Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2007-01-18 trumpalaikės žemės nuomos sutarties dėl 5,92 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , 2010-01-04 trumpalaikės žemės nuomos sutarties dėl 5,92 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , 2010-01-04 trumpalaikės žemės nuomos sutarties dėl 9,38 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11,92 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , 2010-03-22 trumpalaikės žemės nuomos sutarties dėl 3 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu.

su atsakovais V. T. ir J. T. 2007-01-18 sutartį, turėjusią galioti iki 2013-01-18, dėl 5,92 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos;

su atsakove E. M. 2010-01-04 sutartį, turėjusią galioti iki 2015-12-31, dėl 5,92 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos;su atsakovais G. K., P. K. ir V. K. 2010-01-04 sutartį, turėjusią galioti iki 2015-12-31, dėl 9,38 ha žemes sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11,92 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos;su atsakovu J. G. (viešojo registro duomenimis J. G. žemės sklypo dalį 2011-04-12 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valdo atsakovė P. G.) 2010-03-22 sutartį, turėjusią galioti iki 2015-12-31, dėl 3 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos.

2011-08-18 atsakovai raštu pareiškė ieškovui, kad nutraukia trumpalaikes žemės nuomos sutartis su ieškovu 3.1.1 sutarčių punktų pagrindu, numatančiu, kad nuomotojas gali nutraukti sutartį pranešdamas apie tai nuomininkui prieš tris mėnesius, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Ieškovas su atsakovų pareiškimu nesutiko ir 2011-09-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad nepažeidžia žemės naudojimo reikalavimų. 2011-10-17 atsakovai raštu pareiškė, kad savo pozicijos nekeičia. 2011-11-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas dar kartą pareiškė apie nesutikimą su sutarčių nutraukimu. Atsakovai, nutraukdami sutartis, rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2011-08-08 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios institucijos 2011-08-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuose nurodyta, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra naudojamas pagal paskirtį, blogos agrarinės ir aplinkosauginės būklės, sklypas apaugęs krūmais, žemės ūkio paskirties žemėje nėra auginami augalai ar laikomas juodasis pūdymas. Žemės sklype buvo laikomas juodasis pūdymas, tai reiškia, kad žemė sklype nedirbama, sklypas buvo laikomas žieminėms kultūroms. Toks sklypas yra suariamas tik prieš sėją, o dygstanti žolė laikoma kaip žalia trąša. Sėja žieminei kultūrai vyksta rudenį. Pagal 2007-2013 metų Kaimo plėtros taisykles laikant juodąjį pūdymą, laukus apsėti privalu iki rugsėjo 30 d. Ieškovo iš atsakovų išsinuomoti laukai buvo nupurkšti herbicidais ir ruošiami rudens sėjai. Nacionalinei žemės tarnybai 2011 m. rugpjūčio mėnesį tikrinant žemės sklypus buvo rastos piktžolės, tačiau jos buvo paveiktos chemikalais. Atsakovams priklausančiuose sklypuose krūmai neaugo ir neauga, krūmai nuo seno auga tik kelių sankirtoje, kuri nėra dirbama. Ieškovas mano, kad Nacionalinei žemės tarnybai vykdant žemės naudojimo patikrinimą turėjo dalyvauti atsakovai ir ieškovo atstovas, minėtos institucijos darbuotojai galėjo suklysti ir nufotografuoti greta esančius laukus, kurie iš tikrųjų nėra dirbami.

Išsinuomota žemės ūkio paskirties žemė visuomet buvo prižiūrima ir dirbama, ji nebuvo naudojama ne pagal paskirtį, joje nebuvo vykdoma jokia veikla, nesusijusi su žemės ūkio veikla. Kokias kultūras išsinuomotuose laukuose sėjo ankstesniais metais ieškovas nurodyti negalėjo. Atsakovų sklypai kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) yra šalia vienas kito. Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ruošiamas rudens sėjai ir jame buvo laikomas juodasis pūdymas. Šiame sklype ieškovas vykdė veiklą po įspėjimo gavimo 2011-08-18, nes nuomos sutartys dar galiojo, be to, ieškovas privalėjo sklype pasėti žiemines kultūras, kurias yra deklaravęs Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Sklype buvo atlikti purškimo herbicidais bei žemės skutimo darbai, laukas suartas ir pasėti žieminiai kvietrugiai, kurių derlius iš ieškovo buvo pavogtas. Nacionalinei žemės tarnybai atliekant sklypų naudojimo patikrą 2011 m. rugpjūčio mėnesį laukas buvo nuskustas vasarinio skutimo metu ir žolės nupurkštos herbicidais ir tai ieškovo nuomone, nuotraukose atsispindi.

Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m buvo pasėti kukurūzai, kurių derlius rugpjūčio mėnesį galėjo būti jau nuimtas, žolių neturėjo būti. Kadangi minėtas sklypas buvo dirbamas, nesutinka su atsakovų vienašališku sutarties nutraukimu dėl minėto sklypo nuomos. Nuėmęs kukurūzų derlių ieškovas sklype jokios veiklos nebevykdė dėl kilusio ginčo.

Atsakovai nebendradarbiavo su ieškovu ir nenustatė papildomo termino sutarties pažeidimams pašalinti. 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutraukdami sutartis atsakovai pažeidė išankstinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą, kuris yra 3 mėn. iki numatomo sutarties nutraukimo.

Atsakovai, reikšdami priešieškinį, nenurodo kokias konkrečiai atsakovų teises pažeidė ieškovas. Atsakovai žemės sklypus išnuomojo trečiajam asmeniui, o tai reiškia, kad jie nėra žemės sklypų valdytojai ir be pagrindo remiasi CK 4.98 straipsnio nuostatomis. Byloje vykstant ginčui ir teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai neturi galimybės pilnai disponuoti nuosavybės teisėmis, todėl negali ir jų ginti CK 4.98 straipsnio pagrindu. Be to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovų priešieškiniu keliamas tikslas yra pasiektas.

Byloje ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad žemės sklypas buvo naudojamas pagal sutartyse nustatytą pobūdį, todėl atsakovai, įvertinę visas realiai 2011-08-18 egzistavusias faktines ir teisines aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovas faktiškai nuo 2007 metų neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų, kad ieškovas išnuomotą žemės sklypą būtų naudojęs pagal sutartyse nustatytą jos pobūdį. Ieškovo argumentų, kad ginčo žemės sklypas buvo purškiamas herbicidais, kad buvo laikomas juodasis pūdymas, nepatvirtina bylos įrodymai. Ginčo sklype nebuvo jokio juodojo pūdymo, tai konstatavo žemėtvarkos specialistės. Sutartys buvo sudarytos 2007 metų ir 2010 metų pradžioje. Patikrinimo aktas surašytas 2011-08-08. Ieškovas niekada iki 2011-08-08 ginčo sklype nėra laikęs jokio juodojo pūdymo ir šio žemės sklypo niekada nėra naudojęs bet kokiais būdais pagal pagrindinę jos paskirtį - žemės ūkio veiklai vykdyti. Atsakovai, kvalifikuodami ieškovo veiksmus kaip esminį sutarties pažeidimą, vadovavosi ne tik patikrinimo aktu, bet iš aplinkybių visumos sprendė, kiek žemės naudojimas atitinka sutarties sąlygas ir žemės naudojimo pobūdį, įvertino galimą dėl tokio naudojimo žalos kilimą. Atsakovai, siekdami panaikinti ieškovo padarytą žalą ginčo žemės sklypui, nuo sutarčių nutraukimo dienos - 2011-11-18 sudarė žemės nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu T. D.. Ieškovo argumentai, kad nebuvo laikomasi sutarčių nutraukimo terminų nepagrįsti.

2012-07-24 teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovams atlikti bet kokius veiksmus ir darbus 24,22 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11,92 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) , išnuomotuose ieškovui. Savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prie prašymo pridėtuose rašytiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, jog minėtus žemės sklypus jis naudoja žemės ūkio veiklai ne tik po atsakovų jam nusiųsto 2011-08-18 pranešimo dėl nuomos sutarčių nutraukimo, bet ir net po 2011-11-18, kai sutartys realiai neteko juridinės galios ir ieškovas privalėjo nutraukti šiuose žemės sklypuose bet kokią veiklą. Tokiais savo veiksmais ieškovas grubiai pažeidžia atsakovų teises netrukdomai naudoti ir valdyti savo nuosavybę, todėl atsakovai reiškia reikalavimą ieškovui prašydami pašalinti valdymo pažeidimus. Be to, tokie ieškovo veiksmai taip pat įrodo, kad sutarčių nutraukimo metu ginčo žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal jo paskirtį ir ieškovas tai suprato.

Viena iš esminių ginčo žemės nuomos sutarčių sąlygų yra nuomojamą žemės sklypą valdyti ir naudotis pagal šio žemės sklypo paskirtį - žemės ūkio veiklai. Byloje egzistuoja faktinė aplinkybė, užfiksuota 2011-08-08, žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) , kad ginčo žemės sklypuose nėra auginamos žemės ūkio naudmenos, žemės sklypas yra netvarkomas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir išnuomotame žemės sklype ilgą laiką nevykdant komercinės ūkinės veiklos, taip padarant esminį sutarties pažeidimą. Byloje sąlyga dėl nuomininko informavimo apie būsimą žemės nuomos sutarties nutraukimą, nurodant sutarties nutraukimo pagrindą, įvykdyta. Atsakovai tinkamai kvalifikavo ieškovo veiksmus kaip esminį sutarties pažeidimą, nes ieškovas sistemingai nevykdė vienos iš esminių pareigų pagal sutartį - naudoti žemės sklypą pagal sutartyje nurodytą naudojimo paskirtį, - didžiuliuose privačios žemės plotuose sudarė prielaidas atsirasti netvarkai, nesugebėjo racionaliai ir efektyviai išnaudoti žemės naudingųjų savybių, tai lėmė neracionalią žemėnaudą ir neefektyvų išteklių naudojimą, tokie ieškovo veiksmai nesudaro pagrindo tikėtis, kad situacija ateityje pasikeis. Neefektyvią veiklą ir neracionalų išteklių naudojimą sukuriančių santykių išsaugojimas neturėjo jokios vertės, todėl sprendžiant tolimesnių sutartinių santykių tarp šalių tęsimo klausimą atsakovai sutarties stabilumo principui pagrįstai nesuteikė prioriteto ir sutartį vienašališkai nutraukė.

Nustatyta, kad 36, 4900 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio žemės ūkio naudmenų plotas 36,0700 ha, ariamos žemės plotas 36,0700 ha, vandens telkinių plotas 0,4200 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovams T. K. (10000/36490 dalys pagal 2012-04-06 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ), P. G. (300/3649 dalys pagal 2011-04-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)) I. K. (6745/36490 dalys pagal 2009-12-16 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ), V. T. ir J. T. (600/3649 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2006-11-13 mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ), P. K. ir V. K. (4745/36490 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2005-01-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir E. M. (600/3649 dalys pagal Apskrities valdytojo sprendimą 1996-06-14 Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymą 1996-07-05 Nr. (duomenys neskelbtini) ). Atsakovas G. K. 10000/36490 žemės sklypo dalies savininku buvo nuo 2005-01-11 iki 2012-04-06 (1t. b.l. 30-36).

12,1000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio žemės ūkio naudmenų plotas 11,9200 ha, ariamos žemės plotas 10,6100 ha, vandens telkinių plotas 0,1800 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas 1,3100 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovams G. K. (1/2 dalis pagal 2004-12-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , ir P. K. ir V. K. (1/2 dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2004-12-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ) (1t. B.l. 37-39).

2007-01-18 ŽŪB „Berčiūnai“ su atsakovais V. T. ir J. T. sudarė trumpalaikę žemės nuomos sutartį dėl 5,92 ha žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, kurios galiojimo terminas iki 2013-01-18 (1t. B.l. 7); 2010-01-04 trumpalaikę žemės nuomos sutartį su atsakove E. M. dėl 5,92 ha žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, kurios galiojimo terminas iki 2015-12-31 (1t. B.l. 8); 2010-01-04 trumpalaikę žemės nuomos sutartį su atsakovais G. K., P. K. ir V. K. dėl 9,38 ha žemes sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11,92 ha žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, kurios galiojimo terminas - iki 2015-12-31 (1t. B.l. 9); 2010-03-22 trumpalaikę žemės nuomos sutartį su atsakovu J. G. dėl 3 ha žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, kurios galiojimo terminas iki 2015-12-31 (1t. B.l. 10). Po J. G. mirties turtas 2011-04-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perėjo atsakovei P. G. (1t. B.l. 31, 67).

2011-08-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrius atliko ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės naudojimo reikalavimų laikymosi P. G., G. K., I. K., V. T. ir J. T., P. K. ir V. K., E. M. bendrosios nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini) , kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ., kuriuo nustatė, kad žemės sklypas yra apleistas, neprižiūrimas, žemėje nėra auginamos žemės ūkio naudmenos. Žemės dalis apaugusi, nenušienauta ir nenuganyta. Žemės sklypo bendraturčiai nesirūpina geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės išlaikymu. Žemės sklypas yra netvarkomas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Dalyje žemės sklypo auga krūmai. Žemės sklypas yra šalia kelio „Via baltica“, gadina šalies įvaizdį. 2011-08-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai iškviesti į Tarnybą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui (1t.b.l. 96-97, 101-102, 2t. 75-80).

2011-08-18 atsakovai P. G., G. K., I. K., V. T., P. K., V. K. ir E. M. raštu pareiškė ieškovui, kad nuo 2011-11-18 nutraukia trumpalaikes žemės nuomos sutartis su ieškovu 3.1.1 sutarčių punktų pagrindu remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis aplinkybėmis (1t.b.l. 11). Ieškovas 2011-09-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams nurodė, kad žemės sklypai yra naudojami pagal paskirtį, laukas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , yra pūdymuojamas, kurį apsėti ieškovas privalo iki rugsėjo 30 d. vadovaujantis 2007-2013 metų kaimo plėtros programos taisyklėmis (1t. B.l. 12). 2011-10-17 atsakovai raštu ieškovui pareiškė, kad savo pozicijos nekeičia nurodė, kad bendrovės veikla sklypuose po pranešimo apie sutarties nutraukimą yra negalima ir neteisėta (1t. B.l. 13). 2011-11-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas dar kartą pareiškė apie nesutikimą su sutarčių nutraukimu, kad žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , naudojamas žemės ūkio reikmėms, laukas yra pūdymuojamas, nupurkštas ir iki rugsėjo 30 d. apsėtas, 2011-08-08 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neįrodo žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ne pagal paskirtį (1t. B.l. 14).

2011-09-09 atsakovai sudarė trumpalaikes žemės nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu ūkininku T. D., sutarčių įsigaliojimo diena 2011-11-18, pabaiga 2016-11-18 (1t. b.l. 98-100, 2t. B.l. 91-93, 94-96, 97-99, 100-102, 103-105, 106-108, 109-111, 112-114).

Šalių sudarytų trumpalaikių žemės nuomos sutarčių 1.1 punktas numatė, kad nuomininkui žemės sklypas perduodamas laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, 1.3 punkte numatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio veikla, sutarčių 3.1.1 punktas numatė, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį pranešdamas apie tai nuomininkui prie tris mėnesius, jei nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, kas atitinka ir CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 2 dalyje numatytas sąlygas.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jei sutartyje numatyta nuomininko pareiga naudoti daiktą tam tikru būdu, tai daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Sutarties pažeidimu įstatymas (CK 6.205 str.) pripažįsta ne tik bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymą, bet ir netinkamą vykdymą bei vykdymo termino praleidimą. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, teismų praktikoje atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, įvertinant, ar nukentėjusios šalies interesai dėl pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių, kokia buvo tarp šalių susiklosčiusi praktika dėl sutarties vykdymo, koks sutartį pažeidusios šalies vaidmuo, t.y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai nėra pripažįstamas esminiu sutarties pažeidimu. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (LAT 2004-06-29 nutarimas Nr. 3K-P-346, nutartis 2010-11-29 Nr. 3K-3-473/2010).

VĮ Registrų centro duomenimis (1 t. b.l. 30-36) sutartiniai ieškovo žemės nuomos santykiai su G. K. bei naująja savininke I. K. buvo pasibaigę dėl I. K. padovanotos žemės sklypo dalies 6745/36490 nuomos 2010-04-04 (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ), byloje nėra duomenų, kad su I. K. buvo sudaryta nauja ar pratęsta sudarytoji sutartis dėl minėtos žemės sklypo dalies nuomos, todėl atsakovė I. K., nors už ją pranešime ieškovui ir pasirašė pagal įgaliojimą veikiantis G. K., nepagrįstai patraukta šioje byloje atsakove. Nesant tarp ieškovo ir atsakovės I. K. sutartinių santykių, I. K. atžvilgiu ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

2010-01-04 žemės nuomos sutarties šalys (1t. b.l. 9) yra ieškovas ir atsakovas G. K., kuris sutarties sudarymo metu buvo 10000/36490 dalies žemės sklypo savininkas (žemės sklypas sūnui T. K. padovanotas tik 2012-04-06 (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) )), ir sutartimi išnuomavo ieškovui minėtą žemės sklypo dalį bei ½ dalį žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais K., bei atsakovai P. ir V. K., kurie išnuomavo ieškovui jiems priklausančią ½ dalį žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai K. yra išnuomoję ieškovui jiems priklausančias 4745/36490 dalis žemės sklypo kad.Nr. (duomenys neskelbtini) . Minėtos žemės sklypo dalies nuomos terminas baigėsi 2009-03-01 (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ), byloje nepateikta jokių duomenų apie sutarties pratęsimą ar naujos sudarymą.

Viso ieškovo iš atsakovų T. K., E. M., P. G., V. T. ir J. T. išnuomoto žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , žemės ūkio naudmenų plotas sudarė 24,22 ha (96,88 proc. viso minėtų atsakovų valdomo nuosavybės teise žemės ūkio naudmenų ploto 25 ha). Žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , išnuomoto žemės ūkio naudmenų plotas sudarė 11,92 ha (100 proc. viso žemės ūkio naudmenų ploto).

Ieškovas 2011 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškoje deklaravo juodąjį pūdymą bloko Nr. (duomenys neskelbtini) , 20,83 ha lauko plote (duomenys neskelbtini) , kuris ieškovo teigimu buvo nupurkštas 2011-07-11, 2011-07-25 atliktas dirvos skutimas, 2011-08-20 dirva suarta, 2011-09-13-15 dirva paruošta sėjai germinatorimui, o 2011-09-30 pasėti žieminiai kvietrugiai (1t. B.l. 126, 2t. B.l. 127, 163, 164, 165, 166). Paraiškos 8 punkte numatytas paraiškos teikėjo įsipareigojimas laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo (red., galiojusi 2011-08-08 akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo metu, Žin., 2010, Nr. (duomenys neskelbtini) ), 1.1 p. numatė, kad siekiant išvengti dirvos erozijos, ariamojoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas juodasis pūdymas. Juodąjį pūdymą iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais. Juodasis pūdymas yra toks laukas, kuriame nuo rudens po derliaus nuėmimo iki kitų metų sėjos žemė yra įdirbta, o piktžolės užima ne daugiau kaip 10 proc. viso deklaruoto lauko ploto; 1.4. punktas numatė, kad ariamojoje žemėje, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti medžių ir krūmų, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis; 1.6. numatė, kad ariamosios žemės, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose, sodų ir uogynų tarpueiliuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.); 1.7. numatė, kad juodąjį pūdymą reikia periodiškai įdirbti arba naudoti chemines kovos su piktžolėmis priemones.

Iš ieškovo pateikto 2011 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos priedo – kontrolinių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., plano matyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., naudojo žemės sklypą, pažymėtą kontroliniu Nr. (duomenys neskelbtini) 21,28 ha ploto (2t. B.l. 140). Minėto žemės sklypo ribos nesutampa su atskirų žemės sklypų kadastro žemėlapyje pažymėtomis ribomis, o sklypo plotas yra mažesnis nei išsinuomotas plotas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , - 24,22 ha. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011-08-08 akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, liudytojų E. K., D. R. parodymai, atsakovų V. T., J. T. paaiškinimai teismo posėdžio metu paneigia ieškovo argumentus ir pateiktus įrodymus, kad išsinuomotas žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tinkamai naudojamas pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Liudytojos E. K., D. R. patvirtino akte užfiksuotas aplinkybes bei paaiškino, kad buvo patikrintas visas sklypas apeinant jo kraštines, kurio nustatytas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , sklype nebuvo rastas juodasis pūdymas, nes laukas buvo apžėlęs aukštomis žolėmis, siekiančiomis juosmenį, kurių dalis buvo nurudavusi, sustabarėjusi ne dėl jos paveikimo chemikalais, o dėl senumo, lauke nebuvo matyti dirvos skutimo požymių. Nuvykus į vietą liudytojoms nebuvo žinomos aplinkybės, kad laukas yra išnuomotas ieškovui, ir kad jis yra deklaravęs lauke juodąjį pūdymą, todėl akte liudytojos užfiksavo, kad rastas laukas nenušienautas ir nenuganytas, kas patvirtina, kad laukas buvo įvertintas kaip apleista pieva, kad lauko pakraščiuose augo krūmai, kas iš esmės prieštarauja juodajam pūdymui keliamiems reikalavimams – laikyti įdirbtą žemę, piktžolės turi užimti ne daugiau kaip 10 proc. viso deklaruoto lauko ploto, lauke neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių, pūdymas turi būti periodiškai įdirbamas arba naudojamos cheminės kovos su piktžolėmis priemonės tokiu būdu, kad laukas atitiktų juodajam pūdymui keliamus reikalavimus.

Ieškovas išsinuomoto lauko, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , dalį - 21,28 ha, suarė ir apsėjo žieminėmis kultūromis jau po to, kai gavo atsakovų pranešimą apie nuomos sutarčių nutraukimą, šalių sudarytos sutartys bei CK 6.564 straipsnis, reglamentuojantis žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu, nenumato pareigos nuomotojui skirti nuomininkui papildomą terminą sutarties pažeidimams pašalinti, todėl tokie ieškovo veiksmai po to, kai buvo užfiksuotas sutarčių pažeidimas, nepaneigia ieškovo kaltės, pasireiškusios aplaidumu (dideliu neatsargumu) dėl sutarties pažeidimo.

Ieškovo paaiškinimu ir pateiktais įrodymais išsinuomotame 11,92 ha sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , plote 2011 m. buvo auginami kukurūzai, sklypas apskaitomas kontroliniuose sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2t. B.l. 140). Nacionalinė žemės tarnyba minėto sklypo patikros neatliko. Ieškovo atstovas V. K. paaiškino, kad po kukurūzų derliaus nuėmimo ieškovas šiame lauke nebedirbo, laukas liko neprižiūrimas iki 2012 m. pavasario, todėl trečiojo asmens T. D. paaiškinimai, kad jis 2012 m. pavasarį įdirbo abu išsinuomotus žemės sklypus kad.Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jie abu buvo vienodai apleisti, juose nebuvo nenuimtų kultūrų, augo žolės, jos aukštis jau buvo apie 30 cm, (2t. B.l. 156), nepaneigia ieškovo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų apie sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) dirbimą. Atsakovas G. K. patvirtino, kad minėtas sklypas buvo dirbamas ir dėl to ginčo nėra.

Įvertinęs visumą byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovo padarytas trumpalaikių žemės nuomos sutarčių su atsakovais pažeidimas yra esminis ir neatitinka šalių sudarytų sutarčių, o vien sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio savininkai G. K. ir K., dirbimas, nekeičia nustatyto pažeidimo esmės. Žemės ūkio paskirties žemės nepriežiūra, netvarkymas, jos apleidimas piktžolėmis per visą vasarą, jų netinkamas, nerezultatyvus naikinimas naudojant cheminius preparatus neatitinka nei žemės ūkio naudmenų geros agrarinės būklės reikalavimų, nei sutartimis prisiimtų ieškovo pareigų nuomotojams naudoti žemę pagal sutartyse numatytą jos tikslinę paskirtį, nei žemės savininkų – nuomotojų interesų, kad žemės ūkio veikla besiverčiantis asmuo profesionaliai rūpinsis išnuomotų sklypų būkle, nuolat ją tinkamai dirbs užkirsdamas kelią erozijai, kels žemės derlingumą, o tuo pačiu ir jos vertę, o ne sudarys prielaidas žalai atsirasti. Tinkamo žemės naudojimo sąlyga buvo esminė nuomos sutarčių sąlyga, dėl ko sudarytos sutartys su bendrove, nes patys atsakovai žemės ūkio veikla nesiverčia, o žemės nuomos mokestis atsakovams jų paaiškinimais nebuvo reikšmingas, nes jis buvo pernelyg mažas ir mokamas dažnai vėluojant, o P. G. jos paaiškinimu – ir visai nesumokėtas. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad nuomos sutartys su atsakovais buvo sudaromos ne pirmą kartą, nepaneigia ieškovo kaltės dėl sutarčių pažeidimo. Atsakovai nėra žemės ūkio specialistai, todėl nesikišo ir nekontroliavo kaip ieškovas naudoja išsinuomotus žemės sklypus. Atsakovės E. M., P. G. parodė stebėjusios, kad žemės sklypai būdavo apleisti, E. M. matė, kad 2010m., 2011 m. laukuose pasodinti kukurūzai paliekami nenuimti per visą žiemą, kad ieškovo atstovai yra minėję, kad jiems neapsimoka dirbti atsakovų nuomojamą žemę (2 t. b.l. 153, 155), todėl gavę iš Nacionalinės žemės tarnybos raštą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, bendrasavininkai nusprendė sutartis su ieškovu nutraukti ir toks atsakovų veiksmas pripažintinas teisėtu reaguojant į sutartį pažeidusios šalies elgesį. Visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad atsakovai 2011-08-18 turėjo teisę vadovaudamiesi CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bei 2 dalies pagrindu pranešti ieškovui apie žemės nuomos sutarčių nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo ir sutartis nutraukti, ir tai padaryta tinkamai informavus ieškovą apie sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius. Nurodytais motyvais ieškinys atmestinas.