Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinės žalos dėl to, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis – kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, taip pat nebuvo galimybės privačiai pasinaudoti dušu, trūko vietos (ploto) pailsėti. Dėl laikymo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs neigiamą poveikį.

5. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

6. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Kaip nustato CK 1.126 straipsnio 2 dalis, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį.

Pažymėtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kirstinė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Kvadera“ v. UAB ,,Luvel transportas“, Nr. 3K-3-363-469/2015).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2019 m. liepos 31 d. (spaudas ant voko, b. l. 6), atsakovės atstovas byloje prašo taikyti ieškinio senatį (b. l. 27). Iš paties pareiškėjo teiginių bei atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2011 m. kovo 22 d. iki 2019 m. birželio 27 d. (pareiškėjas 2019 m. birželio 28 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus). Kadangi pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2019 m. liepos 31 d., todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali apimti laikotarpį nuo 2016 m. liepos 31 d., konstatuojant, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą laikotarpiui nuo 2011 m. kovo 22 d. iki 2016 m. liepos 30 d.

Teismas atkreipia dėmesį, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, atitinkamai – leidžiančių kitaip skaičiuoti senaties termino pradžią. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose pasisakoma, kad paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Įvertinęs administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teismas taip pat pripažįsta, kad nėra pagrindo savo iniciatyva atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, teismas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams taip pat nenustatė.

Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o atsakovas prašo ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256-12).

Tuo remdamasis, teismas daro pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės atstovo prašymą ir pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 22 d. iki 2016 m. liepos 30 d. taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą šioje dalyje atmesti (LVAT administracinėse bylose Nr. A444-343/2013, Nr. A-261-1027/2011, Nr. A-2408-624/2015).

8. Pareiškėjas skundėsi, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, nebuvo galimybės privačiai praustis duše.

Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą.

Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu, pažymi, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu ne kamerose, o gyvenamosiose patalpose, kurios yra bendrabučio tipo, t. y. sekcijoje Nr. 2, kurios plotas 105,27 kv. m. Tokiose patalpose yra kalinami asmenys (nuteistieji), kurie dirba Lukiškių TI-K ūkio darbus, kaip šiuo atveju – pareiškėjas.

Pagal bylos duomenis pareiškėjas buvo kalinamas: nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. sekcija Nr. 2 (23 asmenys sekcijoje); 2016 m. rugpjūčio 11 d. sekcija Nr. 2 (21 asmuo sekcijoje); nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. sekcija Nr. 2 (22 asmenys sekcijoje); 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. sekcija Nr. 2 (23 asmenys sekcijoje); nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. sekcija Nr. 2 (22 asmenys sekcijoje); nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. spalio 11 d. sekcija Nr. 2 (23 asmenys sekcijoje); nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. spalio 17 d. sekcija Nr. 2 (22 asmenys sekcijoje); nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. spalio 31 d. sekcija Nr. 2 (23 asmenys sekcijoje); 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 4 sekcija Nr. 2 (24 asmenys sekcijoje); nuo 2016 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. sekcija Nr. 2 (23 asmenys sekcijoje); nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. sekcija Nr. 2 (22 asmenys sekcijoje); nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 2 d. sekcija Nr. 2 (23 asmenys sekcijoje); nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. sausio 12 d. sekcija Nr. 2 (22 asmenys sekcijoje); nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 18 d. sekcija Nr. 2 (21 asmuo sekcijoje); nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. sausio 24 d. sekcija Nr. 2 (22 asmenys sekcijoje); nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. kovo 11 d. sekcija Nr. 2 (24 asmenys sekcijoje); nuo 2017 m. kovo 12 d. iki 2017 m. kovo 15 d. sekcija Nr. 2 (23 asmenys sekcijoje); nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. kovo 30 d. sekcija Nr. 2 (22 asmenys sekcijoje); nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. sekcija Nr. 2 (21 asmuo sekcijoje); 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. balandžio 9 d. sekcija Nr. 2 (20 asmenų sekcijoje); 2017 m. balandžio 10 d. sekcija Nr. 2 (21 asmuo sekcijoje); nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. sekcija Nr. 2 (20 asmenų sekcijoje); 2017 m. balandžio 28 d. sekcija Nr. 2 (19 asmenų sekcijoje); nuo 2017 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. sekcija Nr. 2 (20 asmenų sekcijoje); 2017 m. gegužės 2 d. sekcija Nr. 2 (19 asmenų sekcijoje); nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. sekcija Nr. 2 (20 asmenų sekcijoje); nuo 2017 gegužės 5 d. iki 2017 m. birželio 1 d. sekcija Nr. 2 (21 asmuo sekcijoje); 2017 m. birželio 2 d. sekcija Nr. 2 (20 asmenų sekcijoje); nuo 2017 m. birželio 3 d. iki 2017 m. liepos 18 d. sekcija Nr. 2 (19 asmenų sekcijoje); nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. spalio 8 d. sekcija Nr. 2 (20 asmenų sekcijoje); 2017 m. spalio 9 d. sekcija Nr. 2 (19 asmenų sekcijoje); nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 11 d. sekcija Nr. 2 (20 asmenų sekcijoje); nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 19 d. sekcija Nr. 2 (19 asmenų sekcijoje); nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2017 m. spalio 24 d. sekcija Nr. 2 (20 asmenų sekcijoje); nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. spalio 27 d. sekcija Nr. 2 (21 asmuo sekcijoje); nuo 2017 m. spalio 28 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. sekcija Nr. 2 (20 asmenų sekcijoje); nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. sekcija Nr. 2 (21 asmuo sekcijoje); nuo 2017 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. sekcija Nr. 2 (20 asmenų sekcijoje); nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. sausio 18 d. sekcija Nr. 2 (21 asmuo sekcijoje); nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 24 d. sekcija Nr. 2 (20 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. kovo 12 d. sekcija Nr. 2 (19 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. kovo 13 iki 2018 m. kovo 14 d. sekcija Nr. 2 (18 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 16 d. sekcija Nr. 2 (19 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2018 m. kovo 20 d. sekcija Nr. 2 (18 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. kovo 26 d. sekcija Nr. 2 (19 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. kovo 28 d. sekcija Nr. 2 (18 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. sekcija Nr. 2 (19 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. sekcija Nr. 2 (18 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. sekcija Nr. 2 (19 asmenų sekcijoje); 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. sekcija Nr. 2 (18 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 6 d. sekcija Nr. 2 (17 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. sekcija Nr. 2 (18 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. birželio 15 iki 2018 m. birželio 24 d. sekcija Nr. 2 (17 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. liepos 4 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2018 liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 6 d. sekcija Nr. 2 (16 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. liepos 7 d. iki 2018 m. liepos 9 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. sekcija Nr. 2 (16 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. rugpjūčio 12 iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. sekcija Nr. 2 (17 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 rugsėjo 1 d. sekcija Nr. 2 (16 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); 2018 m. birželio 6 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. rugsėjo 20 iki 2018 m. rugsėjo 26 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugsėjo 27 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. spalio 11 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. spalio 13 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. spalio 14 d. iki 2018 m. spalio 23 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2018 m. spalio 30 d. sekcija Nr. 2 (16 asmenų sekcijoje); 2018 m. spalio 31 d. sekcija Nr. 2 (17 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); 2018 m. lapkričio 16 d. sekcija Nr. 2 (16 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); nuo 2018 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. sausio 7 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 9 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. sausio 15 d. sekcija Nr. 2 (13 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 24 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. sausio 28 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); 2019 m. sausio 29 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 11 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); 2019 m. vasario 12 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 14 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. kovo 1 d. sekcija Nr. 2 (16 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2019 m. kovo 12 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); 2019 m. kovo 13 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų), nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 21 d. sekcija Nr. 2 (13 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. kovo 28 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); 2019 m. kovo 29 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. sekcija Nr. 2 (17 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. sekcija Nr. 2 (16 asmenų sekcijoje); 2019 m. balandžio 16 d. sekcija Nr. 2 (17 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. balandžio 28 d. sekcija Nr. 2 (16 asmenų sekcijoje); 2019 m. balandžio 29 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. sekcija Nr. 2 (16 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. sekcija Nr. 2 (15 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. birželio 3 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 6 d. sekcija Nr. 2 (13 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 11 d. sekcija Nr. 2 (14 asmenų sekcijoje); nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 27 d. sekcija Nr. 2 (13 asmenų sekcijoje). Pareiškėjas 2019 m. birželio 28 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (b. l. b. l. 28–30).

Nustatyta, kad nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, yra sudaroma atskira dienotvarkė, kurią patvirtina Lukiškių TI-K direktorius. Pagal šią dienotvarkę pareiškėjas gali laisvai judėti, bendrauti su kitais asmenimis, lankyti sporto salę, kompiuterinę klasę, valgyklą, o ne tik būti gyvenamojoje patalpoje – sekcijoje. Pareiškėjas tokiomis sąlygomis turi / turėjo galimybę išeiti į lauką. Kalinimo įstaigos bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (sekcijose) pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis yra įrengti tualetai (atskirai nuo gyvenamosios patalpos), prausykla, dušas (taip pat įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos). Kiekviename aukšte buvo įrengta po du atskirus tualetus ir po dvi atskiras dušo kabinas nuteistųjų privatumui užtikrinti. Teismas, vertindamas atsakovės atstovo pateiktus duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo tiek naudojantis sanitariniu mazgu, tiek dušu, yra neįrodyti. Pabrėžtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kada pasireiškė pažeidimai dėl jo privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu ir / ar dušu, nesukonkretinta, ar jis kreipėsi į įstaigos administraciją dėl šio pažeidimo ir pan. Pažymėtina, jog pareiga detalizuoti pažeidimus tenka būtent pareiškėjui, teismas negali remtis hipotetiniais, neindividualizuotas bei nepagrįstais teiginiais.

Šiuo atveju byloje nėra pateikta duomenų (pats pareiškėjas savo skunde taip pat nenurodė), kad dėl to, jog sanitarinis mazgas (taip pat ir dušo patalpa) yra įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos (t. y. tokio išdėstymo sanitarinio mazgo), pareiškėjui buvo sukelti nepatogumai, naudojantis sanitariniu mazgu ar dušu. Teismas vertina, kad visgi šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad pareiškėjas per visą ginčo laikotarpį buvo laikomas gyvenamosiose patalpose (sekcijose), kuriose galima laisvai judėti, t. y. nuteistasis neprivalo visą parą būti tik gyvenamojoje patalpose kartu su kitais asmenimis. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo išvadai, kad buvo privatumo trūkumas dėl kitų kalinių. Tuo pačiu sutiktina, kad šiuo atveju asmens privatumas nepažeidžiamas daugiau nei būtina kalinimo sąlygomis. Taigi šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas nepagrįstu.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su privatumo pažeidimu, taip pat pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas, apribojimų taikymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Pabrėžtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

9. Pareiškėjas taip pat teigė, kad jam trūko gyvenamojo ploto, dėl to buvo sunku pailsėti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose patalpose (sekcijose) kartu su kitais asmenimis (daugiausia sekcijoje buvo 24 asmenys).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso: 1062 paras. Patikrinus ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusį kameros plotą, nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m plotas nebuvo pažeistas visą ginčo laikotarpį. Taip pat nebuvo pažeista iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kilusi 3 kv. m minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto riba. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpio metu vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo, o kadangi pareiškėjui Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, todėl skundo reikalavimas šiuo pagrindu nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad dėl anksčiau aptartų aplinkybių pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata buvo neigiamai paveikta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl negalėjimo tinkamai pailsėti (trukdymo ilsėtis) būtų kreipęsis raštu į atsakovės atstovo administraciją su prašymais ar skundais. Atsižvelgdamas į tai, teismas minėtus pareiškėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir nepripažįsta Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų.

10. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

10.1. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, t. y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.