Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-11-05 · Civilinė byla Nr. e2A-645-357/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
e2A-645-357/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01606-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
I. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-645-357/2019Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01606-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. V. (I. V.) apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal sutuoktinių I. V. ir O. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

1. Pareiškėjai I. V. ir O. V. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriame pareiškėjai prašė teismo nutraukti jų santuoką, sudarytą 2005 m. spalio 12 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjai prašo palikti santuokines pavardes: „V.“ ir „V.“.

2. Pareiškėjai nurodo, jog santuokos metu gimė dvi dukros – A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kurios yra nepilnametės. Pareiškėjai nurodė, jog daugiau nei metus laiko negyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio. Kartu su prašymu, dėl santuokos nutraukimo, sutuoktiniai pateikė sutartį, dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutarė dėl savo turtinių teisių ir pareigų, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, auklėjimo ir tarpusavio išlaikymo, pavardžių klausimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. liepos 22 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų I. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir O. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą 2005 m. spalio 12 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo sutuoktinei paliko santuokinę pavardę – V., o sutuoktiniui – V.; patvirtino 2019 m. birželio 25 d. pareiškėjų I. V. ir O. V. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

4. Teismas sprendė, kad byloje yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnyje numatytos santuokos nutraukimo sąlygos. Turto padalijimo klausimus bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, auklėjimo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimus, pareiškėjai aptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Teismas sprendė, kad sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtintina, kadangi ji neprieštarauja viešajai tvarkai bei nepažeidžia nė vieno iš sutuoktinių bei nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas išaiškino šalims, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu pareiškėjas I. V. prašo priimti pareiškėjo atsisakymą nuo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, panaikinti Telšių apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą, civilinę bylą pagal pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Po to, kai buvo pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu su visais jo priedais teismui, pareiškėjas nutarė, jog imsis visų įmanomų priemonių su sutuoktine susitaikyti. Mano, kad tiek jis, tiek jo sutuoktinė priėmė sprendimą nutraukti santuoką skubotai, net nepagalvoję apie šeimos iširimo pasekmes. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad nėra susiklosčiusi tokia situacija, jog sutuoktiniai negalėtų kartu gyventi, jog nebūtų surastas kompromisas bei įveikta pirmoji šeimos krizė.

8.2. Teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ruošė pareiškėja O. V.. Ji paprašė sutuoktinio pasirašyti paruoštus dokumentus. Nenorėdamas ginčytis su sutuoktine, tačiau suvokdamas, kad sutuoktinė nenurims ir nesitaikys tol, kol nebus įvykdyta jos sąlyga - pasirašyti skyrybų dokumentus, pareiškėjas pasirašė jos pateiktus visus dokumentus. Pareiškėjas nemanė, kad pasirašytas prašymas dėl santuokos nutraukimo bus skubiai pateiktas teismui, nes prašymą teismui pareiškėja O. V. pateikė vos tik pareiškėjas I. V. išvyko į komandiruotę. Teismo posėdyje pareiškėjas neturėjo galimybės dalyvauti, nes buvo išvykęs. Taigi, jo prašymas paskirti laiką sutuoktiniams susitaikyti liko neišsakytas. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad yra neišnaudotos visos galimybės išsaugoti šeimą, jam ir jo sutuoktinei susitaikyti ir tęsti bendrą gyvenimą, auginti nepilnamečius vaikus kartu šeimoje.

8.3. Nors formaliai pareiškėjų pasirašyta sutartis atitinka įstatymo normų reikalavimus, tačiau realiai ją įgyvendinti būtų labai sunku. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyta jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka visai neatitinka jo galimybės bendrauti su dukromis, o tai akivaizdžiai pažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir jo nepilnamečių dukrų interesus. Šiuo metu pareiškėjo ir nepilnamečių dukrų ryšys yra tvirtas, tad pareiškėjas nori auginti, auklėti bei rūpintis savo dukromis tuo laiku, kuriuo jis turi galimybę. Įsiteisėjus ginčijamam teismo sprendimui, pareiškėjas įgis tik teorinę galimybę matytis ir bendrauti su dukromis, nes jo darbo grafikas yra kintantis, tad bendrauti nustatytu grafiku jis neturės jokios galimybės.

8.4. Pareiškėjas nesutinka nutraukti santuoką, nes tikėjosi, jog teismas paskirs terminą susitaikyti.

Atsiliepimas

6. Pareiškėja O. V. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti I. V. apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nurodo, kad bylos šalių, kaip sutuoktinių, santykiai yra nutrūkę jau daugiau nei pusantrų metų. Būtent tiek laiko su sutuoktiniu jokių santuokinių ryšių nepalaiko, nors ir gyvena viename bute. Per pusantrų metų apeliantas visiškai nedėjo jokių pastangų šeimos santykiams pagerinti, namuose elgdavosi pasyviai, jo nedomino šeima, nesirūpino šeimos laisvalaikio praleidimu, nepilnamečių vaikų mokslais, pomėgiais ir kt.. Grįžęs iš komandiruočių savo laiką planuodavosi ir leisdavo pagal savo nuožiūrą, visiškai neklausdamas pareiškėjos nuomonės.

6.2. Apeliantas puikiai supranta, jog santuoka yra iširusi, jos išsaugoti galimybės nebėra. 2019 m. birželio 16 d. apeliantas grįžęs į namus iš darbo komandiruotės vėl teiravosi kada skirsis ir būtent tą dieną susėdę prie stalo jie aptarė visas sąlygas susijusias su santuokos nutraukimu. Apeliantas pats rodė iniciatyvą kuo greičiau nutraukti santuoką, pats pasisiūlė paimti išrašą iš VĮ „Registrų centras“ apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą.

6.3. Procesinius dokumentus teismui rengė pareiškėjos surastas advokatas, kuris visus reikiamus dokumentus parengė pagal abiejų pareiškėjų aptartas santuokos nutraukimo sąlygas. 2019 m. birželio 25 d. abu nuvyko pas advokatą į kontorą kur buvo pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tiek ji, tiek apeliantas, perskaitę minėtus dokumentus, juos pasirašė ir jiems buvo pasakyta, jog pasirašyti dokumentai tą pačią dieną bus pateikti teismui. Apeliantas puikiai žinojo kokiomis sąlygomis bus nutraukta santuoka, buvo informuotas apie visą procesą, jo trukmę. Pareiškėjų santuoka tikrai yra iširusi, jos išsaugoti nebeįmanoma, o gyventi tokioje santuokoje nėra visiškai jokio tikslo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXV skyrius) buvo nutraukta pareiškėjų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsniu, sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.

10. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta be kita ko siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).

11. Nagrinėjamoje byloje pareiškimą dėl santuokos nutraukimo padavė pareiškėjai I. V. ir O. V.. Iš bylos šalių pozicijos matyti, kad šalims susitaikyti galimybės nėra, kadangi tam nepritaria O. V., nurodydama, kad bylos šalių kaip sutuoktinių, santykiai yra nutrūkę jau daugiau nei pusantrų metų ir tiek laiko su sutuoktiniu jokių santuokinių ryšių ji nepalaiko, nors ir gyvena viename bute. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei pareiškėjos O. V. požiūrį į galimybę susitaikyti, sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo pareiškėjų susitaikymo, neturi įtakos skundžiamam teismo sprendimui, kadangi pareiškėja byloje nemato galimybių šalims susitaikyti.

12. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nepagristais laiko apelianto argumentus, kad jis nemanė, jog pasirašytas prašymas dėl santuokos nutraukimo bus skubiai pateiktas teismui, nes prašymą teismui pareiškėja O. V. pateikė vos tik pareiškėjas I. V. išvyko į komandiruotę. Teismas pažymi, kad dokumentų pasirašymas advokato kontoroje leidžia teismui daryti prielaidą, jog abiems pareiškėjams buvo žinoma, jog dokumentai dėl santuokos nutraukimo greitu metu bus perduodami teismui, kitu atveju nebūtų prasmės šių dokumentų pasirašyti.

13. Apeliantas teigia, kad nors formaliai pareiškėjų pasirašyta sutartis atitinka įstatymo normų reikalavimus, tačiau realiai ją įgyvendinti būtų labai sunku, nes jo darbo grafikas yra kintantis, tad bendrauti nustatytu grafiku jis neturės jokios galimybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats apeliantas sutiko su 2019 m. birželio 25 d. pareiškėjų I. V. ir O. V. pateikta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo metu apeliantas nurodo, kad realiai dėl kintančio darbo grafiko apeliantas negalės bendrauti su savo vaikais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nenurodo, kokie bendravimo su vaikais punktai konkrečiai netinka apeliantui, nenurodo, kokios konkrečiai bendravimo su vaikais tvarkos jis siekia, t. y. jis tik deklaratyviai nurodo, kad šalių sudaryta ir teismo patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka negalės realiai būti vykdoma dėl jo darbo specifikos, bet šios aplinkybės nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais (nėra aišku, koks apelianto darbo grafikas, kaip jis kinta, kokia bendravimo su vaikais tvarka jam galėtų būti realiai vykdoma). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka turi būti detalizuota, numanant konkretų laiką, švenčių dienas, atostogas ir t. t. kada vaikai gali bendrauti su tėvu. Kadangi apeliantas nenurodė jokių konkrečių teismo patvirtintos jo bendravimo su vaikais tvarkos punktų, kurių jis realiai negalėtų įgyvendinti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti panaikintas deklaratyvių apelianto teiginių pagrindų, t. y., apeliantui nenurodžius, kokie konkrečiai bendravimo su vaikais punktai jam yra nepriimtini arba nepateikus kitos bendravimo su vaikais tvarkos varianto. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas, matydamas, kad realiai negali bendrauti su vaikais pagal nustatytą tvarką, galės kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, nurodydamas, kokia bendravimo su vaikais tvarka yra suderinama su jo darbo specifika.

Dėl procesinės bylos baigties

14. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė