Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2257/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2010 m. birželio 21 d. nutarimu Institucija nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos D. D. atžvilgiu, nenustačiusi administracinio teisės pažeidimo sudėties (toliau – ir Nutarimas Nr. 1). Kitu 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Institucija nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos R. D. atžvilgiu (toliau – ir Nutarimas Nr. 2) bei pasiūlė S. G. dėl sodo sklypo ribos nustatymo kreiptis į teismą civiline tvarka.

II.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylos grąžinimo Institucijai, kad ši tinkamai kvalifikuotų D. D. veiką. Pažymėjo, kad D. D. kaltinama tuo, jog pastatė automobilį tokioje vietoje, kur šis trukdė eismui. Tokia veika formaliai atitiktų ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. kovo 1 d.) dispoziciją, numačiusią atsakomybę už vairuotojų <...> stovėjimą <...> kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui <...>. Tačiau išanalizavęs šios teisės normos turinį teismas pažymėjo, jog už šio pažeidimo padarymą atsakomybėn traukiamas vairuotojas, be to, turi būti nustatytas trukdymo transporto ar pėsčiųjų eismui požymis. Pirmuoju aspektu pabrėžė, jog iš byloje esančių liudytojų paaiškinimų matyti, kad tiek automobiliu atvažiavo ir jį pastatė, tiek vėliau patraukė – T. S. (t. I, b. l. 61, 98-99, 104), todėl būtent jis laikytinas vairuotoju. Tačiau nagrinėjamoje byloje jo atžvilgiu joks procesinis veiksmas nebuvo pradėtas, skundžiamame Institucijos Nutarime Nr. 1 jo atsakomybės klausimas nebuvo svarstomas. Kita vertus, byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymai yra prieštaringi – S. G. ir jo šeimos narių paaiškinimuose teigiama, jog automobilis trukdė išvažiuoti jo dukrai, tuo tarpu R. D. ir jos šeimos narių paaiškinimuose teigiama, jog S. G. neprašė patraukti automobilio. Be to, iš pareigūno tarnybinio pranešimo (t. I, b. l. 17) matyti, kad S. G. negalėjo paaiškinti, ar prašė automobilio savininkų jį patraukti, ir reikalavo nubausti automobilio savininkę, o T. S. patraukus automobilį, iš S. G. kiemo niekas net nevažiavo, kas taip pat kelia abejonių S. G. kaltinimų pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pašalinti prieštaravimų tarp liudytojų parodymų nebėra jokios protingos galimybės, kadangi nuo įvykio praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, be to, pareigūnai apklausė visus situaciją mačiusius asmenis, jokių bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų aplinkui nebuvo, todėl nėra pagrindo grąžinti šią bylos dalį Institucijai. Taip pat, įvertinusi ATPK 188 straipsnio dispoziciją (savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms), teisėjų kolegija sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, jog D. D. veikoje būtų šio pažeidimo požymių. Teisėjų kolegijos vertinimu, naikinti Institucijos Nutarimo Nr. 1 pagrindo nebuvo, todėl ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalis atitinkamai keistina, paliekant Institucijos Nutarimą Nr. 1 nepakeistą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) įtvirtina proceso atnaujinimo institutą. Proceso atnaujinimo instituto teisės normų, įtvirtintų ABTĮ IV skyriuje, sisteminis aiškinimas neleidžia daryti išvados, jog procesas administracinėje byloje turi būti atnaujinimas ir byla iš naujo peržiūrima visais atvejais, kai tik to pageidauja suinteresuoti asmenys. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismo sprendimų vykdymą, todėl ABTĮ 159 straipsnis numato, jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tokiu atveju, jeigu paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje ir šis sąrašas yra baigtinis. Šiuo atveju manytina, jog baigtinio proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo įtvirtinimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kad proceso atnaujinimas faktiškai netaptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, nes jo paskirtis ir vienas iš tikslų yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti motyvuotas. Taigi nustatyti pagrindai bei tokio prašymo turiniui keliami reikalavimai įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, jį pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas. Be to, ABTĮ numato, jog asmuo prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pateikti nustatytais terminais. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Nagrinėjamu atveju S. G. prašo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. II-1335-815/2010, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, S. G. pateiktas prašymas yra vertinamas kaip prašymas atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2257/2011.

Pažymėtina, jog S. G. prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo konkrečių pagrindų, kuriais remiantis jis siekia, kad bylos nagrinėjimas būtų atnaujintas, bet iš jo pateikto prašymo turinio matyti, kad proceso atnaujinimo galimybę jis sieja su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (priimtu 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-(14.48.73)-3, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 22 d. raštu Nr. 481D-(24-48-204)-2066) (t. II, b. l. 2-5)), ir galimu teisėjų nešališkumu (t. II, b. l. 1). Dėl šių pagrindų teisėjų kolegija pasisakys atskirai.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu

Teisėjų kolegija pažymi, jog procesas administracinėje byloje ar administracinių teisės pažeidimų byloje gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktą, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota tik nustačius ABTĮ VII skirsnio (ABTĮ 46, 47 str.), reglamentuojančio teismo sudėtį, nušalinimus, nuostatų pažeidimus. Teismo sudėtis yra neteisėta, jei ji neatitinka įstatymo reikalavimų (ABTĮ 46 str.), teismas buvo šališkas (ABTĮ 47 str.), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (ABTĮ 46 str.).

Pažymėtina, jog viena iš esminių tinkamo administracinio proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, o bylą nagrinėjantys ir į teismo (bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos) sudėtį įeinantys teisėjai nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat kad proceso šalims nekiltų kitokių abejonių jų nešališkumu, tačiau, kitą vertus, šiuo pagrindu prašant atnaujinti procesą byloje taip pat turi būti laikomasi ABTĮ 156 straipsnio1 dalyje numatytų terminų.

Nagrinėjamu atveju nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2257/2011 buvo priimta 2011 m. gruodžio 30 d. (t. I, b. l. 198-201), tačiau S. G. į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 9 punkto pagrindu kreipėsi 2012 m. balandžio 9 d. (t. II, b. l. 25). Šiuo atveju S. G. nepateikė argumentų, kad apie galimą bylą nagrinėjančių teisėjų šališkumą sužinojo vėliau nei buvo priimta nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą, todėl darytina išvada, kad S. G. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo dėl galimo teisėjų šališkumo, t. y. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, paduoti praleido ir neprašo šio termino atnaujinti, todėl teisėjų kolegija šio proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumo nevertina.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu

Kaip minėta, iš S. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio darytina išvada, kad jis siekia proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. S. G. įrodinėdamas šį proceso atnaujinimo pagrindą remiasi 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-(14.48.73)-3, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 22 d. raštu Nr. 481D-(24-48-204)-2066) (t. II, b. l. 2-5)) ir juose nurodoma informacija. Atsižvelgiant į tai, kad S. G. į teismą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu kreipėsi 2012 m. balandžio 9 d. (t. II, b. l. 25), darytina išvada, kad jis nepraleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir šiuo pagrindu S. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti vertinamas.

Teisėjų kolegija nurodo, jog iš S. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio ir pateikiamų įrodymų darytina išvada, kad jis siekia, jog procesas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2257/2011 būtų atnaujintas toje dalyje, kurioje teismas priėmė galutinį sprendimą dėl 2010 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos R. D. atžvilgiu, kadangi argumentų dėl proceso atnaujinimo kitoje dalyje S. G. nepateikia. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar egzistuoja sąlygos proceso atnaujinimui nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad procesas byloje gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (kitam suinteresuotam asmeniui) bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas (kitas suinteresuotas asmuo) sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-150/2010). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Be to, vertinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, kai pateikiami nauji įrodymai, būtina nustatyti, ar nauji įrodymai atitinka apskritai įrodymams administraciniame procese keliamus reikalavimus bei visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius, t. y. įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei asmeniui, prašančiam atnaujinti procesą. Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl asmens, prašančio atnaujinti procesą, kaltės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. P143-160/2009, Nr. P662-80/2010, Nr. P261-157/2010).

Šiuo atveju S. G. esminėmis bylos aplinkybėmis nurodo tai, kad 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73)-3, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 22 d. rašte Nr. 481D-(24-48-204)-2066) (t. II, b. l. 2-5) yra nurodyta, kad žemės sklypų patikrinimo metu buvo nustatyta, jog žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Kaštonas“, ribos ir linijos atitinka UAB „Geovisata“ sudarytame plane M 1:500, 2008 m. kovo 19 d. patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo, nurodytas ribas ir linijų ilgius. Nurodytu sprendimu R. D. buvo įspėta iki 2012 m. balandžio 2 d. patraukti šiltnamį, kurio dalys kerta žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas (t. II, b. l. 3). S. G. vertinimu, šios aplinkybės paneigia teismo nurodytas aplinkybes, kad jo ir R. D. sklypų riba yra neaiški.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, S. G. argumentus, kuriais yra grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl 2010 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos R. D. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo nurodė, jog duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent R. D. būtų išrovusi gėles. Nurodė, jog tiek visi S. G. iniciatyva apklausti liudytojai, tiek pats S. G. nurodė nematę, kas išrovė gėles, o kaltinimą grindė vien remdamiesi prielaida (t. I, b. l. 25, 37, 39, 40, 104). Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad tam, kad patraukti asmenį atsakomybėn, vien prielaidų nepakanka. Pažymėjo, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek bylą tyręs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas teisingai konstatavo, kad iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad tarp kaimynų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl sklypų ribos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ginčas dėl sklypų ribos tarp kaimynų nėra išspręstas, todėl vienareikšmiškos išvados, jog būtent S. G. sklype buvo pasodintos gėlės daryti negalima, tad netgi remiantis prielaida, jog gėles galėjo išrauti R. D., jos veikoje nebūtų galima konstatuoti subjektyviosios pažeidimo pusės požymio – kaltės (ATPK 9 str.), dėl ko teisena bet kuriuo atveju turėtų būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus apeliacinės instancijos teismo argumentus, pažymi, kad procesas administracinėje byloje ar administracinių teisės pažeidimų byloje turėtų būti atnaujinamas tada, kai esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-54/2010). Šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2257/2011, kadangi teismas, spręsdamas dėl 2010 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos R. D. atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo, be kita ko nurodė, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, kad būtent R. D. būtų išrovusi gėles, t. y. nenustatyta R. D. kaltė. Teismas sprendė, jog nėra kitų būtinų sąlygų R. D. atsakomybei kilti, remdamasis byloje esančiais įrodymais darė išvadas dėl tarp S. G. ir R. D. ginčo dėl kilusių žemės sklypo ribų. Šiuo atveju S. G. nurodomos aplinkybės dėl žemės sklypo ribos neatitinka esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių sampratos, t. y. šiuo atveju negalima daryti išvados, kad žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas, kad šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos S. G. bylą nagrinėjant iš esmės.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tai, kad šiuo atveju S. G. pateikti dokumentai, kurie jo teigimu įvardija aiškias S. G. ir R. D. sklypų ribas, nepaneigia aplinkybės, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl sklypų ribų (t. I, b. l. 78-79). Byloje įrodymų, kad S. G. buvo sudarytos kliūtys savo iniciatyva rinkti naujus papildomus įrodymus, nėra, šie įrodymai byloje galėjo būti pateikti anksčiau. Šiuo atveju S. G. dėl žemės sklypų ribų tikslaus nustatymo galėjo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dar bylos nagrinėjimo metu ir šiuos įrodymus pateikti teismui. Be to, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas priimdamas nutartį byloje, kurioje procesą siekiama atnaujinti, savo išvadas grindė ir nurodomais kitais argumentais.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad procesas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2257/2011 negali būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

S. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2257/2011 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.