- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- e2-1934-169/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- P. G.
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Rita Lankutienė
išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Kontenienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui P. G., išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau tikslino, prašydama pakeisti 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamete dukra D. G., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką.
Teismo posėdžio metu šalys sutarė ginčą išspręsti taikiai ir pateikę jų pasirašytą taikos sutartį, prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Taikos sutarties sampratą reglamentuojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad tokia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais CPK numatytais atvejais.
Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, tai yra, pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Teismui pateiktoje rašytinėje taikos sutartyje nurodyta, kad šalys susitarė dėl nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.
Iš šalių pasirašytos taikos sutarties teksto matyti, kad šalių veiksmai abipusių nuolaidų bei kompromisų būdu pasiekti abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas, todėl, šalims raštu pareiškus, kad joms yra žinomos ir suprantamos tokios jų valios išreiškimo teisinės pasekmės, jų sudarytoji taikos sutartis tvirtintina joje nurodytomis sąlygomis, o iškeltoji byla šiuo pagrindu nutrauktina (CK 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnis).
Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog šalims sudarius taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos, patvirtinus taikos sutartį, ieškovei V. M. grąžintina 23 € (31 € x 75 %) 2016 m. balandžio 28 d. sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Taikos sutarties 11 p. šalims susitarus, jog šalys viena kitai jokių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje byloje nereiškia, abi šalys savo bylinėjimosi išlaidas prisiima sau, žyminio mokesčio dalies (25 procentai) grąžinimo klausimas nespręstinas.
Išaiškintina šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prašymą tenkinti.
Patvirtinti ieškovės V. M. ir atsakovo P. G. sudarytą taikos sutartį, kuria ginčas civilinėje byloje užbaigiamas tokiomis sąlygomis:
„Mes, ieškovė V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sudarėme Taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1934-169/2016 tokiomis sąlygomis:
„1.Abi šalys geranoriškai susitarė dėl P. G. bendravimo su nepilnamete dukra D. G., šia sutartimi numatydami tokią bendravimo tvarką:
Vaiko tėvas P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrauja su dukra D. G., a. k. (duomenys neskelbtini):
1. Kas antrą savaitgalį (nelyginės kalendorinių metų savaitės), pasiimdamas vaiką šeštadienį 12 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekmadienį 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
2. Kiekvienų metų vasaros metu tėvas pasiima dukrą pas save ilgesniam laikui, bet ne ilgiau kaip vienam 20 dienų laikotarpiui arba dviem 10 dienų laikotarpiams; konkrečią dukros pasiėmimo datą vaiko tėvas privalo suderinti su motina raštu – el. paštu arba telefonu sms žinute ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomo bendravimo su dukra periodo. Dukrą tėvas pasiima pirmos bendravimo laikotarpio dienos 12 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinės bendravimo laikotarpio dienos 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
3. Tėvas su dukra bendrauja per lyginių metų šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą per Kūčias, gruodžio 24 d. 12 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas antrą šv. Kalėdų dieną, gruodžio 26 d.17 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
4. Tėvas su dukra bendrauja per nelyginių metų šv. Velykas ir Naujus metus:
– šv. Velykoms pasiimdamas dukrą šeštadienį 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją pirmadienį 17 val. į jos gyvenamąją vietą;
– Naujiems metams pasiimdamas dukrą gruodžio 31 d. 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sausio 2 d. 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
5. Tėvas dukrą bendravimui pasiima ir grąžina motinai pats asmeniškai, užtikrindamas nustatytais laikotarpiais vaiko bendravimą su juo pačiu. Su kitais tėvo aplinkos asmenimis dukra bendraus būdama kartu su tėvu.
6. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti ar grąžinti vaiko, tėvas raštu sms žinute informuoja apie tai vaiko motiną; sms pranešimas turi būti siunčiamas tik iš tėvui priklausančio ir motinai žinomo telefono numerio. Motina su dukra Deimante privalo laukti tėvo sutartoje vaiko perdavimo vietoje ne ilgiau kaip 1 valandą; jei per tą laiką tėvas dukros nepasiima ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su dukra leisti laiką savo nuožiūra. Jeigu tėvas vėluoja grąžinti dukrą ilgiau kaip 1 val. ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vaiko motina turi teisę pranešti teisėsaugos institucijoms apie vaiko dingimą.
7. Pasiimdamas dukrą bendravimui vaiko tėvas užtikrina būtiniausių vaiko reikmenų turėjimą pas save – drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti. Bendraudamas su vaiku tėvas įsipareigoja nevartoti alkoholio, nesikeikti, ir užtikrinti vaikui saugią aplinką
8. Vaiko motina ir tėvas įsipareigoja netrukdyti dukrai, esant jai pas vieną iš tėvų, bendrauti su kitu iš tėvų elektroniniais laiškais, telefonu, „Skype” programa bei kitomis ryšio priemonėmis. Dukrai būnant pas tėvą ir įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus, tėvas privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko motiną.
9. Dukrai sergant ji turi sveikti savo įprastoje, ramioje aplinkoje, todėl tuo metu tėvo bendravimas su dukra nevyksta. Apie dukros susirgimą ir dėl sveikatos būklės negalėjimą bendrauti su tėvu motina turi informuoti tėvą raštu (sms žinute telefonu) per protingą terminą prieš numatytą tėvo susitikimą su dukra.
10. Abi šalys patvirtina šiuo metu esančius savo duomenis: V. M. – gyv. vieta: (duomenys neskelbtini); el. p.: (duomenys neskelbtini); tel. Nr. (duomenys neskelbtini); P. G. – gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), el. p.: (duomenys neskelbtini); tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys įsipareigoja nedelsdamos, kuo skubiau pranešti viena kitai apie pasikeitusį elektroninio pašto adresą, telefono numerį ir/ar gyvenamosios vietos adresą.
11. Šalys viena kitai jokių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje byloje nereiškia, abi šalys savo bylinėjimosi išlaidas prisiima sau. Pašto išlaidas, jeigu tokių būtų, atlygins atsakovas.
12. Ieškovui ir atsakovei yra žinomos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 str., 294 str. nuostatos ir bylos užbaigimo taikos sutartimi procesinės pasekmės, taip pat tai, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo”.
Civilinę bylą nutraukti.
Grąžinti ieškovei V. M. 23 € (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. balandžio 28 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 412.
Nutarties dėl žyminio mokesčio grąžinimo vykdymą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Nurodyti šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
Teismo nutartis nutraukti bylą per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.