- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- e2S-1824-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08785-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- S. G., R. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir S. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjai R. G. ir S. G. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teisme prašymą, prašydami nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta esant visoms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms sąlygoms. Pažymėjo, kad esant CK 3.51 straipsnio 1 dalies sąlygoms bei kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).
4. Teismas, įvertinęs pareiškėjų prašyme nurodomas aplinkybes (neturi nepilnamečių vaikų, nuo 2020 metų gyvena atskirai, nesirūpina vienas kitu, sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių), laikė, kad jos atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytas santuokos nutraukimo sąlygas ir pareiškėjų santuoka sutuoktinių bendru sutikimu yra nutraukiama notarine tvarka.
5. Kadangi pareiškėjai nenurodė aplinkybių, dėl kurių jų santuoka bendru sutarimu negali būti nutrauktina notarine tvarka, teismas pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išaiškindamas, jog dėl santuokos nutraukimo pareiškėjai turėtų kreiptis į pasirinktą notarą (CK 3.54¹ straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas S. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
6.1. pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai nepagrįsti, kadangi pareiškėjas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje – (duomenys neskelbtini), bausmės atlikimo termino pabaiga (duomenys neskelbtini)., todėl pagal teisinį reglamentavimą pareiškėjas negali turėti ir naudotis kitais įrenginiais, nei jie numatyti 2022 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28¹ straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant notarinis veiksmas gali būti atliekamas nuotoliniu būdu, tačiau jų visų apeliantas neatitinka dėl taikomų apribojimų ir draudimų naudotis įrenginiais. Tačiau net ir esant techninėms sąlygoms pareiškėjas negalėtų pasinaudoti notariniais veiksmais nuotoliniu būdu, kadangi neturi registruoto kvalifikuoto parašo ir jo įsigyti neturi galimybės dėl taikomų apribojimų;
6.2. trumpalaikės išvykos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta trumpalaikių išvykų galimybė dėl svarbių priežasčių ir tarp jų nėra numatyta galimybė nuteistajam išvykti iš bausmės atlikimo vietos pas notarą atlikti notarinius veiksmus. Įkalinimo įstaigos administracija kitais pagrindais leidimo laikinai išvykti iš įkalinimo įstaigos išduoti nuteistajam neturi teisės;
6.3. notaro atvykimas į (duomenys neskelbtini) pas pareiškėją (nuteistąjį) taip pat nėra galimas, kadangi toks notarinis veiksmas negali būti atliekamas dalyvaujant tik vienam pareiškėjui (nuteistajam) pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymą. Priešingu atveju tokiais veiksmais būtų pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos ir toks notarinis veiksmas būtų pripažintas niekiniu;
6.4. pareiškėjos įpareigojimas ar kitokių sąlygų sudarymas, kuomet nurodoma notarinio sandorio veiksmo atlikimo vieta - kalėjimas, kuomet pareiškėja nėra nuteista, jai netaikomi jokie teisių suvaržymai ir apribojimai, o įstatyme įtvirtinta, jog notariniai veiksmai atliekami notaro kontoroje arba per nuotolį, iš esmės grubiai pažeistų pareiškėjos teises, esamą teisinį reguliavimą. Be to, pareiškėjai prašymo III dalyje „Procesiniai klausimai“ nurodė išskirtines aplinkybes, patvirtinančias, jog santuokos nutraukimas notarine tvarka nėra galimas: pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, trys ir apklaustų trijų Vilniaus notarų atsisakė atlikti notarinį veiksmą;
6.5. skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, apribodamas pareiškėjų teisę kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja R. G. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo sutinkanti su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, todėl prašo jį tenkinti. Nurodo, jog kreipėsi į kelis Klaipėdos mieste veikiančius notarus ir notarai atsisakė nuo tokio notarinio veiksmo atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nurodant pareiškėjams dėl santuokos nutraukimo kreiptis į pasirinktą notarą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
10. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, nurodytas aplinkybes, laikė, kad jų nurodytos aplinkybės atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytas santuokos nutraukimo sąlygas, todėl jų prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymas nagrinėtinas notarine tvarka (CK 3.54¹ straipsnis). Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, remdamasis iš esmės tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad apeliantas dėl bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje – (duomenys neskelbtini)neturi galimybių kreiptis į notarą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
11. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
12. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjų prašyme nurodomomis aplinkybėmis, nurodė, jog pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi, nuo 2020 metų gyvena atskirai, nesirūpina vienas kitu, sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliantas teikdamas atskirąjį skundą šių aplinkybių neginčijo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų prašymas, esant CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pritartina ir pagrįstam pirmosios instancijos teismo argumentui, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų santuoka sutuoktinių bendru sutikimu pagal įstatymą nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).
13. Kaip jau buvo minėta, apeliantas priimtos nutarties nepagrįstumą grindžia apribota galimybe dėl to, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę (termino pabaiga - (duomenys neskelbtini).), kreiptis į notarą, atskirajame skunde aptaria skirtingas galimybes, nurodydamas, dėl kokių priežasčių šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės jomis pasinaudoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog kai kuriomis galimybėmis šiuo konkrečiu atveju, tikėtina, nėra galimybės pasinaudoti (pvz. nuotolinis notarinio veiksmo atlikimas, nuvykimas į notaro biurą). Tačiau kartu pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog toks notarinis veiksmas negali būti atliekamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
14. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė sudaryti civilinius sandorius, išskyrus tuos, kurių pobūdis nesuderinamas su šio kodekso 50 straipsnyje nuteistiesiems nustatytais draudimais. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnyje numatyta galimybė atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose tais atvejais, kuomet suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą (28 straipsnio 2 dalis). Taigi, kaip matyti, teisinis reglamentavimas įtvirtina galimybę sudaryti civilinius sandorius, net ir tuos, kurie tvirtinami notarine tvarka. Tai, kad, apelianto teigimu, trys iš trijų apklaustų Vilniaus miesto notarų, atsisakė atlikti tokį notarinį veiksmą, viena vertus, nesudaro pagrindo teigti, jog toks notarinis veiksmas negali būti atliekamas, o, kita vertus, byloje nėra pateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (nei kartu su prašymu, nei teikiant atskirąjį skundą). Dar daugiau, pažymėtina ir tai, kad notarinių veiksmų atlikimas ar atsisakymas atlikti notarinius veiksmus gali būti skundžiamas proceso įstatyme numatyta tvarka (CPK 511-512 straipsniai).
15. Laikytini kaip nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, jog notarinio veiksmo atlikimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra galimas ir dėl to, jog pareiškėja nėra nuteista ir jai nėra taikomi jokie teisių suvaržymai ir apribojimai. Byloje nėra jokių minėtą argumentą pagrindžiančių objektyvių įrodymų, todėl toks argumentas laikytinas deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjų prašymas nenagrinėtinas teisme, vertinti kaip nepagrįstos.
16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepritaria ir apelianto argumentui, jog skundžiama nutartimi apribota pareiškėjo teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Kaip jau buvo minėta, teismas laikė, jog pareiškėjų prašymas atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąlygas, apeliantas neginčija aplinkybių, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas (skundžiamos nutarties 3-4 punktai), todėl materialinės teisės normų įgyvendinimas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo sutikti su apeliantu, jog tokiu būdu pažeidžiamas teisės kreiptis į teismą principas.
17. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.