Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo, civilinėje byloje Nr. B2-2406-603/2013 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Refila grupė“ direktorės G. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Citora“ ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Refila grupė“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo – J. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „Refila grupė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Notisa“, įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. kovo 26 d.

Bankroto administratorius 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašė teismo skirti įmonės buvusiai vadovei G. S. baudą už ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymą. Administratoriaus teigimu, G. S. neperdavė įmonės balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Be balanso administratorius negali įvertinti kokios vertės įmonės turtas dar nėra perduotas. G. S. nepateikė viso trumpalaikio turto sąrašo. 2013 m. balandžio 20 d. surašytame trumpalaikio turto perdavimo akte nenurodytos turto vertės. Kito trumpalaikio turto G. S. nesiteikia perduoti, paaiškindama, kad turtas yra (duomenys neskelbtini). 2013 m. gegužės 28 d. surašytas turto perdavimo aktas, pagal kurį G. S. perdavė administratoriui automobilius, esančius (duomenys neskelbtini). Administratoriaus nuomone, automobiliai administratoriui turėjo būti pristatyti ir perduoti įmonės buveinės adresu. Be to, G. S. neperdavė administratoriui tinkamai sutvarkytų įmonės dokumentų. 2013 m. balandžio 9 d. surašytas dokumentų perdavimo aktas, pagal kurį G. S. perdavė administratoriui dalį įmonės dokumentų. Šiame sąraše nurodytų dokumentų, pažymėtų „b/n“ administratorius nepriėmė, nes jie nebuvo sunumeruoti. Pas G. S. liko nesunumeruoti kasos dokumentai, pirkimo-pardavimo dokumentai, sąskaitų registracijos žurnalai ir kt. Administratoriaus nuomone, G. S. nevykdo Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių bei Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, t. y. neparuošia tinkamai apiformintų dokumentų, todėl laikytina, kad jų neperduoda administratoriui. Administratoriaus teigimu, G. S. buvo nurodyta, kad privalo sunumeruoti perduodamus dokumentus, tačiau ji tai atsisako padaryti.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino ir paskyrė G. S. 1 000 Lt baudą. Nustatė, kad G. S., kaip bankroto bylos iškėlimo iniciatorei, apie pareigą perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus per teismo nustatytą terminą yra žinoma. Teismas baudą skyrė atsižvelgdamas į administratoriaus teiginius, kad jis nėra gavęs dalies įmonės dokumentų ir turto, o būtent, balanso, trumpalaikio turto sąrašo ir dalies trumpalaikio turto, kitų įmonės dokumentų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nėra parengti perdavimui ir administratoriui nėra perduoti.

Pareiškėja G. S. pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Nurodė, kad bauda paskirta nepagrįstai, neišklausius pareiškėjos pozicijos dėl susiklosčiusios situacijos bendraujant su bankroto administratoriumi, teikiant jam informaciją ir dokumentus, neįvertinus rašytinių įrodymų. Pareiškėjos nuomone, yra reikšmingos ir faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjos tapimu įmonės direktore, įmonės veikla iki bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjos G. S. prašymą atmetė. Pažymėjo, kad pareiškėja neginčija, jog bankroto administratoriui nėra perduoti: įmonės balansas, sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, dalis bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų.

Teismas nurodė, kad ieškovė balanso administratoriui neperdavimą teisino tuo, jog įmonės buhalterė išėjo gimdymo atostogų, o buvusi buhalterė neperdavė visų finansinei atskaitomybei sudaryti reikalingų dokumentų ir duomenų, o įmonės vadovas, kuris netvarko buhalterinės apskaitos, įmonės balanso sudaryti negalėjo. Teismas šių priežasčių nepripažino svarbiomis. Pažymėjo, kad pagal CK, Akcinių bendrovių įstatymo, Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Vyriausybės patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas būtent įmonės vienasmenis valdymo organas privalo užtikinti įmonės balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, tinkamą ir savalaikį parengimą. Pareiškėja nenurodė ir neįrodė objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėjo būti sudarytas įmonės balansas.

Teismas nurodė, kad, pareiškėjos teigimu, administratoriui nėra perduota dalis įmonės dokumentų dėl to, jog pastarasis atsisakė juos priimti, nes jie nėra sunumeruoti, nors teisės aktai neįpareigoja numeruoti visų trumpai saugomų dokumentų, išskyrus buhalterinės apskaitos registrus. Pareiškėja įrodinėjo, kad bandė perduoti administratoriui įmonės dokumentus tokia forma, kokia jie buvo gauti iš buvusio įmonės vadovo V. V.. Teismas iš 2013 m. balandžio 9 d. dokumentų perdavimo akto nustatė, kad administratorius atsisakė priimti dokumentus, kurie akto trečioje skiltyje „Kiekis“ yra pažymėti žyma „b/n“ (byla nenumeruota), antroje skiltyje „pavadinimas“ įvardyti „įvairiais dokumentais“, „kasos dokumentais“, „tiekėjai-importas“, „autoūkis“ ir pan. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus patirtintu Likviduotų juridinių asmenų dokumentų perdavimo toliau saugoti ir tai patvirtinančių pažymų išdavimo tvarkos aprašu, Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų, padarė išvadą, kad pareiškėja netinkamai atliko pareigą perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus, o administratorius pagrįstai atsisakė priimti perduodamus dokumentus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareigos pateikti įmonės dokumentus ir turtą negali įvykdyti ne dėl savo kaltės. Pareiškėja nurodė, kad negali perduoti viso įmonės turto, nes jo neperdavė buvęs vadovas, tačiau, teismo teigimu, byloje nėra duomenų, jog pareiškėja šio turto neturi savo žinioje, kad dėl buvusio vadovo veiksmų, kuriais įmonės turtas buvo sunaikintas, paslėptas ar sugadintas, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Teismas sprendė, kad informacijos apie turto buvo vietą perdavimas bankroto administratoriui nelaikytinas tinkamu ĮBĮ straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą įvykdymu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja G. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti pareiškėjai paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bauda pareiškėjai paskirta dėl buvusio direktoriaus V. V. netinkamai atliktų pareigų perduodant įmonės dokumentus ir turtą, todėl turi būti panaikinta. Pareiškėja, jau kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad nėra gavusi visų įmonės dokumentų. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu teikia pareiškimų policijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai kopijas, kurios patvirtina, kad įmonės buvęs vadovas ir buhalterė neperdavė visų įmonės dokumentų ir turto. Administratoriui šios aplinkybės buvo žinomos.

2. Teismas nevertino reikšmingų faktinių aplinkybių. Pareiškėja įmonės direktore tapo 2012 m. rugsėjo 10 d., o jau lapkričio mėnesį pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Laikotarpis nuo pareiškėjos paskyrimo direktore iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo iš esmės buvo skirtas įmonės dokumentų ir turto perėmimui iš buvusio vadovo ir akcininko V. V.. Šis procesas buvo komplikuotas, vyko keliais etapais, pasitelkiant policijos, antstolio ir VMI pagalba. Nors įmonės finansinė padėtis buvo labai sudėtinga, pareiškėja bandė išsaugoti veiklą. Nesulaukusi akcininkų pagalbos, pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo pareiškimo teismui pateikimo iki bankroto bylos iškėlimo praėjo beveik keturi mėnesiai, per kuriuos įmonė veiklos nebevykdė, nes nebuvo darbuotojų, patalpų ir finansinių galimybių. Pareiškėjos vadovavimas įmonei truko daugiau nei du mėnesius, per kuriuos buvo bandoma surinkti buhalterinius dokumentus ir surasti turtą, bet dėl V. V. veiksmų to nepavyko padaryti. VMI V. V. dėl netinkamai atliktų įmonės direktoriaus pareigų paskyrė baudą, taip pat buvusiai įmonės buhalterei.

3. Nutartyje nurodoma, kad administratorius privalo likviduoto juridinio asmens bylas perduoti toliau saugoti sunumeruotais lapais. Tokio reikalavimo trumpai saugomiems dokumentams nėra, nes numeruojami tik ilgai saugomi dokumentai. Administratoriui neperduotų ilgai saugomų bylų nėra. Teismui nepagrįstai kilo abejonių, kad ne visi ilgai saugomi dokumentai perduoti administratoriui.

4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja siekė perduoti administratoriui neaiškios sudėties ir kiekio įmonės dokumentus. Bylų perdavimo akte nurodyti perduodamų bylų pavadinimai (antraštės), bylų chronologinės ribos ir perduodamų bylų kiekis, t. y. duomenų, kurių pakanka kiekvienos trumpai saugomos bylos identifikavimui.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „Refila grupė“ buvo iškelta bankroto byla ir įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. kovo 26 d.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 10 000 Lt baudą. Šios teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą. Ja siekiama įmonės buvusį vadovą priversti kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui įmonės finansinius ir kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras.

Taigi, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti UAB „Refila grupė“ bankroto bylą, šios įmonės vadovė G. S. (apeliantė) turėjo pareigą perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Iš bankroto administratoriaus teismui pateikto pareiškimo dėl baudos įmonės vadovei skyrimo matyti, kad apeliantė įvykdė tik dalį minėtos pareigos. Administratorius prašė skirti apeliantei baudą už: 1) balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis nesudarymą; 2) trumpalaikio turto sąrašo su jame nurodytomis turto vertėmis nepateikimą; 3) kito trumpalaikio turto neperdavimą; 4) transporto priemonių VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neperdavimą įmonės buveinės vietos adresu; 5) kitų įmonės dokumentų, sutvarkytų teisės aktų nustatyta tvarka, neperdavimą.

Sutiktina su apeliantės teiginiais, kad ji pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad neturi visų įmonės buhalterinių dokumentų, reikalingų finansinių ataskaitų rinkiniui parengti, o turimi dokumentai kelia abejonių dėl įrašų juose pagrįstumo. Taigi jau bankroto bylos iškėlimo pradinėje stadijoje apeliantė neturėjo galimybės pateikti teismui finansinių ataskaitų rinkinio. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė UAB „Refila grupė“ vadove buvo išrinkta 2012 m. rugsėjo 6 d. (t. 1, b. l. 3-5, t. 2, b. l. 41-44). Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad buvęs įmonės vadovas V. V. ir buvusi buhalterė N. Š. neperdavė apeliantei visų įmonės dokumentų. Apeliantė 2012 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi su pareiškimu į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK, kuriame nurodė, kad buvęs įmonės vadovas V. V. vengia perduoti įmonės turtą ir dokumentus (atskirojo skundo medžiaga, b. l. 21-22). Bankroto administratorius 2013 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. 48 pripažino, kad iš buvusios įmonės buhalterės N. Š. yra gavęs dalį įmonės buhalterinių dokumentų (t. 2, b. l. 158). Iš Kauno apskrities VMI 2012 m. spalio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad tyrimui reikalingus buhalterinius dokumentus teikė ne tik apeliantė, bet ir buvęs įmonės vadovas V. V., be to, V. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 173¹¹ straipsnio 1 dalį ir 163⁵ straipsnio 1 dalį bei 172⁹ straipsnio 1 dalį, o N. Š. – pagal ATPK 173¹¹ straipsnio 1 dalį (atskirojo skundo medžiaga, b. l. 29-36). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nedisponavo visais įmonės buhalteriniais dokumentais, reikalingais finansinėms ataskaitoms sudaryti. Nepaisant to, kad pagal skundžiamoje nutartyje nurodytų teisės aktų reikalavimus būtent apeliantė, kaip vienasmenis įmonės valdymo organas, yra atsakinga už įmonės apskaitos organizavimą ir atitinkamai balanso, sudaryto teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsitesėjimo dienos duomenimis, tinkamą ir savalaikį parengimą, dėl nurodytų aplinkybių (visų įmonės dokumentų neturėjimas) nėra pagrindo skirti apeliantei baudą už balanso nesudarymą.

Byloje yra bankroto administratoriaus ir apeliantės 2013 m. balandžio 20 d. pasirašytas trumpalaikio turto perdavimo aktas, pagal kurį administratorius priėmė iš apeliantės jame nurodytą trumpalaikį turtą (t. 2, b. l. 137-142). Nors, kaip teigia administratorius, šiame akte nėra nurodytos perduotino trumpalaikio turto vertės, aktas patvirtina, kad apeliantė yra įvykdžiusi pareigą perduoti administratoriui akte nurodytą trumpalaikį turtą. Atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes dėl visų įmonės buhalterinių dokumentų neturėjimo, į tai, kad administratorius nurodytą trumpalaikį turtą faktiškai perėmė, negalima daryti išvados, kad turto verčių nenurodymas trumpalaikio turto perdavimo akte sudaro pagrindą skirti apeliantei ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą baudą.

Bankroto administratoriaus teigimu, apeliantė neperdavė jam kito trumpalaikio turto, o tik nurodė jo buvimo vietą. Be to, apeliantė neperduoda administratoriui transporto priemonių VW Golf ir Audi A4 Avant įmonės buveinės adresu, o tik nurodo, kad jos yra privačioje valdoje (duomenys neskelbtini). Iš apeliantės ir administratoriaus susirašinėjimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartyje numatyto įpareigojimo vykdymo matyti, kad apeliantė bankroto administratoriui nurodė, jog įmonės trumpalaikis turtas, kurio V. V. nėra perdavęs apeliantei, laikomas patalpose (duomenys neskelbtini), kuriose dabar veikia kita įmonė – UAB „Fiksera“, pasiūlė administratoriui atvykti nurodytu adresu ir pasiimti turtą (2013 m. gegužės 7 d. raštas, t. 3, b. l. 15-16). Šiuo raštu apeliantė taip pat pasiūlė administratoriui atvykti adresu (duomenys neskelbtini)., kur saugomos įmonės transporto priemonės VW Golf ir Audi A4 Avant. Analogiško turinio pasiūlymas dėl transporto priemonių administratoriui buvo nurodytas apeliantės 2013 m. gegužės 19 d. rašte (t. 3, b. l. 17). Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą pareiga perduoti administratoriui turtą numatyta būtent įmonės valdymo organams (nagrinėjamu atveju – apeliantei). Šios pareigos tinkamu įvykdymu negali būti laikomas tik perduotino turto buvimo vietos nurodymas, nebent bankroto administratorius tam neprieštarauja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kad neturi galimybės patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pasiimti įmonei priklausantį turtą ir perduoti jį administratoriui. Administratorius 2013 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 11 paaiškino, kodėl apeliantės siūlymas vykti pačiam pasiimti transporto priemones yra nepriimtinas, nes tai susiję su transportavimo išlaidomis, o apeliantė nenurodė, kas dengs šias išlaidas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė dėl nepateisinamų priežasčių nevykdo pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą, kurio buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)., todėl jai pagrįstai buvo paskirta bauda.

Iš bankroto administratoriaus ir apeliantės 2013 m. balandžio 9 d. dokumentų perdavimo akto matyti, kad administratorius perėmė iš apeliantės akte nurodytus sunumeruotus įmonės dokumentus, o dokumentų, kurie akto 3-oje skiltyje pažymėti „b/n“, t. y. nenumeruoti, neperėmė (t. 2, b. l. 143-147). Apeliantės teigimu, jos vadovavimo įmonei laikotarpiu nuo 2012 m. rusėjo mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. buhalterinės apskaitos dokumentai yra sutvarkyti ir perduoti administratoriui, o kiti dokumentai, gauti iš buvusio įmonės vadovo V. V. ir buvusios buhalterės N. Š., yra parengti perduoti administratoriui tokia forma, kokia apeliantė juos gavo iš šių asmenų. Nepaisant apeliantės anksčiau nurodytų aplinkybių dėl komplikuoto įmonės buhalterinių dokumentų gavimo iš buvusio įmonės vadovo (buhalterės), jų perdavimo netinkamo įforminimo, apeliantė, kaip įmonės vadovė, yra atsakinga už įmonės apskaitos organizavimą, todėl privalėjo gautus dokumentus sutvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka, kad galėtų perduoti juos administratoriui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė siekė perduoti neaiškios sudėties ir kiekio įmonės dokumentus. Apeliantė teigia, kad dokumentai sudėti į bylas, kurios turi pavadinimus, todėl, jos nuomone, jų negalima vadinti neaiškiomis. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra svarbu yra ne pačių bylų identifikavimas, o jose esančių konkrečių dokumentų. Laikytina pagrįsta administratoriaus pareiškime dėl baudos skyrime išreikšta pozicija, kad perėmus iš apeliantės neidentifikuotus ir nesunumeruotus dokumentus, vėliau negalima bus nustatyti, ar konkretus dokumentas buvo perduotas administratoriui. Apeliantės nurodomos priežastys (nesutvarkytų dokumentų gavimas iš buvusio įmonės vadovo (buhalterės)), atsižvelgiant į teisės aktų nustatytus reikalavimus įmonės vadovui dėl apskaitos tvarkymo, nėra reikšmingos, nes įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, būtent apeliantė turėjo pareigą teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti visus turimus (o ne tik jos vadovavimo įmonei laikotarpiu apskaitomus) dokumentus ir juos perduoti administratoriui. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, apeliantei pagrįstai buvo skirta bauda.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl rašytinio įrodymo prijungimo

Apeliantė 2014 m. sausio 30 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl rašytinio įrodymo, t. y. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo skyriaus vedėjos D. L. atsakymo į apeliantės paklausimą dėl Likviduojamų juridinių asmenų dokumentų perdavimo toliau saugoti ir tai patvirtinančių pažymų išdavimo tarkos aprašo išaiškinimo, prijungimo. Pažymėtina, kad apeliantės atskirasis skundas yra rašytinio proceso tvarka išnagrinėtas 2014 m. sausio 23 d. teismo posėdyje, o 2014 m. sausio 30 d. buvo numatytas tik nutarties priėmimas ir paskelbimas (CPK 336 str. 3 d.). Kadangi apeliantės prašymas dėl rašytinio įrodymo prijungimo paduotas po bylos išnagrinėjimo, prašymas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.