Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo R. J. priteista 2019,80 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. E. bei 573,20 Lt teisinės pagalbos išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, bankas - AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už savo šeimos nario nužudymą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

R. J. laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 11 d., 22.00 val., iki 2010 m. balandžio 12 d., 00.20 val., tiksliau nenustatytu laiku, V. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir O. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine O. M. metu, tyčia sudavė jai dešinės rankos delnu ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas kairės pusės skruosto - akies apatiniame voke, poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos dešinio kampo - žando srityje, o nuo suduoto smūgio į veido sritį, nukentėjusiajai atsitrenkus galva į durų staktą, to pasėkoje padarė kraujosruvas dešinio smilkinio - kaktos - momens minkštuose audiniuose. Viso to pasėkoje dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, O. M. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu R. J. nužudė savo šeimos narį - sugyventinę O. M..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš paties nuteistojo R. J. parodymų matosi, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu O. M. niekur nugriuvusi nebuvo. Netgi po nuteistojo suduoto smūgio nukentėjusioji nenugriuvo, o tik atsitrenkė galva į durų staktą. Todėl du jos galvoje konstatuoti sužalojimai (poodinė kraujosruva viršutinės lūpos dešinio kampo-žando srityje, kraujosruva kairės pusės skruosto-akies apatiniame voke) galėjo būti padaryti būtent nuteistajam sudavus du smūgius į veidą. Tai, kad ekspertizės išvadoje nurodyta, jog masyvią kraujosruvą dešinio smilkinio-kaktos-momens minkštuose audiniuose nukentėjusioji galėjo patirti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką paviršių, nuteistojo kaltės taip pat nepaneigia. Teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad ir trečiasis trauminis poveikis į galvą buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiosios mirtimi. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiosios atsitrenkimas galva į durų staktą ir galvos traumavimas yra tarpinė, tačiau dėsninga grandis tarp tyčinio stipraus smūgio į veidą (galvą) ir nukentėjusiosios mirties. Tarp veiksmų suduodant smūgį ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiosios mirčiai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių būtinojo priežastinio ryšio buvimą tarp R. J. veiksmų ir padarinių – O. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo, nulėmusio jos mirtį. Tiek specialisto, tiek ir ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad nustatyti konkrečiai nuo kurio iš nurodytų trijų trauminių poveikių į galvą buvo padarytas mirtį sukėlęs galvos sužalojimas, nėra galimybės, todėl tarp bet kurio iš nustatytų galvos sužalojimų ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryšys. Faktiškai šios išvados patvirtina, kad O. M. mirtis įvyko nuo sužalojimų galvoje visumos. Šios išvados paneigia ir kitus apelianto skundo argumentus.

Nuteistasis savo parodymuose ir apeliaciniame skunde nurodo, kad O. M. neišsakė jokių nusiskundimų po jai suduotų smūgių, o po to jie susitaikė ir toliau gėrė, todėl jis mano, kad ji numirė ne dėl jo suduotų smūgių. Tačiau jau išdėstytos specialisto ir ekspertizės išvados apie tai, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusioji kurį laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, o taip pat ir eksperto paaiškinimai teisme tokius nuteistojo teiginius paneigia. Ekspertas teisme paaiškino, kad nuo kraujo išsiliejimo iki mirties galėjo praeiti kelios valandos, o iš pradžių kurį laiką galėjo ir nebūti jokių medicininių simptomų, kurie paskui galėjo atsirasti greitai. Kraujo išsiliejimas įvyko nuo smūgio plyšus tarpinei kraujagyslei. Tokia trauma dažniausiai nutinka tiems, kurie piktnaudžiauja alkoholiu. Paties nuteistojo parodymai apie tai, kad po jo nukentėjusiajai suduotų smūgių bei jos atsitrenkimo galva į durų staktą O. M. iš niekur nebėgo kraujas, irgi nepaneigia nukentėjusiosios galvoje nustatytų sužalojimų atsiradimo dėl nuteistojo suduotų smūgių, tai atitinka ir apžiūros protokole užfiksuotus duomenis apie tai, kad ant O. M. lavono smurto žymių nepastebėta. Tuo tarpu apelianto argumentai apie tai, kad palikęs O. M. sėdėti prie stalo jis nuėjo miegoti ir nežino, ką nukentėjusioji veikė, kol jis miegojo, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys bylos aplinkybių.

Nuteistasis apeliaciniame skunde iškėlė versiją, kad jam užmigus, O. M. galėjo išeiti ir konfliktuoti su kokiais nors kitais asmenimis ir tokiu būdu patirti traumas, nuo kurių numirė, taip pat galėjo nugriūti ir susižaloti namuose, nes ji buvo labai girta, o namuose nebuvo elektros, tačiau tokia jo versija yra nepagrįsta ir atmetama. Pirmiausia, pažymėtina, kad versijas apie tai, kokiu būdu nukentėjusiajai galėjo būti padaryti sužalojimai, nuteistasis pirmą kartą nurodo savo apeliaciniame skunde. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jis nebuvo parodęs apie tai, kad O. M. galėjo naktį išeiti iš namų. Atvirkščiai, teisme nuteistasis parodė, kad jie abu nuėjo miegoti, jis netgi parodė, kad pats užrakino buto duris ir raktą padėjo ant stalo. Iš teisme perskaitytų nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matosi, kad nubudęs naktį jis rado sugyventinę negyvą, ji gulėjo su juo vienoje lovoje prie sienos, o jis – nuo krašto. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusioji ne tik nebuvo išėjusi iš namų, bet ir nuteistojo nepastebėta nebuvo išlipusi iš lovos. Be to, jis buvo parodęs, kad tą vakarą jie abu buvo tiek girti, jog atsigulė miegoti su rūbais, nes net neįstengė nusirengti, kas paneigia ir nuteistojo skundo argumentus apie tai, kad nuo abiejų išgerto alkoholio nukentėjusioji negalėjo būti tokia neblaivi. Apeliantas skunde nurodo, kad visi liudytojai parodė apie tai, kad O. M. buvo konfliktiška ir jam pavyduliavo. Tokios nuteistojo versijos, kad O. M. buvo pavydi ir išgėrusi kaltinime nurodytu laiku galėjo išeiti iš namų aiškintis santykių ir taip patirti sužalojimus, jokie bylos duomenys nepatvirtina. Vienintelė liudytoja D. Z. teisme parodė, kad O. M. pavyduliavo R. J., tačiau jokių duomenų apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku, juo labiau naktį, būtų išėjusi iš namų ir dėl to su kuo nors konfliktavusi, byloje nėra. To nepatvirtina netgi paties nuteistojo išdėstyti ir jau aptarti parodymai. Be to, kaip matosi iš apeliacinio skundo, pats nuteistasis R. J. tik spėlioja apie tai, kaip O. M. galėjo būti sužalota, nurodydamas ir apie jos nugriuvimą, vaikščiojimą po butą tamsoje, suklupimą. Skundo argumentus apie tai, kad naktį nukentėjusioji galėjo būti išėjusi iš buto, nuteistasis grindžia ir greitosios medicinos pagalbos felčerės parodymais apie tai, kad ji O. M. rado gulinčią apsirengusią. Tačiau tokius nuteistojo argumentus irgi paneigia jau išdėstyti ir aptarti jo paties parodymai apie tai, kad dėl girtumo neįstengę nusirengti jie abu atsigulė miegoti su drabužiais. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apelianto argumentus apie tai, kad sužalojimus nukentėjusiajai galėjo padaryti kokie nors kiti asmenys arba juos pasidaryti pati O. M..

Nors nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nenurodo, kad O. M. mirtis galėjo įvykti dėl jos dar anksčiau patirtų sužalojimų, kai buvo nukritusi nuo laiptų, teisme apie tai nuteistasis buvo nurodęs. Nuteistojo parodymus apie tai, kad nukentėjusioji O. M. sužalojimus buvo patyrusi dar iki kaltinime nurodyto įvykio ir kad tai galėjo turėti įtakos jos mirčiai, visiškai paneigia komisijinės teismo ekspertizės išvada. Joje aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad tarp nurodomų galimų traumavimo epizodų 2010-02-11, 2010-02-22 bei apie 2010-04-05 ir O. M. mirties priežastinio ryšio nėra.

Išdėstyti ir aptarti įrodymai, o didžiąja dalimi paties nuteistojo R. J. parodymai paneigia apelianto keliamas versijas ir skundo argumentus apie tai, kad jis už O. M. nužudymą nuteistas nepagrįstai, ir patvirtina teismo išvadą, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytu laiku ir kitomis aplinkybėmis O. M. galvoje nustatytus sužalojimus padarė būtent nuteistasis R. J., ir nuo tų sužalojimų nukentėjusioji mirė. Ir specialisto, ir ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai galvoje nustatyti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, o ekspertizės akto išvadoje konkrečiai nurodyta, kad tie trys sužalojimai, kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra siejami priežastiniu ryšiu su mirtimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis parodė, kad jis nenorėjo taip stipriai sužaloti O. M.. Byloje iš tikrųjų nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis R. J. būtų norėjęs nužudyti O. M., tačiau suduodamas smūgius savo sugyventinei O. M. į gyvybiškai svarbią vietą - galvą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios gyvybę, ir nors nenorėjo atimti jai gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. J. O. M. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Paties nuteistojo, liudytojų bei nukentėjusiosios A. E. parodymais nustatyta, kad R. J. su O. M. pusantrų metu kartu gyveno neįregistravę santuokos, vedė bendrą ūkį, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis R. J. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę O. M. ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka ir dėl jam paskirtos bausmės, tačiau jokių argumentų dėl to nenurodo. Iš nuosprendžio matosi, kad paskirdamas R. J. bausmę teismas vadovavosi BK 54 str. 2 d. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir šio BK straipsnio bei jokių kitų BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis parodė, kad prieš įvykį jis net kelias dienas gėrė savo namuose ir pas kaimyną V. M., įvykio dieną jis taip pat buvo labai girtas, nes eidamas miegoti net neįstengė nusirengti. Akivaizdu, kad nuteistojo apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas nustatė pagrįstai. Įvertinus visas bylos aplinkybes galima daryti išvadą, kad faktiškai apsvaigimas nuo alkoholio ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko nuteistasis panaudojo prieš O. M. fizinį smurtą ir padarė O. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris buvo nukentėjusiosios mirties priežastimi. Iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas R. J. bausmę, teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, taip pat įvertino ir kaltininko asmenybę. R. J. padarė labai sunkų nusikaltimą, juo sukelti sunkūs ir neatstatomi padariniai – žmogaus mirtis, nukentėjusiajai A. E. motinos mirtis sukėlė dvasinius išgyvenimus. Nors R. J. anksčiau ir neteistas, tačiau yra baustas už administracinės teisės pažeidimus: alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose bei autoįvykio sukėlimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. (duomenys neskelbtini) seniūno išduotoje charakteristikoje R. J. apibūdinamas kaip niekur nedirbantis ir piktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo. Iš liudytojų Z. S. ir D. M. parodymų matosi, kad R. J. savo sugyventinę O. M. mušdavo ir anksčiau, joms apie tai yra sakiusi pati O. M., kai ateidavo paskambinti savo dukrai, kuriai irgi guodėsi dėl tokio R. J. elgesio su ja. Kad su O. M. susipykdavo ir netgi nesmarkiai jai suduodavo, pripažino ir pats nuteistasis. Visos šios aplinkybės R. J. ne tik apibūdina neigiamai, bet ir patvirtina jau susiformavusias nuteistojo antivisuomenines nuostatas ir kad šio nusikaltimo padarymas buvo loginė jo tokio gyvenimo ir veiksmų pasekmė. Nustatant bausmės dydį, buvo atsižvelgta, kad R. J. nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, kad yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. BK 129 str. 2 d. 3 p. sankcija numato terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teismas R. J. paskyrė mažesnę už šio baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį 13 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į visas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, R. J. paskirta bausmė negali būti laikomos per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra.

Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą. Nurodo, kad teismas neišdėstė jokių motyvų, iš ko susideda teismo priteistas turtinės ir neturtinės žalos dydis. Nukentėjusiosios A. E. ir O. M. santykiai niekada nebuvo artimi, O. M. girtavo, dėl ko pati dukra motinai kartais priekaištaudavo, tačiau niekaip nepadėjo jai ir neįtakojo tokio jos gyvenimo būdo. Visi su tuo susiję nuteistojo skundo argumentai irgi yra nepagrįsti ir atmetami.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. BPK 109 str. nustato, kad kartu su baudžiamąja byla yra nagrinėjamas civilinis ieškinys tik dėl nusikaltimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. R. J. pripažintas kaltu dėl O. M. nužudymo, todėl jis privalo atlyginti nusikaltimu padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir jos dydžio skaičiavimo kriterijus nustato Civilinio kodekso normos, kuriomis ir reikia vadovautis sprendžiant nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Teismas kaip tik ir įvertino tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi, kokiu būdu jos buvo pažeistos ir kokios yra pasekmės. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė ir nenukrypo nuo šiuo klausimu susiformavusios teisminės praktikos. Šioje byloje dėl R. J. nusikalstamų veiksmų buvo atimta žmogaus gyvybė, o žmogaus gyvybė yra viena iš didžiausių ir neįkainojamų įstatymo ginamų vertybių. Nukentėjusiąja ir civiline ieškove šioje byloje pripažintą A. E. su O. M. siejo artimi santykiai, mirusioji buvo jos motina. Nukentėjusioji A. E. turi savo šeimą ir gyveno atskirai nuo savo motinos, tačiau iš jos pačios ir liudytojų parodymų matosi, kad ji su savo motina bendravo, ją aplankydavo. Liudytojos Z. S. ir D. M. parodė, kad ir pati O. M. skambindavo savo dukrai, kuriai ne tik pasiguosdavo dėl sugyventinio prieš ją naudojamo smurto, bet ir norėdama atsikratyti žalingo įpročio prašė dukters pagalbos užsikoduoti nuo alkoholio. A. E. su vaikais savo motiną aplankė ir prieš nusikaltimo įvykį, jos pabendravo lauke, o po to kartu važiavo į parduotuvę. Tai, kad nukentėjusioji A. E., pasak apelianto, papriekaištaudavo savo motinai dėl alkoholio vartojimo, dar nerodo, kad dukros ir motinos santykiai nebuvo artimi. Nepaisant to, kad mirusiosios O. M. gyvenimo būdas nebuvo visiškai normalus ir teigiamas, su ja nukentėjusiąją A. E. visgi siejo artimi santykiai, todėl jai buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškianti patirtais dvasiniais išgyvenimais dėl motinos netekties.

Kaip matosi iš bylos, joje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. E. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2019,80 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, 87-88 b. l.). Nors teismas nuosprendyje neišdėstė, iš ko susideda civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala, o byloje nėra turtinę žalą patvirtinančių dokumentų, teismo sprendimas priteisti visą prašomą 2019,80 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas. Iš civilinio ieškinio matosi, kad jame yra nurodyta ne tik galutinė laidojimo išlaidų pinigų suma, bet ir kuriam tikslui (įkapėms, gėlėms, vainikams, gedulingiems pietums ir kt.) kokia pinigų suma buvo išleista, tie skaičiai nėra apvalūs, taigi akivaizdu, kad jie buvo surašyti iš tas pinigų sumas patvirtinančių dokumentų. Tai, kad byloje nėra jokių laidojimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, nereiškia, kad nukentėjusioji tokių išlaidų neturėjo. Iš byloje esančio civilinio ieškinio matosi, kad jo kopija buvo įteikta pačiam nuteistajam R. J.. Tai patvirtina jo paties ranka padarytas užrašas „ieškinį gavau J. R. 2010.05.20“. Taigi teigti, kad jam neaišku, iš ko susidaro teismo priteistas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra jokio pagrindo. Civiliniame ieškinyje aiškiai nurodyta, kokios sumos ir kuriam tikslui buvo išleistos. Be to, 2019,80 Lt laidojimo išlaidų pinigų suma, kolegijos nuomone, yra tikrai realaus dydžio ir teismas ją iš nuteistojo nukentėjusiajai A. E. priteisė pagrįstai. Tuo tarpu dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus. Buvo įvertinta, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas dėl motinos mirties, taip pat atsižvelgta ir į nuteistojo turtinę padėtį bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Sprendžiant priteistos neturtinės žalos dydžio klausimą, kolegija įvertina ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. Nors R. J. šiuo metu ir neturi jokio turto, tačiau yra jaunas, sveikas, galintis dirbti, todėl ateityje gali turėti pajamų ir atlyginti priteistą žalą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo R. J. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai A. E., neturtinės žalos atlyginimo klausimą irgi išsprendė teisingai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.