Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei, dalyvaujant Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovui Jauniui Jurelevičiui, nedalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui E. Š., teismo posėdyje išnagrinėjusi E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., nedirbančio, skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato 2016-09-08 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-09-02 d. E. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-09-02 d., 6 val. 48 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, specialiai leisdamas prasisukti automobilio ratams, mėtėsi iš vienos kelio važiuojamosios dalies pusės į kitą, taip keldamas pavojų sau ir aplinkiniams, taip pat kėlė triukšmą ir dulkes nuo važiuojamosios kelio dangos. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 99 punktų reikalavimus.

2016-09-08 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato nutarimu E. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, paskirta 450 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 20 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Institucijos nutarime nurodytų aplinkybių dėl savo kaltės E. Š. neginčija, tik prašo pakeisti nutarimo dalį dėl skirtos nuobaudos dydžio, sumažinant paskirtą baudą ir sutrumpinant teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminą.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu aspektu iš skundžiamo nutarimo matoma, kad nuobauda buvo skiriama, remiantis ATPK 30 straipsnio ir 30² straipsnio nustatyta tvarka. Šio kodekso 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnis įtvirtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes: jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Skundžiamu nutarimu E. Š. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą. LR ATPK 124² straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų. Iš institucijos nutarimo matyti, kad E. Š. buvo paskirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 mėnesių. Skiriant nuobaudą E. Š., buvo atsižvelgta į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Nagrinėtinu atveju buvo paskirta bauda, labai artima sankcijoje numatytam baudos vidurkiui (450 Eur dydžio) bei atimta teisė vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kuris taip pat yra labai artimas sankcijoje nustatytam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpio vidurkiui (20 mėn.).

Tai, kad E. Š. metų laikotarpyje už pažeidimus transporte baustas du kartus, o po šio pažeidimo padarymo jam yra surašytas protokolas už tai, kad jis vairavo būdamas neblaivus (kol kas administracinė byla neišnagrinėta), be to, praeityje už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nuo 2009 m. baustas 5 kartus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, kas rodo E. Š. absoliučiai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą, galinčias kilti neatstatomas pasekmes, todėl daroma išvada, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį jis buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, sukėlė realų ir itin didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, dėl ko galėjo kilti itin skaudžių padarinių, ir tai leidžia teigti, jog pagal savo pobūdį E. Š. padarytas pažeidimas yra itin šiurkštus ir pavojingas. Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad E. Š. yra teistas, teistumas yra neišnykęs. Taigi yra E. Š. atsakomybę sunkinanti dar viena aplinkybė, nes teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.), kuri nutarime nebuvo nurodyta. Tačiau teismas pažymi, jog pagal teismų praktiką dėl skundo padavimo asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama (priešingu atveju, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – lot. non reformatio in peius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2013).

Teismas, įvertinęs tai, kad E. Š. metų laikotarpyje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 2 kartus, o po kelių dienų nuo šio pažeidimo padarymo jam vėl buvo surašytas protokolas už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (byla neišnagrinėta), praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 5 kartus, tame tarpe ir už šiurkštų teisės pažeidimą, todėl daro išvadą, kad E. Š. yra nedrausmingas vairuotojas, kad jam skirtos nuobaudos turi tik trumpalaikį poveikį, todėl iš esmės nepasiekia joms keliamų tikslų. Nors E. Š. skunde nurodo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin svarbi dėl nuvykimo į darbo vietą, tačiau VSDFV duomenimis, E. Š. nuo 2016-09-12 d. šioje bendrovėje nedirba, taip pat nėra duomenų, kad būtų įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Be to, E. Š. nurodytos aplinkybės, dėl kurių jam teisė vairuoti yra itin svarbi, nelaikytinos ypatingomis ar išskirtinėmis aplinkybėmis, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo E. Š. nurodytos aplinkybės egzistavo prieš jam padarant administracinį teisės pažeidimą, tačiau tai nesutrukdė elgtis neatsargiai ir neatsakingai. Prieš sėsdamas už automobilio vairo, pareiškėjas privalėjo numatyti galimas savo elgesio pasekmes, todėl tai nelaikytina ta aplinkybe, dėl kurios galėtų būti trumpinamas specialiosios teisės atėmimo terminas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Susiejus visus duomenis į nuoseklią loginę grandinę, nenustačius šioje byloje kitų E. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, išnagrinėjus E. Š. nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į jo asmenybę, negalima daryti išvados, kad E. Š. būtų pagrindas švelninti institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 8 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, kurį pakeisti E. Š. skundo motyvais nėra pagrindo, E. Š. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, skirta administracinė nuobauda paskirta sankcijos ribose ir nepažeidžiant administracinių nuobaudų skyrimo tvarkos, atsižvelgiant į pažeidėjo kaltę, lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę (ATPK 30, 30², 31, 32 str.), todėl E. Š. skundas atmestinas ir Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

E. Š. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato 2016-09-08 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.