- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-191-278/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04927-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Panevėžio apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7411-755/2009 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir Panevėžio apskrities viršininko 2008-09-15 įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių atstovų paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. M. nurodė, kad jos sutuoktinis P. M. su Panevėžio apskrities viršininko administracija 1999-01-06 sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N 27/99-0010 dėl 931 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Nurodė, kad 2006-05-25 P. M. mirė ir ji yra vienintelė jo turto paveldėtoja. Panevėžio apskrities viršininko administracija 2009-06-30 raštu Nr. 20-1926-(1.14.)-60 „Dėl valstybinės žemės nuomos“ informavo apie atsisakymą su ja sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį bei nurodė, kad 2008-09-15 įsakymu Nr. Ž-3958 „Dėl valstybinės žemės sklypo Panevėžio miesto nuomos sutarties nutraukimo ir žemės sklypo išformavimo“1999-01-06 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis yra nutraukta ir žemės sklypas išformuotas. Nurodo, kad valstybinės žemės nuomos sutarties ji neatsisakė ir visos su žemės nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos po P. M. mirties perėjo jai. Teigia, kad už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomą 2006, 2007 metais sumokėjo mokesčius, naudojosi sklypu, juose yra daržas, vaismedžiai, stovi laikini pastatai. Be to, ieškovė nurodė, kad apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas raštu turėjo pranešti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Prašė teismą pripažinti atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties, sudarytos 1999-01-06 su P. M. dėl 931 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nutraukimą neteisėtu ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2008-09-15 įsakymą Nr. Ž-3958 „Dėl valstybinės žemės sklypo Panevėžio mieste nuo mos sutarties nutraukimo ir žemės sklypo išformavimo“.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad pagal CK 6. 558 straipsnį po žemės nuomininko mirties su nuomos sutartimi susijusio teisės ir pareigos pereina jo įpėdiniams, jeigu jie šių neatsisako ir darė išvadą, kad šios teisės ir pareigos pereina įpėdiniams be atskiro pareiškimo, patikslinimo, o norint šių santykių nebetęsti, nuomininko teisių paveldėtojas turi būti aktyvus ir pateikti atitinkamą pareiškimą. Nurodė, kad J. M., kaip įpėdinio pozicija dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo nebuvo išreikšta, bet priešingai, ji siekė vykdyti nuomos sutartį, nes priėmusi palikimą, naudojosi žeme, du metus po sutuoktinio mirties jo vardu buvo mokami žemės nuomos mokesčiai. Teismas atsižvelgė į tai, jog žemės nuomotojas Panevėžio apskrities viršininko administracija ir tretysis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija, kuri kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties nutraukimo, nebuvo atidūs prieš nuspręsdami dėl sutarties nutraukimo, nerinko būtinos informacijos, nesiaiškino dėl palikėjo teisių perėmėjo kas būtų leidęs nustatyti, jog įpėdiniai faktiškai naudojasi žeme ir neketina nutraukti sutarties. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti žemės nuomos sutartį bei išmuomotą žemės sklypą išformuoti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija, administruojanti žemės nuomos mokesčius, 2008-07-30 rašte Nr. 15-15.28-2487 nurodė, kad valstybinės žemės nuomininkas P. M. yra miręs, paveldėtojai žemės nuomos teisių neperėmė ir prašė nutraukti 1999-01-06 žemės nuomos sutartį Nr. N27/99-0010. Nagrinėjant prašymą, buvo išsiaiškinta, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne J. M., bet Z. K., kuri faktiškai ir naudojasi šalia esančiu P. M. išnuomotu žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)). Šį faktą konstatavo ir teismas, nes žemės nuomos mokesčius 2006 ir 2007 metais mokėjo Z. K., jos šeima P. M. išnuomotame žemės sklype pasistatė malkinę, šuns voljerą. Atsakovas nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė, vienintelė po vyro mirties paveldėjusi jo palikimą, paveldėjo ir jo teises bei pareigas dėl žemės sklypo nuomos sutarties, nes ji po vyro mirties (2006-05-26), iki ginčijamo įsakymo išleidimo 2008-09-15, nesikreipė nei į VĮ Registrų centrą, nei į Panevėžio apskrities viršininko administraciją dėl nuomos teisių perregistravimo, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis yra pasibaigusi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. M. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad CK 6.559 straipsnis, reglamentuojanti žemės nuomos sutarties galiojimą pasikeitus žemės nuomotojui, numato, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Iš to seka, kad žemės sklypo nuomos sutartis po P. M. mirties galioja ieškovei. Tai, kad įpėdiniai faktiškai naudojasi žeme ir neketina nuomos sutarties nutraukti, privalėjo išsiaiškinti pats atsakovas. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas J. M. išduotas 2006-10-31, t.y. beveik prieš du metus iki ginčijamo įsakymo išleidimo. Ši informacija buvo prieinama tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai. Mano, kad spręsdamas dėl nuomos sutarties atsakovas turėjo vadovautis įstatymo viršenybės, „vieno langelio“ bei kitais viešojo administravimo principais, tinkamai bendradarbiauti tiek su trečiuoju asmeniu, tiek su registrais ir gauti būtiną ir išsamią informaciją priimant sprendimą. Atsakovas to neužtikrino ir pažeidė ieškovės turtines teises, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sutarties nutraukimą ir sklypo išformavimą neteisėtais bei panaikino Panevėžio apskrities viršininko įsakymą. Ieškovė nurodo, kad jos ir giminaitės Z. K. žemės sklypai ribojasi ir ginčijamą žemės sklypą abi šeimos naudoja kartu.
Žemesnės instancijos teismas
Tretysis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija apeliacinį skundą prašo tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir aiškino materialinės teisės normas. Nurodo, kad 2006-10-23 paveldėjimo teisės liudijime Nr. 13489 (paveldėjimo bylos Nr.186) nurodyta, kad J. M. paveldėjo P. M. turtą kurį sudaro piniginiai indėliai, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepaveldėjo P. M. žemės sklypo, esančio Medžiotojų g. 60, Panevėžys, nuomininko teisių ir pareigų. Tretysis asmuo mano, kad teismas darė nepagrįstą išvadą, kad nuomininko teisės ir pareigos pereina įpėdiniams be atskiro pareiškimo, ir tik norėdamas nebetęsti nuomos teisinių santykių, paveldėtojas turi būti aktyvus ir teikti atitinkamą prašymą. Nurodo, kad ginčo žemės sklypu naudojosi Z. K. - mokėjo žemės nuomos mokesčius, pasistatė malkinę, šuns voljerą, todėl duomenų apie tai, kad J. M. būtų išreiškusi valią perimti su nuomos sutartimi susijusias teises ir pareigas, nei duomenų, kad ieškovė faktiškai būtų perėmusi nuomininko teises ir pareigas, teismas nenustatė, o priešingai, konstatavo, kad nuomininko teises ir pareigas vykdė Z. K..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad P. M. ir Panevėžio apskrities viršininko administracija 1999-01-06, laikotarpiui iki 2028-12-04, sudarė valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sklypo, esančio Medžiotojų g. 60, Panevėžyje, nuomos sutartį. Minėta sutartis 1999-01-07 buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre (b.l 12-16). P. M. mirė 2006-05-25 ir jo turtą pagal įstatymą paveldėjo ieškovė J. M. (b.l.10, 64). Ieškovė teigia, kad ji paveldėjo ir vyro teises ir pareigas pagal žemės sklypo nuomos sutartį bei naudojasi žemės sklypu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad žemės nuomos mokesčius už 2006 m. ir 2007 m. mokėjo Z. K. (b.l.9). Be to, iš ieškovės J. M. bei liudyt. Z. K. parodymų matyti, jog žemės sklypu naudojasi ir Z. K. šeima, be to, jame yra pastatyta malkinė bei šuns voljeras. Iš byloje esančio Z. K. 2008-12-10 prašymo, pateikto Panevėžio miesto savivaldybės administracijai matyti, kad ji prašė leisti išsipirkti ginčo sklypą (b.l. 72-73). Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos Z. K. teisėms ir pareigoms, todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Dėl paminėto procesinio teisės normų pažeidimo, sprendimas naikintinas, byla pirmosios instancijos teismui grąžintina nagrinėti iš naujo ir teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimų motyvų ir argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.