Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 17.9-9156 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad generalinis prokuroras 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1-195 „Dėl pretendentų atrankos į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas paskelbimo“ nusprendė 2020 m. liepos 1 d. pradėti atranką į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas (b. l. 69).

Generalinė prokuratūra 2020 m. liepos 1 d. raštu Nr. 17.9.-7378 „Dėl pretendentų atrankos į atsilaisvinančias prokuroro pareigas“ Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorams pranešė apie pradėtą atranką ir pasiūlė joje dalyvauti, teikiant dokumentus iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. imtinai (b. l. 70).

Pareiškėjas 2020 m. liepos 16 d. Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriui pateikė prašymą įrašyti jį į Karjeros registro perkėlimo duomenų bazę, nurodydamas, kad pageidauja būti perkeltas į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas (b. l. 101). Generalinė prokuratūra 2020 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. PN-22 įrašė pareiškėją į Karjeros registro perkėlimo duomenų bazę kaip siekiantį Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigų (b. l. 102).

Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateikė Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriui prašymą perkelti jį į žemesnes pareigas, t. y. į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas (b. l. 12).

Generalinis prokuroras 2021 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 17.9-9156 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, jog pareiškėjo prašymas nebus tenkinamas. Sprendime nurodoma, kad, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, bendraisiais objektyvumo, efektyvumo principais ir generaliniam prokurorui suteikta diskrecijos teise spręsti dėl galimybė stabdyti arba nutraukti paskelbtą atranką, siekiant užtikrinti sąžiningą prokuratūroje siekiančių asmenų konkurenciją ir suformuoti tokį prokurorų korpusą, kuris leistų maksimaliai efektyviai siekti prokuratūrai keliamų tikslų ir atkurti visuomenės pasitikėjimą ja, siekiant užtikrinti teisėtus prokurorų, pateikusių prašymus dalyvauti minėtoje atrankoje, lūkesčius, nuspręsta nestabdyti ir nenutraukti atrankos į Skyriaus prokuroro pareigas ir neperkelti pareiškėjo į žemesnes pareigas. Atkreipė dėmesį, kad atranka pradėta 2020 m. liepos 1 d., dokumentus galima teikti iki 2020 m. rugsėjo 4 d. imtinai, todėl pareiškėjas buvo pakviestas dalyvauti atrankoje (b. l. 13–14).

Generalinė prokuratūra 2020 m. rugpjūčio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 17.9-9151 pratęsti terminą dokumentų pateikimui iki 2020 m. rugsėjo 4 d. imtinai (b. l. 74).

Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 21 d. pateikė atsakovei prašymą pateikti duomenis apie visus prokurorus, kurie eidami pareigas, dar nepasibaigus kadencijos terminui, pateikė prašymus perkelti į žemesnes ir (ar) lygiavertes pareigas Lietuvos Respublikos prokuratūros sistemoje ir tokie prašymai nebuvo patenkinti (b. l. 15). Taip pat 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareikalavo pateikti informaciją, ar prokurorams, nepasibaigus kadencijai, buvo taikomi tokie patys principai, o, jei ne, paaiškinti, dėl kokių priežasčių (b. l. 16). Generalinė prokuratūra 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu nurodė pareiškėjui neturinti galimybės pateikti prašomos informacijos (b. l. 17–20). Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pateikti informaciją apie M. Š.-D. atleidimą iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojos pareigų (b. l. 21–22), tačiau atsakovė šio prašymo taip pat netenkino (b. l. 23–24).

Spręsdamas dėl generalinio prokuroro 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 17.9-9156 teisėtumo ir pagrįstumo, teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Prokuratūros įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai pagal generalinio prokuroro nustatytą kompetenciją. Generalinės prokuratūros struktūrą nustato generalinis prokuroras, Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotojai pagal kompetenciją (Prokuratūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Prokuratūros įstatymas ir kiti įstatymai, taip pat prokurorams nėra taikomas Valstybės tarnybos įstatymas (Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Tai, kad į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, o į pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras, nustatyta Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje. Tame pačiame straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad Prokurorų atrankos komisija ar Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija, įvertinusi kiekvieno pretendento dalykines, asmenines savybes ir organizacinius gebėjimus ir remdamasi generalinio prokuroro nustatytais vertinimo kriterijais, pateikia kandidatų sąrašą. Į pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į atrankos komisijos išvadas, kurios generalinio prokuroro nesaisto (Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 7 ir 8 dalys).

Kadangi pareiškėjas siekia būti perkeltas į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas, nagrinėjamu atveju aktualios ir Prokuratūros įstatymo 34 straipsnio nuostatos dėl prokurorų karjeros. Asmuo, pageidaujantis būti paskirtas į šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse nurodytas pareigas, pateikia prašymą įrašyti jį į Registrą ir dalyvauja atrankoje į šias pareigas šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka (1 dalis). Į apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip trejų metų tarnybos prokuroru ir (ar) darbo teisėju stažą, arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnį ne mažiau kaip trejus metus yra dirbęs teisinį pedagoginį darbą (7 dalis).

Jeigu paskelbus atranką atsiranda pretendentas, kurį galima perkelti į pareigas generalinio prokuroro nustatyta tvarka arba paskirti į pareigas nevykdant atrankos Prokuratūros įstatymo 34¹ straipsnyje nustatyta tvarka, generalinis prokuroras gali sustabdyti atranką, iki bus išspręstas pretendento perkėlimo ar paskyrimo nevykdant atrankos klausimas, arba ją nutraukti (Nuostatų 34 punktas). Prokurorų, siekiančių būti perkeltų į lygiavertes ar žemesnes pareigas, atranka vykdoma Nuostatuose nustatyta bendra tvarka su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis (Nuostatų 58 punktas). Jeigu į tas pačias laisvas ar atsilaisvinsiančias pareigas pretenduoja daugiau negu vienas prokuroras, vykdoma atranka, kurioje gali dalyvauti tik šie prokurorai (Nuostatų 60 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros personalo formavimo procedūros vykdymas yra priskirtas generalinės prokuratūros kompetencijai, o jos vykdymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme. Atsakovas, būdamas atsakingas už Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros personalo formavimą, turi diskrecijos teisę atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir yra atsakingas už pasirinkimą, tuo pačiu priimdamas sprendimą turi įvertinti galinčias kilti pasekmes. Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog į pareigas asmenį įsakymu skiria Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Komisijos išvadas, kurios Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nesaisto. Teismui net ir patenkinus pareiškėjo reikalavimą, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turėtų paskirti į Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas vieną iš kandidatų, bet nebūtinai pareiškėją. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vykdomos papildomos atrankos į Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas procedūros pateisinamos siekiu rasti tinkamiausią kandidatą šioms pareigoms (žr. 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-826-492/2016).

Paminėtų Prokuratūros įstatymo ir Nuostatų teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymu nėra nustatyta imperatyvaus pobūdžio kriterijų ir sąlygų, kuriems egzistuojant generalinis prokuroras būtų įpareigotas priimti įsakymą dėl asmens skyrimo į pareigas, įskaitant ir dėl jo perkėlimo į žemesnes pareigas. Nors Prokuratūros įstatymo 34 straipsnyje yra įtvirtinti objektyvūs kriterijai, kuriuos turi atitikti pretendentai į prokuroro pareigas, tačiau jie yra skirti pačiam asmeniui, siekiančiam eiti pareigas, t. y. šie kriterijai užtikrina galimybę pretendentui būti įrašytam į registrą ir dalyvauti atrankoje. O Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostata, jog į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis atrankos principu, bei 8 dalies nuostata, jog generalinio prokuroro nesaisto atrankos komisijos išvados, suponuoja išvadą, kad generalinis prokuroras turi diskrecijos teisę spręsti dėl atrankoje dalyvavusių pretendentų tinkamumo siekiamoms pareigoms.

Pareiškėjas šiuo atveju nesutinka su generalinio prokuroro sprendimu neperkelti jo į žemesnes pareigas ir tęsti atranką į laisvas Skyriaus prokuroro pareigas, taip pat siekia, kad į šias pareigas jis būtų perkeltas. Pareiškėjo nuomone, pagal Nuostatus atranka vykdoma tik tarp prokurorų, kurie siekia būti perkelti į žemesnes pareigas ir tik tuo atveju, jeigu į laisvas pareigas pretenduoja daugiau nei vienas pretendentas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo vienintelis, kuris pageidavo būti perkeltas į žemesnes pareigas, kitų prašymų nebuvo, todėl atranka turėjo būti stabdoma.

Kaip jau minėta, Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 1 ir 8 dalyse, kuriose nustatyta, kad į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis atrankos principu ir kad generalinio prokuroro nesaisto Atrankos komisijos išvados, yra įtvirtinta generalinio prokuroro, atsakingo, be kita ko, ir už prokuratūros personalo formavimą, diskrecijos teisė spręsti dėl atrankoje dalyvavusių pretendentų tinkamumo siekiamoms pareigoms. Pažymėtina, kad teisės aktuose nesant įtvirtintų objektyvių kriterijų, kurie imperatyviai nulemtų generalinio prokuroro sprendimą, generalinis prokuroras turi teisę kiekvienu individualiu atveju spręsti, kuris iš Kandidatų sąraše esančių pareigūnų yra tinkamiausias vykdyti jam patikėtas pareigas. Šiuo atveju generalinis prokuroras dar 2020 m. liepos 1 d. pradėjo atranką į Skyriaus prokuroro pareigas, apie kurią buvo pranešta visiems Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorams. Todėl preziumuojama, kad pareiškėjas, jau žinodamas apie atranką, 2020 m. liepos 16 d. pateikė prašymą įrašyti jį į Karjeros registro perkėlimo duomenų bazę, o 2020 m. rugpjūčio 19 d. – prašymą perkelti jį į Skyriaus prokuroro pareigas. Pažymėtina, kad tokiu atveju sutiktina su atsakovės argumentais, kad atranka vyko kurį laiką, paraiškas dalyvauti jau buvo pateikę kiti pretendentai, todėl sustabdžius atranką būtų pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad Sprendimu pareiškėjui taip pat buvo pasiūlyta dalyvauti atrankoje, tačiau jis šiuo pasiūlymu nepasinaudojo.

Taip pat teismas pažymi, kad Nuostatų 60 punktu (t. y. tuo atveju, jeigu į tas pačias laisvas ar atsilaisvinsiančias pareigas pretenduoja daugiau negu vienas prokuroras, vykdoma atranka, kurioje gali dalyvauti tik šie prokurorai), galima vadovautis tik tuomet, kai dar iki atrankos paskelbimo pretendentai (kiti prokurorai) būtų teikę prašymus perkelti juos į atsilaisvinančias ar laisvas pareigas ir tokiu atveju atitinkamai būtų organizuojama atranka tik šiems asmenims, neskelbiant atrankos kitiems prokurorams. Šiuo atveju, kaip matyti, pareiškėjas pateikė tiek prašymą įrašyti jį į Karjeros rezervą, tiek prašymą perkelti į žemenes pareigas jau vykstant atrankai, todėl nėra pagrindo taikyti minėtą Nuostatų punktą.

Pažymėtina, kad atrankos paskelbimas ir nestabdymas neprieštarauja nei teisės aktuose įtvirtintiems procedūriniams reikalavimams, nei teisingumo ir operatyvumo principams, kadangi, kaip jau minėta, Generalinės prokuratūros vykdomos atrankos į prokuroro pareigas procedūros pateisinamos siekiu rasti tinkamiausią kandidatą šioms pareigoms. Tai leidžia daryti išvadą, kad generalinis prokuroras nagrinėjamu atveju tinkamai įgyvendino diskrecijos teisę ir ją įgyvendindamas procedūrinių normų nepažeidė. Teismas atkreipia dėmesį, kad atrankos nestabdymas nepažeidė ir pareiškėjo teisių bei interesų, kadangi, kaip jau minėta, jam buvo pasiūlyta dalyvauti atrankoje. Be to, teisės aktuose nesant įtvirtintų objektyvių kriterijų, kurie automatiškai suponuotų generalinio prokuroro sprendimą dėl tinkamiausio kandidato, ir atsižvelgiant į Prokuratūros įstatyme bei Nuostatuose įtvirtintą atrankos principą, nė vienas kandidatas negali būti tikras, kad generalinis prokuroras jį paskirs ar perkels į pareigas. Todėl generaliniam prokurorui nenutraukus atrankos, negalėjo būti pažeisti ir pareiškėjo interesai.

Nors pareiškėjas teigia, kad jo atžvilgiu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi anksčiau kiti prokurorai buvo perkelti į žemesnes pareigas, tačiau teismas su tuo nesutinka. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. K. perkeltas į žemesnes pareigas pasibaigus jo paskyrimo į pareigas laikotarpiui (b. l. 52–68), prokurorė M. Š.-D. buvo paskirta generalinio prokuroro pavaduotoja, vėliau – Lietuvos nacionaline nare Eurojuste (b. l. 76–78), taigi ji nebuvo be atrankos perkelta į žemesnes pareigas. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. B., atsižvelgiant į sveikatos būklę, įvertinus aplinkybes, kad turi būstą Vilniuje, į pabaigą ėjo jo tarnybinio būsto nuomos Kaune terminas, artėjo paskyrimo į pareigas kadencijos pabaiga, buvo perkeltas į žemesnes pareigas Generalinėje prokuratūroje (b. l. 79–92). Pareiškėjas šių duomenų byloje niekaip nepaneigė, o teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo teisinė padėtis buvo tokia pati kaip minėtų prokurorų ir jis turėjo būti perkeltas į žemesnes pareigas.

Taigi, byloje nustačius, kad generalinis prokuroras, įgyvendindamas diskrecijos teisę parenkant tinkamiausią asmenį eiti pareigas, turi teisės aktuose įtvirtintą teisę, o ne pareigą sustabdyti atranką, atsiradus pretendentui, kurį galima perkelti į pareigas, taip pat nenustačius, jog nagrinėjamu atveju būtų pažeistos procedūrinės atrankų organizavimo taisyklės, konstatavus, jog ginčijamu Sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, skundo reikalavimas panaikinti generalinio prokuroro 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 17.9-9156 atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.