Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja E. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK) viršininko 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 86-TE-464 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei E. B.“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas).

2. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamu įsakymu jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2015 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 86-IS-65 (toliau – ir Išvada, tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėja aplaidžiai vykdė tarnybines pareigas. Pažymėjo, kad su priimtu Įsakymu ir paskirta nuobauda nesutinka. Pareiškėjos nuomone, nuobauda paskirta nepagrįstai, netinkamai ir neobjektyviai įvertinus faktines aplinkybes.

3. Pareiškėjos teigimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti bendro pobūdžio trūkumai, prielaidomis grindžiamos aplinkybės. Mano, kad su jos neveikimu susijusios aplinkybės nebuvo tiriamos ir nagrinėjamos iš esmės, o tarnybinio patikrinimo išvadoje perrašyti prokuratūros rašte nurodyti argumentai. Pažymėjo, kad patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į jos paaiškinime išdėstytas aplinkybes ir nurodytus objektyvius duomenis, susijusius su ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymu.

4. Pareiškėja paaiškino, kad atlikdama ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėjo visas pastangas nustatyti įvykio aplinkybes, įrodymus, surinkti visus duomenis ir išsiaiškinti objektyvią tiesą, dėl ko nesutinka su atsakovo išvada, jog savo pareigas atliko aplaidžiai. Nurodė, kad iki 2015 m. sausio mėn. ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekamu labai intensyviai, tačiau vėliau tokio pat intensyvumo nebuvo galima išlaikyti dėl nuketėjusiojo baudžiamojoje byloje S. S. atstovo prašymo turinio. Akcentavo, kad nukentėjusiojo atstovo prašymas, neatsižvelgiant į atskirus prašymo punktus, buvo patenkintas prokuroro, kas sudarė pagrindą S. S. ir jo atstovui teikti skundus, grindžiant juos tuo, jog atlikti ne visi prašyme išdėstyti punktai. Teigė, jog visų nukentėjusiojo atstovo prašymų nebuvo galima įvykdyti, nes tai, pareiškėjos nuomone, būtų prieštaravę įstatymų nuostatoms. Pabrėžė, jog prokuroras sutiko su jos pozicija, kad neįmanoma visa apimtimi įvykdyti minėto prašymo.

5. Pareiškėjos nuomone, atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, neatsižvelgė į tiesioginio vadovo pateiktą informaciją dėl efektyvumo rezultatų, dėl pavedamų tirti sudėtingų, daugiaepizodžių, daug kruopštaus darbo reikalaujančių bylų, taip pat į tai, kad baudžiamųjų bylų likutis yra dvigubai didesnis nei normalus tyrėjo darbo krūvis.

6. Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovo nuomone, ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas tyrimo metu surinktais bei objektyviai įvertintais įrodymais. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, jog tyrimas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užsitęsė, nors turėjo būti baigtas per šešis mėn. Mano, kad jei tyrimas po 2015 m. sausio mėn. būtų atliktas intensyviau, per trumpą laiką galėjo būti baigtas. Nurodė, kad per 230 darbo dienų tyrimo trukmę iš viso buvo atlikti 23 procesiniai veiksmai ir 4 tyrimo veiksmai. Teigė, kad pareiškėja grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas dėl tyrimo išsamumo ir greitumo, pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių tyrimą atlikti per kuo trumpesnius terminus.

8. Atsakovas akcentavo, kad dėl to, jog tyrimas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas neišnaudojus visų galimų procesinių priemonių duomenims surinkti ir nusikalstamai veikai išaiškinti, minėtas tyrimas atnaujintas ir jį pavesta atlikti kitai Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei bei ikiteisminio tyrimo įstaigai.

II.

9. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino visiškai ir panaikino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 86-TE-464 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei E. B.“.

10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčijamo įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, motyvuojamąja dalimi laikytina Telšių apskrities VPK viršininko 2015 m. lapkričio 16 d. patvirtinta išvada Nr. 86-IS-65. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių tyrimą atlikti per kuo trumpesnius terminus ir atskleisti nusikalstamą veiką, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, BPK 1–2 straipsnius, 172 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus, 176 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. I-300 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 1-142 „Dėl ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtinto Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 27.1 punktą, Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK KPS tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Telšių apskrities VPK viršininko 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 86-V-118 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.2 punktą, 7.5 punktą ir 7.11 punktą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas atliko tarnybinį patikrinimą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. raštą, kuriuo persiųstas nutarimas iškelti pareiškėjai drausmės bylą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatinėjami Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos E. B. padaryti ikiteisminio tyrimo pažeidimai ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas bylos duomenimis taip pat nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti du advokato J. M., kaip nukentėjusiojo S. S. atstovo, 2014 m. lapkričio 11 d. ir 2015 m. balandžio 17 d. skundai. Advokato 2015 m. balandžio 17 d. skunde nurodyta, kad neatlikti visi galimi veiksmai, nurodyti 2014 m. lapkričio 11 d. prašyme Nr. 1-125.

12. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, padarė išvadą, kad pareiškėja nuo 2014 m. gegužės 8 d. atlikinėjo procesinius veiksmus, t. y. apklausė nukentėjusįjį, liudytojus, surengė akistatas, surašė daiktų, dokumentų pateikimo protokolus, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolą, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių ekspertiniam skyriui išsiuntė raštą „Dėl išvados surašymo“, išreikalavo duomenis ir medžiagą iš atitinkamų institucijų ir įstaigų, atliko kitus veiksmus, kurie buvo būtini ikiteisminio tyrimo byloje. Pažymėjo, kad liudytoju apklaustas ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras M. F. patvirtino, jog visi ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl jų atlikimo ar neatlikimo buvo derinami. Teismas akcentavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja nuo bylos gavimo dienos – 2014 m. gegužės 8 d. – visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nukentėjusiojo advokato J. M. 2014 m. lapkričio 11 d. prašyme nurodytus tyrimo veiksmus derino su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiu prokuroru M. F.. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pakankamai intensyviai, atsižvelgiant į pareiškėjos darbo krūvį ir kitus darbo rezultatus, todėl atsakovas Išvadoje nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių tyrimą atlikti per kuo trumpesnius terminus ir atskleisti nusikalstamą veiką.

13. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 1 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatomis, pareiškėjos veiksmus, susijusius su advokato J. M. 2014 m. lapkričio 11 d. prašymu dėl tyrimo veiksmų ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurie suderinti su prokuroru (kokius veiksmus įmanoma / neįmanoma atlikti), vertino kaip pateisinamus. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų nevykdžiusi ją kontroliavusio prokuroro nurodymų. Teismas taip pat atsižvelgė į pareiškėjos kaip tyrėjos efektyvumą, kuris sudaro 80 proc.

14. Teismas vertino, kad ginčijamame įsakyme nurodytas kitas tarnybinis pažeidimas – t. y. nepranešimas prokurorui apie ikiteisminio tyrimo eigą, iš esmės yra formalaus pobūdžio ir už šį pažeidimą nebuvo pagrindo taikyti tarnybinę nuobaudą. Pažymėjo, kad šias aplinkybes teismo posėdžio metu paneigė apklaustas prokuroras M. F..

15. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pareiškėjos veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, sprendė, jog tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, dėl ko pareiškėjos skundą tenkino ir ginčijamą įsakymą panaikino.

III.

16. Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl tų aplinkybių, kurių teismo posėdyje išsamiai netyrė. Mano, kad teismas, vertindamas liudytojo M. F. paaiškinimus, nesirėmė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimas pratęstas penkis kartus, nurodant tą pačią priežastį – advokato prašyme nurodytiems veiksmams atlikti, o prokuroras M. F. grąžindamas bylą po termino pratęsimo nurodydavo pareiškėjai suintensyvinti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą ir ikiteisminį tyrimą užbaigti per ikiteisminio tyrimo pratęstą laiką. Teigia, kad pareiškėja likus ne mažiau kaip septynioms dienoms iki ikiteisminio tyrimo termino pabaigos nepateikė ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui savo tiesioginio vadovo vizuoto pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą. Nurodo, kad pareiškėja per 230 darbo dienų tik 23 darbo dienas atliko tyrimo veiksmus. Akcentuoja, kad teismas formaliai vertino pareiškėjos darbo krūvį, tačiau nepalygino jo su kitų tyrėjų darbo krūviu aktualiu laikotarpiu.

18. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja neįvykdė ją kontroliuojančio prokuroro nurodymų, o nepanešimas prokurorui apie ikiteisminio tyrimo eigą laikytinas formaliu pažeidimu. Pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime taip pat nepasisakė dėl liudytoja apklaustos Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. G. parodymų.

19. Pareiškėja E. B. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Pareiškėjos nuomone, tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neaptarė kiekvieno byloje esančio įrodymo ir nepakomentavo kiekvieno liudytojo parodymų, nelaikytina, jog teismas nevertino šių įrodymų kaip visumos ir priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą.

21. Pareiškėja nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojo M. F. parodymai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pažymi, kad termino pratęsimas priežastimi – atlikti veiksmus – negali būti objektyvus pagrindas ar įrodymas išvadai, jog procesiniai veiksmai nebuvo atlikti. Teigia, kad teismas išsamiai išanalizavo jos atliktus veiksmus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir rėmėsi konkrečiai atliktais procesiniais veiksmais, o ne formaliu sprendimu pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, kuris iš esmės neatskleidžia, kokie veiksmai buvo ar nebuvo atlikti. Mano, kad jeigu atsakovas tarnybinį patikrinimą būtų atlikęs išsamiai ir nešališkai, o ne pasivadovavęs vien sprendimais pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, galbūt nebūtų padaręs išvados dėl tarnybinio pažeidimo.

22. Pareiškėjos teigimu, atsakovo argumentai dėl atliktų procesinių veiksmų konkrečiame ikiteisminiame tyrime skaičiaus per visą pareiškėjos darbo laiką yra nepagrįsti ir neobjektyvūs. Pažymi, kad atsakovas nėra paskaičiavęs ir nustatęs normalaus darbo krūvio skaitinių išraiškų. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas, teikdamas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojos E. G. parodymų, nekonkretizavo, dėl kokių būtent liudytojos nurodytų aplinkybių teismas nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 86-TE-464 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei E. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, konstatavęs, jog pareiškėjos veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų faktinių aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta dėl to, jog ji pagal savo kompetenciją ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių tyrimą atlikti per kuo trumpesnius terminus ir atskleisti nusikalstamą veiką, tuo pažeisdama Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, BPK 1–2 straipsnius, 172 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus, 176 straipsnį, VTĮ 15 straipsnio 1 dalį, Aprašo 27.1 punktą, Pareigybės aprašymo 7.2 punktą, 7.5 punktą ir 7.11 punktą.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) pareigūno padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio pareigūnas turi teisę gintis, apimtis. Tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Spręsdamas ginčą dėl individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo bei teisėtumo, teismas turi nustatyti, ar atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63- 2200/2011, 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-17/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012).

29. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas 2014 m. gegužės 8 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, šį tyrimą atliko pareiškėja, o jam vadovavo prokuroras M. F.. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu ir 2015 m. liepos 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas BPK 3¹ straipsnio pagrindu. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2015 m. gegužės 4 d. nutarimu panaikintas 2015 m. balandžio 1 d. nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patenkinus nukentėjusiojo S. S. atstovo skundą. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja A. S. 2015 m. spalio 8 d. raštu informavo, kad ikiteisminis tyrimas, sustabdytas 2015 m. liepos 2 d. nutarimu, atnaujintas, tolimesniam tyrimui organizuoti perduotas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai (I t., b. l. 89, 96, 113, 116). Iš Išvados turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo terminas pratęstas penkis kartus, nurodant šias priežastis: nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d. dėl papildomos užduoties specialistui nukentėjusiojo „kūno tyrimui“; nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2015 m. vasario 8 d. pagal nukentėjusiojo prašymus atlikti tyrimo veiksmus ir gauti specialisto išvadas; nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 8 d. dėl tyrimo veiksmų atlikimo; nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. dėl tyrimo veiksmų, nurodytų nukentėjusiojo atstovo prašyme; nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2015 m. liepos 8 d. dėl tyrimo veiksmų, nurodytų nukentėjusiojo atstovo prašyme. Prokuroras grąžindamas baudžiamąją bylą po termino pratęsimo nurodydavo pareiškėjai suintensyvinti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir ikiteisminį tyrimą atlikti per ikiteisminio tyrimo pratęstą laiką.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. liepos 1 d. pareiškėjos atliktus tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sprendė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių tyrimą atlikti per kuo trumpesnius terminus ir atskleisti nusikalstamą veiką.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) terminas pratęstas penkis kartus ir du kartus sustabdytas BPK 3¹ straipsnio pagrindu. Sutiktina su atsakovo pastebėjimu, kad per pirmąjį vieno mėnesio pratęsimo laikotarpį atlikti trys tyrimo veiksmai, per antrąjį dviejų mėnesių pratęsimo laikotarpį – trys veiksmai, trečiąjį vieno mėnesio pratęsimo laikotarpį – vienas veiksmas, ketvirtąjį vieno mėnesio pratęsimo laikotarpį – vienas veiksmas, o penktąjį vieno mėnesio pratęsimo laikotarpį – vienas veiksmas, kas vertintina kaip neintensyviai atliekamas ikiteisminis tyrimas.

32. Pareiškėja paaiškino, kad iki 2015 m. sausio mėn. ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami labai intensyviai, tačiau vėliau tokio pat intensyvumo nebuvo galima išlaikyti dėl nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje S. S. atstovo 2014 m. lapkričio 11 d. prašymo turinio. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju intensyviausiai atlikti tyrimo veiksmai buvo iki pirmojo ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo, t. y. iki 2014 m. lapkričio 7 d. Vėliau, kaip teisingai akcentavo atsakovas, pareiškėja per penkis kartus pratęstus ikiteisminio tyrimo terminus atliko vos kelis tyrimo veiksmus. Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdant nukentėjusiojo S. S. atstovo 2014 m. lapkričio 11 d. prašymą, atlikti šie tyrimo veiksmai: Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimu nutarta perkelti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) į ikiteisminio tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. 2014 m. balandžio 26 d. sulaikymo protokolo kopiją; 2015 m. sausio 12 d. ir 2015 m. kovo 19 d. išsiųsti paklausimai į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatą dėl duomenų pateikimo, t. y. dėl S. S. sulaikymo ir jo buvimo areštinėje, taip pat dėl medicininės pagalbos S. S. (ar jam buvo reikalinga medicininė pagalba); apklausti liudytojai R. S., A. S., G. S., M. J., V. P., J. S., R. R., A. T., E. S.; su liudytoju D. N. bendrauta telefonu, jo parodymai žodžiu užfiksuoti tarnybiniame pranešime; 2015 m. kovo 23 d. gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato raštas Nr. 40-S-26576 „Dėl duomenų pateikimo apie S. S.“ (I t., b. l. 70, 73–74, 76–77, 82, 84–86, 99, 106, 108, 110–112).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose nepagrindė argumentų, kodėl nurodytiems veiksmams pagal nukentėjusiojo atstovo 2014 m. lapkričio 11 d. prašymą atlikti reikėjo keturis kartus pratęsti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) terminą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad, pareiškėjos teigimu, nukentėjusiojo atstovo prašymo visiškai tenkinti nebuvo galimybės, nesudaro pagrindo nepagrįstai ilgą ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo laikotarpį pripažinti kaip pateisinamą.

34. BPK 1 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnis numato pareigą prokurorui, ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 176 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius; 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius; 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija.

35. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja atliko tyrimą dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo, todėl pagal BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punktą ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliktas per šešis mėnesius. Pareiškėjos atlikti tyrimo veiksmai užsitęsė apie vienerius metus du mėnesius ir iš esmės nebuvo baigti, kadangi 2015 m. liepos 2 d. priimtas nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) BPK 3¹ straipsnio pagrindu. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad pareiškėja neišnaudojo visų galimų procesinių priemonių tyrimo metu nustatytiems prieštaravimams pašalinti ir nusikalstamai veikai atskleisti. Pažymėtina ir tai, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo neprivalėjo nurodyti, kokius konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus turėjo atlikti pareiškėja. Ikiteisminio tyrimo veiksmų seką pasirenka pats tyrėjas, derindamas tai su prokuroru ir siekdamas, kad kuo greičiau būtų pasiekti BPK 1 ir 2 straipsniuose nurodyti baudžiamojo persekiojimo tikslai. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos veiksmai, susiję su nukentėjusiojo S. S. atstovo 2014 m. lapkričio11 d. prašymu, vertintini kaip pateisinami.

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi pareiškėjos padaryto nusižengimo sudėties elementai – dėl pareiškėjos aplaidumo padaryti BPK pažeidimai, kurie tiesiogiai sukėlė pasekmes – neišsamiai ir neintensyviai atliktą ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Išvados ir ginčijamo įsakymo turinį, nustatė, kad tarnybinį patikrinimą Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupė atliko per įstatyme nustatytus terminus, pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, buvo surašyta motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu Telšių apskrities VPK viršininkas priėmė ginčijamą įsakymą. Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad Išvada ir ginčijamas įsakymas yra teisėti ir pagrįsti.

37. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepanešimas prokurorui apie ikiteisminio tyrimo eigą laikytinas formaliu pažeidimu.

38. Pagal Aprašo 27.1 punktą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, likus ne mažiau kaip septynioms dienoms iki ikiteisminio tyrimo termino pabaigos, tiesiogiai arba elektroninio ryšio priemonėmis parengia ir pateikia ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui su savo tiesioginiu vadovu suderintą pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą, kurio turinys turi atitikti šio aprašo 24 punkte nustatytus reikalavimus.

39. Nagrinėjamos bylos kontekste vertinant pareiškėjai inkriminuotą Aprašo 27.1 punkto pažeidimą, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepranešimas prokurorui apie ikiteisminio tyrimo eigą iš esmės yra formalaus pobūdžio ir už šį pažeidimą nebuvo pagrindo taikyti tarnybinę nuobaudą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į visumą nustatytų pažeidimų Aprašo 27.1 punkto reikalavimų nesilaikymas nevertintinas kaip formalaus pobūdžio, kadangi jis susijęs su kitu konstatuotu tarnybiniu pažeidimu, t. y. neišsamiai ir neintensyviai atliktu ikiteisminiu tyrimu. Išvadoje konstatuoti pareiškėjos atlikti neteisėti veiksmai vertintini ne kaip atskiri tarnybiniai nusižengimai, o kaip visuma pažeidimų, sudarančių pakankamą pagrindą taikyti tarnybinę atsakomybę.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi Išvadoje nurodytus motyvus, dėl kurių siūloma skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą, sprendžia, kad skiriant šią tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su jos kaip tyrėjos darbo rezultatais, įvertintos pažeidimo padarymo priežastys, pareiškėjos kaltės rūšis ir laipsnis. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji tarnybinė nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytiems pažeidimams, priimta įvertinus teigiamą pareiškėjos charakteristiką, jos tarnybos stažą bei tarnybinių nuobaudų nebuvimą. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų buvo atliktas tinkamai, įrodytos visos su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės, todėl panaikinti tarnybinę nuobaudą už šių pažeidimų padarymą nėra pagrindo.

41. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėja pažeisdama Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, BPK 1–2 straipsnius, 172 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus, 176 straipsnį nesiėmė visų priemonių ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti per kuo trumpesnius terminus ir atskleisti nusikalstamą veiką bei pažeisdama VTĮ 15 straipsnio 1 dalį, Aprašo 27.1 punktą, Pareigybės aprašymo 7.2 punktą, 7.5 punktą ir 7.11 punktą teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais neparengė ir nepateikė ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui su savo tiesioginiu vadovu suderintą pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos E. B. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.