- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- e2T-38-370/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00020-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Danguolė Martinavičienė, Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- OOCL LOGISTICS
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Eurochem Logistics International“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo OOCL LOGISTICS (EUROPE) LIMITED prašymą dėl Londono komercinio arbitražo teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Eurochem Logistics International“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas OOCL LOGISTICS (EUROPE) LIMITED, atstovaujamas advokatės R. D.-K., prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono komercinio arbitražo teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą. Paaiškino, kad Londono komercinio arbitražo teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. CL-2017-000397 pagal ieškovo OOCL LOGISTICS (EUROPE) LIMITED ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Eurochem Logistics International“ dėl 108 057,97 JAV dolerių skolos už nesumokėtus frachto ir sulaikymo mokesčius bei netesybų priteisimo pagal 2016 m. spalio 13 d. OOCL LOGISTICS (EUROPE) LIMITED ir UAB „Eurochem Logistics International“ sudarytą Tarptautinių krovinių transportavimo sutartį Nr. C104/2016. Sutarties pagrindu pareiškėjas įsipareigojo suteikti suinteresuotam asmeniui krovinių ekspedijavimo paslaugas, o suinteresuotas asmuo įsipareigojo už šias paslaugas laiku atsiskaityti. Suinteresuotas asmuo su pareiškėju už suteiktas paslaugas laiku ir tinkamai neatsiskaitė, nepateikė pareiškėjui jokių šios pareigos nevykdymą pateisinančių dokumentų, todėl pareiškėjas 2017 m. spalio 6 d. kreipėsi į Londono komercinio arbitražo teismą su ieškiniu dėl įsiskolinimo priteisimo.Nurodė, kad 2018 m. sausio 2 d. Londono komercinio arbitražo teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo ieškinį, priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš suinteresuoto asmens 108 057,97 JAV dolerių dydžio sumą už nesumokėtus frachto ir sulaikymo mokesčius, 5 582,83 JAV dolerių dydžio metines palūkanas nuo priteistos 108 057,97 JAV dolerių sumos (skaičiuojant už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2018 m. sausio 2 d. (arbitražo teismo sprendimo priėmimo dienos), 2 700 GBP dydžio arbitražo mokesčių; 7 425,77 GBP pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su pareiškėjo ieškinio nagrinėjimu Londono komercinio arbitražo teisme; 5% metiniu palūkanų nuo 127 645,04 JAV dolerių (t. y. bendros priteistos sumos), skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 2 d. (arbitražo teismo sprendimo priėmimo dienos) iki visiško atsiskaitymo su pareiškėju dienos, 4 634,79 GBP dydžio išlaidas, patirtas pareiškėjo už kreipimąsi į teismą ir arbitro p. S. G. paskyrimą.Suinteresuotas asmuo atsiliepime su prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus yra nustatyta, kad dokumentai buvo įteikiami netinkamai. 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (toliau – Reglamentas Nr. 1393/2007) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis reglamentas taikomas nagrinėjant civilines ir komercines bylas, kai teisminis arba neteisminis dokumentas turi būti perduotas iš vienos valstybės narės į kitą, kad būtų joje įteiktas. Suinteresuotam asmeniui dokumentus įteikė privati įmonė „Parcelforce Worldwide“, o ne gaunančioji agentūra, todėl buvo pažeista reglamentu nustatyta tvarka, nes suinteresuotas asmuo negavo tipinės formos dokumentų. Maža to, dokumentas neišverstas į jam suprantamą kalbą. Dėl šių priežasčių yra pakankama konstatuoti, kad buvo pažeista reglamento 8 straipsnio 1 dalis ir egzistuoja pagrindas pripažinti, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie arbitražo procesą, negalėjo įgyvendinti savo teisės į gynybą.2018 m. balandžio 24 d. suinteresuotas asmuo pateikė prašymą pareiškimą palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui atstovaujantis Mr. D. N. yra pareiškėjo atstovas pagal įstatymą ir atitinkamai turėjo teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį pareiškėjo vardu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas
Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (toliau – KĮ) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 810 straipsnio 6 dalis). Tiek pagal galiojančias CPK ir KĮ nuostatas, tiek pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga įrodyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kuriais remiantis prašoma atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti arbitražo sprendimą, buvimą tenka asmeniui, prieš kurį nukreiptas arbitražo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Teismas, spręsdamas arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus, ex officio turi patikrinti Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus, kuriems esant gali būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas (skolininkas) jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002). Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).Nagrinėjamo ginčo objektas – skolos priteisimas, kylantis iš tarp šalių susiklosčiusių krovinių vežimo (krovinių ekspedijavimo paslaugų) sutartinių teisinių santykių, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Komercinio pobūdžio ginčas arbitražo byloje kilęs tarp privačių asmenų, taigi nekyla abejonių dėl tokio ginčo arbitruotinumo (KĮ 12 straipsnis, Niujorko konvencijos 2 dalies a punktas). Pareiškėjas kartu su prašymu taip pat pateikė visus dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti reikalingus dokumentus.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad suinteresuotas asmuo prieštarauja dėl Londono komercinio arbitražo teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti KĮ 50 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais pagrindais, t. y. dėl netinkamo su arbitražo procesu susijusių procesinių dokumentų įteikimo būdo. Suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju neįrodinėja kitų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, taip pat V straipsnio 2 dalyje, t. y. kad sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai ar ginčo objektas pagal Lietuvos įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, tokių aplinkybių ex officio nenustatė ir teismas (KAĮ 12 straipsnis).Teisėjų kolegija šiuos prieštaravimus atmeta kaip nepagrįstus. Tiek KĮ 50 straipsnio 2 dalies 2 punktas, tiek ir 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punktas numato, kad pripažinti ar vykdyti arbitražinio teismo sprendimą gali būti atsisakyta, kai ginčo šalis, prieš kurią sprendimas nukreiptas, pateikia įrodymus, kad jai nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinio teismo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši šalis negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Šių aplinkybių buvimą privalo įrodyti jomis besiremianti ginčo šalis (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš šios bylos duomenų, suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, leidžiančių teisėjų kolegijai padaryti išvadą apie jo nurodomų aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti pripažinti ar vykdyti arbitražinio teismo sprendimą, buvimą. Pirma, priešingai, nei nurodo suinteresuotas asmuo, procesinių dokumentų įteikimas vyko Reglamente Nr. 1393/2007 nustatyta tvarka, o tiksliau – jo 14 straipsnyje, kuriame numatyta, kad „kiekviena valstybė narė teisminius dokumentus kitoje valstybėje narėje gyvenantiems asmenims gali įteikti tiesiogiai paštu: registruotu laišku su gavimo patvirtinimu arba lygiaverčiu būdu“. Šiuo atveju pareiškėjo pateiktoje pažymoje apie įteikimą nurodytas būtent šis Reglamente Nr. 1393/2007 nustatytas įteikimo būdas. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuoto asmens teiginiai apie procesinių dokumentų kalbą yra deklaratyvaus pobūdžio. Vadovaujantis teismų praktika, atliekant asmens informavimo apie teismo ar arbitražo procesą, bylos iškėlimo ar jiems lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo šiam asmeniui tinkamumo vertinimą, turi būti nustatoma, ar konkrečiu atveju buvo pasiekta minėto proceso teisės instituto paskirtis – užtikrintas realus asmens žinojimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis atitinkamos valstybės proceso teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis. Užsienio valstybės arbitražo (teismo) sprendimo pripažinimo klausimą nagrinėjantis teismas, spręsdamas apie asmens informavimą apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo ar arbitražo procesą, kurio šalis jis yra, privalo nustatyti: 1) ar užsienio valstybės teismas (arbitražas) užtikrino realų asmens žinojimą apie užsienio valstybėje vykusį teismo (arbitražo) procesą, kurio šalis jis yra; 2) ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis užsienio valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-4-407/2018; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-42-381/2017; 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012).Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia, kad ginčo, jog procesinių dokumentų įteikimo procesas neatitiko Londono komercinio arbitražo teismo taisyklių, nėra. Kaip matyti iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti sprendimo, prieštaravimų arbitrui suinteresuotas asmuo neteikė, nors ginčo nagrinėjimas buvo vis atidedamas, sudarant galimybę suinteresuotam asmeniui pareikšti savo poziciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo iš esmės nėra, kad procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui buvo įteikti, o jų įteikimo būdas ir laikas neužkirto kelio jam naudotis savo teisėmis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti arbitražo bylos nagrinėjimo metu buvus aplinkybių, kurios galėtų lemti Londono komercinio arbitražo teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo nepripažinimo pagrindų, numatytų Niujorko Konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkte konstatavimą. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad Londono komercinio arbitražo teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimas dėl skolos priteisimo iš suinteresuoto asmens UAB „Eurochem Logistics International“ yra pripažintinas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.Dėl suinteresuoto asmens 2018 m. balandžio 24 d. prašymo teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl tinkamo pareiškėjo atstovavimo. Iš viešai prieinamų šaltinių – Jungtinės Karalystės įmonių registro duomenų (angl. Registrar of Companies (England and Wales); prieiga internetu: https://beta.companieshouse.gov.uk/), matyti, kad D. N. yra pareiškėjo OOCL LOGISTICS (EUROPE) LIMITED direktorius nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Registre taip pat yra ir OOCL LOGISTICS (EUROPE) LIMITED įstatai, kurie suinteresuoto asmens iškeltų abejonių nepatvirtina (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje užsienio arbitražo sprendimą tenkintinas, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pratęstinas iki nutarties įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).Patenkinus prašymą, suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 811¹, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono komercinio arbitražo teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. CL-2017-000397 pagal ieškovo OOCL LOGISTICS (EUROPE) LIMITED ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurochem Logistics International“, kuriame nuspręsta, kad:
OOCL LOGISTICS (EUROPE) LIMITED turi teisę gauti 108 057,97 JAV dolerių sumą;Uždaroji akcinė bendrovė „Eurochem Logistics International“ turi nedelsiant sumokėti OOCL LOGISTICS (EUROPE) LIMITED naudai 108 057,97 JAV dolerių.Uždaroji akcinė bendrovė „Eurochem Logistics International“ turi sumokėti OOCL LOGISTICS (EUROPE) LIMITED naudai 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą (angl. on the sum of) 108 057,97 JAV dolerių sumą, proporcingai ir susumuojant kas mėnesį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 16 d. iki arbitražo teismo sprendimo dienos ir nuo priteistų sumų (įskaitant palūkanas ir išlaidas) nuo arbitražo teismo sprendimo dienos iki pilno sumokėjimo dienos.Uždaroji akcinė bendrovė „Eurochem Logistics International“ turi padengti šio teismo išlaidas – 2 700 GBP, tačiau su sąlyga, kad jei pirmiausia OOCL LOGISTICS (EUROPE) LIMITED bus sumokėjęs visas arba dalį jų, OOCL LOGISTICS (EUROPE) LIMITED turės teisę nedelsiant susigrąžinti tą sumokėtą sumą kartu su palūkanomis (metinė palūkanų norma 5 proc.) ir proporcingai, susumuojant likučius kas tris mėnesius, nuo tokio mokėjimo iki grąžinimo dienos.Uždaroji akcinė bendrovė „Eurochem Logistics International“ turi padengti savo teismo išlaidas ir atlyginti OOCL LOGISTICS (EUROPE) LIMITED atlygintinas arbitražo išlaidas, remiantis 1996 m. Arbitražo įstatymo 63 straipsnio 5 dalimi, kuris numato, kad jei šalys dėl išlaidų nesusitaria, tai atlyginimas jos turi būti nustatytas.
Nustatyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi šioje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ turtui yra pratęsiamos ir galioja iki pripažinto ir leisto vykdyti užsienio arbitražo sprendimo įvykdymo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.