Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus kredito unijos ieškinį atsakovei UAB „INGOFO“ dėl skolos pagal kredito sutartį priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Atsakovei UAB „INGOFO“ procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalyje nustatyto turinio teismo pranešimas) buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti.

Motyvuojamoji dalis

4. CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog juridiniam asmeniui, kuriam įteikti procesinių dokumentų nepavyksta, procesiniai dokumentai siunčiami juridinio asmens buveinės adresu ir laikomi tinkamai įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Nagrinėjamu atveju atsakovei jos buveinės adresu procesiniai dokumentai buvo siųsti tris kartus (2020-07-02; 2020-08-20; 2020-09-17). Procesiniai dokumentai buvo siųsti (2020-08-20 ir ) ir atsakovės vadovo S. Š. registruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), taip pat bandyta procesinius dokumentus atsakovei įteikti el. paštu (duomenys neskelbtini). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog atsakovė yra EPP vartotoja ir 2020-10-21, 22:28 val. buvo prisijungusi prie EPP susipažinti su nagrinėjama byla. Atsakovė UAB „INGOFO“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

5. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl negrąžinto kredito priteisimo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kredito sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė Vilniaus kredito unija ir atsakovė UAB „INGOFO“ 2018 m. spalio 3 d. sudarė kredito sutartį Nr. VER201810-000007 (toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 84 000 Eur kreditą (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.2 punktas), o atsakovė įsipareigojo paimti kreditą, naudoti jį pagal paskirtį, grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir tinkamai vykdyti kitas Kredito sutartyje nustatytas prievoles (Kredito sutarties bendrosios dalies 4.1 punktas). Kredito sutartyje numatyta kredito tikslinė paskirtis – 20 000 Eur skirta 2018 m. rugsėjo 21 d. skolos perkėlimo sutarties (notarinis registras Nr. R-2640), sudarytos su P. P., refinansavimui, o 64 000 Eur – dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimui (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.4 punktas). Prievolių, kylančių Kredito sutarties pagrindu, įvykdymo užtikrinimui ieškovei pateiktos užtikrinimo priemonės: nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausančio atsakovei, įkeitimas (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas registre (duomenys neskelbtini)) ieškovės naudai: 1) 10,1114 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 86,78 kv. m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 86,60 kv. m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.16 punktas). Atsakovei tinkamai ir laiku nevykdant prievolių pagal Kredito sutartį, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu Kredito sutartį nutraukė.

8. Ieškovė nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė savo prievolės, ieškovės prašymu yra išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos pagal Kredito sutartį priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, kuris pateiktas antstoliui vykdyti, tačiau ieškovės reikalavimai nebus patenkinti iš įkeisto turto dėl per mažos įkeisto turto vertės, todėl ieškovė kreipiasi į teismą.

9. Sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio (pareiškimo) pagrindu (CK 4.175 straipsnio 2 dalis). Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis).

10. Pagal hipoteką reglamentuojančias teisės normas, hipotekos kreditoriui prieš kitus kreditorius suteikiama privilegijuota padėtis. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik tada, kai pardavus varžytynėse įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju aktuali lieka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią hipotekos teisėjo nutartis (šiuo metu, t. y. pakeitus ir papildžius CK, – notaro vykdomasis įrašas) dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010).

11. Nagrinėjamu atveju iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų, gautų pasinaudojus teismų informacine sistema LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0171/19/03579 pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės UAB „INGOFO“, išieškotina suma – 86 523,14 Eur, nuo 2020-10-27 nurodyta išieškoma suma – 50 479,81 Eur. Iš kartu su ieškiniu pateikto 2020 m. gegužės 29 d. antstolės Brigitos Palavinskienės patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/03579 dėl areštuoto turto vertės matyti, jog hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimą, priverstinai iš varžytynių parduodant turtą, tai yra 86 523,14 Eur įsiskolinimą, sudaro: 84 000 Eur skolinio įsipareigojimo suma; 2 117,36 Eur palūkanos, 185,30 Eur delspinigiai, 6 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo skolinio įsipareigojimo sumos (84 000 Eur), ir 220,48 Eur notaro atlyginimas už vykdomojo įrašo atlikimą. Nurodytu patvarkymu taip pat nustatyta nekilnojamojo turto: 10,1114 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 86,78 kv. m. ploto buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 86,60 kv. m. ploto buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra vertė – 54 000 Eur. Duomenų, jog išieškoti įsiskolinimą iš atsakovės įkeisto turto nepavyko, taip pat duomenų, kokia skolos pagal Kredito sutartį liko pardavus iš varžytinių įkeistą atsakovės turtą, teismui nepateikta.

12. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog 84 000 Eur negrąžinti kredito išieškojimas iš atsakovės turto jau yra vykdomas pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kuris, jau minėta, yra vykdomasis dokumentas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 84 000 Eur negrąžinto kredito priteisimo.

Dėl palūkanų priteisimo

13. Ieškovė taip pat prašo priteisti 3 262,19 Eur dydžio pelno palūkanas, paskaičiuotas už 315 dienų nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos, tai yra nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. birželio 22 d.), nurodydama, jog Kredito sutarties 13.5 punktu šalys susitarė, kad Kredito sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

15. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja priteisti (pelno) palūkanas, skaičiuojamas po sutarties nutraukimo (2019 m. rugpjūčio 3 d.) ir reikalavimo dėl palūkanų, kaip ieškovės negautų pajamų, priteisimo šioje byloje nereiškia ir negautų pajamų dydžio neįrodinėja, teismas, remdamasis kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 naujai suformuluota teisės aiškinimo taisykle, ieškovės reikalavimą priteisti 3 262,19 Eur palūkanas nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. birželio 22 d. (ieškinio pareiškimo dienos) atmeta.

Dėl delspinigių priteisimo

16. Ieškovė prašo priteisti 15 121,86 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

17. CK 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus.

18. Kredito sutarties bendrosios dalies 11.11 punktu kredito gavėja (atsakovė) įsipareigojo nustatytais terminais negrąžinus kredito (ar jo dalies) mokėti kredito davėjai (ieškovei) Kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyto dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Kredito sutarties specialiosios dalies 2.9 punkte nurodytas delspinigių dydis – 0,10 proc.

19. Nagrinėjamu atveju Kredito sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas. Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, šalių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra verslininkė, todėl turėjo įvertinti Kredito sutartyje nustatytų delspinigių dydį ir galimą delspinigių sumą Kredito sutarties netinkamo vykdymo atveju, atsakovė prievolės grąžinti kreditą nevykdo visiškai, prievolės pažeidimas tęsiasi ilgą laiką – nuo 2019 m. kovo mėn., o ieškovė prašomus priteisti delspinigius paskaičiavo nuo 2019 m. gruodžio 26 d., tai yra už 180 dienų, sprendžia, kad prašomų priteisti delspinigių suma nėra aiškiai per didelė, todėl ieškovės reikalavimas dėl 15 121,86 Eur delspinigių priteisimo tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų

21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22. Skolininkui pažeidus piniginę prievolę, inter alia, taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

23. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiama 6 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 15 121,86 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

25. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 1 781 Eur žyminį mokestį (2020-06-23 mokėjimo nurodymas Nr. 246 – 38 Eur, 2020-06-23 mokėjimo nurodymas Nr. 245 – 871 Eur, 2020-07-01 mokėjimo nurodymas – 872 Eur) bei 38 Eur už atskirąjį skundą (2020-07-07 mokėjimo nurodymas).

26. Ieškovės reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1365/2020, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamas visas žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirąjį skundą, t. y. 76 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 14,77 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 257,44 Eur (1 743 Eur x 14,77 proc.) žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įrodymų apie kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė teismui nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Vilniaus kredito unijai (juridinio asmens kodas 112043996) iš atsakovės UAB „INGOFO“ (juridinio asmens kodas 304406713) 15 121,86 Eur (penkiolika tūkstančių šimtą dvidešimt vieną eurą ir aštuoniasdešimt šešis euro centus) delspinigių, 6 (šešis) procentus procesinių metinių palūkanų už priteistą 15 121,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 333,44 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus ir keturiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos jį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.