Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, išnagrinėjusi R. B. skundą privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašoma T. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustato:

2014-05-30 Kretingos rajono apylinkės teisme gautas R. B. skundas, kuriame prašoma T. S. iškelti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d.

Tą pačią dieną, apie 15 val., kartu su K. C. ir dukra ėjo namo, nuo Rotušės aikštės pusės. Prie laiptinės vėl rūkė minėtas kaimynas, kuris jiems priėjus elgėsi agresyviai, pradėjo užgaulioti jį ir jam grasinti. Dėl jam nesuprantamų priežasčių ir nevaldomo pykčio, T. S. jam užsimojo suduoti rankos kumščiu, tačiau jis gindamasis nedelsiant ištraukė dujų balionėlį ir papurškė į jo pusę. Šis nuo dujų išsisuko ir dar labiau supykęs jam sudavė nemažiau keturių kartų kumščiu į veido kairę, dešinę puses, pataikė kumščiu jam į akį. Gindamasis galėjo suduoti du smūgius atgal, netyčia įbrėžti į veidą. Esant tokiai situacijai bandė T. S. sulaikyti, o K. C. iškvietė policiją. Siekdamas išvengti sulaikymo T. S. nubėgo Žemaičių gatvės link. Jis jį pasivijo ir sulaikė maždaug ties vaistine, prispaudė prie žemės. Atvykusi policija jį pristatė į policijos komisariatą. Pažymėjo, kad buvo sumuštas savo mažamečio vaiko - dukros akivaizdoje.

Įvykio metu man padaryti sužalojimai: muštinė žaizda dešinio antakio srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Remiantis specialisto išvada nr. G 893/14(03) šie sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrukdymo masto atitikties.

R. B. kaltina T. S., kad jis 2014-05-04 laikotarpyje nuo 15 iki 16 val., Kretingos mieste, prie Žemaičių g. 8 namo . asmeninio konflikto metu, tyčia, T. S. nemažiau kaip keturis kartus sudavė kumščiu į galvą R. B., padarydamas jam muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu mušdamas ir smurtaudamas T. S. sukėlė R. B. fizinį skausmą ir nežymiai j j sužalojo. Todėl prašo jam iškelti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d.

Privataus kaltinimo bylos procesas pagal R. B. skundą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1d., negali būti pradėtas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ str. teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, atsisako pradėti privatus kaltinimo bylų procesą, jeigu yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš 2014-05-30 Kretingos rajono apylinkės teisme gauto R. B. skunde aprašyto įvykio matyti, kad nusikalstama veika, kuria kaltinamas asmuo, padaryta viešoje vietoje- daugiabučio namo kieme, kur prie namo buvo žmonių, įvykį matė liudytojai K. C., policijos pareigūnai ir vaikas. Pareiškėjas savo skunde nenurodė konkrečių motyvų, dėl ko jis buvo užpultas kaimyno T. S., o nurodė, tik prielaidą, kad kaimyno nevaldomą pyktį ir agresiją jų šeimos atžvilgiu galėjo iššaukti tarp jų buvęs civilinis ginčas teisme, kuriame jam buvo priteista suma, kurią buvo paskolinęs kaimynui T. S. ir kuris buvo atsisakęs gražinti visą skolą. Tačiau pats pareiškėjas nurodo, kad T. S. veiksmai atlikti viešoje vietoje, todėl veiksmai turėtų būti kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Atsakomybė pagal minėtą BK straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. nulemia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmenims keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų gali patirti nepatogumų.

Kaip matyti iš skundo turinio, incidentas tarp pareiškėjo ir T. S. įvyko daugiabučio namo kieme, prie namo įėjimo, t.y. vietoje, kuri atitinka visus viešajai vietai keliamus reikalavimus, ir minėtu incidentu buvo sutrikdyta kitų asmenų rimtis. Nusikalstamo elgesio padariniai, pagal BK 284 straipsnį, yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kada prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, nutraukiamas žmonių poilsis, darbas, renginys, padaroma žymi materialinė žala, arba sutrikdoma normali įstaigų ar įmonių veikla. Pažymėtina, kad kaltininko veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Yra pagrindo teigti, jog smurtas pareiškėjo atžvilgiu panaudotas turint mažareikšmę dingstį, ir yra pagrindas išvadai, kad asmens veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai, jei savo asmeniniams santykiams aiškintis kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nes skunde išdėstytos aplinkybės rodo, kad konfliktas, kurį išprovokavo T. S., sukėlė nepilnamečio vaiko, K. C., galimai ir kieme buvusių, ar pro daugiabučių namų langus stebėjusius ir mačiusius įvykį žmonių reakciją bei nepatogumus, dėl ko pastarieji galėjo būti šokiruoti, jiems galėjo būti sukeltas išgąstis, nemalonūs išgyvenimai, taigi, tuo pačiu ir sutrikdyta viešoji rimtis. T. S. veiksmai daugiabučio namo kieme, atlikti viešoje vietoje, matant aplinkiniams, galėtų būti vertinami kaip nepagarba aplinkai, įžūlumo demonstravimas, priešpastatant save aplinkiniams ir demonstruojant niekinantį požiūrį į juos. Visi viešosios tvarkos pažeidimo požymiai atitinka pareiškėjos R. B. aprašytą įvykį, t.y. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o bylose dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, nėra ta, dėl kurios baudžiamasis procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka ar tik paties nukentėjusiojo iniciatyva. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo pobūdžio byla yra viešojo, o ne privataus kaltinimo.

Tokiu būdu, iš nukentėjusiojo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad T. S. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, o bylose dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, o ši veika neįtraukta į privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamų veikų sąrašą. Dėl išdėstytų motyvų, teismas daro išvadą, kad privataus kaltinimo bylos baudžiamasis procesas negalimas, nes yra aiškios baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės– nepadaryta veika, priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. , 412¹ str.

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal R. B. skundą, kuriame prašoma T. S. iškelti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d., kadangi yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės– nepadaryta veika, priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.