- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-27
- Bylos Nr.
- 2K-172/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Egidijus Bieliūnas, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- M. P., G. B.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtosios bausmės iš dalies pridėta bausmė, neatlikta pagal Kauno apygardos teismo 1999 m. vasario 19 d. nuosprendį, subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą trejiems metams.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 3 d. nutartis, kuria M. P. skundas atmestas.
Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteistas G. B., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinis skundas nėra paduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M, P, nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su G. B., 2004 m. rugpjūčio 21 d. apie 23 val., Alytaus r., Domantonių k., panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius A. T. ir M. T., dėl to nežymiai sutrikdydami A. T. sveikatą, o nukentėjusiąją M. T. sužalodami nesunkiai, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo teisę – priversti nukentėjusįjį A. T. grąžinti neatlygintą turtinę žalą už autoįvykio metu sugadintą M. P. automobilį.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 16 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 3 d. nutartį, jį išteisinti arba sumažinti paskirtą bausmę. Nurodo, kad jo apkaltinamasis nuosprendis buvo pagrįstas ne objektyviais įrodymais, o prieštaringais nukentėjusiųjų A. T. ir M. T., nuteistojo G. B., liudytojų A. B. ir D. M. parodymais. Teismas nepagrįstai atmetė nuoseklius ir logiškus kasatoriaus parodymus, neatsižvelgė į jam palankius liudytojų parodymus. Nebuvo pašalinti prieštaravimai, esantys nukentėjusiųjų parodymuose (pvz., nukentėjusioji, iš pradžių nurodžiusi, kad neprigirdi viena ausimi, vėliau teigė, kad jos klausa gera; A. T., tik papildydamas parodymus, prisiminė, kad trenkė užpuolikui pagaliu, nors anksčiau apie tai užsiminęs nebuvo). Kasatorius įsitikinęs, kad nukentėjusieji dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo prisiminti įvykio aplinkybių, dėl to net buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Jo nuomone, A. T. ir M. T., manydami, kad M. P. įvykdė nusikaltimą, sąžiningai klysta. Skunde pateikiama versija, kad nukentėjusiuosius užpuolė nuteistasis G. B., veikdamas grupe su A. B. ir D. M. Kasatoriaus nuomone, teismas šios versijos netyrė, patikėdamas melagingais minėtų asmenų parodymais, kad nusikaltimą įvykdė kasatorius. Nuosprendyje nepateikti motyvai, kodėl atmesti G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neišsiaiškintos svarbios bylos aplinkybės – kuris iš nuteistųjų mušė A. T., o kuris M. T. Nepagrįstai atmestas kasatoriaus prašymas atlikti DNR ekspertizę, siekiant nustatyti, ar ant nukentėjusiųjų rūbų nėra D. M. pėdsakų. Nuteistasis nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis. Ši aplinkybė, kaip ir ta, jog M. P. nebuvo suteikta galimybė dalyvauti apeliacinė instancijos teismo posėdyje, parodo teismo šališkumą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių
Kasatorius M. P. nurodo, kad teismas buvo šališkas, nes nepagrįstai atmetė jo parodymus, nesigilino į pateiktą gynybos versiją, o nuosprendį grindė, jo manymu, prieštaringais nukentėjusiųjų ir nuteistojo G. B. parodymais, suteikdamas jiems išskirtinę reikšmę, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Kolegijos nuomone, šie kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas turi grįsti įrodymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegija neturi pagrindo abejoti teisėjų, vertinusių įrodymus, nešališkumu. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiųjų A. T. ir M. T. parodymus, pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teismas negalėjo nuosprendžio grįsti nuteistojo G. B. parodymais, nes jie nuolat kito. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atliko ikiteisminio tyrimo metu G. B. duotų parodymų ir teisiamojo posėdžio metu gautų duomenų lyginamąją analizę, aiškinosi jo parodymų pasikeitimo priežastis. G. B. parodymus, patvirtinančius, kad kartu su M. P. savavaldžiavo, panaudodami prieš nukentėjusiuosius fizinę prievartą, patvirtino ne tik nukentėjusieji, bet ir liudytojai T. T., A. B., D. M., medicinos specialisto išvada, kiti bylos įrodymai. Minėti duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Tarp M. P. kaltinančių įrodymų yra aiškus loginis ryšys. To negalima pasakyti apie paties kasatoriaus bei jo šeimos narių ir draugų duotus parodymus, kuriuos teismas išanalizavo ir įvertino. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad nebuvo nagrinėjama M. P. pateikta nusikaltimo versija – ji buvo ištirta ir motyvuotai atmesta.
Dėl BPK 322 straipsnio 2 dalies taikymo
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, išsamiai atskleidė nusikalstamą veiką ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, privalo suteikti proceso dalyviams galimybę dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tinkamai informuodamas BPK 322 straipsnyje nurodytus proceso dalyvius apie posėdžio vietą ir laiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta BPK 319 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Nuteistojo bei kitų BPK 322 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų neatvykimas, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, nekliudo nagrinėti bylą. Nors apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką M. P. buvo informuotas, iki posėdžio likus keletui mėnesių, tačiau per tą laikotarpį pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje neišreiškė. Beje, tokio prašymo nebuvo ir M. P. apeliaciniame skunde. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad M. P. teisė į gynybą buvo užtikrinta, teismo posėdyje dalyvaujant jo gynėjai, gynusiai kasatoriaus teises ir teisėtus interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suimtas nuteistasis privalo būti pristatytas į teismo posėdį tada, kai apeliacinis skundas paduotas, remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Tokiu atveju išsiunčiamas reikalavimas pristatyti suimtą nuteistąjį į teismą (BPK 323 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą, prašydamas jį išteisinti, buvo padavęs pats nuteistasis M. P. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko, todėl teigti, kad buvo pažeistas šalių rungimosi principas nėra pagrindo. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nedalyvaujant nuteistajam M. P., išnagrinėjęs jo apeliacinį skundą, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.
Dėl teismo ekspertizės skyrimo
Kasatoriaus argumentas, kad jo byloje privalėjo būti paskirta DNR ekspertizė, nepagrįstas. BPK 208 straipsnyje nurodyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, kad nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos ar kitos specialisto žinios. Vadinasi, ekspertizė yra skiriama tuomet, kai jos išvados reikalingos išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Būtinumo skirti kasatoriaus nurodytą ekspertizę nebuvo, kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidusių nustatyti esmines bylos aplinkybes.
Dėl bausmės skyrimo
Kolegija atkreipia dėmesį į M. P. kasacinio skundo prieštaringumą: kasatorius nors ir neigia padaręs BK 294 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą, tačiau nurodo, kad teismas jam skyrė per griežtą bausmę. Kolegijos nuomone, skirdamas nuteistajam M. P. bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų: bausmę skyrė BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijos nustatytose ribose (ji tik šiek tiek didesnė nei šio straipsnio sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis). Buvo atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis smurtinis apysunkis nusikaltimas), kaltininko asmenybę (M. P. yra recidyvistas, turintis du teistumus už plėšimą, nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu), į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 1999 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, laikantis BK 64 straipsnyje nustatytų taisyklių.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami nuosprendis ir nutartis, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo M. P. kasacinį skundą atmesti.