- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-31
- Bylos Nr.
- N-62-702-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarties T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad T. K. 2007 m. liepos 15 d., 13¹⁷ valandą, kelio Vilnius-Utena 36 kilometre, vairuodamas automobilį ir neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, esant leistinam 70 km/h greičiui, važiavo 144 km/h greičiu. Nustatytą greitį viršijo 74 km/h. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 178 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) redakcijos 124 straipsnio 5 dalį.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. liepos 31 d. nutarime konstatuota, kad T. K. protokole nurodyta veika padarė ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jam skirta 1200 Lt bauda bei, vadovaujantis ATPK 130² straipsnio „Pastaba“, pažeidimas įvertintas 8 balais.
II.
T. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti arba pakeisti 2007 m. liepos 31 d. nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą. Nurodė, kad leistino greičio neviršijo. Policijos pareigūnai, važiavę iš paskos, kartojo visus jo veiksmus, o po to įjungę policijos automobilio švyturėlius jį sustabdė. Priėjęs pareigūnas nepristatė, nenurodė savo pareigų, pavardės, paaiškino, jog jis viršijo leistiną greitį, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Mano, kad buvo užfiksuotas ne jo automobilio greitis, protokolą surašė įgalinimų neturintis pareigūnas, kadangi protokole, kuris jam buvo įteiktas, nėra nurodyta, koks pareigūnas jį surašė. Prašo jo pirminius parodymus „skubėjau pas motiną į ligoninę, nuoširdžiai gailiuosi“ vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti, nes juos davė psichologiškai įbaugintas ir paveiktas, susijaudinęs ir negalėdamas objektyviai vertinti pareigūnų veiksmų teisėtumo. Taip pat nurodo, kad tokios pačios rūšies pažeidimo jis nepadarė, kadangi šiuo atveju jis viršijo leistiną greitį, o anksčiau buvo baustas už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, todėl sunkinančių aplinkybių nėra. Jeigu teismas nuspręstų, kad visų šių aplinkybių ir argumentų nepakanka, tai prašo skirti švelnesnę nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, patikros liudijimas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojo Algimanto Ališkevičiaus paaiškinimai patvirtina, kad T. K. nustatytą greitį viršijo 74 km/h, taip pažeisdamas imperatyvius KET 178 punkto reikalavimus. Pažeidimas yra įrodytas, veika kvalifikuota teisingai, nuobauda paskirta pagal bendrąsias nuobaudų ir baudų skyrimo taisykles. Teismas atmetė T. K. argumentus, kad leistino greičio jis neviršijo, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Policijos pažyma patvirtina aplinkybę, jog jis per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam skirta administracinė nuobauda, t. y. jis pažeidė KET reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad neturėdamas pakankamai vairavimo įgūdžių, T. K. leistiną greitį viršijo 74 km/h, t. y. vairavo automobilį rizikuodamas savo ir kitų asmenų saugumu. Liudytojas Algimantas Ališkevičius paaiškino, kad jis su kolega matavo būtent šio automobilio greitį apie 1 km ir po to sustabdė. Rašydamas paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole, T. K. nurodė: „skubėjau pas motiną į ligoninę, nuoširdžiai gailiuosi“, t. y. pripažino pažeidimą. Šį jo paaiškinimą teisminio nagrinėjimo metu patvirtino policijos pareigūnas Algimantas Ališkevičius ir policijos pareigūno Artūro Liutikos tarnybinis pranešimas. Skunde teismui T. K. jau aiškina, kad greičio neviršijo, buvo išprovokuotas, pamatuotas ne jo automobilio greitis, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė įgaliojimų neturintis pareigūnas, jame nėra pareigūno vardo, pavardės, todėl toks protokolas yra niekinis ir jeigu teismas nuspręstų, kad visų šių aplinkybių ir argumentų nepakanka, panaikinti nutarimą, tai skirti švelnesnę nuobaudą. Pastarieji T. K. paaiškinimai yra prieštaringi, nenuoseklūs, jis nėra nuoširdus, todėl teismas padarė išvadą, kad taip jis stengiasi išvengti atsakomybės. Teismui pripažinus, kad ginčo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kiti jo argumentai nenagrinėtini. Įrodymų, patvirtinančių kitas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepateikta, todėl pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirtą nuobaudą keisti arba sušvelninti nėra.
III.
T. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2007 m. rugsėjo 21 d. teismo nutartį, 2007 m. liepos 31 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Jei šis reikalavimas nebus tenkinti, prašo pakeisti nutarimu skirtos baudos dydį ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo nurodyti įrodymai nepatvirtina pažeidimo fakto, nes visi policijos pareigūnų surinkti įrodymai yra vertintini kritiškai ir yra su akivaizdžiais trūkumais. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra niekinis, kadangi jame nėra nurodyti protokolą surašiusio asmens duomenys, leidžiantys identifikuoti jo tapatybę bei pareigas, iš kurių būtų galima spręsti apie pareigūnui suteiktus įgaliojimus. Vadovaujantis ATPK 259¹ straipsnio 2 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo protokolą bylose, priskirtose policijos kompetencijai, turi teisę surašyti tik tam įgalioti policijos pareigūnai. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Pažymi, kad kartu su bylos medžiaga buvo pateiktas protokolas, kuriame jau buvo policijos pareigūno A. Ališkevičiaus vardinis spaudas. Jis uždėtas vėliau, nes šių duomenų jam (T. K.) įteiktame nuoraše nėra. Todėl nurodytas spaudas nepatvirtina ir neįrodo, koks pareigūnas surašė protokolą.
2. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kokiu būdu ar metodu buvo išmatuotas jo automobilio greitis, kokia tvarka ir sąlygomis buvo naudojamas greičio matavimo prietaisas. Net ir naudojant metrologiškai patikrintą bei sertifikuotą greičio matavimo prietaisą tam, kad jo parodymai būtų tikslūs ir teisingi, būtina laikytis šių prietaisų naudojimo instrukcijų ir atsižvelgti į jų naudojimo sąlygas. Todėl nėra teisinio pagrindo vertinti greičio matavimo prietaiso parodymus kaip tikslius, teisingus ir užfiksuotus teisėtu būdu. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir nesivadovavo šiuo klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2007 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(3)-1679-07).
3. Policijos pareigūno A. Liutiko tarnybiniame pranešime taip pat nėra aprašytos greičio matavimo prietaiso panaudojimo aplinkybės, todėl kaip rašytinis įrodymas jis yra neinformatyvus, iš jo turinio negalima daryti jokių išvadų apie tai, ar buvo padarytas pažeidimas (viršytas greitis) ir ar šis faktas buvo tinkamai, leistinomis priemonėmis (būdais, metodais) užfiksuotas. Pareigūno A. Ališkevičiaus parodymai vertintini kritiškai. Visų pirma, iš viso nėra aišku, ar šis pareigūnas dalyvavo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes jo asmens duomenų ant jam įteikto protokolo nuorašo nėra. Ir antra, pareigūnas nurodė, kad neva jo automobilio greitį fiksavo „važiuodami iš automobilio galo [...] kilometrą ar du“ (b. l. 30). Įvertinus nurodomą jo automobilio važiavimo greitį, šis atstumas turėjo būti pravažiuotas per minutę ar mažiau. Neaišku, kaip per tokį trumpą laiko tarpą pareigūnai būtų spėję pasivyti jo automobilį, įjungti greičio matavimo prietaisą ir išmatuoti greitį.
4. Jo pirminis paaiškinimas negali būti vertinamas kaip objektyvus jo kaltės įrodymas, nes jis jį surašė veikiamas įvairių subjektyvių psichologinių faktorių (baimės, tikslaus savo procesinių teisių nežinojimo, teisinių žinių stokos). Todėl bylos teisminio nagrinėjimo metu jo pirminiai parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai ir jais negalėjo būti vadovaujamasi. Minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino.
5. 2007 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. Ališkevicius patvirtino, jog egzistuoja pažeidimą patvirtinantis vaizdo įrašas, kurio pateikti jis (T. K.) policijos pareigūnų tariamai neprašė. Tačiau dar bylą nagrinėjant policijoje jis prašė leisti susipažinti su bylos medžiaga ir joks vaizdo įrašas jam nebuvo pateiktas. Jis nebuvo pridėtas ir prie bylos. Darytina išvada, kad jam reiškiami kaltinimai remiantis nei jam, nei teismui nežinomais įrodymais. Tai yra šiurkštus jo procesinių teisių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „a" ir „b" punktų pažeidimas, iš esmės suvaržęs jo teisę gintis nuo pareikštų kaltinimų.
6. Jis vairavo ne naują (pagamintą 2000 metais), mažo galingumo, 1,4 litro darbinio tūrio „Wolkswagen Polo“ markės automobilį, kuriuo objektyviai negalėjo važiuoti tokiu dideliu 144,8 km/h greičiu. Šis greitis neatitinka automobilio realių techninių galimybių.
7. Jam skirta per griežta nuobauda. Ji neatitinka administracinių nuobaudų skyrimo principų, protingumo ir teisingumo kriterijų. Nepagrįstai konstatuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 5 punkte, nes ATPK 124 straipsnyje numatyto pažeidimo (leistino greičio viršijimas) jis nėra padaręs. Neatsižvelgta į jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo metu jis niekur nedirba, nes yra studentas, moka už mokslus. Mano, kad jo atžvilgiu gali būti taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ginčijama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, T. K. padarytas teisės pažeidimas yra įrodytas rašytiniais bylos įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą bei vertinęs įrodymų visumą rėmėsi įrodymais, kurie teismo manymu, yra objektyvūs ir nekelia abejonių. Jokie įrodymai teismui neturėjo iš anksto nustatytos galios. Proceso metu institucijoje, iškėlusioje administracinio teisės pažeidimo bylą, bei institucijoje, nagrinėjusioje bylą, galimai padaryti netyčiniai pažeidimai buvo ištaisyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalino bylos tyrimo metu iškilusius prieštaravimus bei apklausė administracinio teisės pažeidimo bylą apeliantui iškėlusį policijos pareigūną A. Ališkevičių. Jis išsamiai išdėstė automobilio sustabdymo bei teisės pažeidimo užfiksavimo aplinkybes, be to nurodė, kad T. K. neneigė greičio viršijimo fakto, su teisės pažeidimu sutiko ir nepageidavo peržiūrėti filmuoto vaizdo įrašo, kuriame buvo užfiksuotas teisės pažeidimo faktas. Pareigūnai, užfiksavę apelianto greitį, yra susipažinę su greičio matavimo prietaiso naudojimo instrukcija. Jų parodymai buvo nuoseklūs, bylos baigtimi nesuinteresuoti. Greičio matavimo prietaisui Trip Trac metrologinė patikra atlikta, dėl to jo tinkamumas naudoti užtikrinant viešąją tvarką nekelia abejonių. Greičio fiksavimo prietaisas skirtas automobilio vidutiniam greičiui matuoti. Prieš pradedant tarnybą atliekamas prietaiso kalibravimas, kurio metu automobilyje esantis kompiuteris pagal automobilio ypatumus pats atrenka pakeitimus ir po atlikto kalibravimo greitį matuoja pagal naudojimo instrukciją. Greičio matavimo metu, esant bent kokiems nukrypimams nuo nustatytų normų, kompiuteris rodo klaidą (Trip Trac greičio naudojimo instrukcija). T. K. nagrinėjant bylą teisme aktyviai naudojosi ATPK 272 straipsnyje nurodytomis procesinėmis teisėmis, tad teiginiai dėl jų pažeidimo yra nepagrįsti. Paskirta nuobauda nėra per griežta, o atspindi padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pakartotinumo faktą. Iškeldamas versiją dėl leistino greičio neviršijimo apeliantas siekia išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Asmens vardu yra registruotos galiojančios nuobaudos. Sušvelninus nuobaudą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apelianto asmeniniams interesams, susijusiems su nuobaudos sušvelninimu, minėtoje situacijoje neturėtų būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą eismo saugumo srityje, nes asmuo padarė šiurkštų teisės pažeidimą ir stengiasi išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde keliamas byloje surinktų įrodymų vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
T. K. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, tačiau jo parodymai laikytini nenuosekliais ir prieštaringais. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad įvykio dieną jis su greičio matavimo prietaiso parodymais sutiko, tai patvirtino savo parašu, taip pat nurodė, kad skubėjo pas motiną į ligoninę, dėl pažeidimo gailėjosi. Skunde pirmosios instancijos teismui bei apeliaciniame skunde T. K. jau tvirtino, kad tokius parodymus davė dėl subjektyvių psichologinių faktorių: baimės, tikslaus savo procesinių teisių nežinojimo, teisinių žinių stokos. Tačiau iš jau minėto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad su ATPK 272 straipsnyje numatytomis procesinėmis teisėmis, taigi ir su teise duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, jis buvo supažindintas pasirašytinai (protokolo reversas). T. K. buvo suteikta galimybė duoti savo paaiškinimus dėl įvykio administracinio teisės pažeidimo protokole ir jame jis nepadarė jokių pastabų ar žymų, kad šiuos parodymus duoda ne laisva valia. Jis dalyvavo jo bylos nagrinėjime Institucijoje ir ten taip pat nenurodė šių aplinkybių. Priešingai, Institucija nutarime konstatavo ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis.
Tuo tarpu remiantis kitomis byloje esančiomis įrodinėjimo priemonėmis, o būtent liudytojo Algimanto Ališkevičiaus parodymais, policijos pareigūno Artūro Liutikos tarnybiniu pranešimu, patikros liudijimu, Institucijos pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose, pagal pateiktos greičio matavimo prietaiso Trip Track naudojimo instrukcijos aprašymus, matomas 2007 m. liepos 15 d. 13¹⁷ valandą užfiksuotas transporto priemonės 144,8 km/h vidutinis greitis, nustatyta, kad T. K. 2007 m. liepos 15 d., 13¹⁷ valandą, kelio Vilnius-Utena 36 kilometre, vairuodamas automobilį ir neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, esant leistinam 70 km/h greičiui, važiavo 144 km/h greičiu, taip nustatytą greitį viršydamas 74 km/h. Minėti įrodymai sutampa ir papildo vienas kitą, prieštaravimų tarp jų nėra, policijos pareigūnai Algimantas Ališkevičius ir Artūras Liutika įvykio aplinkybes nurodė aiškiai, nuosekliai ir kategoriškai. Institucijos pateiktas 2007 m. gegužės 15 d. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos 3-iojo būrio pareigūnų susipažinimo su matavimo prietaisų instrukcijomis protokolas patvirtina, kad minėti policijos pareigūnai Algimantas Ališkevičius ir Artūras Liutika buvo supažindinti su greičio matavimo prietaiso Trip Track naudojimo instrukcija, yra išlaikę įskaitą. Liudytojas Algimantas Ališkevičius teismo posėdžio metu nurodė greičio matavimo prietaiso panaudojimo detales, kad buvo matuotas vidutinis T. K. vairuojamo automobilio greitis važiuojant iš galo. Iš minėto liudytojo teiginio, kad greitis buvo fiksuojamas apie kilometrą ar du, akivaizdu, kad jis nurodė būtent atstumą, kurį važiuojant buvo fiksuojamas T. K. automobilio greitis, o ne atstumą, kurį policijos pareigūnų automobilis važiavo paskui apelianto automobilį apskritai, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Remiantis minėto liudytojo parodymais pagrindo spręsti, kad greičio matavimo prietaisas buvo naudotas netinkamai, nėra. Nagrinėjamo įvykio vaizdo medžiaga teismui nebuvo pateikta praėjus jos saugojimo laikui, tačiau T. K. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą patvirtina ir kiti byloje surinkti jau minėti įrodymai. Apelianto teiginiai dėl jo vairuojamo automobilio galimybių važiuoti policijos pareigūnų užfiksuotu greičiu yra techniškai nepagrįsti ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad T. K. veikoje ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas konstatuotas teisėtai ir pagrįstai.
Policijos pareigūnas Algimantas Ališkevičius teismo posėdžio metu patvirtino surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, tai matyti ir iš šio pareigūno parašo jame. Atsižvelgus į tai, kad Algimantas Ališkevičius yra Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis viršila, laikytina, kad nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė tam įgaliotas pareigūnas (ATPK 259¹ straipsnio 2 dalis, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktas).
Vertinant T. K. skirtą administracinę nuobaudą pažymėtina, kad ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo konstatuota teisėtai ir pagrįstai. Byloje Institucijos pateikta pažyma (b. l. 15) patvirtina, kad T. K. 2007 m. kovo 22 d. padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį tos pačios dienos nutarimu jam buvo skirta administracinė nuobaudos. Teismų praktikoje ne vieną kartą buvo pripažinta, kad tos pačios rūšies administraciniu teisės pažeidimu ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo prasme laikytini pažeidimai, numatyti tame pačiame ATPK skirsnyje, o ne vien tame pačiame ATPK straipsnyje, kaip klaidingai tvirtinama apeliaciniame skunde. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad naudojant teleologinį įstatymo aiškinimą (pagal teisės normos tikslą), ATPK 30¹ straipsnis paprastai neturėtų būti taikomas, jei nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 straipsnyje (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N17-1344/2006, N11-1071/2006 ir kitos). Įvertinus, kaip minėta, byloje nustatytą T. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsižvelgus į tai, kad byloje nėra nustatyta jokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, leidžiančių skirti jam išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, byloje esančius T. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį arba mažinti skirtą baudą nėra.
Remiantis tuo, kas pasakyta, apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.