- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-14
- Bylos Nr.
- 2A-1336-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17640-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 3.2.12Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Laima Gerasičkinienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Antanas Rudzinskas, Jūratė Varanauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui L. K., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bei atsakovo L. K. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. K. nepilnametės dukters P. K. išlaikymui po 575 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į ieškovės A. K. sąskaitą banke, P. K. skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. K. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 14 400 Lt, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, dukrą ji išlaiko viena, atsakovas neprisideda prie išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies, sutinka mokėti dukros išlaikymui po 100 Lt kas mėnesį. Ieškovės finansinė padėtis yra žymiai geresnė, ji gyvena pas tėvus, darbo užmokestis yra apie 2600 Lt. Teigė, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Su žmona augina du nepilnamečius vaikus - 4 metų L. K. ir 14 metų I. Š. Nuosavo būsto neturi. Tenka nuomotis butą, anksčiau buto nuoma kainavo apie 1000 Lt. Šiuo metu su šeima persikraustė gyventi į vieną kambarį, nuoma yra 450 Lt. Transporto priemonės neturi. Surasti pastovaus gerai apmokamo darbo nepavyksta. Šiuo metu jis prižiūri 4 m. sūnų, sūnus serga astma. Žmonos darbo užmokestis apie 2500 Lt. Jam kartais tenka dirbti pagalbinius darbus. Tačiau gaunamos pajamos yra labai menkos ir nereguliarios. Vyresnioji dukra lanko mokyklą, todėl jai reikia papildomų išlaidų. Be to, jis yra traumuotas, gavo arklio kanopos smūgį, nuo kurio jam plyšo kasa. Gydytojai paaiškino, kad visiško darbingumo neatgaus. Todėl prašė ieškinį tenkinti tik iš dalies.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas nurodė, kad tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančius savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Teismas nustatė tėvų turtinę padėtį pagal byloje pateiktus ir ištirtus įrodymus, nustatė, kad atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad jo darbingumas būtų apribotas ar dirbti trukdytų šiai dienai jo sveikatos būklė. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl įsidarbinimo, jis nėra įsiregistravęs darbo biržoje. Atsakovas turi iš viso tris išlaikytinius, mažiausiam išlaikytiniui 5 metai. Teismas turi siekti vaikų išlaikymo teisinių santykių stabilumo. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsakovo paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovas yra pilnai darbingas, turintis potencialo, gali ir privalo dėti daugiau pastangų susirasti darbą, ir tokiu būdu gerinti savo materialinę padėtį, kuri leistų vaikui teikti reikiamo dydžio išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškovas turi imtis visų jam prieinamų priemonių ir realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą priteisti iš atsakovo L. K. dukros P. K. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2011-11-16) iki P. K. pilnametystės.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis yra 2008-11-16 – 2011-11-16, kadangi ieškinys teisme yra registruotas 2011-11-16 (b.l. 1). Todėl nustatant išlaikymo įsiskolinimą, imami domėn atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl jo mokėjimų už darželį šiuo laikotarpiu. Iš byloje esančių atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas yra mokėjęs už P. K. darželį: 2009-02-24 – 113,08 Lt (b.l. 48), 2008-12-28 – 169,36 Lt, 2009-03-18 – 170,36 Lt, 2009-04-14 – 171,36 Lt, 2009-06-25 – 334,56 Lt (b.l. 142-143). Taip pat BAB bankas Snoras yra pateikęs teismui duomenis mokėjimų už P. K. darželį (b.l. 195). Iš pateiktų į bylą mokėjimo pranešimų kopijų bei juose esančių mokėtoją identifikuojančių rekvizitų (parašų) matyti, kad L. K. yra atlikęs šiuos mokėjimus: 2008-11-24 – 151,88 Lt, 2009-06-15 – 164,20 Lt, 2009-09-08 – 64,96 Lt, 2009-09-26 – 164,72 Lt, 2009-10-29 – 114,56 Lt, 2010-11-28 – 172,36 Lt, 2009-12-29 – 164,20 Lt (b.l. 196 verstoji pusė, b.l. 197-199). Kitos atsakovo pateiktoje mokėjimų lentelėje (b.l. 207) nurodytos kaip jo sumokėtos įmokos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 12, 178 str. str.). Byloje esantys mokėjimo dokumentai (b.l. 153-154) yra be mokėtoją identifikuojančių rekvizitų, taigi, neaišku, kas juose nurodytas sumas yra sumokėjęs už P. K. darželį, todėl teismas negali jų įvertinti. Taip pat byloje esantys mokėjimo kvitai (b.l. 155-175) yra už laikotarpį, kuris neįeina į išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį (t.y. 2007-01 mėn. – 2008-10 mėn.), todėl sprendžiant šioje byloje išlaikymo įsiskolinimo klausimą jie nėra reikšmingi. Taigi, nustatyta, kad atsakovas iš viso yra sumokėjęs 1955,60 Lt. Ieškovės išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimas po 400 Lt kas mėnesį už įsiskolinimo laikotarpį (2008-11-16 – 2011-11-16) yra pagrįstas, būtent ši išlaikymo iš vieno iš tėvų suma pagal suformuotą teismų praktiką yra pagrįsta ir atitinkanti pagrindinių vaiko poreikių patenkinimą. Nėra pateikta duomenų ir įrodymų, kad šiuo laikotarpiu atsakovas būtų buvęs nedarbingas, butų turėjęs sveikatos problemų ir pan. Todėl remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, įvertinus įsiskolinimo laikotarpiu atsakovo sumokėtą dukters išlaikymui 1955,60 Lt sumą, iš atsakovo L. K. priteistinas 12 444,40 Lt išlaikymo įsiskolinimas (400 Lt x 36 mėn. – 1955,60 Lt).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nusprendė priteisti iš atsakovo L. K. nepilnametės dukters P. K. išlaikymui išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2011-11-16) iki dukters pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo L. K. 12 444,40 Lt (dvylika tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt keturis litus 40 centų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai P. K.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-14 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis atsakovo kitų dviejų nepilnamečių vaikų, kuriems atsakovas taip pat turi išlaikymo prievolę, motinų, t.y. L. K. ir R. K., todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo teisinis pagrindas.
Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų dėl jo galimybių dirbti: dėl patirtos traumos bei dėl to, kad atsakovas namuose prižiūri dėl sveikatos būklės darželio negalintį lankyti nepilnametį sūnų, - todėl padarė neteisingą išvadą dėl atsakovo neatsakingumo, pasireiškiančio nesiekimu pagerinti savo materialinę būklę. Teismas neįvertino atsakovo atliktų per bankus mokėjimų už darželį.
Pirmosios instancijos teismas nors ir akcentavo, kad ieškovės materialinė padėtis yra geresnė negu atsakovo, tačiau neatsižvelgė, kad atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus, o ieškovė tik vieną, todėl neteisėtai ir nepagrįstai nustatė vienodą prievolės vaikui išlaikyti dydį, nesilaikydamas proporcingumo jų turtinei padėčiai principo. Kai priteisiamas išlaikymas dviem ir daugiau vaikų, turi būti užtikrintas visų vaikų interesų protingas balansas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl prašė jį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis kitų dviejų atsakovo nepilnamečių vaikų motinų, t.y. Li. K. ir R. K., pasisakė dėl jų teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų priimto sprendimo negaliojimo pagrindą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalį absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju sprendimas buvo priimtas tik dėl bylos šalių materialiųjų teisių ir pareigų, įvertinant CK 3.198 straipsnio nuostatas, tačiau nebuvo nuspręsta dėl L. K. ir R. K. materialiųjų teisių ir pareigų.
Apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo sveikatos būklės ir nepilnamečio vaiko L. K. sveikatos būklės, dėl kurios vaikas negali lankyti darželio, o atsakovas jį prižiūri namuose. Pirmosios instancijos teismas įvertino nurodytas aplinkybes ir padarė išvadą pagal byloje pateiktus įrodymus, kad atsakovas yra darbingas, tačiau šiuo metu nedirba, augina mažametį sūnų, kuris serga bronchine astma. Kadangi byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas šiuo metu turėtų sveikatos problemų, jam būtų apribotas darbingumas, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų registruotas darbo biržoje, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas turi galimybes gauti pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes, kad būtų užtikrinti vaiko interesai. Todėl šie apeliacinio skundo reikalavimai netenkintini, nes byloje dalyvaujančių asmenų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, susiję su šalių nepilnamečio vaiko poreikiais ir šalių turtine padėtimi, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė išlaikymą iš atsakovo jo nepilnamečiui vaikui.
CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tai reiškia, kad minimalus išlaikymo dydis per mėnesį yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Bylos nagrinėjimo metu minimali mėnesio alga buvo 800 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 400 Lt kas mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui.
Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).
Vien tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jo poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti didesnių pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė išlaikymo įsiskolinimo dydį, neįtraukęs mokėjimų, atliktų per SEB, DNB ir Swedbank bankus, tačiau nepateikė konkrečių argumentų, kurie mokėjimai turėjo būti įtraukti ir kodėl atskirų sumų neįtraukimą apeliantas laiko neteisėtu. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas konkrečiai aptarė ir įvertino kiekvieną pateiktą mokėjimo įrodymą, nurodydamas, kokiu pagrindu konkrečiomis sumomis nėra mažinamas įsiskolinimo dydis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartoja, o apeliantui nenurodžius jo nurodomo nepagrįsto sumų neįtraukimo argumentų, neturi pagrindo plačiau apie tai pasisakyti.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.