Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2012-07-25 nutarimu pripažino J. V. (toliau – pareiškėja) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 5 dalyje, skyrė 700 Lt baudą už tai, kad 2012-06-30 9 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje jos šuo įkando į koją L. F., padarydamas jai kastinę žaizdą kojoje, t. y. už tai, kad J. V. pažeidė Varėnos rajono savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklių 17 ir 88 p. reikalavimus.

Institucijos nutarimą J. V. skundė Varėnos rajono apylinkės teismui.

Tenkindamas iš dalies pareiškėjos skundą, Varėnos rajono apylinkės teismas 2012-10-16 nutartimi panaikino Institucijos 2012-07-25 nutarimą ir grąžino bylą tirti papildomai. Iš Varėnos rajono sveikatos priežiūros centro išreikalavęs pareiškėjos sveikatos duomenis, teismas nustatė, jog pareiškėja yra įrašyta į gydytojo psichiatro įskaitą (diagnozuota šizofrenija). Pažymėjo, jog Varėnos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2010-04-16 nutartimi (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 55-1-00551-09) J. V. buvo paskyręs ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurią atlikti buvo pavesta VTPNT Vilniaus 1-ojo teismo psichiatrijos ekspertinio skyriaus ekspertams. Įvertinęs paaiškėjusias aplinkybes, teismas sprendė, jog byloje turėjo būti patikrinta, ar J. V. dėl sveikatos būklės galėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn ir ar nėra kitų ATPK 19 strapsnyje nurodytų aplinkybių. Kadangi papildomas bylos tyrimas reikalauja papildomai surinkti medicininius duomenis, paskirti ir atlikti ekspertizę, vadovaudamasis ATPK 302 str. 1 d. 4 p., teismas Institucijos nutarimą panaikino ir gražino bylą organui (pareigūnui) tirti papildomai.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-10-16 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodoma, jog patraukta administracinėn atsakomybėn J. V. nei tyrimo, bei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu papildomų prašymų neteikė, Institucija duomenų apie jos nepakaltinamumą neturėjo. Skundo autoriaus nuomone, gavęs duomenų apie pažeidėjos sveikatos (nepakaltinamumo) būklę, apylinkės teismas galėjo paskirti ambulatorinę psichiatrijos ekspertizę, nes toks tyrimas nereikalauja atlikti didelės apimties papildomų bylos aplinkybių tyrimo (ATPK 302 str. 1 d. 4 p.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. V. atstovas advokatas A. S. prašo nutarties nekeisti. Nurodo, jog patraukimas administracinėn atsakomybėn galimai nepakaltinamo asmens pažeidžia administracinės teisenos teisėtumo principus.

Be to, ATPK 284 straipsnyje numatyta, jog išsiaiškinti, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, privalo nagrinėjantis bylą organas (institucija).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 256 ir 284 str.). Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, administracinėje byloje turi būti įrodyta nusižengimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekse, sudėtis.

Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pakaltinamumo. Skundą dėl Institucijos nutarimo teisėtumo nagrinėjančiam apylinkės teismui kilo abejonių, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo metu J. V. buvo nepakaltinamumo būsenos.

Pažymėtina, kad ATPK 19 straipsnis įtvirtina, jog administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenos, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Nustačius šią aplinkybę administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 3 p.). Ši aplinkybė šalina administracinę atsakomybę, todėl sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti asmens pakaltinamumu, turi būti įvertintos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutartis bylose Nr. N556-1489/2008, Nr. N575-73/2008), esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti J. V. pakaltinamumu, paaiškėjo išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. Institucijos nutarimą apskundus apylinkės teismui. Kadangi šios procesinę reikšmę turinčios aplinkybės traukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn nebuvo vertinamos, apylinkės teismas teisingai sprendė, jog asmens pakaltinamumo klausimas turėjo būti specialiai tiriamas būtent šioje bylos stadijoje. Įvertinus tai, jog specialus pakaltinamumo tyrimas reikalauja gana sudėtingo papildomų aplinkybių nustatymo, t. y. tik specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba gali būti sprendžiama, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, apylinkės teismas šį procesinį klausimą grąžino spręsti Institucijai pagrįstai, nes nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, aplinkybę, ar asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, privalo išsiaiškinti bylą nagrinėjanti institucija (ATPK 284 str. 1 d.). Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens pakaltinamumo klausimą turi vertinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis, o ne pastarosios sprendinių turinio teisėtumą ir pagrįstumą revizuojantis organas (institucija).

Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai vertino procesines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą nutartį, todėl nutartis paliekama galioti, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą netenkinti. Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.