Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant J. J., dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, nukentėjusiosioms G. L., G. O., VTAS atstovei Svetlanai Čumačenko, kaltinamiesiems T. B., A. P., D. U., G. V., G. J., gynėjams advokatams Vytautui Gineikai, Ingridai Maldeikienei, Ričardui Lilui, Viliui Mulevičiui, Angelei Fominienei, Sergejui Kulik, įstatyminiams atstovams D. F., J. P., J. P., R. V., A. V., A. U., I. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 9 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2010-12-14 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn.,

- 2011-12-09 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. (du nusikaltimai), 63 str. 1, 4 d. – 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme,

- 2012-02-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. (septyni nusikaltimai), BK 180 str. 2 d., BK 178 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtas bausmes subendrinus su 2011-12-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrinta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme,

- 2012-06-20 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, teistumas neišnykęs,

2012-09-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendžiu T. B. paskirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su 2012-06-20 nuosprendžiu paskirtą 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, ir skirta galutinė subendrinta 4 m. 11 mėn. laisvės atėmimo bausmė,

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 10 klasių išsilavinimo, nesimokanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (du nusikaltimai), BK 180 str. 1 d., padarymu,

D. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), 9 kl. išsilavinimo, besimokanti (duomenys neskelbtini) mokykloje, 10 klasėje, neteista,

G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), 9 kl. išsilavinimo, besimokanti (duomenys neskelbtini) mokykloje, 10 klasėje, neteista,

G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, 9 kl. išsilavinimo, besimokanti (duomenys neskelbtini) mokykloje, 10 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2010-12-18 apie 16.30 val. PPC „Akropolis“ esančio Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, viešoje vietoje, t.y. trečio aukšto moterų tualeto, esančio prie „Forum cinemas“, patalpose, kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu - mažamete D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo G. L. necenzūriniais žodžiais ir grasinimais, tris kartus spyrė jai į kojas, tyčia kumščiais ir delnais sudavė smūgius į veidą bei pilvą, tampė už plaukų, padarydama galvos sumušimą, sukėlusį G. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, kišo G. L. tualetinį popierių į burną, taškė veidą tualetiniu šepečiu ir šiais įžūliais veiksmais bei patyčiomis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

be to, T. B., A. P., D. U., G. V. bei G. J. 2011-01-03 apie 18.30 val., Kaune, Sukilėlių pr. prie 82-ojo namo, veikdami bendrininkų grupėje bei kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiais asmenimis - mažamečiais N. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), apstojus ratu G. L., kad ji nepabėgtų, taip atimant galimybę jai priešintis, T. B. iš G. L. kišenės ištraukus, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700 Classic“, 200 Lt vertės, priklausantį G. O.;

be to, A. P. 2011-01-03 apie 18.45 val. Kaune, Sukilėlių pr. prie 82-ojo namo kieme, viešoje vietoje, veikdama su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiais asmenimis - G. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. U., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K. gim. (duomenys neskelbtini), sudavė smūgius G. L. rankomis į veido sritį, padarydama odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, gleivinės kraujosruvas viršutinėje lūpoje ir apatinė lūpos kairėje, poodines kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, kairio smilkinio srityje, dešinio momens ir nosies sumušimus, tuo padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, viešoje vietoje įžūliais veiksmais - D. U. nustūmus G. L. nuo laiptų, ją fotografavo mobiliojo ryšio telefonu ir liepė bučiuoti batus, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis T. B. dalinai prisipažino padaręs nusikaltimą, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad po Naujų metų sutikimo troleibuse susitiko iš matymo pažįstamą merginą, vardu A. (kaip nustatyta bylos duomenimis – A. P.). Jis buvo su iš matymo pažįstamu P.. A. P. buvo su kitomis jam nepažįstamomis merginomis, jų buvo gal 6-7, jos sakė, kad važiuoja „sudaužyti“ kažkokią merginą. Jis su P. ėjo su tomis merginomis dėl kompanijos, mušti tos merginos nesiruošė ir neplanavo. Nuėjus iki „Maksimos“ Ukmergės gatvėje, A. P. jam su P. liepė pasislėpti krūmuose, pati A. P. irgi pasislėpė. Viena iš merginų nuėjo ir atsivedė merginą, vardų G. (kaip nustatyta bylos duomenimis – G. L.). Ją tuo metu už rankų laikė kitos dvi merginos. Atėjus A. P., kaltinamasis su P. išlindo iš krūmų. Kažkuri iš merginų buvo sakiusi, kad G. L. turi neblogą telefoną. Todėl jam kilo mintis tą telefoną atimti. Paėmus telefoną iš merginos, reikėjo suvesti apsaugos kodą. Nukentėjusi mergina nenorėjo sakyti kodo, todėl P. kelis kartus jai sudavė per veidą. Tada nukentėjusioji kodą į telefoną suvedė. Po to, kai atėmė telefoną, minėtai merginai į veidą sudavė ir A. P., taip pat G. L. mušė ir kitos merginos, į kurias kūno vietas jos sudavė, tiksliai nežino, nes nuėjo su P. į stotelę. Į atimtą telefoną įsidėjo savo kortelę numeriu (duomenys neskelbtini). Telefonas buvo „Nokia 2700“, jį pardavė taksi vairuotojui, Kaune, Savanorių pr., ties „Maksimos“ parduotuve, gavo 60 Lt. Pinigus išleido savo reikmėm. Nurodė, kad N. B. įvykio metu nebuvo.

Kaltinamoji A. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei paaiškino, kad 2010 m. gruodžio mėn., buvo savaitgalis, tai galėjo būti ir 18 d., su G. L., kita G., L., D., G. ir D. nuvažiavo į PPC „Akropolis“ švęsti G. L. gimtadienį. Jos visos pasivaikščiojo po „Akropolį“, pasėdėjo kavinėje, po to nuėjo į tualetą, esantį trečiame aukšte prie kino teatro. Tualete buvo kaltinamoji, G. L., D. (kaip nustatyta bylos duomenimis – D. Z.) ir G., kitos mergaitės jų laukė prie durų. Nuėjus į tualetą, G. L. netyčia pastūmė D., kuri, pagalvojusi, kad G. L. ją pastūmė tyčia, pastūmė G. L., ir taip jos apsistumdė. Kaltinamoji A. P. jas išskyrė. Nei kaltinamoji, nei D. G. L. nemušė, už plaukų netampė, popieriaus G. L. į burną nekišo ir jos šepečiu netaškė. Tada jos visos išėjo iš tualeto. D. su savo drauge nuėjo į vieną pusę, kaltinamoji su G. L. ir kitomis draugėmis nuėjo į kitą pusę. Be to, jau po Naujų metų, G. L. internetu parašė D. S., kad reikia susitikti. 2011-01-03 vakare A. P. važiavo autobusu su G. K., M. K., D. S., G. iš Vilijampolės (kaip nustatyta bylos duomenimis – G. J.), G. V. ir D. U.. Į autobusą įlipo T. B. bei N. B., pravarde „Mongoliukas“. Visos merginos važiavo mušti G. L.. Tai padaryti buvo sugalvojusi D. S., ir kažkuri iš merginų apie tai pasakė T. B.. T. B. paklausus, ar G. L. turi gerą telefoną, G. K. tai patvirtino. Tada T. B. nusprendė važiuoti kartu, o su juo važiavo ir N. B.. Kai T. B. paklausė, ar G. L. turi telefoną, kaltinamoji suprato, kad T. B. norėjo jį atimti. Išlipus prie „Topolio“ Sukilėlių prospekte, A. P. su G. V. nuėjo į parduotuvę. Kiti, kuriuos vedėsi D. S., nuėjo susitikti su G. L.. Būnant parduotuvėje, kaltinamajai paskambino D. S. ir pakvietė ateiti, nes jau atėjo G. L.. Nuėjusi už „Topolio“, A. P. pamatė, kad aplink G. L. stovi G. K., M. K., D. S., D. U., G. J., T. B. ir N. B.. Atimant telefoną, jie visi aplink G. L. stovėjo ratu per rankos ilgį. T. B. pareikalavo G. L. atiduoti telefoną. Kadangi pastaroji nesutiko, T. B. ištraukė jos telefoną jai iš kišenės, liepė pasakyti G. L. telefono kodą. Kadangi ji nesakė, T. B. pradėjo mušti G. L. per veidą rankomis, spardyti kojomis, tai darė ne vieną kartą. N. B. stovėjo šalia, bet jos nemušė. Po to, G. L. telefono kodą pasakė. Paskui G. L. pradėjo mušti G. J. - ji daug kartų trankė rankomis per veidą. Paskui priėjusi G. K. taip pat trenkė G. L. vieną kartą per veidą, taip pat ir M. K. bei dar kažkuri tampė G. L. už plaukų. G. L. trankė visos merginos - kaltinamoji A. P. G. L. vieną kartą trenkė per veidą ir patampė už plaukų, kadangi taip liepė padaryti G. (J.) iš Vilijampolės. Kodėl jos klausė - negali paaiškinti. Visos mušė G. L. dėl jos apkalbų ir intrigų. T. B. su N. B. pabėgo. G. (J.) iš Vilijampolės G. L. liepė eiti ant laiptukų. Pastarajai užlipus, D. U. įspyrė šiai į veidą, ir G. L. nukrito ant žemės. Kažkuri telefonu G. L. fotografavo. G. L. pradėjo bėgti iš nosies kraujas, todėl A. P., M. K. ir G. V. veidą pastarajai nuvalė sniegu. G. (J.) iš Vilijampolės, laikydama A. P. batą, liepė G. L. bučiuoti jį. Nors G. L. nenorėjo, bet tai darė, kadangi G. (J.) iš Vilijampolės ją gąsdino įvairiais žodžiais. Po visko visos merginos G. L. pagrasino, kad ši nerašytų pareiškimo.

Kaltinamoji D. U. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei paaiškino, kad po Naujų metų kartu su A. P. ir G. V. nuvyko į „Akropolį“. Ten susitiko G. K., M. K., D. S. bei G. J., pravarde „Gaba“. D. S. pasiūlė visoms važiuoti į Eigulių mikrorajoną, nes G. L. savo veiksmais merginoms buvo sukėlusi problemų. Važiuojant troleibusu ar autobusu, įlipo T. B. kartu su „Mongoliuku“ (kaip nustatyta – N. B.). Kažkuri iš merginų pasakė, kad jos važiuoja „sumušti mergos“. T. B. paklausus, ar toji mergina turi gerą telefoną, kažkuri iš merginų tai patvirtino. Išlipus prie „Topolio“, A. P. su G. V. nuėjo į parduotuvę, o visi likusieji nuėjo už parduotuvės prie namo. Ten buvo nukentėjusioji G. L.. T. B. su „Mongoliuku“ iš pradžių pasislėpė krūmuose. Visos merginos kartu priėjo prie G. L., ir tada iš krūmų išlindo ir T. B. su „Mongoliuku“. Merginos stovėjo nuo G. L. ne toliau kaip per pusmetrį. T. B. pareikalavo, kad G. L. atiduotų telefoną. Pastarajai neduodant, T. B. ištraukė telefoną G. L. iš kišenės. Kadangi telefonas buvo su kodu, T. B. liepė pasakyti kodą. Kadangi G. L. nesakė, T. B. pradėjo pastarąją mušti – mušė į galvą rankomis ir kojomis, po ko G. L. kodą pasakė. Tada T. B. su „Mongoliuku“ pabėgo. Tada G. J. G. L. sudavė kelis kartus per veidą, paskui A. P. G. L. patampė už plaukų ir sudavė vieną kartą į galvą, G. K., M. K. ir D. S. sudavė po vieną kartą G. L. į veidą. D. U. jos nemušė. Paskui G. J. liepė G. L. užlipti ant laiptelių, o D. U. kažkuri iš merginų G. L. liepė nustumti nuo laiptelių. D. U. ją nustūmė, tačiau smūgių nesudavė. Vėliau kažkuri iš merginų liepė nufotografuoti G. L.. G. J. pakėlė A. P. koją ir liepė G. L. bučiuoti batus, pasakė, kad bus dar blogiau, jeigu „apsirašys“. „Mongoliuko“ vardas yra P..

Kaltinamoji G. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad po Naujų metų kartu su A. P. ir D. U. nuvyko į „Akropolį“. Ten susitiko G. K., M. K., D. S. bei merginą pravarde „Gaba“, jos vardas G., ji yra iš Vilijampolės (kaip nustatyta bylos duomenimis – G. J.). M. K. pasiūlė visoms merginoms važiuoti į Eigulių mikrorajoną pasiaiškinti su G. L., nes ji savo veiksmais merginoms buvo sukėlusi problemų. Laukiant autobuso, susitiko T. B. kartu su „Mongoliuku“ (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – N. B.). Kažkuri iš merginų, lyg M. K., pasakė, kad jos važiuoja „mušti mergos“. T. B. paklausė, ar ši mergina turi gerą telefoną. Kažkuri iš merginų pasakė, kad turi. Išlipus prie „Topolio“, D. U. su A. P. nuėjo į parduotuvę, o kaltinamoji G. V. ir kiti nuėjo už parduotuvės prie namo. Ten buvo nukentėjusioji G. L.. Tuomet visi ją apstojo ratu ir kažką aiškinosi. G. V. stovėjo prie pat G. L.. Matė, kaip T. B. ištraukė telefoną G. L. iš kišenės. Kadangi telefonas buvo su kodu, T. B. liepė pasakyti kodą, tačiau nukentėjusioji nesakė. Tada T. B. ar „Mongoliukas“ pradėjo mušti G. L. į galvą, mušė ir rankomis, ir kojomis. Tada G. L. kodą pasakė. T. B. su „Mongoliuku“, pasiėmę telefoną, pabėgo. Pirmiausiai G. L. mušė G. J., gal kelis kartus per veidą, A. P. taip pat sudavė vieną kartą jai per veidą ir patampė už plaukų, G. K. ir M. K. sudavė po vieną kartą. Vėliau G. L. D. U. nustūmė nuo laiptų, dar fotografavo mobiliuoju telefonu, kaip atrodo sumušta. Pati G. V. G. L. nemušė, padėjo nuvalyti jai kruviną veidą.

Kaltinamoji G. J. parodė, kad 2011-01-03 važiavo troleibusu su A. P., D. S., D. U., G. V.. Po to įlipo T. B. ir asmuo, pravarde „Mongoliukas“ (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – N. B.). Kažkuriam iš vaikinų paklausus, kur jos važiuoja, buvo atsakyta, kad važiuoja išsiaiškinti su kita mergina. Vaikinams vėl paklausus, ar pastaroji mergina turi telefoną, kažkuri iš merginų tai patvirtino. Kaltinamoji nurodė nesitikėjusi, kad iš nukentėjusiosios atims telefoną. Miglė buvo susitarusi su nukentėjusiąją susitikti prie įėjimo. Kaltinamoji ėjo kartu su Migle susitikti su nukentėjusiąja, o kiti buvo pasislėpę už „Topolio“. Kaltinamosios vardas tuo metu buvo pakeistas kitu. Susitikus su nukentėjusiąją, jai buvo pasiūlyta eiti už „Topolio“ kampo, nes ten yra atėjusios A. P. ir visos kitos merginos. Iš pradžių nukentėjusioji nenorėjo eiti, bet vėliau sutiko. Kaltinamoji ir Miglė, su nukentėjusiąja susikabinusios už parankių, pastarąją nusivedė pas kitus. Kaltinamoji neatsimena, kad kas nors iš merginų būtų buvusios parduotuvėje. Kažkuris iš vaikinų sudavė smūgį nukentėjusiajai, bei kažkuris paėmė telefoną. Tuo metu kaltinamoji stovėjo šone, gal pusę metro nuo nukentėjusiosios. Tada abu vaikinai pabėgo. Kaltinamoji su kitomis merginomis visos apstojo nukentėjusiąją ratu ir ją mušė. Negali konkretizuoti, kas kokius smūgius sudavė. Pati kaltinamoji taip pat sudavė smūgius, neprisimena, kiek ir į kokias vietas. Kaltinamoji nukentėjusiajai liepė užlipti ant laiptų. D. U. nukentėjusiąją stūmė nuo laiptų. Nukentėjusiajai pradėjo bėgti kraujas iš nosies ar lūpos, A. P. ir G. V. jai nuo veido su sniegu nuvalė kraują. D. U. nukentėjusiąją fotografavo. Kaltinamosios pravardė yra „Gaba“, „Gabė“, „Gabcė“ iš Vilijampolės. Kaltinamoji važiavo išsiaiškinti, kodėl nukentėjusioji apšnekinėjo A. P.. Prie „Topolio“ nukentėjusiąją pasikvietė Miglė. Kadangi nukentėjusioji anksčiau buvo pasakiusi, kad A. P. nukentėjusiajai bučiuos batus, todėl kaltinamoji su merginomis norėjo ją priversti bučiuoti batus A. P.. Buvo nuspręsta, kad visos suduos smūgius nukentėjusiajai, taip buvo kalbamasi, važiuojant iš „Akropolio“. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Neatsiprašė nukentėjusiosios, nes neturėjo kaip susisiekti. Turi pagalvoti, ar gali nukentėjusiosios atsiprašyti. Nukentėjusioji kaltinamosios neapkalbinėjo.

Be kaltinamųjų dalinių parodymų jų kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji G. L. parodė, kad 2010-12-18 L. B. pakvietė ją važiuoti į „Akropolį“ apsipirkti. Pastaroji nepranešė, kad PC bus A. P. ir jos draugės. Tenai susitiko su A. P., D., D. (kaip nustatyta bylos duomenimis – D. Z., D., daugiau kas buvo – neatsimena. A. P. ir kitos merginos nukentėjusiosios jau laukė. Nukentėjusioji su minėtomis merginomis vaikščiojo kartu, nes jai niekas neleido išeiti - negalėjo nueiti į šoną, nes ją laikė šalia, pačios ištisai vaikščiojo aplinkui nukentėjusiąją, neleido atsilikti, liepė eiti greičiau. Nukentėjusiajai su A. P. ir D. Z. nuėjus į tualetą, A. P. su D. Z. nukentėjusiąją už parankių nusitempė į kabiną, joje uždarė ir pradėjo mušti, vadinti visokiais žodžiais. Kabinoje buvo trise. A. P. porą kartų sudavė nukentėjusiajai per veidą, abi tampė už plaukų, D. Z. ėmė spardyti nukentėjusiajai į kojas, dar jos norėjo įkišti į burną tualetinį popierių, be to, pavilgė į tualetą šepetį ir nukentėjusiąją aptaškė. Atėjusi moteris pabeldė į kabinos duris, paklausė, kas vyksta. Tada A. P. ar D. Z. atidarė duris, ir nukentėjusioji išbėgo. Buvimo kabinoje metu A. P. skambino savo draugams ir sakė, kad daužo nukentėjusiąją. G. L. suprato, kad viskas vyksta dėl to, jog, A. D. paprašyta, L. B. nukentėjusiosios nuotrauką su negražiais prierašais įkėlė į internetinį tinklapį, dėl ko nukentėjusiąją mokykloje įžeidinėjo, tyčiojosi, todėl ji su mama policijoje parašė pareiškimą. Dėl to mano, kad A. P. nukentėjusiąją sumušė už tai, kad ji kreipėsi į policiją. Po įvykio nukentėjusioji visur bijojo eiti - į mokyklą lydėjo mama ar tėtis, blogai miegojo. Po pirmo įvykio kartais paskambindavo G. R., vadindavo nukentėjusiąją žiurke. Skambinėdavo L. B., kuri sakydavo, kad dar ne viskas, tyčiodavosi, šnekėdavo visokias nesąmones. Rašydavo M. G., kuris sakydavo, kad nuo A. P. perduoda, kad dar ne viskas, kad kitą kartą nukentėjusioji gulės reanimacijoje.

Be to, 2011-01-03 išvakarėse M. K. pakvietė nukentėjusiąją susitikti. Kitą dieną nukentėjusioji, susitikusi su S. D., nuėjo prie parduotuvės „Maxima“. Prie parduotuvės sutiko M. K. su G., kuri gyvena Vilijampolėje (kaip nustatyta bylos duomenimis – G. J.). Tada M. K. pasiūlė nueiti pasisveikinti su kitom merginom. Nukentėjusiajai sutikus, S. D. išėjo, o M. K. ir G. J., paėmusios nukentėjusiąją draugiškai už parankių, nusivedė prie „Topolio“. Nuėjys M. K. pasakė, kad paskambins A. P.. Ir tada iš krūmų išlindo T. B., G. K., atėjo A. P., D., G. V.. Kai nukentėjusioji, eidama susitikti, užsuko už namo, jau suprato, kad kažkas bus negero, pasimetė ir nežinojo, ką daryti, dar labiau tai suprato, kai išlindo iš krūmų kitos merginos, buvo paskambinta A. P.. Jie visi nukentėjusiąją apstojo ratu. Priėjęs T. B. su draugu paklausė, ar nukentėjusioji turi telefoną. Atsakius neigiamai, T. B. dar paklausė, ar nukentėjusioji turi pinigų. Atsakius, kad neturi, T. B. iš nukentėjusiosios kišenės ištraukė telefoną. Paklausęs telefono kodo, o nukentėjusiajai nesakant, T. B. kokius du kartus sudavė nukentėjusiajai į veidą, po ko nukentėjusioji kodą pasakė. Tada, pasiėmę telefoną, T. B. su draugu pabėgo. Atrodo, kad T. B. dar keliu du-tris kartus spyrė. Nukentėjusioji buvo susilenkusi ir užsiėmusi už galvos. Prieš jiems pabėgant, D. S., paėmusi iš T. B. nukentėjusiosios telefoną, išėmė iš jo kortelę ir išmetė į sniegą. Paskui G. J., G. K., M. K., A. P., G. V., D. U., D. S. apstojo ratu nukentėjusiąją, dar šnekėjosi. Nukentėjusiajai bandant iš to rato išeiti, G. J. pradėjo nukentėjusiąją kalbinti, aiškinti, kad pastaroji nepabėgs, ir nukentėjusioji suprato, kad merginos prieš ją vartos smurtą. Merginos nukentėjusiąją prispaudė prie namo sienos, tiksliai nematė kas, bet, mano, kad visos pradėjo spardyti į galvą, pilvą. D. U. ir G. V., užlipusios ant laiptų, pakvietė ateiti ir nukentėjusiąją. D. U. nukentėjusiąją nufotografavo ir nustūmė nuo laiptų. Tuo metu šalia buvo ir G. J.. M. K. ištepė nukentėjusiosios veidą pudra, kad nesimatytų, jog ji yra sumušta. Visos pradėjo rūkyti. Pora mergaičių pabėgo. D. su drauge išėjo. Tada nukentėjusioji irgi išėjo namo. Apie 18-19 val. mama paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Nukentėjusioji prie jos priėjusių asmenų bijojo, nes buvo jų dešimt, o ji viena. Kai T. B. mušė, šaukti nebandė, nes buvo išsigandusi, bijojo A. P. su draugėmis ir T. B.. Šie asmenys buvo vyresni už nukentėjusiąją. Nukentėjusioji bandė iš būrio trauktis atgal, tačiau G. pasakė, to nedaryti, nes nepavyks. Kai nukentėjusiąją nustūmė nuo laiptų, prie jos buvo A. P., M. K., G. K.. A. P. nukentėjusiajai liepė bučiuoti A. P. batus. Nors nukentėjusioji nenorėjo, A. P. pakėlė koją, o D. U. nufotografavo. Bijodama, kad gali būti panaudotas smurtas, nukentėjusioji tai darė. Jau pradžioje, kai visos buvo apstojusios ratu, G. J. nukentėjusiajai sakė, kad, jei ši priešinsis, gaus du kartus daugiau, gal buvo ir pasakyta, jog nukentėjusioji bus komoje. Ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą neteisingai pasakojo aplinkybę, nesakydama, kad įvykyje dalyvavo ir A. P., nes nukentėjusioji jos bijojo – pastaroji buvo prigrasinusi, kad, jei nukentėjusioji pasiskųs, šiai bus blogai, be to, A. P. buvo nukentėjusiąją sumušusi tualete. A. P. nukentėjusiajai buvo pasakojusi, kad yra „sudaužiusi“ merginą, kad visiškai nebijo dėl nukentėjusiosios parašyto pareiškimo. Nukentėjusioji bijojo, kad ir jai gali atsitikti taip, kaip A. P. paminėtai merginai. Duodama parodymus tyrėjai, aplinkybes atsiminė geriau. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atėję ją aplinkui apstojo ir merginos, ir T. B. su draugu. Tuo metu, kai iš nukentėjusiosios buvo atimamas telefonas, G. J. stovėjo nukentėjusiajai iš dešinės pusės, mano, kad ši mergina turėjo matyti, kaip buvo paimtas telefonas. V. G. pravardė buvo „Gabukas“. G. J. tuo meti nepažinojo, be to, M. K. ją buvo pavadinusi kitu vardu. Iki įvykio su G. V. nebendravo. Neatsimena, ką įvykio metu darė G. V., bet ji nieko nereikalavo ir negrasino. Po antro įvykio iš nosies bėgo kraujas, buvo praskelta lūpa.

Nukentėjusioji G. O. parodė, kad, A. D. paprašyta, L. B. į tinklalapį „Demotyvacija“ įdėjo dukros G. L. nuotrauką, prie jos taip pat buvo parašyti negražūs žodžiai bei nurodytas dukros telefono numeris. Į dukros telefoną prasidėjo skambučiai, mokykloje iš G. pradėjo šaipytis. 2010 m. gruodžio mėn. G. O. dėl šio įvykio parašė pareiškimą policijai. Dėl šio pareiškimo gruodžio 18 d. tualete dukra G. buvo sumušta. Pradžioje policijoje G. pasakė, kad ji nežino, kas ją sumušė, nes buvo prigąsdinta. Po to nurodė, kad tai buvo D. Z. – A. D. draugė ir A. (kaip nustatyta bylos duomenimis – A. P.). Po įvykio dukrą vežė pas medikus į klinikas, nes dukra buvo patyrusi stresą. Kai draugai sužinojo, kad ji parašė pareiškimą dėl sumušimo, prasidėjo pažįstamų ir nepažįstamų asmenų „atakavimas“ – A. P. ir jos draugės grasino, kad dukra bus sumušta, jai bus blogai. „Facebook‘e“ buvo įvairūs komentarai. Sausio 3 d. G. gavo žinutes, kad su ja norima susitaikyti. Apie 18 val. G. O. paprašė dukros išnešti šiukšles. G. namo sugrįžo apie 19 val. - veidas buvo kruvinas, sudaužytas, pripudruotas, rūbai supurvinti, sukruvinti. Ji grįžusi pasakė, kad ją sumušė A. P. su draugėmis. Vėliau dukra papasakojo, kad, išnešus šiukšles, su drauge nuėjo prie „Maksimos“ parduotuvės. Prie durų ją pasitiko kažkokia mergaitė, kuri pakvietė susitikti su kita mergaite, buvusia už kampo. Nuėjus už kampo, dukra buvo griežtai paimta už parankių ir nuvesta prie „Topolio“. Tada iš krūmų išlindo dar daugiau mergaičių, tarp kurių buvo A. P., jos pradėjo mušti, tyčiotis, atėmė telefoną ir spyrė į veidą, liepė pas žmones prašyti cigarečių, laižyti batus, spjaudė, vadino keiksmažodžiais. Į „Akropolį“ dukrą pasikvietė važiuoti L. B.. Į tualetą ją nusivedė A. P. ir D. Z., kurios, užsidariusios ją, spardė į įvairias kūno vietas, kišo tualetinį popierių, taškė su tualeto šepečiu. Tik moteriškei tualete pradėjus rėkti, G. pabėgo. Po pirmo įvykio dukrai buvo padarytas nežymus veido sumušimas - ant veido buvo mėlynės, antrą kartą buvo veido sužalojimas. Dėl šitų įvykių G. patyrė didžiulį nesaugumo jausmą, labai išgyveno, naktį per miegus šokinėjo, bijojo žmonių, einančių už nugaros. Dukrai buvo paskirti vaistai pašalinti baimę. Gydymas užtruko visą žiemą ir pavasarį. Pats didžiausias stresas dukrai truko apie mėnesį. G. atsisakė kreiptis į psichologą, todėl jai buvo padedama namuose. Po užpuolimų dukra buvo vežiojama į mokyklą, treniruotes. Šeima ėmėsi visokių saugumo priemonių - dukra niekur viena neidavo, tris mėnesius visada kažkas būdavo prie jos šalia. Kartą G. mokykloje ieškojo tos merginos, kurios dalyvavo sausio 3 d. įvykiuose. Tai G. buvo pasislėpusi tualete, kol ji (mama) neatvyko. M. G. G. parašė žinutę, kad už tai, jog ji kreipėsi į policiją, dabar gulės reanimacijoje. Šiais metais G. atsigavo, pradeda pamiršti įvykius. G. O. reiškia ieškinį 35 000 Lt moralinei žalai atlygint bei 2380 Lt materialinei žalai atlyginti. Materialinę žalą sudaro pinigai, išleisti taksistui, su kuriuo buvo sutarta, kad jis vežiotų dukrą į mokyklą, į treniruotes: vežimas į lauko teniso treniruotę ir į mokyklą kainavo 40 Lt, tik į mokyklą – 20 Lt; dėl negrąžintų telefonų kortelių žala 45 Lt; už vaistus išlikę čekių už 45 Lt, nors buvo pirkta ir daugiau. Buvo pirkti visi raminantys vaistai. Dar buvo išleista 90 Lt važiavimams į policiją, klinikas. Dukra vaistus nuo skausmo vartojo apie savaitę. G. O. pati atliko psichologo darbą. Po pirmo įvykio G. naudojo vaistus nuo skausmo. Kadangi G. O. pati yra medikė, todėl ji pati nutarė duoti vaistus „Xanax“. Šiuos vaistus dukra vartojo apie mėnesį. Civilinį ieškinį prašo priteist iš visų kaltinamųjų. Pirmas įvykis dukrą paveikė ne taip stipriai. Mano, kad dėl šio įvykio padaryta moralinė žala būtų apie 5 000 Lt. Dėl antro įvykio moralinę žalą įvertina 30 000 Lt. Materialinė žala patirta dėl antro įvykio. Dukros tėvas kartu su jais negyvena, ji pati automobilio neturi. Su taksistu vežiojimo sutartis nebuvo sudaryta.

Liudytoja D. Z. parodė, kad prieš metus, gruodžio mėn., ji „Akropolyje“ susitiko su pussesere M. R., su kuria nuėjo į kavinę. Vienu metu liudytoja buvo nuėjusi į tualetą ir ten tvarkėsi. Tualete taip pat buvo G. L. su drauge ir pradėjo liudytoją apkalbinėti, juoktis iš jos. Tarp jų kilo konfliktas, ir liudytoja iš tualeto išėjo. Prie tualeto liudytojos laukė pusseserė. Daugiau pažįstamų nematė. Taip pat liudytoja „Akropolyje“ matė A. P. ir D. su keliomis draugėmis, kurios stovėjo 3-iame aukšte prie įėjimo. Su jomis pasisveikino ir nuėjo. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau ir jas teisingai nurodė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2010 m. gruodžio mėnesį prieš Kalėdas apie 17 val., nuvažiavo į PPC „Akropolis“ susitikti su savo drauge D.. Su D. susitiko „Akropolio“ trečiajame aukšte, prie kino teatro. Su D. stovėjo dar kelios pastarosios draugės – A. P., dar trys ar keturios mergaitės. Mano, kad nukentėjusioji ją apkalba, nes ji taip nori liudytojai atkeršyti. Kodėl ją apšneka A. P., liudytoja nežino.

Liudytoja M. K. parodė, kad buvo girdėjusi, jog G. L. buvo sumušta „Akropolyje“. Be to, buvo susitarusi su G. L. susitikti prie „Topolio“. Kartu su liudytoja ėjo G. J. (pravardė „gabcė“). Visos kartu ėjo už „Topolio“, kur jau buvo visi kiti. Visiems susitikus, visi pradėjo kabėtis su G. L. . Paskui pastarajai kažkas trenkė. Tada nukentėjusiajai į skruostą trenkė ir liudytoja, taip pat kažkuris iš vaikinų – vienas jų T. B. - paėmė nukentėjusiosios telefoną, kažkuri mergina liepė nukentėjusiajai bučiuoti batus. Nukentėjusiajai pradėjo bėgti kraujas. Liudytoja jai apvalė kraują ir išėjo namo. Su G. L. liudytoja su kitom merginom ėjo susitikti, nes su ja pykosi, kadangi nukentėjusioji kitiems apie liudytoją ir jos drauges buvo pripasakojusi visokių nesąmonių. Prie „Topolio“ su liudytoja buvo A. P., „Gabukas“ - G. V., D. U., G. K., dar kažkas. G. V. nė vieno smūgio nesudavė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė, kaip buvusios merginos nukentėjusiajai sudavė į veidą, mušė rankomis ir kažką aiškinosi. Nukentėjusiajai taip pat sudavė A. P., „Gabi“ (kaip nustatyta bylos duomenimis – G. J.), kuri taip pat liepė nukentėjusiajai bučiuoti batus, kažkuris iš jaunuolių G. L. sudavė kelis kartus į veidą. Dar kažkas iš tos kompanijos nukentėjusiąją nustūmė nuo laiptelių, ir ši nukrito ant žemės. Neteisingai tyrėjai pasakojo tik tai, kad liudytoja nukentėjusiajai netrenkė, nes trenkė nukentėjusiajai ir liudytoja. Kad bus einama į minėtą vietą, o ne susitikti su A., buvo sutarta jau iš anksto. Buvo sutarta eiti aiškintis su nukentėjusiąja dėl apkalbinėjimų, buvo norėta, kad G. L. prisipažintų, nebuvo aiškiai nutarta, kad ją muš. Liudytoja įvykio metu stovėjo prie G. V.. Kur buvo G. iš Vilijampolės (J.) tuo metu - nematė. G. L. jos buvo apstojusios puslankiu, kažkas stovėjo už G. L.. Nežino, ar taip buvo sustojusios, kai buvo atiminėjamas telefonas. Neatsimena, kada mušė nukentėjusiąją - prieš ar po telefono paėmimo. Iš būrio G. L. nelabai galėjo pabėgti, nes būtų vis tiek kažkas pagavę.

Liudytoja S. D. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad su G. L. anksčiau buvo draugės. 2011-01-03 po pietų, buvo dar šviesu, ne vakaras, ji savo kieme prie Ukmergės g. 21 namo susitiko su G. L., prieš tai telefonu su ja buvo susitarusios susitikti kieme. Susitikusios abi nuėjo į šalia esančią parduotuvę „Maxima“. Parduotuvėje G. L. susitiko savo draugę, kurią liudytoja matė pirmą kartą. Apie ką jos kalbėjo - neatsimena, tik pamena, kaip ta nepažįstama mergaitė G. L. pasiūlė eiti su ja prie parduotuvės „Topolis“, esančios Sukilėlių pr. G. L. sutiko, ir jos abi nuėjo, o S. D. parėjo namo.

Liudytoja G. K. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad G. L. pažįsta per internetinę svetainę one.lt., A. P. yra liudytojos draugė. Žino, kad A. P. su A. L. dėl kažko buvo susipykusios „Akropolyje“. 2011-01-03 susitikus su draugėmis „Akropolyje“, visos važiavo „išsiaiškinti“ su G. L.. Susitikus su nukentėjusiąja prie „Topolio“, aplink G. L. buvo apstojusios 5-6 merginos bei du jaunuoliai ratu. M. K. stovėjo arčiau G. L.. Jaunuoliai stovėjo kartu su merginomis, ir jie stumdė G. L.. Matė, kad G. L. į galvą sudavė smūgius A. P. ir abu jaunuoliai, smūgius jie sudavė rankomis į galvą. Ar kitos merginos jai sudavė, nematė. Kiek ir kuris tiksliai sudavė smūgių G. L., neprisimena. Teigia ji pati taip pat trenkusi nukentėjusiajai. Matė, kad G. L. buvo užlipusi ant laiptelių, tačiau kas ją nuo jų nustūmė, nematė. M. K. jos nemušė. Matė, kaip G. L. buvo suduoti smūgiai, ir iš jos jaunuoliai paėmė mobilaus ryšio telefoną. Kiek prisimena, G. L. grasino A. P., sakė, kad jai bus blogai, jeigu ji „apsirašys“. Jaunuoliai, atėmę iš G. L. telefoną, pabėgo, A. P. ir kitos merginos irgi išėjo, o ji su M. K. pasiliko prie G. L. ir jai nuvalė veidą. Dėl ko G. L. buvo sumušta - nežino, apie tai su A. P. nesikalbėjo. Vėliau G. L. išėjo į namus. Telefonas iš G. L. buvo atimtas po to, kai nukentėjusiajai sudavė smūgius vaikinai, A. P., liudytoja.

Liudytojas M. G. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011 m. sausio mėn. pradžioje G. L. jam parašė žinutę, kad ją grasina sumušti A. P.. G. L. jam parašė A. P. telefono numerį bei paprašė, kad M. G. parašytų A. P., kad ji nesumuštų G. L. ir jai negrasintų. Jis parašė A. P., kurios nepažįsta ir nėra matęs, bei paklausė, dėl ko ji grasina G. L.. A. P. jam atrašė, kad dėl to, kad G. L. yra apsimelavusi, taip pat A. P. G. L. išvadino visokiais negražiais žodžiais. Vėliau, po kelių dienų iš G. L. klasės draugės A. sužinojo, kad G. L. A. P. su draugais primušė prie parduotuvės „Topolis“ bei kad G. L. policijoje parašė pareiškimą. Iš A. sužinojo, kad G. yra susipykusi su savo draugėmis, kad jos labai daug kas nemėgsta ir kad ji vėl gaus dėl policijoje parašyto pareiškimo. J. G. L. parašė keletą žinučių, kad ją ruošiasi sumušti, taip pat ją išvadino negražiais žodžiais.

D. S. parodė, kad su G. L. susipažino per A. D.. Liudytoja praeitų metų žiemą susitarė, kad su Migle eis susitikti su A. draugėmis prie „Topolio“ parduotuvės. Parduotuvės kieme matė kaltinamąsias, dar vieną nepažįstamą merginą, vieną ar du berniukus. Pasisveikinus jai į ranką kažkas įdėjo SIM kortelę. Liudytoja kortelę norėjo paduoti G. L., tačiau ši, pasakiusi, kad nereikia, kortelę liudytojai iš rankos išmušė. Visi buvę kieme stovėjo ir kalbėjo. Liudytoja nesuprato, kas vyksta. Kai liudytojai išmušė iš rankos kortelę, ji su Migle neužilgo išėjo. Iš kitų girdėjo, kad tenai G. L. mušė. Gali būti, kad G. L. sumušė, kai ji išėjo. Nurodo, kad ji pati muštynėse nedalyvavo, nukentėjusiosios telefono akyse nematė.

Liudytojas N. B. parodė, kad yra buvęs įvykis už „Topolio“, kas ten buvo – liudytojas neatsimena. Liudytojas iš mergaitės kišenės ištraukė telefoną, nes mergaitė priešinosi, nedavė. Koks buvo telefonas, nepamena. Telefoną pardavė nepažįstamam asmeniui. Nepamena, ar to įvykio metu buvo T. B. ir kaltinamosios. Ne vienetinis kartas yra buvęs, kai liudytojas atima svetimą telefoną. Draugai jį vadina „Mongoliuku“.

Liudytojas A. B. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad dirba taksi vairuotoju. 2011 m. sausio mėn. pradžioje, vakare, prie jo taksi automobilio priėjo du paaugliai, kurie pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Paklausus, ar telefonas nevogtas, berniukai tvirtino, kad tikrai nevogtas. Apžiūrėjęs juodos spalvos telefoną, jį nusipirko už 50 Lt. Kad minėtas telefonas yra vogtas, sužinojo policijoje. Paaugliai, kurie jam pardavė telefoną, buvo apie 10-13 metų amžiaus.

Liudytoja J. B. parodė, kad ji tyrė šią bylą, tačiau ne nuo pradžios. Liudytojos buvo apklausinėjamos policijos nuovadose. Apklausiant įtariamuosius, dalyvauja advokatas ir nepilnamečio atstovas, jei šis negali, tai nedalyvauja. Nuo 16 metų asmenį, jei nedalyvauja tėvai, apklausinėja be jų, bet dalyvauja atstovas ar vaikų teisių atstovas. A. P. papasakojo tiesą, paskui ir kitos mergaitės pradėjo pasakoti tiesą. Matėsi, kai mergaitės, duodamos parodymus, melavo, nes yra dar ne tokios sugadintos arba tai buvo matyti iš kontrolinių klausimų.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji G. L. atpažino D. Z., kaip mergaitę, kuri 2010-12-18, apie 16 val. PPC „Akropolis“ tualete kartu su A. P. ją sumušė delnais ir kumščiais per veidą, tampė už plaukų, spardė į kojas, kišo į burną tualetinį popierių, taškė tualetiniu šepečiu (1 t., b.l. 35-36).

Specialisto išvadoje Nr. G741/11(02) nustatyta, kad G. L. 2010-12-18 konstatuotas galvos sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 40).

2011-01-04 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta, esanti prie PC „Topolis“ (1 t., b.l. 8-10).

2011-01-04 Specialisto išvadoje Nr. G30/11(02) nustatyta, kad G. L. konstatuotas odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, gleivinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje ir apatinės lūpos kairėje, poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kairio smilkinio srityje, dešinio momens ir nosies sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku - 2011-01-03. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kiti panašaus pobūdžio daiktai ne mažiau 5 trauminių poveikių pasekoje. Šie sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 47-48).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji G. L. atpažino įtariamąjį T. B. kaip asmenį, kuris 2011-01-03 apie 18.30 val. Kaune, Sukilėlių pr. 82, jai stovint apsuptai mergaičių, iš jos kišenės atėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2700“, bei, atsisakius pasakyti apsaugos kodą, sudavė į veidą, o, pasakius apsaugos kodą, dar keliu įspyrė į galvą ne mažiau trijų kartų (1 t., b.l. 52-53).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja M. K. atpažino įtariamąjį T. B. kaip asmenį, kuris 2011-01-03 apie 18 val. už parduotuvės „Topolis“ paėmė iš G. L. mobiliojo ryšio telefoną, o, pastarajai nepasakius apsaugos kodo, sudavė jai į veidą (1 t., b.l. 69-70).

Daiktų parodymo atpažinti metu nukentėjusioji G. L. atpažino mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, paimtą daiktų pateikimo protokolu iš liudytojo A. B. (1 t., b.l. 49-50). Telefonas „Nokia 2700 Classic“ grąžintas G. O. (1 t., b.l. 51).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. B. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2700 Classic“, kuris apžiūrėtas (1 t., b.l. 133-136).

Taigi, nors kaltinamoji A. P. neigė atlikusi bet kokius neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios G. L. atžvilgiu PPC „Akropolis“ tualete, teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais, kad A. P. su D. Z. už parankių nusitempė nukentėjusiąją į kabiną, ją uždariusios pradėjo nukentėjusiąją mušti, vadinti visokiais žodžiais - A. P. porą kartų sudavė per veidą, D. Z. spardė į kojas, abi tampė už plaukų, norėjo įkišti į burną tualetinį popierių, pavilgiusios į tualetą šepetį, juo nukentėjusiąją aptaškė. Nukentėjusioji nurodė ir priežastį, kodėl, jos manymu, buvo imtasi tokių smurtinių, tyčiojimosi veiksmų jos atžvilgiu - ji su mama policijoje parašė pareiškimą dėl nukentėjusiosios nuotraukų su negražiais prierašais patalpinimo internetinėje svetainėje, dėl kurių ją mokykloje įžeidinėjo, tyčiojosi. Liudytoja D. Z. taip pat neigė nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, teigdama, kad, liudytojai nuėjus į tualetą, ten taip pat jau buvo G. L. su drauge, pradėjo liudytoją apkalbinėti, juoktis iš jos, todėl, tarp jų kilo konfliktui, liudytoja iš tualeto išėjo. Prie tualeto liudytojos laukė pusseserė. A. P. ir D. su keliomis draugėmis sutiko PPC „Akropolis“ 3-iame aukšte prie įėjimo. Liudytoja nurodo, kad A. P. savo parodymuose ją apkalbėjo, tačiau negali paaiškinti, dėl kokių motyvų. Tačiau teismas nemano galintis remtis ir šios liudytojos parodymais, kadangi jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nėra vienodi, negana to, jie nėra vienodi ir su kartu tualete buvusios A. P. parodymais, kuri tvirtino, kad tualete buvo trise: ji, G. L. bei D. Z., G. L. pastūmė D. Z., pastarosios apsistumdė, A. P. jas išskyrė. Todėl teismas tiek kaltinamosios, tiek liudytojos D. Z. parodymus vertina kritiškai: kaltinamosios A. P. – kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, stengiantis nieko nepripažinti bei suversti kaltę kitiems; liudytojos D. Z. – kaip siekimą nuslėpti teisingas bylos aplinkybes, būnant suinteresuotai savo pačios įvaizdžiu. Kad prieš nukentėjusiąją tualete buvo smurtaujama, iš jos tyčiojamasi, patvirtina ir nukentėjusiosios įstatyminė atstovė G. O., teismo posėdžio metu nurodžiusi savo dukros jai papasakotas analogiškas aplinkybes, taip pat patvirtinusi, kad dukrai grįžus iš PPC „Akropolis“, ji buvo patyrusi stresą, buvo labai prigąsdinta. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais – kad toks įvykis buvo ir kad jo metu nukentėjusioji patyrė stresą, išgyvenimus, patvirtino stresinė nukentėjusiosios būsena po įvykio, specialisto išvadoje Nr. G741/11(02) užfiksuoti įvykio metu nukentėjusiajai padaryti fiziniai sužalojimai, dėl ko ir buvo rašomas pareiškimas policijai.

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma teismas laiko esant nustatyta, kad kaltinamoji A. P., veikdama kartu su kitu asmeniu, tyčia, galimai keršto tikslu naudojo nukentėjusiosios G. L. atžvilgiu fizinį smurtą, iš jos tyčiojosi, ją įžeidinėjo. Kaltinamoji A. P. tyčia, sąmoningai elgdamasi įžūliai, chuliganiškai, nesant tam jokio reikalo, viešoje vietoje – prekybos centro tualeto patalpose, kuriame gali lankytis ir lankosi prekybos centro pirkėjai bei darbuotojai, demonstravo nepagarbą, savo pranašumą. Tokie veiksmai vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Toks kaltinamosios bei kartu buvusio asmens elgesys papiktino bei šokiravo į tualeto patalpas atėjusią moterį. Taigi šiais įžūliais veiksmais, patyčiomis kaltinamoji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamosios A. P. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Nors kaltinamasis T. B. tik dalinai pripažino savo kaltę, tačiau visgi iš esmės jis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. – patvirtino, kad telefoną iš merginos paėmė jis, nukentėjusiąją merginą atvedė laikydamos už rankų kitos merginos, jam atimant telefoną, merginos, vėliau mušusios nukentėjusiąją, buvo šalia, taip palaužiant nukentėjusiosios valią, patvirtino, kad fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu taip pat buvo naudotas. Jo nurodytas aplinkybes, kad jis pats fizinio smurto nenaudojo, paneigė nukentėjusioji G. L., nurodydama, kad, jai nesakant telefono kodo, T. B. sudavė du kartus į veidą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų suinteresuota apkalbėti T. B., tuo labiau, kad nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino ir kaltinamosios A. P., D. U., dalinai ir kitos kaltinamosios. Tuo tarpu, teismo nuomone, kaltinamasis savo parodymais siekia sušvelninti savo atsakomybę, stengiasi įvykį nušviesti sau palankesniu aspektu, kadangi jis taip pat neigia N. B. buvimą bei dalyvavimą įvykyje kartu su juo. Tačiau N. B. buvimą taip pat patvirtina ir kaltinamosios bei įvykio liudytojos. Teismas nesiremia paties liudytojo N. B. parodymais, kadangi jis pats įvykio visiškai neatsimena, o ir kai kurios jo nurodytos aplinkybės absoliučiai skiriasi nuo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, be to, liudytojas N. B. yra kaltinamojo T. B. draugas, suinteresuotas T. B. atsakomybės klausimu, ir dėl neturėjimo BK 13 str. numatyto amžiaus duodantis kaltinamajam T. B. palankius parodymus.

Taigi teismas laiko, kad kaltinamojo T. B. kaltė, padarius plėšimą nukentėjusiosios G. L. atžvilgiu, visiškai įrodyta – kitoms kaltinamosioms bei buvusioms liudytojoms suvaržius nukentėjusiosios laisvę, sudarant nukentėjusiajai grėsmingą, saugumo trūkumą keliančią situaciją bei taip atimant nukentėjusiajai galimybę pasipriešinti, ginti savo nuosavybę, T. B. iš nukentėjusiosios kišenės ištraukė telefoną, vėliau naudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą. Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamasis telefonu disponavo pagal savo valią – pardavė, pinigus išleido savo reikmėms.

Nors kaltinamosios A. P., D. U., G. V. bei G. J. taip pat neigia padariusios nusikaltimą - plėšimą, tačiau kaltinamosios pripažino, kad, važiuojant aiškintis santykių su nukentėjusiąja, pakeliui sutiktas T. B., išsiaiškinęs merginų važiavimo tikslą, paklausė, ar nukentėjusioji turi gerą telefoną, kas jam buvo patvirtinta, kad joms bei kartu buvusioms liudytojoms bei kaltinamajam T. B. su liudytoju N. B. susitikus sutartoje vietoje su nukentėjusiąja G. L., jie visi buvo ją apstoję, stovėjo netoliau, kaip pusmetris nuo nukentėjusiosios, matė ir girdėjo, kaip kaltinamasis T. B. pareikalavo nukentėjusiosios atiduoti telefoną, kaip nukentėjusiosios telefoną ištraukė iš pastarosios kišenės, sudavė smūgius bei su pagrobtu telefonu pabėgo. Taigi, nors kaltinamosios neigė buvus susitarimą su T. B., neigė norėjusios atimti svetimą – nukentėjusiajai priklausantį turtą, tačiau susitarimo buvimui nėra būtina, kad visi nusikalstamos veikos bendrai būtų iš anksto bei išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales, kadangi susitarimas gali būti tiek išankstinis, tiek spontaniškas, kilęs staiga, išreikštas įvairiomis formomis, tame tarpe ir konkliudentiniais veiksmais. Todėl, kaltinamajam T. B. plėšiant iš nukentėjusiosios G. L. turtą, kaltinamųjų A. P., D. U., G. V. bei G. J. buvimas šalia, neleidžiant nukentėjusiajai iš tos vietos pasišalinti, toleruojant T. B. šiurkštų elgesį, nenutraukiant pastarojo neteisėtų veiksmų, pačioms nepasišalinant iš minėto nusikaltimo darymo vietos, rodo, kad kaltinamosios pritarė T. B. veiksmams, pritarė pastarojo siekiamiems tikslams, taigi, tuo pačiu ir pačios siekė atsiradusių nusikaltimo padarinių. Nors tik viena kaltinamoji A. P. parodė, kad T. B. paklausus, ar G. L. turi telefoną, ji suprato, kad T. B. norėjo jį atimti. Tačiau teismas laiko, kad T. B. paklausus, ar nukentėjusioji turi gerą telefoną, ir kitos kaltinamosios, žinodamos, kad jos važiuoja iš esmės atlikti neteisėtus veiksmus – sumušti nukentėjusiąją, pagal T. B. užklausimo prasmę jau tuo metu suprato, kokiu tikslu kartu su jomis važiuoja kaltinamasis T. B., tačiau jos tam neprieštaravo, vėliau jo elgesį, veiksmus visiškai pateisindamos bei padėdamos įgyvendinti. Kaltinamųjų elgesys nusikaltimo vietoje nukentėjusiajai G. L. sukėlė realios grėsmės, baimės jausmą (nukentėjusioji patvirtino, kad ji bijojo visų ją apsupusių asmenų), dėl ko nukentėjusiosios valia saugoti savo turtą buvo palaužta, ir ji ne itin priešinosi T. B. neteisėtiems veiksmams (pačiam išsiimant iš nukentėjusiosios kišenės pastarosios telefoną, suduodant jai smūgius). Todėl kaltinamųjų A. P., D. U., G. V. bei G. J. buvimas šalia, kaltinamajam T. B. aktyviai realizuojant plėšimo objektyviuosius požymius, atitinka vieną iš plėšimo, tai yra psichinio smurto, požymį – grasinimą nukentėjusiajai, kad, nevykdant T. B. reikalavimų bei priešinantis, stovėję asmenys prieš ją gali panaudoti fizinį smurtą. Taigi vienam kaltinamajam visiškai, kitiems kaltinamiesiems iš dalies realizuojant BK 180 str. numatytą nusikaltimo sudėtį, visi kaltinamieji veikia bendrai, bendrininkų grupėje. Visi kaltinamieji padarė nusikaltimą ir jų padaryti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d.

Iš kaltinimų kaltinamiesiems šalintina aplinkybė, kad 2011-01-03 nusikaltimus jie padarė veikdami taip pat ir su dar viena tyrimo metu nenustatyta mergina, kadangi tyrimo metu tokia aplinkybė nebuvo nustatyta.

Taipogi baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma teismas laiko esant nustatyta, kad kaltinamoji A. P. 2011-01-03, veikdama kartu su kitais asmenimis, tyčia, galimai keršto tikslu naudojo nukentėjusiosios G. L. atžvilgiu fizinį smurtą, iš jos tyčiojosi, ją įžeidinėjo. Šiuos įžūlius veiksmus ji atliko viešoje vietoje, jais tiek pati kaltinamoji, tiek kiti asmenys demonstravo nepagarbą, savo pranašumą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamosios A. P. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Teismas kaltinamajai A. P. abiejuose kaltinimuose pagal BK 284 str. 1 d. iš kaltinimų šalina aplinkybę, kad kaltinamosios veiksmai buvo vandališki. Kadangi vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010).

Iš kaltinimo A. P. dėl 2011-01-03 viešosios tvarkos sutrikdymo šalintina aplinkybė, kad šį nusikaltimą ji darė, veikdama kartu su T. B. bei N. B., T. B. šio nusikaltimo metu įspiriant nukentėjusiajai, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog T. B. padarė tik BK 180 str. 1 d. jam inkriminuojamą nusikaltimą, po kurio iš įvykio vietos jis su N. B. pasišalino.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.

Kaltinamasis T. B. padarė apysunkį tyčinį baigtą smurtinį nusikaltimą nuosavybei, nusikalstamos veikos padarymo bei šiuo metu yra nepilnametis, teistas, šiuo metu teisme kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas analogiškų apysunkių nusikaltimų, veikiant asmenų grupėje, padarymu, 2010-05-13 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 93 str., du kartus baustas administracine tvarka (pagal ATPK 175 str., 44 str. 3 d.), priklausomybės ligų centre neregistruotas, Kauno „Nemuno“ vidurinės mokyklos charakteristikoje nurodoma, kad mokinys neturi mokymosi ir mokyklos lankymo motyvacijos, mokymosi vidurkis 4 balai, dažniausiai savavališkai pasišalina iš mokyklos, elgiasi neatsakingai ir nerūpestingai, namų darbų niekad neatlieka, neatsineša mokymuisi reikalingų priemonių, vangiai atlieka klasės užduotis, dažniausiai nieko nesupranta ir nesistengia įsigilinti, pertraukų metu rūko, draugus renkasi iš nusikalsti linkusių vaikų tarpo, prieš silpnesnius mokinius nesmurtauja, nėra linkęs veltis į muštynes, iš klasės draugų savo elgesiu neišsiskiria, šeimoje materialinė padėtis sunki, tačiau mama stengiasi aprūpinti vaikus reikalingais daiktais, mokymosi priemonėmis, vaikai aprengti normaliais drabužiais, mama palaikė ryšį su klasės auklėtoja, domėjosi jo lankomumu, atvykdavo į mokyklą pokalbiams su mokytojais ir administracijos atstovais, tačiau ji negali koordinuoti sūnaus elgesio, jis visiškai jai nepaklūsta (2 t., b.l. 32), mama D. F. neteista, nedirbanti, daugybę kartų bausta pagal ATPK 181 str. (tėvų valdžios nepanaudojimas auklėti vaikus) (3 t., b.l. 172, 190), tėvas V. B. teistas.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė D. F. parodė, kad sūnus negali atsispirti draugų įtakai. Dabar jis labai galisi dėl savo poelgių, žada daugiau niekur nesivelti. Namie auga dar trys broliai. Namuose jokių problemų su Tautvydu nebuvo. Moksluose buvo visko. Dabar mokslai pagerėjo, sūnus renkasi specialybę. Iš sulaikymo vietos T. B. rašo laiškus namo. Dabartinė jo auklėtoja sakė, kad sūnus neblogai elgiasi. Ji sutinka atlyginti žalą tik už telefoną. Ji negali patikėti, kad sūnus galėjo suduoti mergaitei.

Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat, kad T. B. yra teistas už daugybės analogiškų – apysunkių nusikaltimų, naudojant fizinį ar psichinį smurtą, veikiant grupėje asmenų, padarymą, šiuo metu teisme kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas analogiškų apysunkių nusikaltimų padarymu, šį nusikaltimą padarė po pirmo nuosprendžio priėmimo nepraėjus nė mėnesiui laiko, toliau vėl darė nusikaltimus, teistumas neišnykęs, charakterizuojamas neigiamai, jo mama daugybę kartų bausta už kaltinamojo padarytus teisės pažeidimus, jam dar neturint reikiamo amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, todėl teismas laiko, kad kaltinamasis yra linkęs nepaisyti įstatymų, linkęs daryti tyčinius nusikaltimus ir nesistengia pasitaisyti, todėl kaltinamajam už nusikaltimą skirtiną laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį, atsižvelgiant, kad kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą, nusikalstamos veikos darymo ir šiuo metu yra nepilnametis, mažesnį už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., skirtina bausmė subendrintina su 2012-09-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo su bendrintos bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-28 bei 2012-06-20 nuosprendžiais, paskirta subendrinta 4 m. 11 mėn. laisvės atėmimo bausme.

Į skirtinos bausmės laiką, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., įskaitytinos bausmės, iš dalies atliktos pagal 2012-02-28 bei 2012-06-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

Kaltinamoji A. P. padarė du nesunkius nusikaltimus bei vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimai padaryti naudojant smurtą, administracine tvarka nebausta, neteista, priklausomybės ligų centre neužregistruota, nėra įrašyta į Dainavos PK Prevencijos poskyrio policiją dominančių vaikų apskaitą bei profilaktinę įskaitą, Kauno Dainavos vidurinės mokyklos 2011-03-16 charakteristikoje nurodoma, kad 10 klasės pasirinktų dalykų dauguma pažymių yra patenkinami, pagrindinių dalykų vidurkiai yra 4 balai. Jos elgesys atitinka etikos normas ir mokytojų reikalavimus, papeikimų dėl drausmės neturi, yra komunikabili, draugiška, geranoriškai ir paprastai bendraujanti su visu klasės kolektyvu (1 t., b.l. 190).

Kaltinamosios tėvai J. P. bei mama J. P. neteisti, administracine tvarka nebausti, šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS socialinės rizikos šeimų apskaitoje nėra įrašyta.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupėje. Teismas nelaiko kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi ne visus nusikaltimus, be to, jos nurodymas, kad vieną iš savo poelgių ji vertina blogai, tačiau ji neatsiprašė bei nebandė atsiprašyti nukentėjusiosios, nebandė nors kiek atlyginti nukentėjusiajai padarytos žalos, rodo, kad nėra jokio kaltinamosios gailėjimosi dėl savo poelgių.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, matyti, kad A. P. nusikalstamas veikas padarė būdama neteista, nepilnametė, šiuo metu taip pat yra nepilnametė, tačiau padarė net tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas apysunkis, visus nusikaltimus padarė veikdama kartu su kitais asmenimis, kas rodo dar didesnį šių nusikaltimų pavojingumą, visų nusikaltimų metu buvo naudojamas fizinis, psichinis smurtas, nusikaltimai padaryti nedideliu laiko tarpu vienas po kito, taigi, daromi pakartotinai, to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, iš bylos duomenų matyti, kad buvo nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d., viena iš pagrindinių įkvėpėjų, todėl teismas laiko, kad kaltinamoji yra linkusi nepaisyti įstatymų, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, todėl kaltinamajai už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, už kitus nusikaltimus - skirtinos laisvės apribojimo ir arešto bausmės, nustatant jų dydžius, atsižvelgiant, kad nusikalstamų veikų darymo ir šiuo metu yra nepilnametė, apysunkio nusikaltimo daryme jos vaidmuo buvo antraeilis, neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, mažesnius už įstatyme numatytus šių bausmių vidurkius. Taip pat, atsižvelgus į pastarąsias išvardintas aplinkybes, teismas laiko, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant (BK 92 str.), skiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Skirtinos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d.

Kaltinamoji D. U. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei, neteista, administracine tvarka nebausta, Kauno Dainavos vidurinės mokyklos 2011-08-02 charakteristikoje nurodoma, kad mokinė yra išsiskiriančio charakterio, ypač pasikeitė per 2010-2011 mokslo metus – labai nesutardavo su bendramoksliais, viešai, pamokų metu galėdavo atsikirtinėti necenzūriniais žodžiais, demonstruoti piktą veido išraišką, dauguma klasės bendramokslių jos nemėgo, laikė melage, D. U. yra pakankamai gabi, bet nenorėjo ir tingėjo mokytis, nepasižymėjo ir mandagumu su kitais mokytojais, mokyklą lankė nepastoviai, be pateisinamos priežasties į mokyklą galėjo neiti savaitėmis, dažnai pamokose neišbūdavo pilnos mokslo dienos, iš pokalbių su mama, spręstina, kad mama nepajėgi valdyti dukrą (2 t., b.l. 56), į priklausomybės ligų centrą nesikreipė ir nebuvo gydyta, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS informacijos apie kaltinamąją neturi, jos šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, tėvams tėvų valdžia nėra apribota, mama A. U. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, tėvas Šarūnas D. U. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis.

Kaltinamoji G. V. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei, neteista, administracine tvarka nebausta, Kauno Dainavos vidurinės mokyklos 2011-08-02 charakteristikoje nurodoma, kad mokinė pakankamai ramaus būdo, nesiginčydavo, bet pamokų metu nesukoncentruodavo dėmesio, mėgdavo paplepėti, mokslams neskyrė reikalingo dėmesio, mokėsi labai patenkinamai, dažnai pusmečių įvertinimo pabaigoje mokytojai skirdavo pataisas – papildomas užduotis teigiamam pažymiui gauti, mokyklą lankė, bet dažnai ateidavo tik į dienos pamokų vidurį –į antrą ar trečią pamoką, teisindamasi, kad pramiegojo, iš paskutinių pamokų taip pat dažnai pabėgdavo, keikdavosi ir rūkė (2 t., b.l. 56), į priklausomybės ligų centrą nesikreipė ir nebuvo gydyta, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS informacijos apie kaltinamąją neturi, jos šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, tėvams tėvų valdžia nėra apribota, mama R. V. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, tėvas A. V. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis.

Kaltinamoji G. J. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei, neteista, administracine tvarka nebausta, Kauno Vilijampolės pagrindinės mokyklos 2011-10-28 charakteristikoje nurodoma, kad mokinė mokosi patenkinamai, nepakankama mokymosi motyvacija, pamokų metu atlieka pavestas užduotis, yra dėmesinga, 8-oje klasėje turėjo elgesio problemų – konfliktavo su mokytojais, prastai lankė mokyklą, 2011 mokslo metų pradžioje santykiai su klasės draugais ir mokytojais geri, kartais G. būna impulsyvi, bet vėliau dėl to pati gailisi, mama dukros elgesiu, mokymusi rūpinasi (4 t., b.l. 13), priklausomybės ligų centre neužregistruota, Vilijampolės policijos nuovados duomenimis, į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę ir policijos profilaktinę įskaitą neįrašyta, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS duomenimis G. J. skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruota, jos šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, tačiau skyriaus specialistams kaltinamoji žinoma, kaip epizodiškai vartojanti alkoholį, tėvams tėvų valdžia nėra apribota, mama I. K. neteista, 2010-04-21 bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 str. 1 d. (dukra G. J. vartojo alkoholinius gėrimus), tėvas V. J. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis.

Kaltinamųjų D. U., G. V. bei G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (nukentėjusiosios neatsiprašė, nebandė atlyginti nors dalį nukentėjusiajai padarytos žalos, nesigaili dėl savo veiksmų), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdamos bendrininkų grupėje.

Kadangi kaltinamosios D. U., G. V. bei G. J. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, administracine tvarka nebaustos, jokiose socialinės rizikos vaikų apskaitose nėra registruotos, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS jokios neigiamos informacijos apie šias kaltinamąsias neturi, kaltinamosios mokosi, jų vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo neaktyvus, daugiau antraeilis, tiek nusikaltimo padarymo, tiek šiuo metu jos yra nepilnametės, D. U., G. V. po šio nusikaltimo daugiau nusikalstamų veiksmų nėra padariusios, G. J. kol kas tik įtariama padariusi kitą nusikaltimą, tačiau mokyklos ji charakterizuojama patenkinamai, jų šeimos nėra įrašytos į Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS socialinės rizikos šeimų apskaitą, tėvams tėvų valdžia nėra apribota, kas rodo, kad kaltinamųjų šeimos yra tvarkingos, vaikais pagal savo galimybes rūpinasi, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai dar galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atlikimo. Tuo tarpu straipsnio, nustatančio atsakomybę už kaltinamųjų padarytą veiką, sankcijoje numatytos tik laisvės atėmimo bei arešto bausmės. Nors arešto bausmė – yra tik trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau, paskyrus šią bausmę kaltinamosioms, pastarųjų laisvė būtų apribota – jos būtų laikomos izoliuotos nuo visuomenės. Todėl teismas laiko, kad BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta net ir švelniausioji bausmė – areštas nėra teisinga bausmė, kuri galėtų būti skirtina kaltinamosioms. Teismas laiko, kad jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamųjų D. U., G. V. bei G. J. atžvilgiu taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas bei skiriant joms švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 180 str. 1 d. sankcijoje – tai yra laisvės apribojimą, nustatant šios bausmės dydį, atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, mažesnį, nei BK numatytas šios bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Kauno miesto apylinkės prokuratūra nukentėjusiosios vardu pareiškė civilinį ieškinį 37 559,43 Lt sumai: 2559,43 Lt turtinei ir 35000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kadangi nukentėjusiosios G. L. atžvilgiu buvo padaryti tyčiniai apysunkis ir nesunkūs nusikaltimai, todėl nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.

Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą dėl padarytos turtinės žalos, teismas laiko, kad šioje dalyje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji vyko į medicinos įstaigas taksi automobiliu, kad būtent šia transporto priemone buvo būtinumas važiuoti, kad nukentėjusioji tam turėjo 90 Lt, o ne kitokio dydžio išlaidas, galimai vykstant nurodyta transporto priemone, taip pat nukentėjusioji nepateikė ir jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji taksi automobiliu buvo vežiojama į mokyklą, treniruotes, nepateikė dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiosios atstovės nurodytas išlaidas. Todėl civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje tenkintinas dalinai, priteisiant realiai galėtas turėti išlaidas bei patirtą žalą dėl negrąžintų telefono atminties kortelės, SIM kortelės, sąskaitoje buvusių pinigų bei pirktų vaistų - 89,43 Lt sumai, kitoje turtinės žalos dalyje atmestinas.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).

Nukentėjusioji G. L. civiliniame ieškinyje nurodė bei paaiškino, kad po 2012-12-18 įvykio ji visur bijojo eiti, į mokyklą ją lydėdavo mama ar tėtis, blogai miegojo naktimis. Po 2011 m. sausio 3 d. įvykių nukentėjusioji buvo įbauginta prieš ją neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų, bijojo, kad vėliau su ja bus susidorota, todėl viena ji bijojo bet kur eiti, ir į mokyklą bei treniruotes kasdien ją lydėdavo vienas iš tėvų, dėl blogos savijautos buvo konsultuota šeimos gydytojo, kuris nukentėjusiajai skyrė raminančius vaistus bei vaistus nuo skausmo, visų įvykių metu jautė fizinį skausmą, buvo žeminama, dėl ko sutriko jos nervų sistema – pablogėjo jos nuotaika, pasidarė labiau jautri, irzli, prastai miegodavo naktimis, visko bijojo.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė G. O. taip pat patvirtino, kad dukra dėl patirtų įvykių išgyveno didžiulį nesaugumo jausmą, labai pergyveno, naktį per miegus šokinėdavo, bijojo žmonių, einančių už nugaros. Baimės gydymas užtruko visą žiemą ir pavasarį. Apie du mėnesius truko itin didžiulis stresas. Vienas iš tėvų ją vežiojo į mokyklą, treniruotes. Tris mėnesius dukra viena niekur neidavo. Šiais metais G. atsigavo, pradeda pamiršti įvykius. Įstatyminė atstovė G. O. nurodė, kad pirmasis įvykis dukrą paveikė ne taip stipriai ir dėl šio įvykio padaryta moralinė žala būtų apie 5 000 Lt. Dėl antro įvykio moralinę žalą įvertina 30 000 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji G. L. patyrė dvasinio pobūdžio pasekmes – stresą, šoką, išgąstį, dvasinį sukrėtimą, atsirado baimės, nesaugumo jausmas, dėl ko sutriko nukentėjusiosios bendravimas su kitais asmenimis, įprastas gyvenimo ritmas, ji turi teisę reikalauti atlyginti ir jai padarytą moralinę žalą.

Tuo tarpu kaltinamieji, nors šiuo metu yra nedirbantys, tačiau jauno amžiaus, sveiki asmenys, galintys įsidarbinti ir dirbti, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintys asmenys.

Tačiau nukentėjusioji nepateikė teismui duomenų, kad dėl patirtų dvasinio pobūdžio pasekmių bus kokių nors liekamųjų reiškinių ateities požiūriu, neigiamų pasveikimo galimybių, kad sveikata gali blogėti ir ateityje, įstatyminė nukentėjusiosios atstovė nurodė, kad esamu metu dukra jau yra atsigavusi, pradeda pamiršti buvusius įvykius, dėl patirtų įvykių nukentėjusiajai nebuvo sunkiai sutrikdyta sveikata – padaryti nežymūs sveikatos sužalojimai, be to, kadangi kaltinamieji yra nepilnamečiai, jiems neturint turto ar uždarbio, subsidiariai su jais atsako ir jų įstatyminiai atstovai, todėl teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, atsižvelgia į šių asmenų šeimų turtinę padėtį. Be to, teismas laiko, kad prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai. Todėl nukentėjusiosios G. L. vardu ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (35000 Lt) prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas laiko, kad neturtinės žalos dydis dėl 2010-12-18 įvykio yra 800 Lt. Dėl 2011-01-03 įvykių, nukentėjusiajai negalint išskirti, kurių kaltininkų veiksmai jai sukėlė didesnius išgyvenimus, kurių ji labiau bijojo, nurodant, kad ji patyrė išgyvenimus dėl visų minimą dieną jos atžvilgiu atliktų veiksmų, nukentėjusiajai ir jos įstatyminei atstovei prašant G. L. padarytą turtinę ir neturtinę žalą priteisti iš visų kaltinamųjų bendrai, priteistinas neturtinės žalos dydis – 4000 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Civilinis ieškinys dalyje dėl 2010-12-18 įvykio priteistinas iš kaltinamosios A. P., o jai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jos pilnametystės – iš kaltinamosios įstatyminių atstovo (civilinių atsakovo) – J. P. ir J. P. G. L. naudai, šių lėšų tvarkytoju paskiriant nukentėjusiosios įstatyminį atstovą – G. O..

Civilinis ieškinys dalyje dėl 2011-01-03 įvykių, priteistinas atsižvelgiant į kaltinamųjų elgesį, veiksmus, vaidmenį jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, jų padarytų nusikaltimų skaičių: iš kaltinamojo T. B. – 800 Lt, iš kaltinamųjų D. U., G. V. bei G. J. – po 300 Lt, iš kaltinamosios A. P. – 2300 Lt, o nepilnamečiams kaltinamiesiems iki jų pilnametystės neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jų pilnametystės – iš kaltinamųjų įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų).

Daiktinių įrodymų nėra.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nuteisti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėn. laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2012-09-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo su bendrintos bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-28 bei 2012-06-20 nuosprendžiais, paskirta subendrinta 4 m. 11 mėn. laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, iš galutinę subendrintą bausmę paskirti 5 (penkis) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., įskaityti bausmės dalis, atliktas pagal 2012-02-28 bei 2012-06-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-10-30.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, kurios laiką, vadovaujanti BK 66 str., įskaityti į bausmės laiką.

A. P. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. (2010-12-18 viešosios tvarkos sutrikdymas), BK 180 str. 1 d. bei BK 284 str. 1 d. (2011-01-03 viešosios tvarkos sutrikdymas), ir nuteisti:

- pagal BK 284 str. 1 d. (2010-12-18 viešosios tvarkos sutrikdymas) - 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, mokytis arba dirbti bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų,

- pagal BK 284 str. 1 d. (2011-01-03 viešosios tvarkos sutrikdymas) - 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d. 1) p., bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 5 (penkis) mėnesius 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. U. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir, taikant BK 54 str. 3 d., nuteisti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus, bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. V. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir, taikant BK 54 str. 3 d., nuteisti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus, bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir, taikant BK 54 str. 3 d., nuteisti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus, bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios G. L. atžvilgiu prokuratūros pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti 4889,43 Lt: iš kaltinamojo T. B. – 800 Lt, iš kaltinamosios A. P. – 3100 Lt, iš kaltinamosios D. U. – 300 Lt, iš kaltinamosios G. V. – 300 Lt, iš kaltinamosios G. J. – 300 Lt, o pastariesiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jų pilnametystės – iš kaltinamųjų įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) – D. F. (T. B. mama), J. P. bei J. P., R. V. bei A. V., A. U. ir I. K. bei V. J. G. L. naudai, šių lėšų tvarkytoju paskiriant nukentėjusiosios įstatyminį atstovą – G. O..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.