Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, nedalyvaujant ieškovei A. G., dalyvaujant jos atstovei advokatei Ritai Petručionytei, dalyvaujant atsakovui V. G., dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. G., išvadą teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, jog santuoka tarp šalių buvo sudaryta 2010-10-09. Šalys susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra nepilnamečiai, gyvenantys kartu su ieškove. Ieškovė nuomojasi butą Airijoje, moka 300 Eur per mėnesį, darbo pajamos per mėnesį jos yra 120 Eur per savaitę. Santuoka iširo dėl atsakovo psichologinio smurto naudojimo jos atžvilgiu, nesutarimų šeimoje, konfliktų .

Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad visados labai mylėjo ir myli savo vaikus, jais rūpinosi, išlaikė šeimą, visada dirbo ir ką uždirbdavo nešė į šeimą. Ieškovė psichologiškai smurtavo prieš jį prašydama pastoviai pinigų, todėl nurodo, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad ieškovei su vaikais išvykus į Airiją jis ilgą laiko tarpą net nežinojo kur jie yra, todėl negalėjo teikti išlaikymo. Atsiliepime nurodė, kad nori bendrauti su vaikais jų atostogų nuo mokslo metu, jo atostogų metu apie tai informavus ieškovę iš anksto. Sutinka su bendravimu per Skype vakarais. Sutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos su motina. Nesutinka dėl išlaikymo po 400 Lt, nes neturi tam galimybės, kadangi turi išlaikyti 4 kambarių butą, mokėti nario mokesčius. Jis dirba suvirintoju, gauna 1000 Lt darbinių mėnesinių pajamų. Nurodė, kad sveikatos problemų neturi. Sutinka su išlaikymu po 200 Lt. Nesutinka dėl santuokinės pavardės suteikimo ieškovei.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikdama išvadą nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su jų motina, ieškovės prašoma išlaikymo suma yra pagrįsta. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad ieškovė nedaro kliūčių, o atsakovas šioje byloje nepareikšdamas priešieškinio turi teisę reikšti ieškinį dėl bendravimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta 2010-10-09 Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr.287 (b.l. 6). (duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė G. G., (duomenys neskelbtini) - sūnus G. G. (b.l. 7, 8). Šalys nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neįgijo (b.l. 73-77). Abi šalys gyvena nuomojamuose būstuose (b.l. 16, 39, 73, 74). Abi šalys dirba, gauna darbines pajamas (b.l. 18, 36, 37, 71).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas psichologiškai smurtavo, konfliktuodavo. Atsakovas sutinka dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 str. ir 3.61 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Pagal CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pastarajame straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, taip pat ir sutuoktinio neištikimybė, yra nuginčijamos, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo, turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Be to, kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), bet dėl kitų priežasčių.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad viena iš priežasčių dėl kurių iširo santuoka yra atsakovo psichologinis smurtas. CPK 178 str. įtvirtinta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kaip matyti iš byloje ieškovės pateikto rašytinio įrodymo- susirašinėjimo Skype programa, atsakovas bendraudamas su ieškove nevengia vartoti necenzūrinių žodžių įvardindamas pačią ieškovę įvairiais keiksmažodžiais, ne kartą išreiškė grasinimus ieškovės atžvilgiu. Atsakovas , atsikirsdamas į ieškovės teiginį dėl santuokos iširimo dėl jo kaltės, nurodė, kad ieškovė smurtavo prieš jį psichologiškai, tačiau konkrečiai nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių psichologinį smurtą bei nepateikė teismui objektyvių duomenų, rašytinių įrodymų, kuriais pagrįstų aplinkybes, todėl argumentas, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jos psichologinio smurto atmestinas, kaip neįrodytas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, kadangi jis psichologiškai smurtavo ieškovės atžvilgiu. Konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo smurtavimo ir tokio elgesio, kuris yra nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, bei lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės paramos neteikimo šeimai (CPK 178 str., 182 str., 187 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu šalys gyvena atskirai, nei vienas sutuoktinis susitaikyti nenori, konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas ( CPK 185 str., CPK 384 str. 6 d., CK 3.60 str.).

Dėl sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo

Atsakovas posėdyje buvo nurodęs, kad nesutinka, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę.

Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tenkinti prašymą uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas gali atsisakyti tenkinti tokį prašymą, kai jis aiškiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka laikytina nutraukta dėl atsakovo kaltės, kad sutuoktiniai turi bendrus nepilnamečius vaikus, atsakovas neturi teisės reikalauti uždrausti pasilikti ieškovei santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės –G., G. (CK 3.69 str. 1 d., 2 d.).

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalių vaikai yra mažamečiai, gyvena su ieškove. Ieškovė, vykdydamas savo pareigą, užtikrina vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą ir drabužius, rūpinasi jų kasdieniu ugdymu ir sveikata. Vaikų sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Šiuo metu visa išlaikymo našta tenka vienai ieškovei. Ieškovė neturi nei nekilnojamojo nei kilnojamojo registruotino turto. Šiuo metu su vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsakovas vykdo individualią veiklą nuo 2009 metų, kaip pats nurodė gauna 1000 Lt darbinių pajamų. Nors atsakovas nesutiko atsiliepime su ieškinio reikalavimu dėl 400 Lt išlaikymo priteisimu dėl to, kad kaip jis pats nurodė „ turi išlaikyti 4 kambarių butą ir mokėti nario mokestį“, tačiau konstatuojama, kad jis yra jaunas, sveikatos problemų neturintis, darbingo amžiaus asmuo, galintis ir turintis imtis priemonių savo finansinei būklei pagerinti.

Pažymėtina, kad tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaikų būtinuosius poreikius, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-08-13) iki pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Kadangi atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, vaikai visą laiką gyvena kartu su ieškove, bei atsižvelgiant į vaikų interesus, šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 str. 1 d.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Atsakovas atsiliepime prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, teismo posėdžio metu nurodė, kad nori bendrauti su vaikais Skype, tačiau priešieškinio nepareiškė, reikalavimo nepagrindė, konkrečių aplinkybių, kad ieškovė trukdytų bendrauti su vaikais, nenurodė ir nepagrindė jų rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, atsakovui išaiškintina, kad esant ginčui su ieškove dėl bendravimo su vaikais jis turi teisę paduoti teismui ieškinį dėl bendravimo su vaikais nustatymo (CK 3.170 str.).

Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 str.). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 145 Lt žyminio mokesčio (b. l. 5). Ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turėtų būti apmokėtas 144 Lt žyminiu mokesčiu, o dalyje dėl vaiko išlaikymo– 288 Lt žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str., 96 str.).

Teismas šioje byloje turėjo 52 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo ( CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės A. G., a.k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. G., a.k (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2010 m. spalio 10 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 287, dėl atsakovo V. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes – G., G.

Nustatyti šalių vaikų G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. G., a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. G., a.k(duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui G. G., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 400 Lt (keturis šimtus litų) kasmėnesinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2013-08-13 iki pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. G. a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. G., a.k(duomenys neskelbtini), ieškovei A. G., a.k(duomenys neskelbtini), 145 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio.

Valstybei iš atsakovo V. G., a.k(duomenys neskelbtini), priteisti 432 Lt (keturis šimtus trisdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 52 Lt (penkiasdešimt du litus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įm.k 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.