Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs J. K. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-09-16 nutarties, kuria atmestas J. K. skundas dėl 2008-08-25 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. K. pareiškimą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Teismo posėdyje skundą padavęs asmuo bei jo atstovas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

2008-11-24 - 2011-04-18 laikotarpyje teismas skundo nagrinėjimą buvo sustabdęs ryšium su kreipimusi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl BPK 168 str. 4 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį bei prokuroro nutarimą, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-09-16 nutartis ir Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-08-25 nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų. Tiek skundžiamame prokuroro nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Nagrinėjamu atveju 2008-08-25 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors J. K. skunde teigia apie galimą nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu atlikimą patalpinant ją į Rokiškio psichiatrinę ligoninę, tačiau teismas konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjos nurodomos N. M. kokius nors nusikalstamus veiksmus J. K. atžvilgiu, pateiktoje medžiagoje nėra. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas, taip pat nepasitenkinimas jos atžvilgiu pradėtu ir atliekamu ikiteisminiu tyrimu bei jo metu atliktais veiksmais ir priimtais sprendimais, kurie netenkina pareiškėjos interesų, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinių sprendimų ar dokumentų priėmime dalyvavusių asmenų, taip pat ir N. M., veiksmuose kokios nors nusikalstamos veikos sudėties buvimą. Vien formalūs ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai apie tariamai nusikalstamus veiksmus nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui.

Baudžiamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2003-12-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi J. K. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir ji buvo atiduota stacionariai stebėti ir tirti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinį skyrių. Ekspertai 2004-02-05 aktu rekomendavo teismui J. K. skirti stacionarų medicininį stebėjimą bendro režimo stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą iki pasveikimo bei nurodė, kad pagal psichikos sveikatos būseną J. K. negali dalyvauti teisminio nagrinėjimo metu, nes tai gali pabloginti jos būseną. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs Utenos ekspertinio skyriaus prašymą skubiai spręsti J. K. buvimo vietos klausimą, nes pagal galiojusį BPK 141 str. 2 d. įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, teismas 2004-04-13 skyrė teismo posėdį šiam klausimui spręsti. Apie posėdžio vietą ir laiką teismas raštu informavo Utenos ekspertinį skyrių, J. K. ir jos gynėją advokatą Ž. Rutkauską. Iš baudžiamoje byloje esančio Utenos ekspertinio skyriaus 2004-04-09 rašto matyti, kad ekspertinė įstaiga patvirtino 2004-02-05 duotą ekspertų išvadą bei nurodė, kad įstaiga neturi galimybės užtikrinti pilnaverčio gydymo ir J. K. rekomenduojamas stebėjimas psichiatrinėje ligoninėje pagal gyvenamąją vietą iki bus paskirtas priverstinis gydymas. Įvertinęs turimus duomenis teismas 2004-04-13 priėmė nutartį J. K. paskirti stacionarų stebėjimą psichiatrinėje ligoninėje pagal gyvenamąją vietą iki bus išspręstas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo jai. Šiame teismo posėdyje J. K. gynėjas, pranešęs telefonu, kad neatvyks, nedalyvavo.

J. K. manymu, ši nutartis yra neteisėta, nes klausimas išspręstas jai nedalyvaujant ir jai buvo atimta teisė skųsti šią nutartį. Skunde teigiama, kad J. K. neturėjo jokių galimybių apskųsti Alytaus rajono apylinkės teismo 2004-04-13 nutartį, kadangi apie jos priėmimą sužinojo tik 2004 m. birželio mėn., būdama psichiatrijos ligoninėje bei gydoma psichotropiniais vaistais. Šie teiginiai vertintini kritiškai. Iš baudžiamoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2004-04-13 teismo nutarties nuorašai J. K., jos gynėjui ir kt. buvo išsiųsta savalaikiai, tiek pati J. K., tiek jos gynėjas turėjo teisę ir galimybę pasinaudoti apskundimo teise. Net ir sutinkant su tuo, kad tuo metu J. K. dėl vartojamų medikamentų ar sveikatos būklės buvo nepajėgi apskųsti šią nutartį, ją BPK nustatyta tvarka galėjo skųsti jos atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras (BPK 404 str.). Šia BPK suteikta galimybe minėti asmenys nepasinaudojo ir ši nutartis BPK nustatyta tvarka apskųsta nebuvo.

Įvertinant tai, kad J. K. sirgo sunkia liga ir jai nedelsiant buvo reikalingas tinkamas gydymas, nors 2004-04-13 teismo nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi, J. K. pagrįstai nuo 2004-04-16 tolimesniam gydymui buvo perkelta į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Pastarieji veiksmai buvo sąlygoti būtinybės užtikrinti J. K. būtiną gydymą, dėl to jie pažeisti jos teisių negalėjo. Teismui nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad J. K. nebuvo reikalingas gydymas. Be to, perkėlimas į ligoninę, kurioje ji anksčiau gydėsi ir yra jos gyvenamojoje vietoje, suteikė galimybę gydytis jai pažįstamoje aplinkoje bei dažniau bendrauti su artimaisiais.

BPK 141 str. nenumato jokių konkrečių terminų, kiek asmuo gali būti laikomas ekspertizę atliekančioje įstaigoje, tik nurodo, kad jis laikomas iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui ar teismui, o jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, jis gali būti laikomas ir atlikus ekspertizę, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo (BPK 141 str. 2 d.). Nors J. K. 2008-09-03 Rokiškio rajono apylinkės teismui pateiktame skunde ir tvirtina, kad Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus 2004-02-05 ekspertizės akte nėra konstatuota, kad ji yra pavojinga visuomenei, tačiau minėtose išvadose nurodoma, kad J. K. serga sunkiu depresijos epizodu su psichozės simptomais, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (prašymo nagrinėjimo byla Nr. 1.14.-81, 27 p.). Todėl Alytaus rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 141 str. 2 d., priėmė teisėtą sprendimą skirti stacionarų stebėjimą psichiatrinėje ligoninėje pagal gyvenamąją vietą ir šio sprendimo pagrindu J. K. buvo teisėtai laikoma Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje kol buvo 2004-04-16 perkelta į Rokiškio psichiatrijos ligoninę.

Vykdydama 2004-04-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus viršininko pavaduotoja N. M., 2004-04-16 išrašydama J. K. siuntimą į Rokiškio psichiatrinę ligoninę, vadovavosi Sveikatos apsaugos ministro 1994 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 61, kuriame reglamentuotas aptarnaujamų pacientų kontingento suskirstymas pagal teritoriją, t. y. nesant psichiatrijos ligoninės Panevėžio mieste, J. K. teisėtai buvo patalpinta į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas priimdamas nutartį, rėmėsi duomenimis, kuriuos teisėtu Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro prašymu, pateikė VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, t. y. 2004-04-16 paciento sutikimo gydytis stacionare kopija (prašymo nagrinėjimo byla Nr. 1.14.-81, 39 p.), kurioje pacientė J. K. savo parašu patvirtino sutinkanti gydytis stacionare, todėl skundo teiginys, kad teismas rėmėsi netikslia informacija, kurios byloje nėra, yra atmestinas.

Skunde keliama neteisinga prielaida, kad 2008-09-16 nutartyje netinkamai pritaikytos BPK normos, nurodant priimamo sprendimo rūšį. Pagrįsto teismo sprendimo priėmimą sąlygoja tikslus procesinio įstatymo normų laikymasis, todėl teismas nutartyje nurodė, kokiomis teisės normomis vadovavosi priimdamas sprendimą (BPK 64 str., 168 str. 4 d.), pats teismo sprendimas nepažeidžiant įstatyme nustatytų reikalavimų išdėstytas žodžiais: ,,nutaria: J. K. skundo netenkinti“. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad teismo 2008-09-16 nutartis surašyta laikantis BPK pagrindinių nuostatų, BPK normos pritaikytos tinkamai.

Įvertinęs visas šias aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad J. K. skunde nurodoma kaip nusikalstama veika padaryta nebuvo, egzistuoja BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas yra negalimas, skunde nurodyta informacija akivaizdžiai neatitinka tikrovės, todėl ikiteisminis tyrimas dėl J. K. pareiškime bei skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Tokiu būdu naikinti ar keisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

J. K. skundą atmesti ir palikti galioti 2008 m. rugsėjo 16 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.