Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo Č. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vedusiam, senatvės pensininkui, neteistam, perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. A. 2014 m. vasario 9 d., apie 18.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu kambaryje kumščiais sudavė nukentėjusiajai sutuoktinei R. G. A. tiksliai nenustatytą smūgių kiekį, bet ne mažiau septynių, į dešinę ir kairę akis, galvos viršutinę, veido ir krūtinės ląstos sritis, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai R. G. A. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų kraujosruvų kaktos dešinės pusės odoje, poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo kairiame skruoste, kraujosruvos apatinės lūpos kairės pusės raudonio bei gleivinės srityje, poodinių kraujosruvų apatinio žandikaulio kairės pusės srityje, dešiniame žaste ir dešinėje plaštakoje.

Bylos nagrinėjimo metu iš VšĮ „Vilkpėdės ligoninė“ buvo gauta informacija, jog R. G. A., gimusi (duomenys neskelbtini), gydosi VšĮ „Vilkpėdės ligoninė“ nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki šiol. Ji negali dalyvauti teismo posėdžiuose dėl fizinės negalios. Pacientės diagnozė – lėtinė galvos smegenų išemija, pirminė arterinė hipertenzija II st., epilepsija, demencija sergant kitomis ligomis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas remiasi R. G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teismo posėdyje pagarsintais parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. G. A. parodė, kad 2014 m. vasario 9 d., apie 14.00 val., tarp jos ir vyro Č. A. kilo konfliktas dėl neištikimybės. Vyras žodžiu jai dėl to priekaištavo, o vėliau iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, jis su pareigūnais pabendravo, o jiems išvykus, paėmė degtinės butelį, išgėrė ir vėl pradėjo prie jos kabinėtis. Konflikto metu Č. A. trenkė jai kumščiu į dešinę ir kairę akį, galvos, veido bei krūtinės ląstos sritį. Dėl įvykio ji iškvietė policiją, o vyras Č. A. išėjo į parduotuvę. Dėl sukelto fizinio skausmo ir padarytų sumušimų iškvietė greitąją medicininę pagalbą, kuri ją išvežė į VšĮ „Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę“, kur buvo diagnozuotas galvos ir krūtinės ląstos sumušimas. (b. l. 15)

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. G. A. parodė, kad 2014 m. vasario 9 d., apie 14.00 val., tarp jos ir jos vyro Č. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas, kurio metu vyras sudavė jai dešiniu kumščiu į dešinę akį, paskui su kairės rankos kumščiu į kairę akį. Kiek smūgių jis sudavė, neatsimena. Vėliau sudavė dešinės ir kairės rankos kumščiais į veido bei krūtinės ląstos sritį, kiek smūgių sudavė, nežino. Tokiu būdu jos vyras sukėlė jai fizinį skausmą. Konfliktai tarp jų vyko ir anksčiau, tačiau tik žodinio pobūdžio. Čia buvo pirmas kartas, kai vyras panaudojo prieš ją fizinį smurtą. Jos vyras serga, jam kažkas yra negerai su psichika, jis daug kartų yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje. (b. l. 16)

Iš R. G. A. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2014 m. vasario 9 d., apie 14.00 val., tarp jos ir vyro Č. A. bute kilo konfliktas dėl to, kad ji būdama jauna buvo neištikima savo vyrui su jo giminaičiu. Konflikto metu vyras trenkė jai kumščiu į dešinę bei kairę akį, su kumščiais trenkė į galvą, veidą, krūtinės ląstos sritį, taip sukeldamas R. A. fizinį skausmą. R. A. kreipėsi į VŠĮ Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę, kur jai buvo diagnozuota galvos ir krūtinės ląstos sumušimai. (b. l. 1)

Teisme apklaustas liudytojas P. V. parodė, jog 2014 m. vasario mėnesį buvo kviečiama pagalba dėl šeimyninių aplinkybių, dėl smurto artimoje aplinkoje. Pagalba buvo kviečiama ne kartą. Vyras išgeria, moteris kviečia policiją. Konfliktai daugiausiai kyla dėl pinigų. Liudytojas nurodė, jog detaliau įvykio aplinkybių neatsimena. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. V. parodė, kad 2014 m. vasario 9 d., patruliuojant kartu su kolega, apie 14.05 val. gavo pranešimą, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į minėtą įvykio vietą, į juos kreipėsi Č. A., kuris paaiškino, kad tarp jo ir žmonos R. G. A. įvyko konfliktas, kurio metu žmona jam grasino peiliu. Vyras elgėsi keistai, kalbėjo apie įvykius, kurie visai buvo nesusiję su pranešimu. Žmona R. G. A. paaiškino, kad vyras pats prie jos kabinėjasi, paminėjo, jog jis daug kartų yra gydytas psichiatrinėje ligoninėje ir ji vyrui peiliu negrasino. R. G. A. paaiškino, kad net nežinojo, kad vyras Č. A. iškvietė policiją. Vyras Č. A. teigė, jog žmonai pretenzijų neturi, policijos pagalbos jam nereikia, taip pat Č. A. prisipažino, kad gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Akivaizdžių smurto žymių nei pas R. G. A., nei pas Č. A. nesimatė. (b. l. 22)

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2014 m. vasario 9 d. 14.01 val. buvo gautas pranešimas, jog konfliktuoja žmona, pranešėjui grasina peiliu. (b. l. 14)

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2014 m. vasario 9 d. 16.39 val. buvo gautas pranešimas, jog neblaivus vyras fiziškai smurtauja prieš žmoną. (b. l. 13)

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2014 m. vasario 10 d. 00.05 val. buvo gautas pranešimas iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, kad 19.09 val. greitoji medicinos pagalba iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pristatė R. A., kuri paaiškino, kad 2014 m. vasario 9 d., apie 18.30 val., ją namuose sumušė vyras. R. A. diagnozuoti galvos ir krūtinės ląstos sumušimai. (b. l. 12)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio P. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. vasario 9 d., patruliuojant kartu su patruliu P. V., apie 14.05 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) žmona grasina peiliu. Atvykus į vietą į policijos pareigūnus kreipėsi Č. A., kuris paaiškino, kad su žmona vyko konfliktas, ji jam grasina peiliu. Vyras elgėsi keistai, kalbėjo apie įvykius, kurie nesusiję su pranešimu. Vyro žmona R. G. A. paaiškino, kad vyras pats prie jos kabinėjasi, be to, vyras daug kartų gydėsi psichiatrijos ligoninėje, ji jam peiliu negrasino. Č. A. nurodė, kad jis žmonai pretenzijų neturi, policijos pagalbos jam nereikia, taip pat jis prisipažino, kad gydėsi psichiatrijos ligoninėje. (b. l. 21)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, remiantis apžiūros ir pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, R. G. A. padaryti šie kūno sužalojimai: kraujosruvos kaktos dešinės pusės odoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame skruoste, kraujosruva apatinės lūpos kairės pusės raudonio bei gleivinės srityje, poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio kairės pusės srityje, dešiniame žaste ir dešinėje plaštakoje, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais ) prieš 1-3 paras iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014 m. vasario 9 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas krūtinės ląstos sumušimas sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė paremta tik subjektyviais nukentėjusiosios skausminiais nusiskundimais, bet nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Sužalojimų lokalizacija pasiekiama nukentėjusiajai, juos pasidarant pačiai. Sužalojimų vietose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, nėra. (b. l. 19-20)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 11 garsų įrašų, kuriuos pateikė Bendrasis pagalbos centras. Nustatyta, kad pagalbos telefonu skambino tiek Č. A., tiek R. G. A.. Č. A. skambino nurodydamas, kad jam reikia taksi, vėliau, kad žmona paėmė peilį, o jis atėmė jį. R. G. A. skambindama pagalbos telefonu nurodė, kad vyras mušasi, ne taip seniai buvo atvažiavusi policija, vyras pasiėmė butelį degtinės, prisigėrė, vėl prie jos lenda. (b. l. 25-28)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kadangi Č. A. nuo 2005 m. diagnozuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas (demencija, t. y. įgyta silpnaprotystė), todėl jam tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. (b. l. 55)

Iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu Č. A. konstatuojamas įgytos silpnaprotystės sindromas – mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu Č. A. konstatuojamas įgytos silpnaprotystės sindromas – mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija, dėl savo psichikos sveikatos būklės (išreikštos silpnaprotystės sindromo) jis negali būti pilnaverčiu ikiteisminio tyrimo bei teismo proceso dalyviu, todėl jo paaiškinimus rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą. Č. A. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. (b. l. 67-70)

Ekspertas Irmantas Ramanauskas teismo posėdyje patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas bei paaiškino, jog silpnaprotystė turi tendenciją tik progresuoti, gydymas, jei jis yra sėkmingas, tik leidžia tą progresavimą sulėtinti. Iš esmės asmens būklė blogėja, blogėja jo psichikos būklė, visos pažintinės funkcijos, intelektas, atmintis ir t. t. Ambulatorinis stebėjimas tikslingas tuomet, kai silpnaprotystę lydi gretutiniai nepageidaujami požymiai, t. y. sujaudinimo epizodai, agresijos, smurto proveržiai, nemigos, nuotaikos sutrikimai, epizodiškai gali kartotis net psichozės intarpai, kada žmogus haliucinuoja, kliedi ir tuomet neadekvačiai elgiasi. Šiems dalykams koreguoti reikalingas psichiatrinis stebėjimas, neretai ir gydymas. Silpnaprotyste sergantys asmenys į psichiatrines ligonines neguldomi, juos galima gydyti ambulatoriškai. Į psichiatrijos ligonines tokie asmenys patenka tuomet, kai pasireiškia delyrai, t. y. sąmonės sutrikimo būklės su sujaudinimais, haliucinacijomis, neadekvačiu elgesiu, kai asmenys naktimis nemiega, būna sujaudinti ir pan. Delyras esant demencijai – tai sąmonės sutrikimo būklė, susijusi su sujaudinimu, neadekvačiu elgesiu, kliedesiniais, haliucinasiniais išgyvenimais, esant tokioms būklėms, žmogui reikalingas gydymas. Dėl silpnaprotystės Č. A. nėra pavojingas, tačiau kai prasideda delyrai, jis tampa pavojingas pats sau, nes jis neadekvačiai suvokia aplinką, jis kelia pavojų pirmiausiai pats sau, gali kelti pavojų ir kitiems asmenims, kurie siekia jį apsaugoti.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, jog jie tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina ir leidžia teigti, kad Č. A. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Faktą, jog Č. A. kumščiais sudavė R. G. A. tiksliai nenustatytą smūgių kiekį, bet ne mažiau septynių, į dešinę ir kairę akis, galvos viršutinę, veido ir krūtinės ląstos sritis, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, patvirtina nukentėjusiosios R. G. A., liudytojo P. V. parodymai, nukentėjusiosios protokole – pareiškime, ataskaitų žiūryklėse, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys. R. G. A. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog Č. A. jai sudavė kelis smūgius į galvos sritį bei krūtinės ląstos sritį. Dėl tokių Č. A. veiksmų ji patyrė skausmą. Iš specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų matyti, jog R. G. A. buvo padaryti sužalojimai, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, jie nėra būdingi griuvimui, sužalojimai padaryti nemažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Pažymėtina, jog iš liudytojo P. V. parodymų, taip pat iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog 2014 m. vasario 9 d., apie 14.05 val., pagal iškvietimą buvo nuvykta į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir buvo išsiaiškinta, kad nei vienam iš konflikte dalyvavusių asmenų policijos pagalbos nereikėjo. Iš liudytojo P. V. parodymų matyti, jog jokių fizinio smurto žymių nei ant Č. A., nei ant R. G. A. kūnų nesimatė. Taigi akivaizdu, jog fizinis smurtas prieš R. G. A. buvo panaudotas ne apie 14.00 val., kaip buvo nurodoma kaltinime, o vėliau, t. y. po to, kai policijos pareigūnai išvyko iš įvykio vietos ir prieš tai, kai buvo kreiptasi pagalbos į medikus. Iš ataskaitų žiūryklėse užfiksuotų duomenų matyti, kad po to, kai policijos pareigūnai buvo nuvykę pas Č. A. ir R. G. A., buvo gauti du pranešimai apie tai, jog vyras panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę.

Vadovaudamasis eksperto teisme duotais paaiškinimais ir pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kurio išvadose nurodyta, jog įstatymo uždraustos veikos padarymo metu Č. A. konstatuojamas įgytos silpnaprotystės sindromas – mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija, jis dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, teismas konstatuoja, kad Č. A. darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką buvo nepakaltinamas, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnio nuostatas jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog Č. A. tyrimo metu buvo konstatuojamas įgytos silpnaprotystės sindromas – mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija. Č. A. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas ir jam rekomenduojamas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ekspertas minėtą rekomendaciją iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu. Taigi įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir eksperto paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 98 straipsnio nuostatomis, Č. A. yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Ikiteisminio tyrimo metu Č. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri įsiteisėjus nutarčiai naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos BPK 401, 403, 404 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Č. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nepakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Č. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.