Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. J. ir Valdo Joniko pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjų S. J. ir Valdo Joniko pareiškimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dalies pakeitimo. Pareiškėjai vadovaudamiesi CK 3.53 straipsniu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu 2016 m. lapkričio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-3184-729/2016, kuria buvo nutraukta pareiškėjų santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sąlygas dėl turto padalinimo, prievolių kreditoriui modifikavimo bei jų tolesnio vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atsisakytinas priimti.

Iš Lietuvos teismo informacinės sistemos "Litekas" duomenų nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu 2016-11-10 civilinėje byloje Nr. 2YT-3184-729/2016 nutraukta pareiškėjų santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys išsprendė visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimo. Taip pat šalys, nutraukdamos santuoką santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje išsprendė ir santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą, taip pat pasidalino prievoles kreditoriams, nurodė prievolių pobūdį bei jų vykdymo tvarką. Šią šalių sutartį teismas patvirtino sprendimu, kuriuo nutraukė santuoką, o sutarties turinį įtraukė į teismo sprendimą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-12-13.

Teismas nurodo, jog teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) (CK 3.53 str. 3 d.). CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl to dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios tik su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Taigi, nutraukus santuoką klausimas dėl bendro turto padalijimo nebegali būti keliamas, nes teismo sprendimas nutraukti santuoką bei sutarties sąlygos dėl sutuoktinių turto, įskaitant turtinius įsipareigojimus, padalijimo negali būti keičiami – teismo sprendimas šiais klausimais yra galutinis ir turi res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir įvertinus tai, jog pareiškėjai prašo pakeisti sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, numatančias santuokoje įgyto turto bei prievolių kreditoriui padalijimo tvarką, o šie klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusi teismo sprendimu, kuriuo pareiškėjų santuoka nutraukta, turtas padalintas ir šis sprendimas yra galutinis ir turi res judicata galią, todėl sprendimo dalis dėl turto bei prievolių padalijimo nebegali būti keičiama ir toks buvusių sutuoktinių reikalavimas dėl turto padalijimo, kuris kaip jau minėta yra išspręstas, nebegali būti iš naujo iš esmės nagrinėjamas vadovaujantis CK 5.53 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Taip pat pažymėtina, jog kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo.

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ir nustačius, jog pareiškėjai siekia iš esmės pakeisti 2016-11-10 sprendimu patvirtintas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl turto pasidalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų, kurios negali būti keičiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 3 d. nuostatomis, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjų pareiškimą kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos CPK V dalyje numatyta tvarka, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 4 p., 290-291 str., 442-443 str., 538 str. 5 d. teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų S. J. ir Valdo Joniko pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.