Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovei M. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nebaustai administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. V., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, įmonei priklausančioje kebabinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Taikos pr. 64, Klaipėdoje, nesudariusi darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti pardavėja 2017 m. lapkričio 11, 12, 17, 18, 19, 24, 25, 26 dienomis A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo I. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Tokiu būdu I. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. V. kaltės dėl administracinio nusižengimo nepripažino ir paaiškino, kad A. Ž. dirbo tik vieną dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 18 d. I. V. buvo pranešusi buhalterei, kad tą dieną praneštų Sodrai apie A. Ž. įdarbinimą, tačiau per kebabinėje įmontuotą kamerą pamatė, kad A. Ž. vogė pinigus – paėmė iš kasos 5 Eur. A. V. netiko kaip A. Ž. dirbo, todėl prašė buhalterės, kad atšauktų pranešimą Sodrai apie A. Ž. įdarbinimą. Darbo sutarties su A. Ž. nebuvo sudariusi. Šiuo metu, kiek žino, A. Ž. yra išvykusi į užsienį dirbti ar mokytis. A. Ž. dirbo vieną dieną – 2018 m. lapkričio 18 d., daugiau nei vienos dienos nedirbo. Kebabinėje esanti kamera vaizdą transliuoja tiesiogiai, įrašas nėra daromas, todėl vaizdo įrašo pateikti negali.

Administracinio nusižengimo protokole yra administracinėn atsakomybėn traukiamos I. V. paaiškinimas, jog su protokole nurodytu pažeidimu nesutinka, aplinkybes paaiškins teisme (b. l. 3).

Liudytoja A. T. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta, santykiai su I. V. draugiški, liudytoja dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. A. vardas liudytojai girdėtas, tačiau su tokia mergina nėra dirbusi. Kebabinėje su pertraukomis dirba jau trečią kartą. Prekiaudama iš pirkėjų gautus pinigus visada įveda į kasą. Apie vaizdo stebėjimo įrangą kebabinėje žino.

Teismo posėdyje liudytoja M. D. paaiškino, kad pažįsta A. Ž., yra jos draugė. Pati MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, tačiau ten dirbo A. Ž., su kuria buvo susitikusi paskutinę jos darbo kebabinėje dieną. Susitiko trumpam, lankytojų tuo metu nebuvo. M. D. atėjo pas A. Ž. į kebabinę, rado ją dirbančią su pomidorais, A. Ž. buvo su prijuoste. A. Ž. yra sakiusi M. D., kad bebabinėje dirbo devynias dienas. Dirbo tris savaites po tris dienas per savaite. Kebabinė, kurioje dirbo A. Ž. ir į kurią buvo nuėjusi, yra šalia parduotuvės „Rimi“, prie Baltijos pr. žiedo. A. Ž. per socialinį tinklą Facebook rašė, jog jai atsisako mokėti atlyginimą. Į kebabinę pas draugę A. Ž. buvo atėjusi lapkričio mėnesį, sekmadienį. Šiuo metu A. Ž. išvykusi į Daniją, ten dirba ir mokosi.

2018 m. sausio 4 d. nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, jog 2017 m. gruodžio 13 d. pradėtas MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), priklausančios kebabinės, veikiančios Taikos pr. 64, Klaipėdoje, patikrinimas. Patikrinimas baigtas 2018 m. sausio 4 d. Į VDI Klaipėdos skyrių 2017 m. gruodžio 4 d. kreipėsi A. Ž., kuri nurodė, kad lapkričio 11, 12, 17, 18, 19, 24, 26 ir 26 dienomis nesudarius sutarties dirbo kebabinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Taikos pr. 64, Klaipėdoje. A. Ž. pateikė fotonuotraukas: susirašinėjimą su įmonės vadove I. V., fotonuotraukas darbo vietoje, dokumento, kuriame pasirašė kaip darbuotoja fotonuotrauką, vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kaip ji dirba. Apklausta M. D. patvirtinimo, kad matė, A. Ž. dirbančią kebabinėje 2017 m. lapkričio 26 d. Nuvykus į kebabibę rasta darbuotoja A. T., kuri paaiškino, kad dirba įmonėje nuo 2017 m. spalio 12 d. Iš surinktos medžiagos nustatyta, jog A. Ž. dirbo kebabinėje nesant sudarytai darbo sutarčiai bei nepranešus apie tai VSDFV apie įdarbinimą 2017 m. lapkričio 11, 12, 17, 18, 19, 24, 25 ir 26 dienomis MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (b. l. 26-27).

2017 m. gruodžio 4 d. išrašu iš VSDFV informacinės sistemos nustatyta, jog duomenų apie A. Ž. įdarbinimą MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra (b. l. 7).

2018 m. balandžio 16 d. teismui pateiktame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pranešime užfiksuota, jog Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre duomenų apie A. Ž., gim. 1998-09-17, priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), nėra (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto A. Ž. ir I. V. susirašinėjimo socialiniame tinkle Facebook matyti, jog I. V. pasiūlė A. Ž. darbą kebabinėje, nurodė darbo laiką nuo 10 val. iki 23 val. ir atlyginimą – 35 Eur už dieną (b. l. 8).

Iš pateikto susirašinėjimo (sms) žinutėmis matyti, jog iš telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamos žinutės klausiant „kaip sekėsi dirbti?“ (11/10/2017), kiek suprekiauta (11/12/2017, 11/17/2017), prašoma užsidėti kepurę (11/18/2017), suskaičiuoti gėrimus, pranešama apie atvežamas prekes (11/24/2017) (b. l. 17-22).

Skaitmeninėje laikmenoje (CD) pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas A. Ž. ir I. V. bendravimas socialiniame tinkle „Facebook“ ir sms žinutėmis, taip pat dokumentas – šilumos apdorojimo temperatūros ir laiko registravimo žurnalas, kurio lapkričio 16, 17, 18, 19, 24, 25, 26 d. įrašuose už šiluminį apdorojimą atsakingas asmuo nurodyta - A. Ž., parašui skirtoje skiltyje pasirašyta.

Teismas konstatuoja:

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LAT 2018 m. kovo 13 d. nutartis Nr. 2AT-25-942/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Teisminio nagrinėjimo metu I. V. kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino ir paaiškino, kad A. Ž. jai priklausančioje kebabinėje dirbo tik vieną dieną - 2017 m. lapkričio 18 d., apie jos įdarbinimą I. V. nurodymu VSDFV pranešė buhalterė, vėliau pranešimas apie įdarbinimą atšauktas. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus paneigia kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas pradėtas gavus A. Ž. pranešimą, kuriame nurodė, jog 2017 m. lapkričio 11, 12, 17, 18, 19, 24, 26 ir 26 dienomis dirbo kebabinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Taikos pr. 64, Klaipėdoje. Kreipdamasi į Valstybinę darbo inspekciją A. Ž. pateikė fotonuotraukas: susirašinėjimą su įmonės vadove I. V., fotonuotraukas darbo vietoje, dokumento, kuriame pasirašė kaip darbuotoja fotonuotrauką (b. l. 26-27). 2017 m. gruodžio 4 d. prašyme A. Ž. nurodė, jog 2017 m. lapkričio 10 d. per socialinį tinklą „Facebook“ jai parašė MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. V. ir pasiūlė darbą, A. Ž. sutiko dirbti ir dirbo 2017 m. lapkričio 11, 12, 17, 18, 19, 24, 25, 26 dienomis. Darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, o atidavus darbo vietos raktus darbdavys atsisakė su ja atsiskaityti. Už vieną darbo dieną, kai dirbama apie 14 val., buvo žadama mokėti 35 Eur darbo užmokestį (b. l. 4). Informacijos tikrinimo metu buvo apklausta M. D., kuri tiek Valstybinei darbo inspekcijai pateiktame paaiškinime (b. l. 6), tiek ir apklausiama teisme patvirtino, jog matė A. Ž. dirbančią kebabinėje, A. Ž. skundėsi liudytojai, jog darbdavys su ja neatsiskaito. Teisme apklausta liudytoja A. T. patvirtino, jog pati dirba kebabinėje pardavėja su pertraukomis jau trečią kartą, A. vardas jai girdėtas, tačiau su ja nėra dirbusi. Valstybinei darbo inspekcijai teiktame paaiškinime A. T. nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį vieną popietę mokėsi dirbti mergina, kurios vardo neatsimena, ar ji dirbo savarankiškai nežino (b. l. 5).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinėje sistemoje duomenų apie A. Ž. įdarbinimą MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra (b. l. 7). VSDFV Šilalės skyriaus pranešimas taip pat patvirtina, jog Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre duomenų apie A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo MB „(duomenys neskelbtini)“, nėra (b. l. 42). Tai, kad su A. Ž. nebuvo sudaryta darbo sutartis patvirtino ir atsakomybėn traukiama I. V., nurodydama, kad A. Ž. netiko kaip darbuotoja. Iš A. Ž. institucijai pateiktų duomenų – fotonuotraukų (CD) matyti, jog lapkričio 10 d. per socialinį tinklą „Facebook“ darbą kebabinėje A. Ž. pasiūlė I. V.. Skaitmeninėje laikmenoje pateiktose fotonuotraukose užfiksuota, jog bendravimas socialiniame tinkle „Facebook“ bei sms žinutėmis tarp I. V. ir A. Ž. vyko lapkričio 11 d., 12 d., 18 d., 19 d., 24 d., 25 d., 26 d., kai A. Ž. siuntė fotonuotraukas su per dieną gautų pajamų suma, nurodydama datą, dienos ataskaitą ar kitus su prekyba kebabinėje susijusius duomenis. Pažymėtina, jog A. Ž. pateiktose fotonuotraukose užfiksuotos pajamų sumos sutampa su teismui I. V. pateiktos kasos knygos įrašais už atitinkamą dieną. Teismui pateiktose fotonuotraukose A. Ž. užfiksuota darbo vietoje, taip pat pateikta dokumento – šilumos apdorojimo temperatūros ir laiko registravimo žurnalo fotonuotrauka, kurio lapkričio 16, 17, 18, 19, 24, 25, 26 d. įrašuose A. Ž. pasirašė kaip darbuotoja.

Teisminio nagrinėjimo metu I. V. pateikė 2017 m. lapkričio 17 d. pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią formą 1-SD dėl A. Ž. valstybinio socialinio draudimo pradžią MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. lapkričio 18 d. ir 2017 m. lapkričio 27 d. šio pranešimo patikslinimą, kuriuo pašalinti duomenys apie A. Ž. priėmimą, lapkričio mėnesio darbo grafiką. Minėti dokumentai nėra pasirašyti, jų nuorašų (kopijų) tikrumas nėra patvirtintas, o juose išdėstytą informaciją paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, todėl teismas, priimdamas sprendimą byloje, šiais duomenimis nesivadovauja.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog I. V. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo įrodyta visiškai. I. V. skirtina administracinė nuobauda.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

I. V. padarė vieną administracinį nusižengimą darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Duomenų apie I. V. patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiama I. V. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai I. V. atžvilgiu bus pasiekti už šį pažeidimą jai paskyrus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

Skaitmeninė laikmena (1 vnt. CD) su fotonuotraukomis nutarimui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. V. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 18077904581 ir įmokos kodą 1001.

Skaitmeninė laikmena (1 vnt. CD) su fotonuotraukomis nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.