- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-132-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00181-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Trečiasis asmuo
- E. L.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui E. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8 091,27 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad apdraustasis E. L. laikinai nedarbingas tapo 2016-01-30, naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ nelaimingo atsitikimo darbe metu dėl smurtinių kito asmens veiksmų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius gavo E. L. nedarbingumo pažymėjimus už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-01-30 iki 2016-07-26. VSDFV Kauno skyrius savo sprendimais jam paskyrė bei iš viso už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-01-30 iki 2016-07-26 išmokėjo 8 091,27 Eur ligos pašalpą. VSDFV Kauno skyrius 2016-08-12 V. S. išsiuntė pretenziją Nr. (1.11) S-67555 dėl 8 091,27 Eur žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo, tačiau 2016-12-189 raštu jis žalą atlyginti atsisakė. V. S. 2016-01-30, naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ sužalojo E. L., kuris laikotarpiu nuo 2016-01-30 iki 2016-07-26 dėl patirto sužalojimo buvo laikinai nedarbingas. 2016-02-18 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyta, kad „2016 m. sausio 30 d. 00.50 val. į įmonei priklausantį klubą atėjo du vaikinai ir mergina. Kadangi jie atrodė neblaivūs ir elgėsi keistokai apsaugos darbuotojai R. Č. ir E. L. paaiškino, kad negali įleisti į klubą. Vienas vaikinas iš minėtos kompanijos trenkė – suduodamas į dešinį petį - apsaugos darbuotojui E. L. Po šio incidento apsaugos darbuotojai minėtą pilietį sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus. Pilietis sulaikymo metu priešinosi. Po keleto minučių E. L. pajuto skausmą petyje, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nuvežus E. L. į KMU ligoninės Kauno Klinikas nustatytas dešinio žastikaulio išnirimas“. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiojo E. L. 2016-02-10 paaiškinime bei įvykio liudytojo R. Č. 2016-02-09 paaiškinime. Faktą, jog šio įvykio metu E. L. buvo išnarintas dešinysis žastikaulis, patvirtina oficialūs įrodymai - LSMUL Kauno klinikų 2016-02-18 pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. RPS-(1.70)-53 ir LSMUL Kauno klinikų bei VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados (toliau – Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK) 2016-02-02 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad 2016-01-30 Kaune, (duomenys neskelbtini), naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ konflikte su klubo apsaugos darbuotojais dalyvavo atsakovas V. S., kuris ne tik viešoje vietoje elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, trukdė visuomenės rimtį (už šį pažeidimą V. S. 2016-02-08 nutarimu Nr. 22N-50775592-16 buvo nubaustas 50 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį), bet ir sužalojo E. L., dėl ko E. L. buvo išvežtas į LSMUK. Tačiau Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Ieškovo nuomone, visi V. S. civilinės atsakomybės pagrindai (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė) yra pagrįsti pateiktais įrodymais. Taip pat pažymėjo, kad LR CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, todėl atsakovas, neigiantis savo kaltę, privalo įrodyti, kad jis buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis 2016-01-30 vakare užėjęs į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“ kartu su seserimi ir draugu tik išreiškė pastabą dėl to, kad buvo atsisakyta į barą įleisti jo seserį. Dėl to pats buvo apsaugos darbuotojų grubiai sulaikytas, iškviesta policija, trafaretiniais išsireiškimais buvo pranešta, kad buvo vartojami nešvankūs žodžiai, keliamas triukšmas. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, atsakovas buvo nubaustas kaip padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str., paskirta 50 Eur bauda. Atsakovas jokio veiksmo, kuriuo būtų galėjęs taip sunkiai sužaloti apsaugos darbuotoją teigia neatlikęs, nieko apie pavartotą smurtą ar sužalojimą policijos darbuotojams nebuvo pranešta. Atsakovą ant žemės pargriovė ir antrankiais surakino du apsaugininkai. Vienas iš jų buvo dabar nukentėjusiu save laikantis E. L. Pastarasis dėl nedarbingumo prarado dalį darbo užmokesčio, bet jis skirtumo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas nėra pripažintas kaltu dėl E. L. sužalojimo, tuo klausimu nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Tarp E. L. sužalojimo ir atsakovo veiksmų nėra tiesioginio priežastinio ryšio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo V. S. 8 091,27 Eur žalai atlyginti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir 182,00 Eur žyminį mokestį valstybei.Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus bei nuoseklius trečiojo asmens E. L. paaiškinimus posėdžio metu, sprendė, kad ieškovas įrodė esant visas keturias pagal CK 6.246- 6.249 straipsnius būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.Teismas nustatė, kad atsakovas 2016-01-30 naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ sužalojo tuometinį klubo apsaugos darbuotoją E. L., kuris laikotarpiu nuo 2016-01-30 iki 2016-07-26 dėl patirto sužalojimo buvo laikinai nedarbingas. Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Viešosios policijos skyriaus Centro PN medžiagos Nr. M-1-01-01347-16 teismas nustatė, kad jau 2016-01-30 02:45 val.- 02:58 val., t. y. iš karto po įvykio, nuo atsakovo V. S. nukentėjęs E. L. policijos pareigūnams davė nuoseklius ir vienareikšmiškus parodymus apie tai, kad 2016-01-30 neįleidus į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“ neblaivių asmenų, atsakovas sudavė trečiajam asmeniui smūgį į dešinį petį, dėl ko trečiasis asmuo iš karto po įvykio buvo pristatytas į LSMUL Kauno klinikas. Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir 2016-01-30 naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ dirbęs apsaugos darbuotojas R. Č., 2016-02-09 paaiškinime UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Teismas nurodė, kad iš LSMUL Kauno klinikos 2016-02-18 pažymos apie sveikatos sutrikdymą Nr. RPS-(1.70)-53 matyti, kad nukentėjęs trečiasis asmuo E. L. į LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių buvo atvežtas 2016-01-30 02:19 val., t. y. iš karto po įvykio ir jam buvo nustatytas dešinio žastikaulio išnirimas, kas visiškai atitinka kitą civilinės bylos medžiagą. Ieškovo nurodomas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, taip pat patvirtina 2016-02-18 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, iš kurio matyti, kad dešinio žastikaulio išnirimą nukentėjęs trečiasis asmuo patyrė dėl V. S. 2016-01-30 jam padaryto sužalojimo. LSMUL Kauno klinikų bei VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos išduoti nedarbingumo pažymėjimai taip pat patvirtina, kad nukentėjusio trečiojo asmens E. L. nedarbingumo priežastimi buvo nelaimingas atsitikimas darbe 2016-01-30, o diagnozė pagal TLK-10 kodą laikotarpiu nuo 2016-02-02 iki 2016-04-14 - S43.01 ((duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2016-04-14 iki 2016-07-26 - M75.8 ((duomenys neskelbtini)). Teismas taip pat nustatė, kad vadovaudamasis LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 7 ir 31 punktais, VSDFV Kauno skyrius 2016-03-07 sprendimu Nr. 8.22-268 E. L. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudiminiu įvykiu ir sprendimais jam paskyrė bei iš viso už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-01-30 iki 2016-07-26 išmokėjo 8 091,27 Eur ligos pašalpą. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas V. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai pripažino, kad ieškovas įrodė visas keturias pagal CK 6.246 – 6.249 straipsnius būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas rėmėsi išimtinai medicininiais dokumentais, kurie pagrįsti tik subjektyviais trečiojo asmens E. L. nusiskundimais, tačiau nevertino to, jog byloje nebuvo pateikta jokio objektyvių trečiojo asmens E. L. dešiniojo peties išnirimo įrodymų, t. y. kraujosruvų, nubrozdinimų, patinimus ar paraudimų. Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad atsakovą ant žemės pargriovė ir antrankiais surakino du apsaugininkai, iš kurių vienas buvo E. L.. Šios aplinkybės neneigė ir pats E. L.. Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kaip neva su išnarintu peties sąnariu E. L. galėjo panaudoti fizinę jėgą prieš atsakovą. Teismas taip pat ignoravo ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 20-PR2-5606. Joje yra priimtas 2016-02-02 nutarimas Nr. 01-1-01-01347-16 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad E. L. fizinį skausmą sukėlęs asmuo, t. y. V. S., yra žinomas, todėl tai privataus kaltinimo byla, o ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakytina. E. L. 2016-02-02 nutarimo, kuriame konstatuota, jog jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, bet sveikatos sužalojimo nekonstatuota, neskundė. Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad incidento metu trečiasis asmuo sužalojimo nepatyrė. Dėl nurodytų priežasčių, apelianto vertinimu, tarp ieškovo veiksmų (fizinio kontakto su trečiuoju asmeniu) ir trečiojo asmens neva patirto sužalojimo nėra priežastinio ryšio, todėl teismas nepagrįstai konstatavo apelianto civilinę atsakomybę.Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad nedarbingumo laikotarpiu, už kurį asmeniui buvo mokama ligos pašalpa, jis gydėsi sutrikimus, kurie atsirado būtent incidento, įvykusio 2016-01-30, metu. Teismas neįvertino aplinkybės, kad 2016-02-01 – 2016-04-14 nedarbingumo laikotarpiu trečiasis asmuo praktiškai vengė atlikti tyrimus ir konsultuotis su specialistais, o pas gydytojus atvykdavo tik prasitęsti nedarbingumo pažymėjimų. Toks elgesys turėtų būti vertinamas kaip neatsakingas, trukdantis gydytojams nustatyti tikruosius sužalojimus, užtęsiantis gydymo trukmę. Apelianto nuomone, įrašai medicininiuose dokumentuose neįrodo, kad trečiasis asmuo tikrai patyrė kokius nors sužalojimus – dešinio peties išnirimą ar tuo labiau kitus peties pažeidimus, kurie buvo konstatuoti tik 2016-04-14, būtent dėl atsakovo veiksmų. Ieškovas iš esmės ieškinį įrodinėjo nedarbingumo pažymėjimų išdavimo faktu ir jame konstatuotomis aplinkybėmis, tačiau visiškai nevertino, ar ieškovas aiškinosi, kodėl taip ilgai (beveik šešis mėnesius) trečiajam asmeniui buvo tęsiami nedarbingumo pažymėjimai, kodėl balandžio mėnesį, praėjus beveik trims mėnesiams po 2016-01-30 incidento, buvo pakeista trečiojo asmens ligos diagnozė. Įstatymų leidėjas yra įpareigojęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą bei jos teritorinius skyrius užtikrinti, jog asmenys socialiniu draudimu ir pagal jį mokamomis išmokomis naudotųsi tinkamai bei jomis nepiktnaudžiautų. Tokios pareigos nevykdymas lemia žalos atsiradimo rizikos prisiėmimą. Tai taikytina ir šiuo atveju. Taigi, ieškovas pats galėjo ir turėjo būti aktyvus šioje situacijoje. Ieškovas savo iniciatyva turėjo tikrinti trečiojo asmens sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus bei laikino nedarbingumo pažymėjo išdavimų pagrįstumą ir tik įsitikinus, kad laikinas nedarbingumas trečiajam asmeniui tęstas beveik pusę metų teisėtai, priimti sprendimus dėl laikino nedarbingumo ligos pašalpos skyrimo ir jos mokėjimo tęsimo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių taip pat neišsiaiškino.Šiuo atveju byloje kilo prieštaravimų dėl ginčo aplinkybių, t. y., kas lėmė trečiojo asmens ligos diagnozės pakeitimą 2016 m. balandžio mėnesį. Tačiau teismas tokių kilusių prieštaravimų nepašalino, neįpareigojo ieškovo pateikti papildomus įrodymus, o ir pats ieškovas savo iniciatyva duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų reiškiamą reikalavimą, nepateikė. Todėl vien tai, kad asmuo po įvykio skundėsi dešinio peties išnirimo, o po įvykio praėjus beveik trims mėnesiams jau kitais peties pažeidimais, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog laikinas nedarbingumas jam nustatytas bei ligos pašalpa skirta ir buvo tęsiama pagrįstai bei priežastiniu ryšiu yra susijusi su 2016-01-30 įvykiu, visą ligos pašalpos mokėjimo laikotarpį.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovas teismui pateikė įrodymus (tarp jų ir oficialius), patvirtinančius, kad E. L. konflikto su atsakovu metu patyrė traumą, dėl kurios buvo nedarbingas nuo 2016-01-30 iki 2016-07-26 – LSMUL Kauno klinikų 2016-02-18 pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. RPS-(1.70)-53 (joje nurodyta, kad E. L. į LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių atvežtas 2016-01-30 02.19 val., jam diagnozuotas dešinio žastikaulio išnirimas) ir LSMUL Kauno klinikų bei VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos išduoti nedarbingumo pažymėjimai (juose nurodyta nedarbingumo priežastis „Nelaimingas atsitikimas darbe 2016-01-30“, diagnozė pagal TLK-10 kodą laikotarpiu nuo 2016-01-30 iki 2016-04-14 - S43.01 ((duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2016-04-14 iki 2016-07-26 - M75.8 ((duomenys neskelbtini))), 2016-02-18 nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 ir kt. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nuosekliai patvirtino šiuose dokumentuose esančią informaciją ir papildomai paaiškino, kad 2016-01-30 greitajai medicininei pagalbai pristačius jį į LSMUL Kauno klinikas, petys buvo „peršviestas“, nustatytas dešiniojo peties išnirimas ir sąnario kapsulės plyšimas, dėl to jam tą pačią dieną buvo atlikta operacija. Po pirmosios operacijos praėjus keliems mėnesiams buvo atlikta antra operacija tam, kad E. L. galėtų pilnai valdyti dešinę ranką, po to jam buvo paskirtas reabilitacinis gydymas. Akivaizdu, kad priešingai nei spėja apeliantas, diagnozė nustatyta ir du kartus taikytas operacinis gydymas ne remiantis nukentėjusiojo subjektyviais nusiskundimais, o kompetentingiems gydytojams atlikus visus reikiamus tyrimus. Taip pat E. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtent po atsakovo smūgio į petį pajuto skausmą ir suprato, jog nebegali judinti rankos, iki atsakovo smūgio susižaloti peties negalėjo, iki tol jokių peties skausmų nejuto. Šias aplinkybes patvirtina į bylą ieškovo pateikti įrodymai - 2016-02-18 nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, E. L. 2016-02-10 paaiškinimas, R. Č. 2016-02-09 paaiškinimas. Akivaizdu, kad po dviejų operacijų ligos diagnozė pasikeitė ir galėjo būti tikslinama, abi nedarbingumo pažymėjimuose nurodytos diagnozės - „žastikaulio priekinis išnirimas“ ir „kiti peties pažeidimai“ neprieštarauja viena kitai ir trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotiems parodymams.Apeliaciniam skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismas ignoravo Centro PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-01347-16 medžiagą, kadangi minėtame nutarime konstatuota, jog E. L. buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Kaip matyti iš Centro PK pateiktų bylos dokumentų, E. L. sveikatos sutrikdymo mastas nustatinėjamas nebuvo. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 2 punktu, sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai. Iš Centro PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-01347-16 medžiagos matyti, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas ne tik nenustačius nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymo masto, tačiau iš gydymo įstaigos neišsireikalavus jokių duomenų apie E. L. nustatytą diagnozę ir tą pačią dieną jam atliktą operaciją. Tai, kad policijos tyrėja, kuri nėra kompetentinga ir įgaliota nustatyti asmens sveikatos sutrikdymo mastą, sprendė, jog E. L. patyrė tik fizinį skausmą, nesudaro prielaidų daryti išvadą, jog jo sveikata nebuvo sutrikdyta. Taip pat nepagrįstas apelianto argumento, jog aplinkybė, kad trečiasis asmuo šio nutarimo neskundė, įrodo, jog incidento metu jis sužalojimų nepatyrė. Visų pirma, skųsti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nukentėjusio asmens teisė, bet ne pareiga netgi tuo atveju, jei jame nurodytos aplinkybės akivaizdžiai klaidingos. Antra, kaip ne kartą teismo posėdžio metu nurodė E. L., šio nutarimo jis nebuvo gavęs, todėl jo skųsti negalėjo. Tai patvirtina ir Centro PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-01347-16 medžiaga, kurioje dokumentų, įrodančių nutarimo siuntimą/įteikimą nukentėjusiam asmeniui nėra.Ieškovo nuomone, apeliantas, nurodydamas argumentus, jog teismas nevertino aplinkybės, kad trečiasis asmuo praktiškai vengė atlikti tyrimus ir konsultuotis su specialistais, sąmoningai klaidina teismą, kadangi jokių faktų, kad nukentėjęs asmuo būtų vengęs atlikti tyrimus, konsultuotis su specialistais, pažeidęs elgesio taisykles, bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo. Tokios aplinkybės teismo posėdžio metu iš viso nebuvo nagrinėjamos, kadangi jokių duomenų, kad E. L. elgesys laikinojo nedarbingumo metu būtų pažeidęs kokias nors taisykles, nebuvo, tokio klausimo nekėlė ir atsakovas. Be to, ir apeliaciniame skunde nenurodyta, kokius konkrečius pažeidimus padarė E. L., kada ir kokius tyrimus jis vengė atlikti ar atsisakė konsultuotis su specialistais.Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kuriomis remiantis jis daro išvadą, kad trečiasis asmuo laikinai nedarbingu buvo pripažintas visiškai nepagrįstai ir jam ligos pašalpa nepriklauso. Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) (toliau – nelaimingi atsitikimai darbe) pripažinimą draudiminiais įvykiais, draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą, jų apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 (toliau – Nuostatai). Nuostatų 22 punkte nurodyta, kad nagrinėdamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos patvirtinimo aktus ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką. Kilus neaiškumui ar esant būtinybei gali būti pareikalauta papildomų dokumentų. Nuostatų 24 punkte numatyta, kad nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami kiti šiame punkte numatyti prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai. VSDFV Kauno skyrius įvertino visus Nuostatuose nurodytus dokumentus ir sprendė, kad E. L. įvykęs lengvas nelaimingas atsitikimas darbe yra draudiminis įvykis, jam turi būti skirta ir išmokėta ligos pašalpa. Duomenų, kad nedarbingumo pažymėjimai išduoti nepagrįstai ar E. L. pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu, nustatyta nebuvo.CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, t. y. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumo, nepateikė argumentų dėl nukentėjusio asmens elgesio taisyklių nedarbingumo metu galimų pažeidimų, nekėlė klausimo dėl diagnozės pasikeitimo pagrindo, neabejojo ieškovo tinkamu funkcijų vykdymu kontroliuojant nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą. Be to, atsakovas abejodamas dėl nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymo fakto ar masto galėjo teismo prašyti skirti ekspertizę, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Atsakovas pirmosios instancijos teisme savo poziciją grindė iš esmės dviem aplinkybėmis - pirma, savo subjektyvia nuomone, kad jo smūgis nebuvo toks stiprus, kad galėtų sukelti beveik šešis mėnesius gydytą traumą, antra, kad nėra teismo nuosprendžio, kuriuo jis būtų pripažintas kaltu dėl E. L. sužalojimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė išnagrinėjęs, įvertinęs ir argumentuotai paneigęs šią atsakovo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo sprendžiant žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo klausimą.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog E. L. 2016-01-30 dirbo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. E. L. buvo apdraustas pas ieškovą Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas V. S. 2016-01-30 naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį E. L. į dešinį petį. E. L. po įvykio buvo pristatytas į LSMUL Kauno klinikas (el. b. 1 t. b. l. 62), kur jam buvo nustatytas dešinio peties išnirimas ir sąnario kapsulės plyšimas. E. L. LSMU klinikose buvo atlikta peties operacija, po kurio laiko klinikose buvo daroma dar viena – sąnario kapsulės operacija. 2016-02-18 buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas (el. b. 1 t. b. l. 56-58). Laikotarpiu nuo 2016-01-30 iki 2016-07-26 dėl patirto sužalojimo E. L. buvo laikinai nedarbingas. Iš LSMUL Kauno klinikų bei VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos išduotų nedarbingumo pažymėjimų (el. b. 1 t. b. l. 7-36) matyti, kad E. L. nedarbingumo priežastimi buvo nelaimingas atsitikimas darbe 2016-01-30, o diagnozė pagal TLK-10 kodą laikotarpiu nuo 2016-02-02 iki 2016-04-14 - S43.01 ((duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2016-04-14 iki 2016-07-26 - M75.8 ((duomenys neskelbtini)). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2016-03-07 sprendimu Nr. 8.22-268 E. L. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudiminiu įvykiu (el. b. 1 t. b. l. 37) ir 2016-03-15 sprendimu Nr. 8.24-1430, 2016-03-29 sprendimu Nr. 8.24-1677, 2016-03-30 sprendimu Nr. 8.24-1724, 2016-04-08 sprendimu Nr. 8.24-1898, 2016-04-18 sprendimu Nr. 8.24-2020, 2016-04-25 sprendimu Nr. 8.24-2160, 2016-05-04 sprendimu Nr. 8.24-2281, 2016-05-11 sprendimu Nr. 8.24-2386, 2016-05-16 sprendimu Nr. 8.24-2481, 2016-05-20 sprendimu Nr. 8.24-2564, 2016-05-31 sprendimu Nr. 8.24-2739, 2016-06-10 sprendimu Nr. 8.24-2890, 2016-06-14 sprendimu Nr. 8.24-2968, 2016-06-23 sprendimu Nr. 8.24-3139, 2016-07-04 sprendimu Nr. 8.24-3295, 2016-07-15 sprendimu Nr. 8.24-3453, 2016-07-27 sprendimu Nr. 8.24-3599 ir 2016-07-29 sprendimu Nr. 8.24-3630 (el. b. 1 t. b. l. 38-55) jam paskyrė bei iš viso už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-01-30 iki 2016-07-26 išmokėjo 8091,27 Eur sumą ligos pašalpą (el. b. 1 t. b. l. 67, 68). Ieškovas VSDF valdyba kreipėsi su ieškiniu atsakovui į teismą, prašė priteisti iš atsakovo 8 091,27 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo V. S. 8 091,27 Eur žalai atlyginti ir 182,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl ginčą išsprendė neteisingai; teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas įrodė visas keturias CK 6.246 – 6.249 straipsniuose nurodytas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti; byloje esantys rašytiniai įrodymai nepagrindžia fakto, kad trečiasis asmuo tikrai patyrė kokius nors sužalojimus – dešinio peties išnirimą ar tuo labiau kitus peties pažeidimus.Teisėjų kolegija pažymi, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už Valstybinis socialinio draudimo fondui padarytą žalą, 1 dalies nuostata, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinis socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinis socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad žalos atlygimui taikytinos bendrosios CK įtvirtintos civilinės atsakomybės taisyklės. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Ši norma aiškintina taip, kad socialinio draudimo įstaiga turi regreso teisę į kaltą dėl žalos atsiradimo asmenį tik šio asmens veiksmais padarytos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį padaryti nuostoliai (žala) turi būti atlyginami visiškai. Taigi teisine prasme žala yra tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.246- 6.249 straipsnius, civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys; 3) kaltė; 4) žala. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, civilinėje byloje privalo įrodyti esant visas keturias sąlygas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti (CPK 178 straipsnis).Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų rašytinių įrodymų-prijungtos Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Viešosios policijos skyriaus Centro PN medžiagos Nr. M-1-01-01347-16, Nelaimingo atsitiko darbe akto (el. b. 1 t. b. l. 56-58), LSMUL Kauno klinikų pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą (el. b. 1 t. b. l. 62), nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (el. b. 1 t. b. l. 87- 90) teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovas 2016-01-30 sudavė trečiajam asmeniui ne mažiau vieną smūgį į dešinį petį. LSMUL Kauno klinikose E. L. buvo nustatytas dešinio peties išnirimas ir sąnario kapsulės plyšimas. E. L. buvo apdraustas pas ieškovą Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovo pateiktų nedarbingumo pažymėjimų pagrindu (el. b. 1 t. b. l. 7-36) įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-30 iki 2016-07-26 dėl patirto sužalojimo E. L. buvo laikinai nedarbingas. Šios teisėjų kolegijos nutarties 15 pastraipoje nurodyti rašytiniai įrodymai ir to pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodo, kad dešinio žastikaulio išnirimą nukentėjęs trečiasis asmuo E. L. patyrė dėl V. S. neteisėtų veiksmų, kai 2016-01-30 V. S. sudavė E. L. ne mažiau vieną smūgį į kairįjį petį. Šis sužalojimas buvo E. L. nedarbingumo priežastimi. Dėl to teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog teismas, darydamas išvadas dėl E. L. sužalojimo priežasčių, rėmėsi išimtinai tik medicininiais dokumentais ir nevertino, jog byloje nebuvo pateikta jokio objektyvių trečiojo asmens E. L. dešiniojo peties išnirimo įrodymų, t. y. kraujosruvų, nubrozdinimų, patinimus ar paraudimus pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai sprendė dėl ieškovo neteisėto veikimo sužalojant E. L. (LR CK 185 straipsnis). Byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, jog atsakovui kilo prievolė atlyginti ieškovo patirtą žalą (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o skunde pakartodamas atsiliepime į ieškinį dėstomas aplinkybes, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Kauno apylinkės teismo 2016-09-12 sprendime. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau šioje nutartyje nurodomi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.Iš byloje pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2016-03-07 sprendimo Nr. 8.22-268, teisėjų kolegija nustatė, kad E. L. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe ieškovas pripažino draudiminiu įvykiu (el. b. 1 t. b. l. 37). Iš LSMUL Kauno klinikų bei VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos išduotų nedarbingumo pažymėjimų (el. b. 1 t. b. l. 7-36) matyti, kad E. L. buvo laikinai nedarbingas nuo 2016-01-30 iki 2016-07-26. Iš byloje pateiktų 2016-03-15 sprendimo Nr. 8.24-1430, 2016-03-29 sprendimo Nr. 8.24-1677, 2016-03-30 sprendimo Nr. 8.24-1724, 2016-04-08 sprendimo Nr. 8.24-1898, 2016-04-18 sprendimo Nr. 8.24-2020, 2016-04-25 sprendimo Nr. 8.24-2160, 2016-05-04 sprendimo Nr. 8.24-2281, 2016-05-11 sprendimo Nr. 8.24-2386, 2016-05-16 sprendimo Nr. 8.24-2481, 2016-05-20 sprendimo Nr. 8.24-2564, 2016-05-31 sprendimo Nr. 8.24-2739, 2016-06-10 sprendimu Nr. 8.24-2890, 2016-06-14 sprendimu Nr. 8.24-2968, 2016-06-23 sprendimo Nr. 8.24-3139, 2016-07-04 sprendimo Nr. 8.24-3295, 2016-07-15 sprendimo Nr. 8.24-3453, 2016-07-27 sprendimo Nr. 8.24-3599 ir 2016-07-29 sprendimo Nr. 8.24-3630 (el. b. 1 t. b. l. 38-55) matyti, kad ieškovas E. L. paskyrė (el. b. 1 t. b. l. 37-55) ir laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2016-01-30 iki 2016-07-26 išmokėjo 8091,27 Eur sumą ligos pašalpą. Išvardinti įrodymai ir to pagrindu nustatytos aplinkybės pagrindžia ieškovo patirtos žalos faktą ir žalos dydį. Šių motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovas nepatyrė žalos ar žalos dydis nustatytas neteisingai. Atsižvelgiant į šios nutarties 15-17 pastraipose nurodomus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (6.246 straipsnis), įrodyta padaryta žala ieškovui (CK 6.249 straipsnis), nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, šios prezumpcijos ieškovas leistinais rašytiniai įrodymais nepaneigė (CPK 178 straipsnis, 6.248 straipsnis). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui ši atsakovo ieškinyje reikalaujamą sumą žalai atlyginti. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 2,60 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. b. l. 144). Šios išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.