Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šalies argumentai

2.2.1. Ieškinyje nurodyta, kad dėl brolio mirties patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pagalbos kreipėsi pas medikus, lankėsi pas psichiatrus, buvo jai išrašyti antidepresantai. Teismui galėtų medicininius dokumentus pateikti. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos.

2.2.2. Kas brolį laidojo jai nežinoma. Ji pati atsisakė jį laidoti, nes pati palaidojo mamą, kurią jis nužudė ir negalėjo jo į tą patį kapą kartu laidoti. Bandė susisiekti su jo tėčiu, tačiau jo kontaktų niekas nedavė. Ji net nežino kur brolis yra palaidotas. B. Š. kalėjime atlikinėjo bausmę neilgai. (duomenys neskelbtini) jis kalėjo dešimt metų. Dar būdamas nepilnametis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Ne koks žmogus buvo, bet, brolis yra brolis. Ji visą gyvenimą savo broliui padėjo, nes jis nei dienos gyvenime nedirbo, visada padėdavo finansiškai ir maistu, ir daiktais. Po paskutinio teistumo irgi perdavė higienos priemones, rūbus, tačiau (duomenys neskelbtini) jo nelankė.

2.3. Liudytoja I. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra bendrosios praktikos slaugytoja, dirba (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip liudytoja apie tas aplinkybes, kai buvo nužudytas nukentėjęs asmuo. Buvo pranešta per raciją, kad reikalingi medikai į pirmame aukšte esančią (duomenys neskelbtini) kamerą. Nuėjusi pamatė gulintį be sąmonės kalinį S. V. ir kameroje buvo kaltinamasis M. V.. Kai atėjo į kamerą, kalinys jau buvo miręs, bet mirtį konstatuoja atvykę medikai. Ji dar mėgino gaivinti iki atvyko greitosios pagalbos medikai, atliko širdies masažą. Iš pradžių, kai įėjo į kamerą, kalinio S. V. kūnas buvo ant lovos. Lova dviaukštė, jo kūnas buvo pirmame aukšte. Kaltinamasis V. buvo kameroje, dešinėje pusėje, bet nepamena, kokioje jis buvo padėtyje. Buvo ne tam sutelkusi dėmesį. Ji net nepamena, ar paties V. teiravosi, kas nutiko su tuo kitu kaliniu. Apžiūrinėjant įvykio vietą, atvykus greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojams, nukentėjusiojo kūnas jau buvo perkeltas ant žemės. Visada nukeliamas kūnas ant žemės, kadangi, vietos nėra. Ji nepamena, kurie iš pareigūnų tai padarė. Tuo metu dirbo D. ir dar kažkas iš merginų.

2.3.1. Jai, kaip medikei, buvo akivaizdu iš karto, kad kalinys jau miręs. Nepamena, ar kokius medikamentus jam dar naudojo, apie tai yra davusi parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Gaivinimo metu, būnant kameroje, ant V. kūno pastebėjo mėlynes. Nukentėjęs buvo žinomas kaip ligonis, jis turėjo žaizdų, kurias reikdavo tvarstyti. Jo sveikatos būklė buvo labai prasta, turėjo kraujo ligų, jau ir kojų opos buvo, hepatitas. Kaip ir ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodyta, kad nuteistasis V. buvo po insulto, sunkiai vaikščiojo, nelaikė šlapimo, jis buvo ilgą laiką vartojęs narkotikus ir psichotropinius vaistus. Jam buvo taikomas gydymas, vartojo vaistus.

2.3.2. Tai, kad mirtis gali būti smurtinė, minčių nebuvo. Kalėjime dirba jau 36 metai, tokio atvejo, kad būtų pasmaugtas kalinys, nėra buvę. V. nelaikė šlapimo, kameroje nelabai jautėsi to šlapimo kvapas. Žinojo, kad kaltinamasis M. V. padeda jam su higiena. Pats M. V. nesiskundė, kad kartu kameroje yra ligonis. Kaltinamasis tik savo sveikata (dėl psichikos) periodiškai pasiskųsdavo. Dėl atminties praradimų, nusiskundimų dėl kitų sutrikimų iš kaltinamojo nebūdavo. Ji su kaliniais mažai bendrauja, tik atnešu vaistus, o jeigu jie turi nusiskundimų, atveda į gydymo dalį. Vaistai perduodami per kameros langelį arba įėjus į kamerą. M. V. buvo išrašomi psichotropiniai vaistai, kuriuos vartoti reikėjo pastoviai, tačiau, neatsakys, ar prieš įvykį jis vartojo.

2.4. Liudytojas E. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Apie kalinio V. mirtį sužinojo, kai kaltinamasis V. pasibeldęs į kameros duris pakvietė jį. Atrakinęs duris pamatė lovoje gulintį V., jam pasirodė, jog nukentėjęs dar gyvas, nes tarsi atsiduso. Kai įėjo į kamerą, V. gulėjo veidu į sieną, kai jį pajudino ir bandant atsukti, nukentėjęs tarsi atsiduso. Tada pakvietė pastiprinimą. V. išvedė iš kameros ir patalpino į kitą kamerą. Kai jis įėjo į kamerą, V. tik pasakė, kad V. galimai yra miręs. V. buvo visiškai ramus, neatrodė susijaudinęs, sėdėjo ant gulto. Kamera yra keturvietė, joje keturi gultai. Du viršuje ir du apačioje. V. sėdėjo ne ant to paties gulto kur buvo nukentėjęs, o šalimais. Tuo metu, kai atsitiko tas įvykis, kameroje buvo dviese.

2.4.1. Įvykio metu jis buvo atsakingas už to aukšto skyrių. Iki to momento, kai V. pabeldė į kameros duris ir kreipėsi į jį, buvo maždaug 30 m atstumu, poste. Jokio triukšmo iš (duomenys neskelbtini) kameros nesigirdėjo. Nėra girdėjęs, kad V. su V. konfliktuotų. Jokių nusiskundimų vienas kitu jie nereiškė.

2.4.2. Jis pakvietė medikę I. K.. Kai buvo atliekami gaivinimo veiksmai, kameroje buvo jis, I. K., pareigūnas S. ir dar kažkuris. Jis pats gaivinimo veiksmų nukentėjusiajam neatliko, tai darė tik K.. Iš pradžių V. gulėjo lovoje, bet, medikei liepus, paguldė šį ant žemės.

2.4.3. Jie budi po 12 valandų. Jis tą dieną darbą pradėjo 7.30 val., o beldimas į kameros duris buvo 16-17 val., reiktų pasitikslinti jo surašytame tarnybiniame pranešime. Per tą pamainos laiką teko periodiškai matyti V. ir V., bet nusiskundimų nei iš V., nei iš V. nebuvo. Apie jų sveikatos būklę pasisakyti nieko negali, nes yra ne medikas, bet V. buvo labiau pasiligojęs, sunkiai vaikščiojo.

2.5. Liudytoja R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip liudytoja dėl vaistų išdalinimo nuteistiesiems. Tą dieną, kai mirė V., į jos pareigas įėjo vaistų išdalinimas nuteistiesiems. Tai buvo niekuo neišskirtinė diena. Pareigūnas atrakindavo kamerą, ant prieš duris buvusio gulto pirmame aukšte gulėdavo nukentėjusysis, nes jis sunkiai vaikščiojo ir ne visada atsikeldavo. Prie jos priėjo V. ir šiam perdavė jo vaistus, o į kitą ranką V. paėmė vaistus, skirtus kitam nuteistajam ir jos akyse, tuos vaistus perdavė gulinčiam kaliniui. Būdama kameroje juos abu matė. V. gulėjo lovoje, bet buvo pasirėmęs, šypsojosi, jis buvo dar gyvas. Šiuo metu nepamena, kokie vaistai buvo skirti V. ir V., tik prisimena, kad psichotropiniai.

2.5.1. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. sunkiai vaikščiojo, pas jį ant kojų buvo opos. Kartais matydavo, kad jis ir vaikšto, kai dalindavo vaistus. Nuteistieji vienas kito kaimynyste nesiskundė. Jokių konfliktų tarp jų nematė. Kaltinamasis V., jai kaip medikei, jokių atminties sutrikimo nusiskundimų nėra išsakęs.

2.6. Liudytojas T. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu budinčiai pamainai. Kai kameroje buvo rastas miręs kalinys V., tikslių aplinkybių dabar papasakoti negalės. Tą dieną, gavo iš režimo skyriaus skambutį, kad kameroje rastas asmuo be gyvybės ženklų. Gavus informaciją, iš karto apie 18.46 val. iškvietė medicinos pagalbą, o pats nuėjo į rėžiminį korpusą. Pamatė atrakintas (duomenys neskelbtini) kameros duris, viduje buvo keli pareigūnai ir medikė, V. paguldytas buvo ant žemės ir jam atliekami gaivinimo veiksmai. Jis pats tada nuėjo pasitikti greitosios medicininės pagalbos ir ją atlydėjęs išėjo tvarkyti dokumentacijos. Kai atėjo į (duomenys neskelbtini) kamerą, kaltinamojo V. joje jau nebuvo.

2.6.1. Jo darbo vieta yra administraciniame korpuse ir jo pareigos yra pareigūnų kontrolė, dokumentacijos tvarkymas, dirba ne rėžiminiame korpuse. Pas jį ateina iš pareigūnų visa informacija, todėl jis ir priima sprendimus, tą kartą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tą kartą greitoji atvyko greitai - iki 10 minučių, nes buvo praneša, kad asmuo be gyvybės ženklų. Tuo metu nemėgino aiškintis, kas atsitiko toje kameroje, tik surašė ir konstatavo faktą, o patį įvykį tyrė kriminalinės žvalgybos pareigūnai.

2.6.2. Iki šio įvykio, jam nei su kaltinamuoju V., nei su mirusiuoju V., neteko bendrauti. Nebuvo gavęs informacijos, kad jie skųstųsi vienas kitu. Tokią informaciją irgi daugiau gauna kriminalinės žvalgybos pareigūnai. Pagal pareigas jis vykdo pamainos kontrolę. Tą dieną dar nebuvo nuėjęs į režiminį korpusą. Nepamena, kada tiksliai gavo pranešimą apie įvykį, bet tuoj pat skambino greitajai pagalbai ir apie tai nurodė savo tarnybiniame pranešime. (duomenys neskelbtini) kamera yra ligoniams skirta kamera. Tai vienintelė kamera kalėjime, kurioje yra įrengtas ir tualetas, ir dušas. Ji yra geresnė. Praustuvas yra kairėje kameros pusėje, ta dalis yra atskirta. Kad žmogus mirė ne dėl ligos nustatė medicinos ekspertai. Norint nuteistiesiems pasikeisti kamerose, jokių problemų nėra. Jie informuoja kriminalinės žvalgybos pareigūnus arba jį ir daro perkėlimą. Jokių problemų tame nebūna. Taip būna dažnai. Jeigu kaliniai skundžiais, nurodo aplinkybes (skriaudžiami ar pan.) jie būna perkeliami į kitą kamerą.

2.6.3. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip liudytojas, jo parodymai yra užrašyti ir ten plačiau papasakojo, nes geriau viską prisiminė ir teismas gali jais remtis.

2.7. Liudytojas J. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) saugumo valdymo skyriaus specialistu. Su kaltinamuoju yra pažįstamas tik tiek, kad šis šiuo metu atlieka bausmę kalėjime. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu apie įvykį kaltinamojo kameroje (duomenys neskelbtini). Tą dieną dirbo antrame aukšte, o kaltinamojo kamera yra pirmame aukšte. Per radijo ryšį gavo pranešimą, kad reikia pagalbos 1 korpuse. Nubėgęs pamačiau, kad 1 korpuso vyresnysis E. D. stovi prie (duomenys neskelbtini) kameros durų ir informavo, kad kameroje negyvas žmogus. Tuo pačiu metu atėjo seselė, įėjom į kamerą ir gaivino nukentėjusįjį. Kai įėjo į kamerą, kaltinamasis V. joje dar buvo, miręs žmogus gulėjo lovoje. V. gulėjo šonu, veidu nusisukęs į sieną, o nugara į durų pusę. Kaltinamasis V. buvo iš kameros išvestas, jį pašalino E. D..

2.7.1. Nukentėjusiajam buvo atliekami gaivinimo veiksmai, jis, seselė, kolega K. darė širdies masažą. Pirmiausia, jie nukentėjusįjį iškėlė su čiužiniu ant žemės ir ten jį gaivino. Kai atvyko greitosios pagalbos darbuotojai, jis taip pat įvykio vietoje buvo. Mirties faktas buvo konstatuotas jau kai seselė atėjo. Dabar jau nepamena, ar ant mirusiojo kūno matėsi, kokie nors sužalojimai. Ikiteisminio tyrimo apklausoje teisingai sakė, kad pastebėjo V. kaklo srityje kraujosruvą 4-5 cm. Iki to įvykio, jam tiek su V., tiek su kaltinamuoju yra tekę bendrauti. Jie abu buvo nekonfliktiški, ramūs žmonės. V. buvo ligonis. Jam atrodo, kad jiems abiem buvo skiriami vaistai. Iki to įvykio nėra tekę girdėti, kad tarp jų būtų kokių nors konfliktų.

2.8. Liudytojas Ž. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu. Įvykio dieną, radijo ryšio stotelėje buvo pranešta, kad reikalinga medikų pagalba. Nubėgo iki medikų kabineto paskubinti, o pats tada bėgo pas kolegas į pirmą aukštą. Tą dieną, buvo atsakingas už apsaugą ir priežiūrą bei dirbo trečiame korpuse - 3 aukšte. Kai nubėgo į pirmą aukštą, pamatė atidarytas (duomenys neskelbtini) kameros duris, ten jau buvo kolegos E. D. ir J. S.. Matė nuteistąjį V. jau be gyvybės ženklų. Nepamenu, ar kaltinamasis V. dar buvo kameroje. Nukentėjusysis V. gulėjo ant šono, nugarą atsukęs į duris. V. jie bendrai su čiužiniu iškėlė iš lovos ir paguldė ant grindų, nes pats gaivinimas vyko ant grindų. Jis pasitiko atvažiavusius greitosios pagalbos medikus ir šie konstatavo mirties faktą, kad V. miręs. Kai buvo kameroje ir joje buvo gaivinamas nukentėjusysis, matė po V. smakru kaklo srityje kraujosruvą.

2.8.1. Pagal savo darbines pareigas, kaltinamąjį V. ir mirusįjį V. žinojo tik iš bendro pobūdžio, tiek, kiek reikalinga tarnybinėms pareigoms atlikti. Jis tame aukšte nedirbo, tik tą įvykio dieną atbėgo, nes suprato, kad kažkas negerai. Apie kaltinamuosius, jų sveikatos būklę jam nebuvo žinoma.

2.9. Liudytoja O. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) jaunesniąja specialiste. Kaltinamasis V. jai yra pažįstamas tarnybiniais ryšiais, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Įvykio dieną, dirbo savo poste pirmame aukšte. Jį vadina tarpusavyje „ilguoju koridoriumi“ trečiame poste. Bendravo su savo nuteistaisiais, suimtaisiais. Kaltinamasis V. pabeldė į duris ir kolega priėjo prie jo kameros durų. Kameros yra paskirstytos į postus, (duomenys neskelbtini) kamera buvo ne jos poste.

2.9.1. Ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė, kad dalyvavo dalinant nuteistiesiems ir suimtiesiems maistą. Kai maistas buvo teikiamas į (duomenys neskelbtini) kamerą, taip pat dalyvavo. Maistą dalina ūkio būrio nuteistieji, o pareigūnai juos lydi, kad nepatektų į kameras draudžiamų daiktų. Maitinimas dalinamas du kartus per pamainą. Tą kartą buvo dalinama pietūs ir vakarienė. Ji nepasakys, kas tą dieną konkrečiai priėjo prie langelio iš (duomenys neskelbtini) kameros, kai buvo atneštas maistas, bet dažniausiai jį paimdavo kaltinamasis V.. Žinojo, kad toje kameroje gyvena kaltinamasis V. ir nukentėjęs V.. Iki to įvykio, kai kameroje buvo rastas miręs asmuo, jokių nusiskundimų, kurio nors iš jų elgesiu, nebuvo žinoma. Abu jie buvo tikrai ramūs. Jokių nusiskundimų nebuvo. Yra žinoma, kad vaistus vartojo, nes tiek kolega D., tiek ji lydi sesutę, kuri dalina nuteistiesiems vaistus. Į tą kamerą vaistai buvo teikiami, tik negali atsakyti, ar jiems abiem. V. praktiškai nevaikščiojantis buvo. Kaltinamąjį V. yra lydėjusi pasiskambinti, bet jis nesiskundė kameros kaimynu, kad kokių nors problemų yra ar pan. Į tą kamerą, po to, kai buvo rastas nukentėjęs, ji nebuvo užėjusi.

2.10. Liudytojas V. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį V. pažįsta nedaug laiko, jie kartu sėdėjo vienoje kameroje. Tris metus kameroje sėdėjo ir su V., kurį pats gydė. Amžinatilsį V. buvo ligonis, bet kitiems meluodavo, kad yra nuo penkiolikos metų invalidas, kol neišsiaiškino nuo kada ir kodėl invalidu tapo. Invalidu V. tapo (duomenys neskelbtini) kalėjime, kadangi, nuo žmonių vogdavo arbatą, saldainius, tada buvo kitų sumuštas. Padėjo V. tvarkyti invalidumo dokumentus, skambino jo seserims, bet šios pasakė, kad V. atsisako, kad neturi jokių popierių apie invalidumą. Praėjo jau trys metai, kai V. invalidumą sutvarkė. V. gydė jis asmeniškai, nes šis buvo narkomanas - abi kojos pūliavo ir per metus jį išgydė. V. buvo lėtas, bet buvo nevala. Sakydavo šiam, kad prisilaikytų higienos - bomžai švariau gyveno nei V.. Po V. turėdavo viską sutvarkyti, kad nebūtų smarvės ir „burdako“.

2.10.1. Būnant vienoje kameroje tiek jis, tiek V. V. priekaištaudavo ir sakydavo, kad tvarkytųsi, o jeigu savarankiškai sunku, kad jų paprašytų jį palydėti iki tualeto ir pan., tačiau jis vis tiek pats nors negalėdavo paeiti, šliauždavo ir pridarydavo ant grindų. Apsišlapindavo, keisdavo šiam patalynę, perduodavo į skalbyklą visus rūbus jo skalbti. Per tą laiką, kol visi kartu gyveno tarp jų jokių fizinių konfliktų nebūdavo, nesimušdavo. V. buvo kartą kameroje apsivogęs, bet tada jie kameroje buvo penki. Naktį pavogė saldainius. Išsiaiškino, kad paėmė V. ir šis pažadėjo daugiau nebeimti ir daugiau taip nebesielgė.

2.10.2. V. buvo skirti vaistai tik nuo miego, raminamieji. Ir V. buvo vaistai skiriami tik nuo miego. Iš kameros, kurioje gyveno su V. ir V. buvo iškeltas, tačiau nepamena datos. 2024 m. jam pasibaigė kalėjimo režimas, išbuvo 1-2 savaites ir išvežė į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atlikinėti likusios bausmės.

2.10.3. Po įvykio jam teko su V. bendrauti. Prieš tai, dar nežinojo, kad V. nebėra. Apie tai jam po kokių 2 parų pasakė seselės. Paklausus, kas V. nutiko, jos pasakė, kad rado pakartą. Tuo metu ji dirbo ūkio būryje, tvarkydamas kiemą, priėjęs prie (duomenys neskelbtini)kameros lango, kaltinamojo paklausė, kaip ten atsitiko viskas. V. pasakė: „jie nieko neturi prieš mane, virvę nuleidau į unitazą ir muilą išmečiau į unitazą...užkniso jis mane, „myža“, „šika“. V. jam taip pasakė, kai jis tvarkė kiemą ir po V. kameros langais, nes tada sėdėjo (duomenys neskelbtini) kameroje, esančioje pirmame aukšte, su juo kalbėjau. Žino kad įvykio metu daugiau toje kameroje niekas nesėdėjo, tik jie dviese buvo. V. taip pat tą dieną sakė, kad virvę, su kuria pasmaugė V., ištepė muilu. Jam kaltinamasis pats nurodė, kad šio veiksmų pasekmėje žmogus mirė. Jam nepasirodė, kad tai išgalvota istorija, kad V. nori jį sudominti ar pan.

2.10.4. Gali pasakyti, kad kaltinamasis V. irgi yra neadekvatus. Sakė, kad reikia šį vežti gydytis, nes sutrikusios psichikos, nežino, kas jam „šaus į galvą“, ką jis gali padaryti. Jis skaitė apie V. nusikaltimą ir mano, kad protingam žmogui „nedaeitų“ tą nusikaltimą daryti. Kai su V. bendrauji, jis nesuvokia, kas jam yra sakoma. Jam užduodi protingą klausimą, o jis negali į jį atsakyti. Kol buvo trise kameroje, kaltinamasis niekada nebuvo užsiminęs, kad jo kantrybė baigėsi, kad jis ką nors panašaus padarys. Kameroje laiko visus savo asmeninius daiktus. Jokių virvių, „šniurų“ kameroje laikyti negalima. Yra tik siūlai, jie vadinami „arkliai“. T. y. galimybei iš kameros „susigaudyti“ ką smulkaus, o virvių nėra. Virvę jeigu žmogus padaro, ją padaro slapta. Tokių daiktų pas kaltinamąjį nėra matęs.

2.11. Liudytoja V. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad šioje byloje baiginėjo ikiteisminį tyrimą, nes dirba Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiąja tyrėja, atsakinga už kalėjimą. Pagal pareigas jai buvo pavestas ikiteisminio tyrimo atlikimas. Apklausinėjant M. V. įtariamuoju, jis nurodė, kad nieko neatsimena. Po to, atliekant supažindinimą su bylos medžiaga, jis pageidavo susipažinti. Susipažinimą su bylos medžiaga jis pradėjo nuo savo psichiatrinės išvados. Neaiškino, kodėl ji jam aktuali, bet ji jam buvo labai aktuali. Jis iš karto paprašė, kad parodytų, kur ši išvada yra byloje. Kai ji atvertė išvadą, jis įdėmiai perskaitė kiekvieną sakinį. Nepamena, ar jis dėl jos ką nors komentavo. Kiek tiksliai užtruko susipažinimas su byla sunku pasakyti, bet gal apie valandą. Susipažino per vieną kartą. Susipažinus su psichiatrinės ekspertizės išvada įtariamasis pageidavo susipažinti su kai kurių liudytojų parodymais. Labai skaitė pareigūnų duotus parodymus ir priėjo prie objektų apžiūros. Tai yra jo daiktų, paimtų iš kameros. Atkreipė dėmesį į savo sąsiuvinį, kuriame buvo užfiksuoti įrašai, kad „D. V. mirė nuo mano rankų“. Pradėjo šnekėti, pasakoti, jog D. V. buvo labai ligotas, kad prižiūrėjo jį, jog tvarstė jam kojas. Sako: „aš jums padariau paslaugą, aš jį nužudžiau, todėl, kad jam ir taip nebedaug liko, bet jums, kaip įstaigai, tai yra (duomenys neskelbtini), padariau paslaugą“. Tada ji paklausė, kaip viskas įvyko ir jis pradėjo pasakoti. Labai gerai atsimena jo pasakytą žodį „užklynino“, dar paklausė, ką tai reiškia, tai jai paaiškino, kad labai jį „užnervavo“, nes V. kameroje nesilaikė tvarkos, nesitvarkė, nesiprausė. Tą dieną, tai yra 2024-03-19, jis liepė V. nusiprausti po dušu, tai šis labai ilgai prausėsi po dušu. Įtariamasis dar pasakojo, kad leido pavalgyti V. pietus ir po pietų liepė išsiplauti indus. D. V. kameroje sunkiai judėjo, bet nuėjo į tualeto patalpas, buvusias kameroje ir plovė indus. Tada įtariamasis papasakojo, kad: „aš užėjau iš nugaros ir su virve jį pasmaugiau“. Dar paklausė kaltinamojo, ar tarp byloje paimtų daiktų iš (duomenys neskelbtini) kameros, yra daiktas, su kuriuo jis užsmaugė ir jis sako: „ne, bet yra siūlai mėlyni“ ir parodė objektą Nr. 11. Paklausė, kur padėjo tą, su kuo užsmaugė. Jis sako: „išmečiau pro langą pirmame aukšte“. V. užsmaugęs jį atitempė į lovą ir paguldė ant šono veidu į sieną, užklojo ir susitvarkė kamerą. Ką tvarkė neįvardino. Palaukė kokį pusvalandį ir tada pabeldęs į duris pakvietė pareigūnus ir pasakė, kad D. V. nebekvėpuoja. Pareigūnai sunkiai juo patikėjo, bet jis dar kartą pranešė ir tada pareigūnai atidarę kameros duris pastebėjo, kad D. V. be gyvybės ženklų.

2.11.1. Sunku pasakyti, kodėl jis panoro pasipasakoti ne procesiškai. Dabar tiksliai neprisimena, ar paklausė kaltinamojo, kodėl jis dabar pasipasakojo. Tiesiog lengvai beskaitydamas bylą, bevartydamas bylos lapus atsakė į vieną klausimą, kitą ir taip netyčia išsipasakojo, o kodėl jis papasakojo sunku pasakyti. Taip pat kaltinamasis pasakojo apie tokias aplinkybes, kurių byloje nėra.

2.11.2. Kad toks pokalbis vyko susipažinimo metu procesiškai nefiksavo, tik informavo prokurorę. Realiai visi tyrimo veiksmai jau buvo baigti. Papildomų parodymų kaltinamajam duoti nepasiūlė.

2.12. Ekspertė J. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad šioje byloje teikė išvadą dėl kaltinamojo M. V.. 2025-01-07 – 2025-01-27 M. V. buvo atlikta teismo psichiatrijos ambulatorinė ekspertizė. Ji buvo atsakinga už psichiatrinės ekspertizės dalį. Savo pateiktą išvadą tvirtina.

2.12.1. Simuliacija labiau nustatoma yra psichologinių tyrimų pagalba, tačiau ir klinikinio vertinimo metu simuliacijos požymių buvo stebėta. Kas liečia psichologinius tyrimus negali komentuoti, kokiais veiksmais pasireiškė tiriamojo simuliacija tyrimo metu, nes tai yra tam tikrų metodikų niuansai, bet kas liečia jos sritį, tai simuliacija pasireiškė tuo, kad visų pirma, tiriamasis buvo akivaizdžiai nelinkęs bendradarbiauti. Nenorėjo ir net nerodė pastangų atsakyti į daugelį klausimų. Kita vertus, kitame kontekste paklausus, ar apie kitas temas jis pakankamai neblogai atsakinėdavo ir grubių atminties simptomų nebuvo stebėta, o kitais klausimais akivaizdžiai pasakydavo, kad nieko neatsimena, kad jam yra psichikos liga ir jis nieko nežino, todėl pastebėtas nenuoseklumas suteikiant duomenis.

2.12.2. Buvo nustatyti keli asmenybės sutrikimo bruožai. Yra stebimi ir asocialios asmenybės bruožai, ir emociškai nestabilios asmenybės bruožai. Pačios ekspertizės metu asmenybės bruožai nepasireiškė, tačiau vertinant anamnezę, stacionarinio gydymo aprašymus, be to jam buvo ir anksčiau atlikta ekspertizė Utenos ekspertiniame skyriuje, atsižvelgiant į veikos pobūdį ir buvo sprendžiama, kokia yra žmogaus asmenybė bei kokie tie bruožai. Be to, buvo atliekami ir psichologiniai testai įvertinantys asmenybės profilį. Vertinant visumą duomenų ir yra daroma tokia ekspertinė išvada. Asmenybės sutrikimas su atminties sutrikimu nėra susiję. Tai daugiau yra patologiniai charakterio, būdo bruožai, bet kas liečia atmintį, tai su tuo nėra susiję. Tiriamasis buvo nebendradarbiaujantis ir kas liečia atminties sutrikimus, tai kartais jie buvo labai aktyviai deklaruojami, o kartais jis pakankamai neblogai atsakinėdavo į klausimus, todėl manau, kad kas liečia atminties sutrikimus, tokių požymių, kaip dimensijos ar sunkaus intelekto defekto tikrai nebuvo stebėta. Tiriamasis jau anksčiau buvo tirtas Utenos ekspertiniame skyriuje ir pateikta ekspertinė išvada. Tiriamasis nebuvo labai bendradarbiaujantis, tačiau atliktų psichologinių tyrimų psichologui pakako, kad surašyti ir pateikti išvadą, o vertinant jos, kaip psichiatrės vertinimą, tiek iš bendravimo, tiek iš kitų duomenų, kuriuos gavo tyrimo metu, iš visos medicininės dokumentacijos, tai duomenų, kad pateikti išvadą, užteko ir nekilo minčių siūlyti kaltinamajam skirti stacionarinę ekspertizę, taip pat abejonių, dėl jo galėjimo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, nekilo.

2.12.3. Dėl simuliacijos, tai kriterijuose yra tokia klinikinė išvada, bet pagrindinė diagnozė, kaip ir parašyta yra mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. Simuliacija yra tik gretutinė diagnozė. Simuliacija yra daugiau, kaip imitacija. Apskritai simuliacija yra psichikos sutrikimų imitavimas. Tų simptomų sugalvojimas. Nestabilus efektas – tai efektas dar kitaip apibūdinamas, kaip nuotaika, kaip bendras nuotaikos fonas. Tai apibūdina kaip staigiai besikeičiančią nuotaiką, sutrikusią impulsų kontrolę.

2.12.4. Stacionarinė ekspertizė yra susijusi su asmens stebėjimu. Iš esmės tiek psichologai, tiek psichiatrai ne priklausomai nuo to ar tai yra ambulatorinė, ar stacionari ekspertizė dirba tokiomis pačiomis metodikomis, kurios yra patvirtintos. Per stebėjimą galima pakartotinai daryti kažkokius tyrimus arba eigoje išryškėjus kažkokiems simptomams pritaikyti kitokius tyrimus. Tik tai gal labiau liečia psichologų darbą, o psichiatrai klinikinio stebėjimo ir pokalbio, interviu metu daro ekspertines išvadas. Stacionarią ekspertizę rekomenduojama atlikti jei kyla sunkumų diagnostikoje. Pavyzdžiui, jei ambulatoriškai yra nustatyta labai įvairių diagnozių, o tiriamasis ekspertizės metu nebendradarbiauja, ar išryškėja prieštaringa simptomatika, arba, kai turima mažai, ar visai neturima medicininės dokumentacijos, o ryškėja endogeninio psichikos sutrikimo, ar sunkaus psichikos sutrikimo simptomai. Šiuo atveju nerekomendavo stacionarios ekspertizės daryti, nes tiriamajam ambulatoriškai buvo atlikta daug tyrimų. Be to, jam 2023 m. jam buvo atlikta stacionarinė ekspertizė ir ten nustatyti tokie psichikos sutrikimai, kurie veikos metu netrukdė jam suprasti ir valdyti savo veiksmų. Jiems papildomai abejonių nekilo dėl nustatytų diagnozių. Pagrindinė diagnozė – mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, liko ta pati.

2.12.5. Su M. V. bendravo apytikriai 30 minučių. Jei žmogus nelinkęs bendradarbiauti ir atsakinėti į klausimus, tai nėra prasmės ilgiau su juo bendrauti. Kiek pavyksta išklausti ir užmegzti kontaktą, taip ir atsako išvadoje. Kad jis simuliuoja nusprendė ne ji viena. Buvo ir psichologas. Psichologas klausinėjo atskirai. Kiek laiko psichologas apklausinėjo negali pasakyti, nes nedalyvavo.

2.13. Ekspertas Gintaras Butkus teisiamajame posėdyje parodė, kad šioje byloje yra teikęs ekspertinę išvadą kartu su teismo psichiatre J. P.. Jo ekspertinio akto dalis yra susijusi su psichologiniu įvertinimu. Tvirtina savo teiktą ekspertizės akto dalį, papildyti neturi kuo, nes tas kas buvo pateikta, tą išanalizavo ir kartu su psichiatre savo dalį pateikė ir neturi naujų duomenų, kad galėtų kažką kitą pateikti.

2.13.1. Diagnozė simuliacija yra teismo psichiatro eksperto kompetencijoje ir jo psichologinio įvertinimo dalis yra labiau apie motyvaciją, diferenciacijos elgesį. Tokie atminties sutrikimai, kuriuos deklaruoja asmuo, jie nėra būdingi pagal tam tikras metodikas. Plačiau edukuoti kaip ekspertai tą simuliaciją vertina nenorėtų, nes klausosi ir pats kaltinamasis, tai kai jis, kaip ekspertas, mato tą simuliaciją, tai yra neatitinkantį objektyvius duomenis elgesį, tai nenorėtų labiau išsiplėsti ir konkretizuoti šių detalių, nes tai yra pasitikėjimo klausimas. Tuo pačiu tai yra edukacija, nes mokytume kitus kaip gerai simuliuoti, kaip ekspertus apgaudinėti. Dėl šitos nustatytos gretutinės diagnozės simuliacijos tyrimo metu absoliučiai jokių abejonių nekilo, kylant abejonėms tiriamuosius asmenis nukreipia į Utenos stacionarą, kur jie ilgesnį laiką stebėdami gali tą simuliaciją pastebėti, nes ten personalas stebi ir žiūri. Šiuo atveju nekilo kažkokių abejonių, tai nesiuntė ir nereikalavo atlikti stacionarinės ekspertizės Utenos teismo psichiatrinės skyriuje, o Rokiškio padalinys yra šiuo metu priklausantis Utenos teismo psichiatrijos skyriui, nėra atskiro Rokiškio padalinio.

2.13.2. Utenos teismo psichiatrijos skyriuje kaltinamajam jau buvo atlikta viena ekspertizė, buvo atlikę būtent ilgalaikio stebėjimo pagrindu, jie konstatavo, kad yra asmenybės sutrikimai, šalia nurodė lengvą protinį atsilikimą, kuris kaip medicininis kriterijus nėra nepakaltinamumo pagrindas. Su lengvu protiniu atsilikimu asmenys taip pat gali atsakyti už savo veiksmus, tik vidutinis protinis atsilikimas yra reikšmingas medicininis kriterijus. Šiuo atveju Utenos teismo psichiatrijos skyrius tą pasakė, kad yra asmenybės sutrikimas ir taip pat yra lengvas protinis atsilikimas. Mano, jog jie naujo kažko ir nepasakytų šiuo metu, o dėl simuliacijos, jiems kartu su teismo eksperte buvo kaip ir akivaizdu, kad čia yra primityvi simuliacija, kuri nėra tokia sudėtinga, jog ją reikėtų būtent Utenos stacionarinės ekspertizės sąlygomis konstatuoti, stebėti, pagrįsti. Ji buvo pernelyg akivaizdi ir primityvi, tai šiuo atveju tai ir buvo konstatuota.

2.13.3. Bendravimo su tiriamuoju laikas neturi jokios reikšmės, turi įtakos patyrimas, kiek ekspertai yra sukaupę patirties atliekant tokias ekspertizes. Jeigu yra didelė patirtis nereikalingas didelis laiko tarpas. Gali būti sudėtingų atvejų, kuomet asmuo yra aukšto intelekto, kadangi tiriamo asmens, šiuo atveju nebuvo aukštas intelektas, tai ir jo simuliacija primityvi, tai nebuvo sudėtinga tai konstatuoti ir to laiko tikrai nereikia. Simuliacijos motyvus, kaip apskritai nusikalstamos veikos, kokie galėjo būti motyvai vertina teismas. Šiuo atveju yra sudėtinė dalis tos simuliacijos, susijusios su tuo už ką teisiamajam asmeniui pateikti kaltinimai.

2.13.4. Tie sutrikimai, kurie buvo kaltinamajam diagnozuoti, jie buvo ir anksčiau jam diagnozuoti. Šiuo atveju asmenybės sutrikimas priklauso prie nuolatinių sutrikimų. Kad atsirastų kažkokių naujų sutrikimų, į tai gali atsakyti psichiatras, tas gydytojas, kuris jį dabar stebi, gydo. Jis gali atsakyti ar yra kažkokie emocinės pusės pablogėjimai. Ekspertizės metu ką matė, tą surašė, jis savo dalį apie simuliacijos elgesį, apie intelekto sutrikimus. Kokie yra intelekto rodikliai pilnavertiškai ištirti nepavyko būtent dėl to, kad tiriamasis visiškai neturėjo motyvacijos, ypač verbalinės dalies, tačiau neverbalinės dalies intelekto tyrimai iliustruoja, kad nėra netgi lengvo protinio atsilikimo, jeigu kas atitiktų anksčiau atlikto intelekto tyrimo Klaipėdos ligoninėje, kur taip pat buvo nustatyta, kad bendrasis intelekto koeficientas yra ribinio intelekto diapazone, o ne lengvo protinio atsilikimo pagal TLK 10. Vadovavosi tuo, kad jei kiti tyrimai rodo, kad IQ yra mažiau nei 70, tuomet tai priklauso prie lengvo protinio sutrikimo, tačiau yra kitais tyrimais gauti didesni duomenys, tai visgi mano, kad tas ankstesnis, kuriame buvo IQ mažesnis jis yra dėl tyrimo motyvacijos. Gali būti, kad tai yra simuliacija ar nenoras atlikti tyrimo ir tai turi įtakos.

2.14. Ekspertas Jurgis Sakalas teisiamajame posėdyje parodė, kad tvirtinu ikiteisminio tyrimo metu pateiktas specialisto išvadas. D. V. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklo organus kilpa ir rankomis. Į tai nurodo uždara stranguliacinė vaga kaklo viduriniame trečdalyje, kraujosruvos kakle, poliežuvinio kaulo, skydinės kremzlės ir žiedinės kremzlės lūžiai su kraujosruvomis, taškinės kraujosruvos vokų junginėse, širdies paviršiuje ir po pleura, plaučių išsipūtimas, veninė organų pilnakraujystė, skystas tamsus kraujas. Lavono tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. V. kaklas buvo spaudžiamas kilpa ir rankomis, tačiau kuris veiksmas galutinai sukėlė D. V. mirtį, medicininių duomenų nėra. Abu veiksmai buvo daryti tuo pačiu metu, o kuris pirmiau, nėra objektyvių duomenų, kad būtų galima nurodyti.

2.14.1. Stranguliacinės vagos padėtis kakle yra horizontali. Sprando srityje buvo stranguliacinės vagos išsišakojimai, o priekiniame kaklo paviršiuje tik vienguba vaga, tai rodo, kad kaklo smaugimo kilpa metu keitėsi nukentėjusiojo ir jį užpuolusio asmens tarpusavio padėtis. Nukentėjusysis bandė priešintis ir bandė išsivaduoti nuo smaugimo kilpos. Kaklo sužalojimo vieta yra viduriniame trečdalyje, o ne viršutiniame, kaip būna pasikorimo atvejais ir stranguliacinės vagos išsišakojimas sprando srityje nėra būdingas pasikorimui. Papildomi sužalojimai, kurie rasti kakle – kraujosruvos, poliežuvinio kaulo, skydinės kremzlės, žiedinės kremzlės lūžiai su kraujosruvomis, kurie buvo padaryti rankomis, irgi nėra būdingi mirtinam smaugimui rankomis, nes jei pats nukentėjusysis darytų kaklo suspaudimą rankomis, tai jis netekdamas sąmonės atpalaiduotų rankas ir neįvyktų mirtinas uždusimas. Pats nukentėjusysis negalėjo pasidaryti tokių sužalojimų.

2.14.2. Individualių požymių, pagal kuriuos galėtų individualizuoti, kokia priemonė buvo naudojama smaugiant, nebuvo. Stranguliacinės vagos plotis yra 0,3-0,4 cm. Tai gali būti tiek skalbinių džiovinimo virvė, tiek batų raištelis, ar laidas, todėl negalima pasakyti konkrečiai iš ko buvo padaryta virvė ir koks virvės ilgis buvo naudojamas. Tyrimo metu nuo sužalojimo vietos mikropluošto nebuvo nuimta.

2.14.3. Kaip nurodyta išvadoje, mirtis įvyko per trumpą laiką. Skaičiuojama minutėmis nuo kelių iki keliolikos minučių. Atsižvelgiant, kad buvo naudotos kelios priemonės, nes nuo vienos priemonės nebuvo pasiektas mirtinas efektas, tai galėjo būti 8-15 minučių vykstant nukentėjusiojo pasipriešinimui. Pagal stranguliacinės vagos išsidėstymą kakle negalima spręsti ir pasisakyti apie kilpą užmetusio asmens ūgį, tačiau galima spręsti, kad smaugimo veiksmas vyko iš nugaros pusės.