Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl 2015 m. liepos 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2015-06-22 apie 0.35 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. pažeisdamas kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16, 226 p., vairavo privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu nedraustą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. K., neturėdamas teisės vairuoti (šios teisės nėra įgijęs) bei nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniu skundu R. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti jai priklausančią transporto priemonę. Tvirtina, kad jai priklausančiu automobiliu įvykio dieną niekam naudotis neleido ir nežino, kaip juo buvo pasinaudota. Apeliaciniame skunde kartu tvirtinama, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą nevertino jos parodymų bei nesiaiškino įvykio aplinkybių. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies galima sutikti.

ATPK 248 str. numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis ATPK 284 str. 1 d. nuostatomis, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 256 str. 3 d. pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tačiau pagal Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; iš ATPK 256 str. 3 d. kylantys teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismui buvo pateikta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje Pažeidėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 str. 1 d. bei 123 str. 5 d. Tačiau jau bylos tyrimo metu paaiškėjo, jog asmuo, prisipažinęs padaręs pažeidimus, vairavo ne jam priklausančią transporto priemonę. Nepaisant to, policijos pareigūnai plačiau ir išsamiau apie automobilio gavimo ir disponavimo juo aplinkybes Pažeidėjo neapklausė, konkrečiai nesiaiškino, kodėl ir kaip automobilis atsirado Pažeidėjo nurodomoje vietoje bei kodėl Pažeidėjo ir policijos pareigūnų nurodomos aplinkybės apie įvykio metu automobiliu važiavusius asmenis skiriasi. Iš byloje esančio Pažeidėjo paaiškinimo matyti, kad jis įvykio metu važiavęs vienas (3 b. l.), tačiau policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose yra užfiksuota, jog automobiliu važiavo du asmenys, kurie sustabdžius automobilį pasišalino link gyvenamojo namo (7 – 8 b. l.). Pažeidėjas nebuvo plačiau apklaustas apie aplinkybes, susijusias su jo atvykimu į policijos komisariatą ir prisipažinimu padarius pažeidimus, juo labiau, kad jis nurodo vairavęs praktiškai nepažįstamo asmens automobilį bei įvykio metu sugebėjo pabėgti iš įvykio vietos. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad automobilio savininkė R. K., kuri pateikė apeliacinį skundą, tyrimo metu apklausta iš viso nebuvo, todėl byloje nėra jokių duomenų apie jos poziciją dėl įvykio aplinkybių bei galimai konfiskuotino turto. Taigi nei apylinkės, nei apeliacinės instancijos teismai neturi realios galimybės tinkamai vertinti bei tarpusavyje gretinti su šiuo administraciniu teisės pažeidimu susijusių asmenų parodymų ir daryti pagrįstų išvadų.

Negana to, apylinkės teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, netinkamai fiksavo į teismo posėdį atvykusių asmenų paaiškinimus. Matyti, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime dalyvavo tiek Pažeidėjas, tiek automobilio savininkė R. K.. Nepaisant to, skundžiamame nutarime Pažeidėjo parodymai aptarti itin lakoniškai, o R. K. – išvis neįrašyti. Apeliaciniame skunde R. K. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji išdėstė aplinkybes dėl jos transporto priemonės panaudojimo be jos žinios, bet teismas į tai neatsižvelgė ir to neįvertino. Tokių apeliacinio skundo argumentų, kaip ir aplinkybės, ką konkrečiai apylinkės teisme nurodė ir paaiškino R. K., apygardos teismas taip pat negali patikrinti ir įvertinti, kadangi byloje nėra nei apylinkės teismo posėdžio protokolo, nei jo garso įrašo, o bylos apeliacinės instancijos teisme iš esmės nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byla buvo ištirta ir išnagrinėta netinkamai, tyrimo metu nebuvo bandyta išsiaiškinti visų reikšmingų aplinkybių, dėl ko apylinkės teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga buvo neišsami, nevisapusiška ir nepakankama tinkamo ir teisingo sprendimo priėmimui. Tai rodo, jog tiriant ir nagrinėjant šią bylą policijos pareigūnai ir apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. ir 286 str. 2 d. reikalavimų, dėl ko skundžiamas apylinkės teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Čia papildomai pažymėtina, jog šiuo metu byloje nėra jokių kitų Pažeidėjo kaltę patvirtinančių įrodymų, išskyrus jo paties prisipažinimą, o inkriminuoto ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje automobilio konfiskavimas yra numatytas kaip alternatyvi nuobauda, todėl tinkamai neišsiaiškinus įvykio aplinkybių, o kartu nenustačius jokių objektyvių suinteresuoto asmens parodymus paneigiančių duomenų bei motyvuotai neargumentavus, kodėl apeliantės paaiškinimai yra atmetami, nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog R. K. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga turto savininkė. Dėl visų šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas, o byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.

Nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 3 p.,

NUTARĖ:

Panaikinti 2015 m. liepos 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui tirti iš naujo.

Ši nutartis neskundžiama.