Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-05-08 apie 17.40 val., prie namo Nr. 8, esančio Širvio gatvėje, Vilniuje, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė kumščiu A. M. į nosį, tuo padarydamas pastarajai atvirą nosies kaulų lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisme kaltinamasis kaltės nepripažino ir nurodė, jog įvykio dieną važinėjo dviračiu ir susitiko draugą D. P.. Širvio g. prie ji priėjo iš matymo pažįstama A. M. su drauge ir paprašė cigaretės. Jis pasakė, kad neturi, tada nukentėjusioji pradėjo trankyti jam sėdinčiam ant dviračio per veidą, o jis delnu sudavė atgal į veidą, ir išvažiavo. Įvykio vietoje dar buvęs kitas jo draugas T. K. bandė nukentėjusiąją nuo jo atitraukti. A. M. jam į veidą sudavė apie 5 kartus, sužalojo akį ir antakį, tačiau į medikus nesikreipė.

Apklausta teisme nukentėjusioji A. M. nurodė, jog įvykio dieną su drauge V. Ž. ėjo Širvio gatve, ir prie 8-o namo sutiko V. S.. Šio paprašė cigaretės, o kaltinamasis pasakė, kad nerūko, pradėjo ją įžeidinėti, o po to, sėdėdamas ant dviračio, trenkė, kiek pamena kumščiu, į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Ji atsipeikėjo tik po kurio laiko. Kaltinamojo draugų šalia nebuvo, šis buvo vienas. Ji pirma konflikto tikrai nepradėjo, tik paprašė cigaretės, o kaltinamasis ją pradėjo įžeidinėti, tai ji priėjo arčiau kaltinamojo. Jos draugė tikrai netrankė kaltinamojo. Įvykio metu ji nebuvo girta, o tik išgėrusi butelį alaus. Dėl smūgio jai lūžo nosies kaulas.

2012-07-09 atlikus medicininių dokumentų apžiūrą, specialistas R. R. pateikė išvadą, kad A. M. nustatytas atviras nosies kaulų lūžis. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, galimai įvykio metu, t.y. 2011-05-08. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. ( b.l. 34 )

Apklaustas teisme liudytojas D. G. nurodė, jog įvykio dieną su draugu D. S. keliavo namo, kai pamatė dvi neblaivias merginas, kurios kabinėjosi prie žmonių, prašė cigarečių. Prašė ir jo, ir jo draugo. Paskui pristojo prie kaltinamojo, prašė cigaretės, į ką kaltinamasis atsakė, jog nerūko. Nukentėjusioji pradėjo kibti, vartojo necenzūrinius žodžius, stumdė ant dviračio sėdintį kaltinamąjį. Kai po kurio laiko vėl ėjo pro tą pačią vietą, pamatė ant šaligatvio sėdinčią kraujuotą nukentėjusiąją, atvažiavo policija. Konflikto metu abu, t.y. ir nukentėjusioji, ir kaltinamasis mojavo rankomis, ir abu keikėsi. Kad nukentėjusioji su drauge buvo neblaivios, matėsi iš elgesio ir kalbos. Kaltinamasis buvo su draugu. D. P. buvo šalia, į konfliktą nesikišo.

Apklaustas teisme liudytojas D. P. nurodė, jog įvykio dieną kartu su V. S. ėjo iš miškelio, šis buvo su dviračiu. A. M. paprašė cigaretės, kaltinamasis kažką atsakė, po to nukentėjusioji priėjo arčiau ir trenkė V. S., o šis – atgal, nukentėjusioji susiėmė už nosies. Nukentėjusioji buvo su drauge. Įvykio metu jis stovėjo 5-10 m atstumu. Po smūgio nukentėjusioji apsiramino. Po smūgių jis pasišalino.

Apklaustas teisme liudytojas D. S. nurodė, jog įvykio dieną ėjo kartu su draugu D. G. Širvio gatve. Matė, kaip nukentėjusioji priėjo prie kaltinamojo, prašė cigaretės. Tuo metu kaltinamasis sėdėjo ramiai ant dviračio. Nukentėjusioji pati puolė, stumdėsi, ir kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai. Matė, kaip nukentėjusioji vieną kartą sudavė kaltinamajam per veidą. Po kurio laiko grįždamas pro tą pačią vietą, matė nukentėjusiąją prie kraujo balos. Nukentėjusioji buvo su drauge.

Apklausta teisme liudytoja I. M. nurodė, jog įvykio dieną vaikščiojo su drauge ir matė nukentėjusiąją su V. Ž., pasisveikino. Netrukus išgirdo riksmus, atsisukusi pamatė, kaip kaltinamasis lyg kumščiu trenkė A. M. į veidą, ir nuvažiavo dviračiu. Matė, kad A. M. po smūgio pritūpė ir šiai iš nosies bėga kraujas. Girdėjo, kad iki smūgio tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji vartojo necenzūrinius žodžius. A. M. buvo išgėrusi, bet nebuvo girta. Kaltinamasis buvo vienas. Kad A. M. būtų smūgiavusi kaltinamajam, nematė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Ž. nurodė, jog 2011 m., galimai vasarą, nes buvo šilta, apie 17 val. išėjusi pavedžioti šuns, Vilniuje, netoli Širvio gatvės, sutiko kaimynę A. M., kuri atrodė neblaivi, šios veidas buvo kruvinas. A. M. pasakė, kad ją sumušė „bernai“. Ji paties įvykio nematė, apie tai A. M. neklausė, pastaroji nepasakojo. Tiksliai neprisimena, bet rodos ji iškvietė greitąją medicininę pagalbą. (b.l. 62-63).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. S. nesunkiai sutrikdė A. M. sveikatą. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo neigia, nurodydamas, jog A. M. sužalojo gindamasis, teismas jo parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos respublikos BK 28 str. numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis. Pagal suformuotą teismų praktiką asmenys turi teisę panaudoti aktyvias priemones gindamiesi nuo visuomenei pavojingo kėsinimosi, padarydami žalos besikėsinančiajam, nepriklausomai nuo to, ar turėjo galimybę išsigelbėti pabėgdami ar panaudodami kitus būdus užpuolimui išvengti. Šioje byloje nustatyta, kad tarp A. M. ir V. S. kilo tarpusavio konfliktas, kurio aktyviais dalyviais buvo tiek nukentėjusioji, tiek V. S.. Iš liudytojų parodymų matyti, jog A. M. pradėjo stumdyti V. S., o šis sudavė kumščiu nukentėjusiajai į nosį. Nukentėjusiosios atlikti veiksmai nelaikytini tokiu pavojingu kėsinimusi į V. S. sveikatą, kad pastarajam tektų jos atžvilgiu naudoti fizinį smurtą. V. S. suvokė, jog jį stumdė fiziškai silpnesnė mergina, ir sudavė pastarajai tyčia, siekdamas sukelti fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikatą. Kadangi nustatyta, jog dėl V. S. suduoto smūgio, lūžo A. M. nosis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir nekilo Lietuvos respublikos BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, dėl to V. S. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra vieną kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką, bausmę atliko, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, niekur nedirba, smurtavo prieš merginą, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, yra jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiosios netinkamas elgesys. Dėl išdėstyto V. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį padarytai 292,35 lt. dydžio turtinei žalai atlyginti, kadangi dėl patirtų sužalojimų A. M. buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ir už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad V. S. sužalojo A. M., taigi žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika, ieškinio dydis įrodytas, kaltinamasis ieškinio dydžio neginčija, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš V. S. priteistina 292,35 lt. Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusioji A. M. pareiškė 2000 lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei 2000 lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog dėl sužalojimo apie mėnesį vaikščiojo su tvarsčiu ant veido, veide buvo mėlynės, teko siūti žaizdą, taigi randai liko iki šiol, jautė didelį diskomfortą išeidama į lauką, darbą, kuriame tenka bendrauti su klientais. Traumos pasekmes jaučia iki šiol, nes po sužalojimo dabar nuolat yra sloga. Taip pat patyrė išlaidas dėl gydymosi, pirko ir vartojo vaistus, tačiau kvitų neišsaugojo. Be to, vėliau buvo įbauginta kaltinamojo, todėl kurį laiką pasikeitė su mama gyvenamosiomis vietomis. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra atmestinas. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, ji neturi jokių dokumentų, patvirtinančių patirtos turtinės žalos dydį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, turi remtis įrodymais dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Kadangi nėra jokių įrodymų apie ieškinio dydį, ieškinys atmestinas. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad dėl V. S. tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, jai sukeltas fizinis skausmas, dėl ko nukentėjusioji buvo gydoma, turėjo vartoti vaistus, ilgą laiką juto traumos pasekmes, veide liko randas, jautė diskomfortą bendraudama su žmonėmis. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis yra nedirbantis. Taip pat atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji, kuri buvo aktyvi konflikto dalyvė. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 1000 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant V. S. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią V. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Patenkinti pareikštą Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, ir priteisti iš V. S. 292,35 lt. Valstybinės ligonių kasos naudai.

A. M. pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti atmesti.

A. M. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, ir priteisti iš V. S. 1000 lt. A. M. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.