekdamas išvengti atsakomybės, o dėl suklydimo stresinės situacijos ir girtumo įtakoje. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.), nes iš kaltinamojo parodymų matyti, jog konfliktą išprovokavo A. S., kuris taip pat pirmas sudavė V. P. smūgius. Tokiais kaltinamojo parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jo parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtina specialisto nustatyta aplinkybė, jog V. P. buvo padaryta muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje su kraujosruva ir kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir paakyje (1 t., b. 1. 75).

Skiriant V. P. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes - žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į V. P. asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, dirba, turi šeimą, išlaiko nepilnametę dukterį. Visų paminėtų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad V. P. asmenybės bruožuose, gyvenimo būde nėra susiformavusios antivisuomeniškos apraiškos, nepagarba bendro gyvenimo taisyklėms ar galiojančioms teisės ir moralės normoms, o jo pasirinktas elgesys, gyvenimo būdas, moralinės ir socialinės nuostatos tiesiogiai nesąlygojo šio nusikaltimo padarymo. Todėl jam skiriama LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje yra pareikšti du ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškinys dėl laidojimo išlaidų išieškojimo ir prokuroro ieškinys dėl gydymo išlaidų priteisimo.

A. S. motina Z. S. prašo priteisti iš kaltinamojo 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. A. S. sūnaus D. S. atstovė prašo iš V. P. priteisti D. S. 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą iki jam sueis pilnametystė. A. L. prašo priteisti 10 000 litų laidojimo išlaidų, prokuroras prašo priteisti 7 057,40 Lt A. S. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Kadangi ieškovams neturtinė ir turtinė žala padaryta ryšium su A. S. mirtimi, žalos atlyginimas priteistinas iš A. S. nužudžiusio V. P..

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad V. P. tyčiniai nusikalstami veiksmai A. S. motinai ir mažamečiui sūnui sukėlė sunkias pasekmes - dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, jie neteko savo sūnaus ir tėvo, mažametis D. S. liko našlaitis. Be to, atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimą V. P. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, taip pat į V. P. turtinę padėtį – jis augina nepilnametę dukrą, jo šeimos turtas įvertintas tik keliais šimtais litų, tačiau jis yra darbingas. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, jog prašoma priteisti neturtinė žala savo dydžiu yra per didelė, todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies, priteisiant Z. S. 30 000 litų, D. S. - 60 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Sutinkamai su LR CK 6.284 str. 1 d., mažametis nukentėjusysis D. S., dėl kaltinamojo V. P. nusikalstamų veiksmų netekęs jį išlaikiusio tėvo, turi teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo. Tačiau teismui nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių žuvusio A. S. gautas pajamas, D. S. gaunamas pajamas ir kt., dėl ko, negavus papildomų duomenų, nėra galimybės nustatyti priteistinos sumos. Esant tokioms aplinkybėms, LR BPK 115 str. 2 d. pagrindu, D. S. pripažintina teisė į ieškinio dėl periodinių išmokų netekus maitintojo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis LR CK 6.263 str. nuostatomis, iš V. P. taip pat priteistinos A. L. turėtos A. S. laidojimo išlaidos. Iš A. L. pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų (b. l. 54) bei jos teisiamajame posėdyje duotų parodymų apie išlaidas, kurioms patvirtinti dokumentų nepateikė, matyti, jog visos jos turėtos išlaidos sudaro 5 662 Lt: gedulingi pietūs -1222 Lt, laidojimo paslaugos - 2109 Lt, giedriams - 400 Lt, kunigui – 200 Lt, kelionės į laidotuves bilietai iš Vokietijos ir atgal - 1500 Lt, kuras automobiliui – 231 Lt (700 km x 3,30 Lt). Visos šios išlaidos realios, neabejotinai būtinos, todėl išieškotinos iš kaltinamojo, tačiau priteistina suma mažintina iki 4 912 Lt, nes ieškovė gavo 750 Lt laidojimo pašalpą. Ieškovės gautas sumas iš VSDFV ir iš A. S. darbovietės išskaičiuoti iš bendros laidojimo išlaidų sumos nėra pagrindo, nes nėra duomenų, jog šios sumos buvo skirtos A. S. laidojimui.

A. L. ieškinio pareiškime taip pat buvo nurodytos tokios išlaidos kaip išlaidos maistui, kapavietės sutvarkymui, paminklui, morgui. Kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių turėtas laidojimo išlaidas maistui ir morgui, šioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl laidojimo išlaidų netenkinamas. Išlaidas kapavietės sutvarkymui ir paminklui turi atlyginti V. P., tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių konkretų turėtų išlaidų dydį. Dėl to, vadovaujantis LR BPK 115 str. 2 d., ieškovei pripažintina teisė į ieškinio dėl išlaidų kapavietės sutvarkymui ir paminklui išieškojimo patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Prokuroro ieškinys dėl 7 057,40 Lt A. S. gydymo išlaidų priteisimo Valstybinei ligonių kasai pagrįstas (b. l. 156) ir todėl tenkintinas, sumą mažinant 400 litų, nes dalį išlaidų V. P. atlygino (2 t., b. l. 4). Pažymėtina, jog su šiuo ieškiniu sutiko ir kaltinamasis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo porceso kodekso 302-306 str., 307 str.,

nusprendžia:

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ( 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. V. P. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme būtą laiką nuo 2007-06-26 iki 2007-06-27.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąsias priemones V. P. palikti nepakeistas – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso) paėmimą.

- Z. S. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

- D. S. 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

- A. L. 4 912 Lt laidojimo išlaidų;

- Valstybinei ligonių kasai 6 657,40 Lt A. S. gydymo išlaidų.

Pripažinti civiliniam ieškovui D. S. teisę į ieškinio dėl periodinių išmokų netekus maitintojo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pripažinti civilinei ieškovei A. L. teisę į ieškinio dėl išlaidų kapavietės sutvarkymui ir paminklui išieškojimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.