Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. O. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. O. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), 25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (dviejų ar daugiau bejėgiškos būklės asmenų sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2016 m. lapkričio 22 d. A. O. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

Teismas nepagrįstai egzistuojančiu pripažino suėmimo pagrindą numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis gali bandyti paveikti kitus proceso dalyvius. Gynėjas pažymi, kad trukdymo procesui pavojus turi būti nustatomas remiantis konkrečiais faktiniais duomenimis ir šie duomenys negali būti spėjamojo pobūdžio. Teismo motyvas, kad bausmes atliekantys nuteistieji ir laisvėje esantys asmenys palaikydami ryšį tarpusavyje, ėmėsi smurtinio pobūdžio veiksmų prieš laisvėje esančius asmenis dėl bausmes atliekančių asmenų nurodymų nevykdymo yra netinkamas argumentas šio pagrindo pagrindimui, kadangi liudytojai apklausti ikiteisminiame tyrime ir teisme nurodė, kad daiktų permetimus jie atliko skirtingiems lokaliniams sektoriams, o nurodomi galimi smurtinio pobūdžio veiksmai prieš juos buvo atlikti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nėra duomenų, kad nurodyti galimi smurtiniai veiksmai buvo atlikti siekiant trukdyti procesą. Teismas kitoje dalyje nurodo, kad apie „apklausiamų asmenų baimę atsakyti į atskirus klausimus, atsisukti į salėje esančius kaltinamuosius ir nurodyti ar juos gali atpažinti bei tikrindamas ikiteisminio tyrimo metų duotų parodymų patikimumą buvo priverstas nutraukti tiesiogiai posėdyje dalyvaujančio asmens apklausą ir tęsti ją nuotoliniu būdu, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai buvo padaryta dėl to, kad buvo bijoma kaltinamųjų. Gynėjas nurodo, kad trukdymo procesui pavojus yra tinkamas suėmimo pagrindas tik pradinėje proceso stadijoje (ikiteisminiame tyrime), tačiau, atlikus procesinius veiksmus (surinkus įrodymus, liudytojams davus parodymus ir kt.), šis pavojus paprastai mažėja. Byloje ikiteisminis tyrimas yra baigtas, ikiteisminio tyrimo metu liudytojai ir nukentėjusieji buvo apklausti įspėjant juos dėl atsakomybės, per tris metus baudžiamojo persekiojimo byloje taip ir nebuvo pateikta duomenų, kad kaltinamasis A. O. būtų kam nors grasinęs, bandęs paveikti ar kitaip trukdytų procesui, todėl, atsižvelgiant į skunde išdėstytas aplinkybes, teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė aptariamą suėmimo pagrindą.

Gynėjas nurodo, kad teismas nepagristai pripažino neišnykus ir kitą suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi vertino tik inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą, o ne visas šio pagrindo konstatavimui reikšmingas aplinkybes. Įstatymo leidėjas nustatė, kad turi būti nustatyta objektyvi rizika, kad būdamas laisvėje asmuo darys naujas nusikalstamas veikas ir šią riziką turi objektyviai pagrįsti kaltinančiosios pusės pateikti duomenys. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis ruošiasi ar kėsinasi padaryti naujas nusikalstamas veikas. Gynėjas teigia, jog BPK 122 straipsnio 4 dalies dispozicija neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies nekaltumo prezumpcijos reikalavimų. Įtarimai ar kaltinimai patys savaime, nesant BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų duomenų apie grasinimą ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamas veikas, negali būti pagrindas manyti, kad kaltinamasis ar įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas, kadangi įtarimuose ar kaltinimuose nurodytos veikos teismo nuosprendžiu dar nėra pripažintos padarytomis ir gynybos nuomone, viešojo intereso gynimas negali pateisinti nekaltumo prezumpcijos nepaisymo. Teismas taikydamas šį pagrindą atsižvelgė tik į tai, kuo yra kaltinamas A. O., bei tai, kad asmuo praeityje teistas ir inkriminuotas veikas galimai padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, teismas neatsižvelgė į tai, kad asmuo atlikęs įstatymo nustatytą dalį bausmės ne savaime, bet pataisos įstaigos komisijai teikiant teismo nutartimi buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos turint 14 paskatinimų ir nei vienos nuobaudos, kaip pavyzdingas ir pasitaisęs asmuo to paties teismo.

Teismų praktikoje yra pripažintina, kad viena iš efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra užstatas. Ši kardomoji priemonė gali būti papildyta ir kitomis priemonėmis kaip dokumentų paėmimas, namų areštas ir t.t. Atsižvelgiant į bylos eigą, intensyvumą, baudžiamojoje persekiojimo ir suėmimo taikymo laiką (daugiau kaip trys metai), kitas reikšmingas aplinkybes suėmimas yra neadekvati kardomoji priemonė kaltinamojo A. O. atžvilgiu. Gynyba yra pateikusi kaltinamojo žmonos S. O. 30 000 eurų užstato įmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, turto kilmę pagrindžiančių sandorių dokumentus, pažymą iš darbdavio, bei nurodė objektyvius argumentus dėl ko turėtų būti švelninamos kardomosios priemonės. Nauji ir svarbiausi pateikti duomenys, kurie turi ypatingą reikšmę yra asmens ypatingai pavojinga ir sunki sveikatos būklė, kurios duomenys taip pat pateikti. Kaltinamojo sveikatos būklė yra sunki dėl III-IV laipsnio aortos vožtuvo nepakankamumas, dėl ko buvo numatyta širdies operacija jį keičiant. Tačiau kaltinamasis laikinai atsisakė daryti širdies operaciją ją prašydamas atidėti dėl baimės savo gyvybei. Kaltinamasis pageidauja papildomų gydytojų konsultacijų kitose gydymo įstaigose, taip pat, kad ji būtų atlikta ne suimtam, kadangi priešingu atveju gydymo eigoje negalėtų dalyvauti jo šeima. Be to, jam esant suimtam, jis negali pasirinkti vožtuvo tipo: mechaninis ar organinis, kadangi jų transplantacija, gydymo eiga ir reabilitacija yra iš esmės skirtinga, bei reikalaujanti asmeninių išlaidų. Gynybos įsitikinimu, toks ilgalaikis ir sunkios sveikatos būklės asmens izoliavimas – suėmimo taikymas atitinka kankinimo sampratą Konvencijos 3 straipsnio prasme, ko nepateisina viešasis interesas. Kaip ir minėta ankščiau A. O. gali būti taikytas užstatas, intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šių priemonių kompleksas yra daugiau nei pakankamas bei gali garantuoti asmens dalyvavimą procese, juolab atsižvelgiant į jau aukščiau nurodytus socialinius ryšių (darbas, 2 nepilnamečiai vaikai, žmona, pastovi gyvenamoji vieta, teisėtos pajamos, ryšių užsienyje nenustatyta, finansiniai įsipareigojimai bei turtas) bei dabartinę sunkią sveikatos būklę.

5. Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo A. O. gynėjo skundas atmetamas.

7. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, kiek ji susijusi su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą pagrįstai manyti, kad A. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, surašyti byloje kaltinamąjį aktą ir kartu su bylos medžiaga perduoti jį teismui. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiojo A. G., liudytojų R. L., D. P., A. D. parodymuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kaltinamojo gynėjas skunde vertina liudytojų (A. B., L. M., M. M.) parodymų turinį, tačiau teismas, spręsdamas kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, nevertina byloje esančių duomenų pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo, veikos kvalifikavimo ir kiti klausimai.

9. Kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9.1. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. A. O. kaltinamas ne tik tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais šio baudžiamojo proceso dalyviais (liudytojais, nukentėjusiaisiais), bet ir tuo, kad jis vadovavo šiam susivienijimui. Kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos yra įtakotos griežtos laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų tarpusavio hierarchijos, nulėmusios jo įtaką kitiems nuteistiesiems. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad bausmes atliekantys nuteistieji ir laisvėje esantys asmenys palaikydami tarpusavio ryšį, ėmėsi smurtinio pobūdžio veiksmų prieš laisvėje esančius asmenis dėl bausmes atliekančių asmenų nurodymų nevykdymo. Taip pat byloje yra duomenų, kad kai kurie proceso dalyviai iš baimės prašė juos apklausti nuotoliniu būdu arba iš viso atsisakė duoti parodymus. Šiuo metu byloje dar nėra apklausti visi liudytojai, todėl, atsižvelgiant į objektyvius bylos duomenis, yra pagrindas manyti, jog taikant švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas, A. O. gali pats ar per kitus asmenis neteisėtais veiksmais bandyti įtakoti dar neapklaustus asmenis, todėl suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

9.2. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys. Nusikaltimai, kuriuos padaręs A. O. kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas įvertino ne tik pareikštų kaltinimų pavojingumą, bet ir duomenis apie paties kaltinamojo pavojingumą, t. y., kad kaltinamojo galbūt padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, padaryti veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje. A. O. vaidmuo juose galimai buvo aktyvus, t. y. jis galimai buvo nusikalstamo susivienijimo organizatorius, subūręs asmenis sistemingų nusikalstamų veikų darymui ir visą šią veiklą koordinavęs. Suimtasis vėl galimai nusikalto, būdamas anksčiau teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (turto prievartavimus) ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką. Taigi, kaltinamasis A. O., nepaisydamas ankstesnio teistumo, toliau elgėsi nusikalstamai, kas rodo, kad jo suėmimas pagrįstas siekiu apsaugoti visuomenę nuo galimai sistemingai daromų nusikalstamų veikų. Nors bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis šiuo metu planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog A. O. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

10. Skunde teisingai nurodoma, kad griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo A. O. teises, tačiau, atsižvelgiant į pareikštų kaltinimų pobūdį, sunkumą, kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo A. O. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nei skunde nurodomu įneštu užstatu, nei kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šiuo atveju tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai A. O. atimanti galimybę trukdyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Gynėjas skunde remiasi EŽTT sprendimais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal EŽTT sprendimus suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas in abstracto (abstrakčiai). Suėmimo pratęsimo pagrįstumas nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes. Būtent tai akcentuoja EŽTT praktika. A. O. suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK nustatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu neišnykę. Skunde nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis turi glaudžius šeiminius bei socialinius ryšius, savaime nepašalina nustatytų suėmimo pagrindų buvimo. Jų neeliminuoja ir tas faktas, kad byla pradėta nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju net ir ilgai trunkantis A. O. suėmimas pateisina suėmimo laiko trukmę, atitinka skunde minimos Konvencijos nuostatas ir EŽTT suformuluotus kriterijus.

11. Suėmimo pagrindų buvimo nepašalina ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodyti argumentai dėl A. O. sveikatos būklės. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. O. iš tiesų sunkiai serga, tačiau šiuo metu byloje nėra duomenų, jog jis dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas. Kaltinamajam buvo ir yra teikiama medicinos pagalba Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o esant būtinybei – ir kitose gydymo įstaigose (pavyzdžiui, Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje). Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių naujų duomenų, susijusių su kaltinamojo A. O. pablogėjusia sveikata, bei duomenų, kad suimtojo sveikatos būkle netinkamai rūpinamasi. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad dėl kaltinamojo sveikatos būklės nėra pagrindo keisti kardomosios priemonės. Taip pat teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo skunde nurodyta EŽTT praktika bylose dėl žmogaus kankinimo, nežmoniško ar žeminančio jo orumą elgesio, tačiau šiuo atveju bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad A. O. laikymas suimto, esant reikalui gydomo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar kitoje gydymo įstaigoje gali būti vertinamas kaip jo kankinimas, nežmoniškas ar žeminantis jo orumą elgesys.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. O. gynėjo skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi kaltinamajam A. O. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.