- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-78-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33292-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Kreditorius
- UAB „Biuro mašinos“
- Skolininkas
- UAB „Nemenčinės statyba“
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Biuro mašinos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Biuro mašinos” pareiškimą skolininkui UAB „Nemenčinės statyba“ dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. teismo įsakymu tenkino kreditoriaus reikalavimus priteisti iš skolininko 487,63 Lt skolos, 51,20 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 14 Lt žyminio mokesčio.
Kreditorius 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies bei priteisė kreditoriui UAB „Biuro mašinos“ iš skolininko UAB „Nemenčinės statyba“ 50 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, vertindamas nagrinėjamos bylos sudėtingumą (pareiškimas išnagrinėtas CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka), pareiškimo turinį teismui pateiktas šabloninis pareiškimas, kurio surašymas neužima daug laiko), pareikšto reikalavimo dydį (487,63 Lt skolos + 51,20 Lt delspinigių), taip pat tai, kad ginčo dalykas susijęs su kreditorės vykdoma veikla, UAB „FACTUM VILNIUS“ darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatūros 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.8, 8.6 punktai), teismų formuojamą praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1468-577/2014, 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1779-160/2014), ir taikydamas analogiją, konstatavo, kad kreditoriui iš skolininko priteistina išlaidų už teisines paslaugas apmokėti suma mažintina nuo 500 Lt iki 50 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorius pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį ir priteisti iš skolininko 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teigia, kad Advokatūros įstatymo 50 str. numato, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo nuostatomis - leidimu susitarti dėl užmokesčio už teisines paslaugas, atsižvelgiant į advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį, ieškovo prašyme priteisti sumą už advokato paslaugas yra visiškai pagrįsta. Taip pat pagal rekomenduojamus priteistinus įkainius, už pareiškimą maksimalus dydis yra 0,5 MMA. (arba 500 Lt).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.
Byloje ginčas kyla dėl priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio. Pažymėtina, kad išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė, priskirta būtent teismo kompetencijai, o toks klausimas spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).
Atskirajame skunde kreditorius nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teigia, kad Advokatūros įstatymo 50 str. numato, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo nuostatomis - leidimu susitarti dėl užmokesčio už teisines paslaugas, atsižvelgiant į advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį, ieškovo prašyme priteisti sumą už advokato paslaugas yra visiškai pagrįsta. Taip pat pagal rekomenduojamus priteistinus įkainius, už pareiškimą maksimalus dydis yra 0,5 MMA. (arba 500 Lt).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia apelianto pozicija. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė iš skolininko 50 Lt sumą. Pažymėtina, jog CPK 98 str. 2 d. nurodoma, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taigi kiekvienu atveju būtent teismas sprendžia, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijoje nustatytų ribų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina ir tai, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas.
Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog pareiškimo suma yra 538,83 Lt, o prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 500 Lt. Teismo manymu, priteisus tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas, akivaizdžiai būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nors šiuo atveju apelianto prašomų išlaidų už teisinę pagalbą suma neviršija rekomendacijoje nustatytų kriterijų, tačiau atsižvelgiant į pareiškimo sumą, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų pobūdį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 500 Lt sumos, skirtos bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, priteisimas iš skolininko pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, laikantis pagrindinių civilinio proceso principų, tinkamai taikant materialinės teisės normas, todėl tokią teismo nutartį nėra pagrindo naikinti atskirojo skundo argumentais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 - 339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.